LT EN

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas konkursinės eilės sudarymo 2020 metais tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą pagal Lietuvos vidurinio ugdymo programas ir 2020 metais pretenduojančių į Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas studijų vietas arba studijų stipendijas (toliau – valstybės finansavimas), atrankos vykdymo kriterijus ir šių asmenų eilės pagal studijų programas (toliau – konkursinė eilė) sudarymo kriterijus.

2. Užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas vidurinį arba jam lygiavertį išsilavinimą (kvalifikaciją) įgiję asmenys priimami į valstybės finansuojamas studijų vietas arba jiems skiriamos studijų stipendijos vadovaujantis Užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose mokyklose vietas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V-9 „Dėl Užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose vietas tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

3. Asmenys gali pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas, jeigu jų mokymosi rezultatai yra ne žemesni nei asmenų, pretenduojančių į aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas, mokymosi rezultatų minimalūs rodikliai (toliau – minimalūs rodikliai), nustatyti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-661 „Dėl asmenų, pretenduojančių nuo 2019 metų į aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas, mokymosi rezultatų minimalių rodiklių patvirtinimo“.

II SKYRIUS

STOJANČIŲJŲ ATRANKA

4. Konkursinei eilei sudaryti organizuojamas bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas. Bendrąjį stojančiųjų į aukštąsias mokyklas priėmimą organizuoja ir atlieka Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – Ministerija) įgaliota institucija (toliau – įgaliota institucija).

5. Bendrąjį priėmimą sudaro pagrindinis ir papildomas priėmimai, pastarasis organizuojamas, jei, pasibaigus pagrindiniam priėmimui, lieka laisvų studijų vietų. Pagrindinio priėmimo II ture ir papildomame priėmime gali dalyvauti ir stojantieji, atitinkamai nedalyvavę pagrindinio priėmimo I ture arba II ture, tačiau atitinkantys minimalius rodiklius ir įvertinti pagal aprašo 15 punkte nustatytus kriterijus.

6. Bendrajame priėmime dalyvaujantys stojantieji vienu metu gali pretenduoti į universitetinių ir koleginių studijų programas. Asmenų, stojančių į kolegines studijas, konkursinė eilė sudaroma pagal jų konkursinį balą, apskaičiuotą pagal aprašo 15 punkte nurodytų kriterijų įtaką, nustatytą aprašo 2 ir 3 prieduose. Asmenų, stojančiųjų į universitetines studijas, konkursinė eilė sudaroma pagal jų konkursinį balą, apskaičiuotą pagal aprašo 15 punkte nurodytų kriterijų įtaką, nustatytą aprašo 1 ir 3 prieduose.

7. Sudarant konkursinę eilę, visi asmenys, nurodyti aprašo 1 punkte, pateikę prašymus priimti studijuoti nuolatine ar ištęstine forma ir tenkinantys aukštųjų mokyklų nustatytus priėmimo reikalavimus, įvertinami pagal aprašo 15 punkte nurodytus kriterijus.

8. Kiekvienas stojantysis savo prašyme gali nurodyti įgaliotos institucijos nustatytą pageidavimų skaičių. Įgaliota institucija stojančiųjų atranką atlieka užtikrindama kiekvieno jų aukščiausio prioriteto pageidavimo tenkinimą pagal jų turimą konkursinį balą ir kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus ir atsižvelgdama į švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu nustatytą minimalų studijų programos studijų vietų skaičių ir aukštosios mokyklos nustatytą bendrą studijų vietų skaičių kiekvienoje programoje.

9. Jeigu stojančiųjų įvertinimas pagal aprašo 15 punkte nurodytus kriterijus sutampa, pirmumo teisę konkursinėje eilėje prioriteto mažėjimo tvarka turi asmuo:

9.1. kurio brandos (stojamųjų) egzaminų arba sporto pasiekimų įvertinimų, padaugintų iš svertinių koeficientų, nurodytų aprašo 1 ir 2 prieduose, suma yra didesnė;

9.2. kurio brandos (stojamojo) egzamino arba sporto pasiekimų, turinčių didžiausią svertinį koeficientą, nurodytą aprašo 1 ir 2 prieduose, įvertinimas yra didesnis;

9.3. kurio pageidavimas nurodytas aukštesniu prioritetu;

9.4. kurio lietuvių kalbos ir literatūros ir užsienio kalbos valstybinių egzaminų suma yra didesnė (taikoma stojantiems į menų studijų programas universitetuose).

10. Asmenys, kurių studijų kaina apmokama valstybės biudžeto lėšomis ir kuriems skirta studijų stipendija, informuojami apie tai įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, kai paaiškėja priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai.

11. Į aukštąsias mokyklas stojančių asmenų duomenis apie baigtą vidurinio ugdymo programą ir išlaikytus brandos egzaminus, kurių įvertinimai nurodomi vidurinio ugdymo programos baigimą patvirtinančiame dokumente, metinius pažymius ir dalykų brandos egzaminų įvertinimus įgaliotai institucijai elektronine forma teikia Nacionalinė švietimo agentūra, o duomenis apie olimpiadų ir konkursų laimėtojus įgaliotai institucijai elektronine forma teikia Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras (toliau – LMNŠC). Jeigu asmuo vidurinį išsilavinimą yra įgijęs iki 2009 metų įskaitytinai, užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas, registruojant dokumentus, duomenys imami iš brandos atestato ir kitų vidurinį išsilavinimą patvirtinančių dokumentų ir įvedami į įgaliotos institucijos duomenų bazę. Kitus dokumentus, patvirtinančius kriterijus, už kuriuos skiriami balai, nurodyti 3 priede, stojantieji pateikia įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

12. Bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas terminus savo interneto svetainėje skelbia įgaliota institucija, suderinusi su Ministerija.

13. Pasibaigus bendrajam priėmimui į aukštąsias mokyklas, įgaliota institucija ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 1 d. perduoda Ministerijai priimtų studentų, kurių studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, studentų, sutinkančių mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, ir studentų, kurie turi teisę gauti studijų stipendiją, duomenis.

III SKYRIUS

KONKURSINĖS EILĖS SUDARYMO KRITERIJAI

14. Konkursiniam balui apskaičiuoti naudojama dešimtbalė skalė. Šimtabalėje skalėje pateikti valstybinių brandos egzaminų, stojamųjų egzaminų įvertinimai ar nustatyta tvarka perskaičiuoti mokyklinių brandos egzaminų įvertinimai, arba jiems prilyginti metiniai pažymiai tiesiškai perskaičiuojami į 4–10 pažymių skalę pagal aprašo 4 priedo 3 punktą.

15. Stojančiojo konkursinį balą sudaro šie kriterijai:

15.1. brandos atestato dalykų ir (arba) stojamųjų egzaminų bei sporto pasiekimų, nurodytų aprašo 1 ir 2 prieduose, įvertinimų, padaugintų iš svertinių koeficientų, suma. Brandos atestato dalykų įvertinimų dedamosios (išskyrus menų ir sporto studijų krypčių grupių studijų programas):

15.1.1. pagrindinio (pirmojo) dalyko brandos egzamino įvertinimas, jo svertinis koeficientas – 0,4. Jeigu šio įvertinimo nėra, ši konkursinio balo dedamoji prilyginama nuliui;

15.1.2. antrojo dalyko brandos egzamino įvertinimas arba metinis pažymys (įrašytas į brandos atestatą) svertinis koeficientas – 0,2, išskyrus žemės ūkio, agronomijos, miškininkystės, gyvulininkystės, žuvininkystės, viešojo maitinimo (kolegijose), maisto technologijų (kolegijose) ir maisto studijų kryptyse, kurių svertinis koeficientas – 0,1;

15.1.3. trečiojo dalyko brandos egzamino įvertinimas arba metinis pažymys (įrašytas į brandos atestatą), jo svertinis koeficientas – 0,2; išskyrus žemės ūkio, agronomijos, miškininkystės, gyvulininkystės, žuvininkystės, viešojo maitinimo (kolegijose), maisto technologijų (kolegijose) ir maisto studijų kryptyse, kuriose svertinis koeficientas – 0,3; šią konkursinio balo dedamąją sudaro bet kurio su kitu konkursinio balo dalyku nesikartojančio brandos atestato dalyko, kuriam stojimo metais organizuojamas valstybinis brandos egzaminas, įvertinimas (naudojamas palankiausias stojančiajam dalyko įvertinimas). Inžinerijos, technologijų mokslų, žemės ūkio mokslų studijų krypčių grupėse ir informatikos inžinerijos studijų kryptyje (kolegijose) šia dedamąja gali būti laikomas ir kvalifikacijos egzamino, skirto įgyti Lietuvos kvalifikacijų sandaros IV lygiui priskirtiną kvalifikaciją (baigusiems profesinio mokymo programas iki 2013 m.), teorijos ir praktikos darbo įvertinimo balų aritmetinis vidurkis arba kompetencijų, įgytų siekiant Lietuvos kvalifikacijų sandaros IV lygio kvalifikacijos, teorinės ir praktinės dalies įvertinimo balų aritmetinis vidurkis;

15.1.4. ketvirtojo dalyko – lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino arba kito dalyko, numatyto vietoje lietuvių kalbos ir literatūros dalyko, jeigu lietuvių kalba ir literatūra yra pirmasis dalykas, brandos egzamino įvertinimas ar metinis pažymys; svertinis koeficientas – 0,2;

15.2. balų skaičius už kitus stojančiojo pasiekimus, nurodytus aprašo 3 ir 5 prieduose. Kitų pasiekimų įvertinimai papildo konkursinį balą aprašo 3 priede nurodytomis vertėmis. Stojantiesiems į visų studijų krypčių grupių programas į konkursinį balą įskaičiuojami tarptautinių ir šalies olimpiadų ir konkursų, nurodytų aprašo 5 priede, I–III vietų šalies ir aukso, sidabro ir bronzos medalių tarptautinių olimpiadų ar konkursų laimėjimų įvertinimų rezultatai, nurodyti aprašo 3 priede. Vertinami tik 10–12 (gimnazijos II–IV) klasėse per olimpiadas ir konkursus parodyti laimėjimai. Vertinamos tik tos dalykinės olimpiados ir konkursai, nustatyti 2020 metų Lietuvos mokinių dalykinių olimpiadų, konkursų ir kitų renginių grafike, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. V-1320 „Dėl 2020 metų Lietuvos mokinių dalykinių olimpiadų, konkursų ir kitų renginių grafiko patvirtinimo“. Visa informacija apie organizuojamas olimpiadas ir konkursus skelbiama LMNŠC interneto tinklalapyje. Už to paties dalyko olimpiadą ar tą patį konkursą papildomas balas (didžiausias) pridedamas tik vieną kartą, už skirtingų dalykų olimpiadas ir skirtingus konkursus skirti papildomi balai sumuojami, tačiau taip, kad bendra aprašo 3 priede nurodytų dedamųjų suma neviršytų 2,5.

16. Menų studijų krypčių grupės ir meno pedagogikos studijų programose:

16.1. universitetuose (išskyrus architektūros ir kraštovaizdžio architektūros studijų kryptis) brandos atestato įvertinimai į konkursinį balą neskaičiuojami, juos pakeičia stojamojo egzamino įvertinimas. Architektūros ir kraštovaizdžio architektūros studijų krypčių studijų programose 0,5 svertiniu koeficientu skaičiuojamas stojamojo egzamino įvertinimas, 0,2 svertiniais koeficientais įskaičiuojami matematikos bei lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminų įvertinimai ir 0,1 koeficientu – trečiasis dalykas, nesutampantis su kitais dalykais. Stojantiems į meno pedagogikos studijų programas – 0,7 svertiniu koeficientu skaičiuojamas stojamojo egzamino įvertinimas, 0,2 koeficientu – lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino įvertinimas ir 0,1 koeficientu – trečiasis dalykas, nesutampantis su kitais dalykais;

16.2. kolegijose brandos atestato įvertinimai į konkursinį balą neskaičiuojami, juos pakeičia stojamojo egzamino įvertinimas. Stojantiems į meno pedagogikos studijų programas – 0,7 svertiniu koeficientu skaičiuojamas stojamojo egzamino įvertinimas, 0,2 koeficientu – lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino įvertinimas ir 0,1 koeficientu – trečiasis dalykas, nesutampantis su kitais dalykais.

17. Sporto studijų krypčių grupės studijų programose:

17.1. vietoje pagrindinio (pirmojo) dalyko brandos egzamino įvertinimo imamas sporto pasiekimų įvertinimas, jo svertinis koeficientas – 0,3;

17.2. antrojo dalyko brandos egzamino įvertinimas arba metinis pažymys (įrašytas į brandos atestatą); svertinis koeficientas – 0,3;

17.3. trečiojo dalyko brandos egzamino įvertinimas arba metinis pažymys (įrašytas į brandos atestatą), jo svertinis koeficientas – 0,2; šią konkursinio balo dedamąją sudaro bet kurio su kitu konkursinio balo dalyku nesikartojančio brandos atestato dalyko, kuriam stojimo metais organizuojamas valstybinis brandos egzaminas, įvertinimas (naudojamas palankiausias stojančiajam dalyko įvertinimas);

17.4. ketvirtojo dalyko – lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino arba kito dalyko, numatyto vietoje lietuvių kalbos ir literatūros dalyko, jeigu lietuvių kalba ir literatūra yra pirmasis dalykas, brandos egzamino įvertinimas ar metinis pažymys; svertinis koeficientas – 0,2.

18. Metinių pažymių ir mokyklinių brandos egzaminų įvertinimų vertė mažinama aprašo 4 priede nustatyta tvarka. Stojant į universitetinių studijų programas, perskaičiuojami tik dalykų metiniai (tikslinio (T) kurso arba S lygio, išplėstinio (A) kurso arba A lygio), užsienio kalbos dalyko B1 ir B2 mokėjimo lygių (anksčiau negu 2012 metais baigusiųjų – A lygio) kursų įvertinimai, brandos egzaminų (mokyklinių, A lygio, S lygio, be lygio) įvertinimai. Stojant į koleginių studijų programas, perskaičiuojami ir dalykų metiniai (B kurso, B lygio), B lygio brandos egzaminų įvertinimai ir užsienio kalbos dalyko A1 ir A2 mokėjimo lygių kursų įvertinimai. Jei nėra tinkamo dalyko įvertinimo atitikmens, atitinkama konkursinio balo dedamoji prilyginama nuliui.

19. Jeigu asmens brandos atestate įrašyta „Brandos egzaminų nelaikė (atleistas)“, vietoje nelaikytų brandos egzaminų įvertinimų imami metiniai pažymiai, kurie perskaičiuojami pagal šio aprašo 4 priedą.

20. Tarptautinių užsienio kalbų egzaminų įvertinimai, įskaityti ir perskaičiuoti pagal Tarptautinių užsienio kalbų egzaminų įvertinimų įskaitymo ir atitikmenų valstybinių užsienio kalbų brandos egzaminų įvertinimams nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-435 „Dėl Tarptautinių užsienio kalbų egzaminų įvertinimų įskaitymo ir atitikmenų valstybinių užsienio kalbų brandos egzaminų įvertinimams nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatytą tvarką, perskaičiuojami į 4–10 pažymių skalę pagal aprašo 4 priedo 3 punktą.

21. Stojantiesiems į ugdymo mokslų studijų krypčių grupės studijų programas, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, vadovaujantis Motyvacijos įvertinimo turinio ir vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-917 „Dėl Motyvacijos įvertinimo turinio ir vykdymo tvarkos aprašo“, privalomas motyvacijos įvertinimas.

22. Asmenims, stojantiems į menų studijų krypčių grupės ir meno pedagogikos studijų programas, būtina laikyti stojamuosius egzaminus. Stojamieji egzaminai vykdomi aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka, kuri skelbiama ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki priėmimo pradžios. Asmenys, stojantys į menų studijų krypčių grupės ir meno pedagogikos studijų programas, neišlaikę stojamojo egzamino, negali dalyvauti konkurse. Stojamųjų egzaminų rezultatai perskaičiuojami pagal aprašo 14 punktą, vadovaujantis valstybiniams brandos egzaminams nustatyta tvarka.

23. Stojantiesiems į sporto krypties ir fizinio aktyvumo mokytojų rengimo studijų programas į konkursinį balą įskaičiuojami sporto pasiekimai, vadovaujantis Sporto nacionalinių ir tarptautinių pasiekimų vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Sporto nacionalinių ir tarptautinių pasiekimų vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

24. Mokiniams, įgijusiems vidurinį išsilavinimą iki 2020 metų įskaitytinai, pridedama balų už tas olimpiadas ir konkursus, kurie tais metais, kai mokinys įgijo vidurinį išsilavinimą, buvo įrašyti į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro kasmet tvirtinamas konkursinės eilės sudarymo tvarkas.

 1 priedas

BRANDOS ATESTATO DALYKŲ IR STOJAMŲJŲ EGZAMINŲ ĮTAKA KONKURSINEI EILEI Į UNIVERSITETINES STUDIJAS SUDARYTI PAGAL STUDIJŲ KRYPTIS AR KRYSPČIŲ GRUPES

Studijų kryptis arba krypčių grupė

Konkursiniai dalykai ir jų svertiniai koeficientai

pirmasis dalykas svertinis koeficientas antrasis dalykas svertinis koeficientas trečiojo dalyko, nesutampančio su kitais dalykais, svertinis koeficientas lietuvių kalbos ir literatūros svertinis koeficientas
N08 istorija, N06 regiono studijos, N09 archeologija, N11 teologija, N12 paveldo studijos, N13 religijos studijos, N14 kultūros studijos istorija 0,4 geografija arba užsienio kalba, arba matematika, arba informacinės technologijos 0,2 0,2 0,2
N10 filosofija matematika
N01 lingvistika, N02 literatūrologija, N03 klasikinės studijos, N04 filologija pagal kalbą, N05 vertimas, N07 kalbos studijos, N15 menotyra lietuvių kalba ir literatūra istorija arba geografija, arba matematika, arba informacinės technologijos užsienio kalba – 0,2
P01 dailė, P02 dizainas, P04 teatras, P05 kinas, P07 medijų menas, P08 meno objektų restauravimas, P06 šokis, P03 muzika stojamasis egzaminas 1,0
P09 architektūra, P10 kraštovaizdžio architektūra stojamasis egzaminas 0,5 matematika 0,2 0,1 0,2
J02 politikos mokslai, J04 socialinis darbas, J05 antropologija, J08 visuomenės saugumas, L07 viešasis administravimas, L08 turizmas ir poilsis istorija 0,4 matematika arba informacinės technologijos, arba geografija, arba užsienio kalba 0,2 0,2 0,2
J06 visuomeninė geografija geografija istorija arba matematika, arba informacinės technologijos, arba užsienio kalba
J09 informacijos paslaugos, J10 komunikacija, J11 leidyba, J12 žurnalistika lietuvių kalba ir literatūra istorija arba matematika, arba informacinės technologijos, arba geografija užsienio kalba – 0,2
L01 verslas, L02 vadyba, L03 finansai, L04 apskaita, L05 rinkodara, L06 žmonių išteklių vadyba

J01 ekonomika, J03 sociologija

matematika istorija arba informacinės technologijos, arba geografija, arba užsienio kalba 0,2
J07 psichologija matematika biologija
M01 pedagogika, M02 edukologija, M03 andragogika lietuvių kalba ir literatūra matematika arba informacinės technologijos istorija – 0,2
K01 teisė istorija matematika arba informacinės technologijos, arba užsienio kalba 0,2
M01 pedagogika (dalyko) Konkursinis balas skaičiuojamas iš atitinkamo dalyko (matematikos, fizikos ir kt.) studijų krypčiai nustatytų konkursinių dalykų įvertinimų.

Stojant į dviejų dalykų pedagogikos studijų programą, pirmuoju dalyku gali būti bet kuris iš šių dalykų, tačiau konkursinio balo sandaroje dalykai negali kartotis.

M01 pedagogika (meno dalyko) stojamasis egzaminas[1] 0,7 0,1 0,2
A01 matematika, A02 taikomoji matematika, A03 statistika, B01 informatika, B02 informacijos sistemos, B03 programų sistemos, B04 informatikos inžinerija matematika 0,4 informacinės technologijos arba fizika 0,2 0,2 0,2
C03 geologija fizika arba chemija, arba geografija
C05 gamtinė geografija geografija matematika arba biologija, arba istorija, arba informacinės technologijos
C02 fizika fizika matematika arba biologija, arba chemija
C01 chemija chemija matematika arba biologija, arba fizika
C04 aplinkotyra matematika chemija arba biologija
D01 biologija, D02 genetika, D03 mikrobiologija, D04 molekulinė biologija, D07 ekologija, H01 veterinarija, G01 medicina, G02 odontologija, G03 burnos priežiūra, G04 visuomenės sveikata, G05 farmacija, G06 reabilitacija, G07 mityba, G08 slauga ir akušerija, G09 medicinos technologijos, G10 kosmetologija biologija 0,4 chemija arba matematika 0,2 0,2 0,2
I01 žemės ūkis, I02 agronomija, I03 miškininkystė, I04 gyvulininkystė, I05 žuvininkystė, I06 maisto studijos chemija arba matematika 0,1 0,3
D05 biofizika fizika arba chemija 0,2 0,2
R01 pasiekimų sportas, R02 laisvalaikio sportas sporto pasiekimai 0,3 biologija arba matematika 0,3
D06 biochemija chemija 0,4 matematika arba biologija 0,2
E02 bioinžinerija, E04 matavimų inžinerija, E05 statybos inžinerija, E06 mechanikos inžinerija, E07 jūrų inžinerija, E08 elektros inžinerija, E09 elektronikos inžinerija, E10 gamybos inžinerija, E12 transporto inžinerija, E13 energijos inžinerija, E14 aeronautikos inžinerija[2], F04 jūrų technologijos matematika 0,4 fizika 0,2 0,2 0,2
E01 saugos inžinerija, E03 aplinkos inžinerija, F01 gamtos išteklių technologijos, F02 polimerų ir tekstilės technologijos, F03 medžiagų technologijos, E11 chemijos inžinerija chemija arba fizika
F05 biotechnologijos, F07 viešasis maitinimas chemija
F06 maisto technologijos chemija arba biologija

______________________

[1] Vietoje šio egzamino įskaitomas ir atitinkamos meno studijų krypties P01–P10 stojamasis egzaminas
[2] Stojantieji į orlaivių pilotavimo programą privalo išlaikyti specialų testą.

2 priedas

BRANDOS ATESTATO DALYKŲ IR STOJAMŲJŲ EGZAMINŲ ĮTAKA KONKURSINEI EILEI Į KOLEGINES STUDIJAS SUDARYTI PAGAL STUDIJŲ KRYPTIS AR KRYPČIŲ GRUPES

Studijų kryptis arba krypčių grupė Konkursiniai dalykai ir jų svertiniai koeficientai
pirmasis dalykas svertinis koeficientas antrasis dalykas svertinis koeficientas trečiojo dalyko, nesutampančio su kitais dalykais, svertinis koeficientas lietuvių kalbos ir literatūros svertinis koeficientas
N04 filologija pagal kalbą, N05 vertimas, N07 kalbos studijos lietuvių kalba ir literatūra 0,4 istorija arba geografija, arba matematika, arba informacinės technologijos 0,2 0,2 užsienio kalba – 0,2
P03 muzika, P01 dailė, P02 dizainas, P04 teatras, P06 šokis, P07  medijų menas, P08 meno objektų restauravimas stojamasis egzaminas 1,0
K01 teisė istorija 0,4 matematika arba informacinės technologijos 0,2 0,2 0,2
J04 socialinis darbas, L08 turizmas ir poilsis istorija arba matematika, arba informacinės technologijos, arba geografija, arba užsienio kalba
M01 pedagogika lietuvių kalba ir literatūra 0,4 matematika arba informacinės technologijos 0,2 0,2 istorija – 0,2
M01 pedagogika (meno dalyko) stojamasis egzaminas 0,7 0,1 0,2
L01 verslas, L02 vadyba, L03 finansai, L04 apskaita, L05 rinkodara, J01 ekonomika, L06 žmonių išteklių vadyba matematika 0,4 istorija arba matematika, arba informacinės technologijos, arba geografija, arba užsienio kalba 0,2
J07 psichologija biologija
J09 informacijos paslaugos, J10 komunikacija lietuvių kalba ir literatūra istorija arba matematika, arba informacinės technologijos, arba geografija, arba užsienio kalba užsienio kalba – 0,2
B01 informatika, B02 informacijos sistemos, B03  programų sistemos, B04 informatikos inžinerija matematika 0,4 informacinės technologijos arba fizika 0,2 0,2 0,2
C01 chemija chemija 0,4 matematika arba biologija, arba fizika 0,2
I01 žemės ūkis, I03 miškininkystė biologija 0,4 chemija arba matematika 0,1 0,3 0,2
G09 medicinos technologijos, G03 burnos priežiūra, G05 farmacija, G07 mityba, G08 slauga ir akušerija, G06 reabilitacija, G10 kosmetologija, H01veterinarija chemija arba matematika 0,2 0,2 0,2
E04 matavimų inžinerija, E05 statybos inžinerija, E06 mechanikos inžinerija, E07 jūrų inžinerija, E08 elektros inžinerija, E09 elektronikos inžinerija, E10 gamybos inžinerija,  E12 transporto inžinerija, E13 energijos inžinerija, E14 aeronautikos inžinerija, F04 jūrų technologijos matematika 0,4 fizika 0,2 0,2 0,2
F02 polimerų ir tekstilės technologijos, E03 aplinkos inžinerija, F03 medžiagų technologijos chemija arba fizika
F06 maisto technologijos, F07 viešasis maitinimas chemija 0,1 0,3 0,2

__________________

3 priedas

KITŲ PASIEKIMŲ ĮTAKA KONKURSINEI EILEI SUDARYTI

Kriterijus Kriterijaus vertė
Pirmojo arba antrojo dalyko brandos darbo ne žemesnis nei 9 įvertinimas 0,25 balo
Baigti baziniai kariniai mokymai arba atlikta privalomoji pradinė karo tarnyba 0,5 balo
Tarptautinių olimpiadų, konkursų prizinės vietos.

Vertinami tik 10–12 klasių (gimnazijos II–IV klasių) olimpiadų ir konkursų laimėjimai. Už to paties dalyko olimpiadą ar konkursą balas (didžiausias) skaičiuojamas tik vieną kartą, už skirtingų dalykų olimpiadas skirti papildomi balai sumuojami

aukso medalis – 2,5 balo;

sidabro medalis – 1,5 balo;
bronzos medalis – 1 balas

Šalies olimpiadų ir konkursų prizinės vietos.

Vertinami tik 10–12 klasių (gimnazijos II–IV klasių) olimpiadų ir konkursų laimėjimai. Už to paties dalyko olimpiadą ar konkursą balas (didžiausias) skaičiuojamas tik vieną kartą, už skirtingų dalykų olimpiadas skirti papildomi balai sumuojami

1 vieta – 1,5 balo;

2 vieta – 1 balas;
3 vieta – 0,5 balo

Stojantiesiems į universitetinių studijų programas ir baigusiesiems tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas su pagyrimu 1 balas
Stojantiesiems į koleginių studijų programas ir baigusiems tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas su pagyrimu arba baigusiesiems tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas ir turintiems ne mažesnį kaip vienų metų darbo stažą pagal įgytą kvalifikaciją 1 balas
Dalyvavimas tarptautinėje, nacionalinėje jaunimo savanoriškoje veikloje, kuri yra ne trumpesnė negu 3 mėnesiai arba jaunimo savanoriškoje tarnyboje, kuri yra ne trumpesnė nei 6 mėnesiai 0,25 balo
Stojantiesiems į universitetinių studijų muzikos krypties studijų programas 0,15×A, čia A – muzikologijos mokyklinio brandos egzamino įvertinimas

_________________

4 priedas

ASMENŲ, BAIGUSIŲ VIDURINIO UGDYMO PROGRAMĄ, DALYKŲ PAŽYMIŲ ĮSKAITYMO IR PERSKAIČIAVIMO PRINCIPAI

1. Brandos atestato ar kito vidurinį išsilavinimą patvirtinančio dokumento penkių balų sistemos pažymiai dvigubinami ir vėliau perskaičiuojami šio priedo 12 ir 16 punktuose nustatyta tvarka.

2. Asmenų, vidurinį išsilavinimą įgijusių iki 2012 metų įskaitytinai, valstybinių brandos egzaminų įvertinimai iš norminės 1–100 balų vertinimo sistemos tiesiškai perskaičiuojami į kriterinę 16–100 balų vertinimo sistemą.

3. Kriterinės valstybinių brandos egzaminų vertinimo skalės 16–100 balų įvertinimai perskaičiuojami į konkursinio balo skaičiavimo skalės 4,0–10,0 įvertinimus pagal formulę:

4. Jeigu vidurinis išsilavinimas įgytas ne bendrojo ugdymo (lavinimo) mokykloje, pažymiai įskaitomi iš vidurinį išsilavinimą patvirtinančio dokumento (diplomo ir (arba) jo priedo) arba pažymos (pateiktos kartu su 1991–1993 m. išduotu vidurinį arba specialų vidurinį išsilavinimą liudijančiu profesinio mokymo diplomu, kuriame nėra vidurinio ugdymo dalykų ir pažymių įrašų), išduodamos vadovaujantis Profesinio mokymo diplomo ir pažymėjimo turinio, formos ir išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-231 „Dėl Profesinio mokymo diplomo ir pažymėjimo turinio, formos ir išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

5. Anglų, vokiečių ir kita kalba įskaitoma kaip užsienio kalba, jei brandos atestate ar kitame vidurinį išsilavinimą patvirtinančiame dokumente ji nėra įrašyta kaip gimtoji arba mokymosi kalba.

6. Jeigu vidurinį išsilavinimą patvirtinančiame dokumente, išduotame iki 1993 metų įskaitytinai, nėra įrašytų brandos egzaminų, dalyko brandos egzamino ir jo metiniu pažymiu įskaitomas to dalyko metinis (galutinis) pažymys. Jeigu vidurinį išsilavinimą patvirtinančiame dokumente nurodyti išlaikyti brandos egzaminai, bet neįrašyti pažymiai kaip išlaikytų dalykų brandos egzaminų pažymiai, įskaitomi tų dalykų metiniai (galutiniai) pažymiai. Tokiu atveju lietuvių kalbos ir literatūros pažymiu laikomas lietuvių kalbos metinis (galutinis) pažymys, apskaičiuotas šio priedo 7 punkte nustatyta tvarka.

7. Jeigu brandos atestate ar kitame vidurinį išsilavinimą patvirtinančiame dokumente yra keli matematikos (pavyzdžiui, algebros ir analizės pagrindų bei geometrijos), istorijos (pavyzdžiui, istorijos ir visuotinės istorijos), lietuvių kalbos (pavyzdžiui, lietuvių kalbos (raštu), lietuvių kalbos (žodžiu), lietuvių literatūros (raštu), lietuvių literatūros (žodžiu) ir panašiai) pažymiai, tai apskaičiuotas jų aritmetinis vidurkis šimtųjų dalių tikslumu laikomas atitinkamai brandos egzamino ir (arba) metiniu pažymiu. Šis pažymys į šimtabalę vertinimo sistemą perskaičiuojamas, prieš tai apskaičiuotą brandos egzamino pažymį suapvalinus iki sveikojo skaičiaus pagal matematines apvalinimo taisykles.

8. Asmenų, vidurinį išsilavinimą įgijusių bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose iki 1993 metų įskaitytinai, dalykų metiniai (galutiniai) įvertinimai prilyginami A kurso pažymiams, išskyrus užsienio kalbą, kurios įvertinimai prilyginami B2 lygiui. Vidurinį išsilavinimą įgijusiųjų profesinėse, specialiosiose vidurinėse ir aukštesniosiose mokyklose metiniai (galutiniai) pažymiai prilyginami B kurso pažymiams, išskyrus užsienio kalbą, kurios įvertinimai prilyginami B1 lygiui. Pažymiai perskaičiuojami šio priedo 16 punkte nustatyta tvarka.

9. Jeigu vidurinis išsilavinimas bendrojo lavinimo mokyklose įgytas 1993 metais ir anksčiau, valstybinio brandos egzamino įvertinimu imamas A lygio brandos egzamino pažymys. Jeigu vidurinis išsilavinimas profesinėse, specialiosiose vidurinėse ir aukštesniosiose mokyklose įgytas 1993 metais ir anksčiau, valstybinio brandos egzamino įvertinimu imamas B lygio brandos egzamino pažymys. Pažymiai perskaičiuojami šio priedo 12 punkte nustatyta tvarka.

10. Jeigu vidurinis išsilavinimas bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose įgytas 1994–1999 metais, lietuvių (gimtosios) kalbos (raštu) brandos egzamino pažymiai įskaitomi kaip išplėstinio kurso (A) arba A lygio, o profesinėse ir aukštesniosiose – B lygio ir perskaičiuojami šio priedo 12 punkte nustatyta tvarka.

11. 1994–2011 m. laikotarpiu gauti dalykų, kurių valstybiniai brandos egzaminai dar nebuvo vykdomi, brandos egzaminų įvertinimai perskaičiuojami į valstybinio brandos egzamino įvertinimus šimtabalėje sistemoje: 1994–1998 m. – istorijos, matematikos, biologijos, chemijos, fizikos, užsienio (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros; 1999 m. – biologijos, chemijos, fizikos, užsienio (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros; 2000 m. – užsienio (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros; 2001 m. – užsienio (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) kalbos; 1994–2011 m. – geografijos. Perskaičiuojama šio priedo 12 punkte nustatyta tvarka.

12. Mokyklinių A lygio, S lygio, be lygio brandos egzaminų, prilyginamų valstybiniams brandos egzaminams, įvertinimai perskaičiuojami tiesiškai į kriterinę 4,0–10,0 balų vertinimo skalę, tiesiškai suderintą su galiojančia valstybinių brandos egzaminų vertinimo skale 16–100, o B lygio brandos egzaminų įvertinimai dar mažinami 25 proc., suapvalinant iki vieno reikšminio ženklo po kablelio (šis perskaičiavimas netaikomas mokykliniams brandos egzaminams tų dalykų, kurių valstybiniai brandos egzaminai neorganizuojami):

Įvertinimų skalės Patenkinami įvertinimai
Mokyklinė dešimtbalė skalė 4 5 6 7 8 9 10
Perskaičiuotas A lygio, S lygio, be lygio brandos egzamino įvertinimas 4,4 5,3 6,1 7,0 7,9 8,7 9,6
Perskaičiuotas B lygio mokyklinio brandos egzamino įvertinimas 3,3 4,0 4,6 5,3 5,9 6,5 7,2

13. Jeigu vidurinį išsilavinimą liudijančiame dokumente, išduotame 2002–2007 metais įskaitytinai, įrašyti lietuvių kalbos testo ir lietuvių kalbos teksto interpretacijos brandos egzaminų pažymiai arba lietuvių valstybinės kalbos ir lietuvių kalbos teksto interpretacijos brandos egzaminų pažymiai, formuojant stojančiojo į filologijos krypties studijų programas konkursinį balą, imamas šių abiejų pažymių aritmetinis vidurkis; stojantiesiems į visas kitas studijų programas – lietuvių kalbos testo brandos egzamino pažymys arba lietuvių valstybinės kalbos egzamino pažymys. Jeigu lietuvių gimtosios kalbos (testo) ir lietuvių gimtosios kalbos (teksto interpretacijos) vienas įvertinimas yra valstybinio egzamino, o kitas – mokyklinio (perskaičiuoto šio priedo 16 punkte nustatyta tvarka), apskaičiuojamas jų aritmetinis vidurkis.

14. Kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, turintiems vidutinį, žymų arba labai žymų klausos sutrikimo laipsnį ir išlaikiusiems mokyklinį lietuvių (gimtosios) kalbos arba lietuvių (valstybinės) kalbos egzaminą iki 2012 metų įskaitytinai, įvertinimas įskaitomas ir perskaičiuojamas kaip valstybinio brandos egzamino įvertinimas.

15. Asmenims, baigusiems Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre įregistruotas pirminio profesinio mokymo programas, skirtas pagrindinį išsilavinimą turintiems asmenims ir suteikiančias galimybę įgyti vidurinį išsilavinimą, ir pirminio profesinio mokymo programas, skirtas vidurinį išsilavinimą turintiems asmenims, įgijusiems kvalifikaciją iki 2012 metų įskaitytinai, vietoje kompetencijų įvertinimo įskaitomas kvalifikacijos egzamino teorijos ir praktinio darbo įvertinimo balų aritmetinis vidurkis.

16. Dalykų metiniai ir mokyklinių brandos egzaminų, neįskaitytų kaip valstybinių, įvertinimai, naudojami priėmimo konkursiniam balui apskaičiuoti, perskaičiuojami į kriterinę 4,0–10,0 balų vertinimo skalę, tiesiškai suderintą su galiojančia valstybinių brandos egzaminų vertinimo skale 16–100, taip, kad tikslinio T kurso arba S lygio, išplėstinio A kurso arba A lygio, užsienio kalbos dalyko B1 ir B2 mokėjimo lygių kursų įvertinimai, mokyklinių A lygio, S lygio, be lygio brandos egzaminų įvertinimai (išskyrus 4 ir 5) tiesiškai perskaičiuojami į intervalą 4,0–5,4, atitinkantį valstybinių brandos egzaminų patenkinamo lygio intervalą (16–35), o B kurso, B lygio dalykų metiniai, užsienio kalbos dalyko A1 ir A2 mokėjimo lygių kursų įvertinimai, B lygio brandos egzaminų įvertinimai dar mažinami 50 proc., suapvalinant vienos dešimtosios tikslumu:

Įvertinimų skalės Patenkinami įvertinimai
Mokyklinė dešimtbalė skalė 4 5 6 7 8 9 10
A lygio, S lygio, be lygio dalyko metinis įvertinimas, perskaičiuotas kaip valstybinio brandos egzamino įvertinimo atitikmuo 3,6 3,9 4,2 4,5 4,8 5,1 5,4
B lygio dalyko metinis įvertinimas, perskaičiuotas kaip valstybinio brandos egzamino įvertinimo atitikmuo 1,8 2,0 2,1 2,3 2,4 2,6 2,7

________________

5 priedas

LIETUVOS MOKINIŲ DALYKINIŲ OLIMPIADŲ, KONKURSŲ IR KITŲ RENGINIŲ, KURIŲ LAIMĖTOJAMS PRIDEDAMI BALAI, SĄRAŠAS

I SKYRIUS

TARTPTAUTINĖS OLIMPIADOS IR KONKURSAI

1. Tarptautinė biologijos olimpiada
2. Tarptautinė chemijos olimpiada
3. Tarptautinė fizikos olimpiada
4. Tarptautinė astronomijos olimpiada
5. Tarptautinė astronomijos ir astrofizikos olimpiada
6. Tarptautinė matematikos olimpiada
7. Tarptautinė lenkų kalbos olimpiada
8. Tarptautinė rusų kalbos olimpiada
9. Tarptautinė filosofijos olimpiada
10. Tarptautinė vokiečių kalbos olimpiada
11. Tarptautinė informatikos olimpiada
12. Tarptautinė geografijos olimpiada
13. Tarptautinė muzikos olimpiada
14. Baltijos šalių chemijos olimpiada
15. Baltijos šalių geografijos olimpiada
16. Baltijos šalių informatikos olimpiada
17. Europos fizikos olimpiada
18. Baltijos šalių vokiečių kalbos olimpiada
19. Baltijos šalių prancūzų kalbos olimpiada
20. Vidurio Europos geografijos olimpiada
21. Vidurio Europos matematikos olimpiada
22. ES jaunųjų mokslininkų konkursas EUCYS
23. Tarptautiniai jaunimo debatai (vokiečių kalba)
24. Tarptautinis konkursas EuroSkills
25. Tarptautinė žemės mokslų olimpiada

II SKYRIUS

ŠALIES OLIMPIADOS IR KONKURSAI

26. ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinis etapas
27. Lietuvos mokinių biologijos olimpiada
28. Lietuvos mokinių lenkų kalbos olimpiada
29. Lietuvos mokinių prancūzų kalbos olimpiada
30. Lietuvos mokinių fizikos olimpiada
31. Lietuvos mokinių chemijos olimpiada
32. Lietuvos mokinių rusų (gimtosios ir užsienio) kalbos olimpiada
33. Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniams
34. Lietuvos mokinių technologijų olimpiada
35. Lietuvos mokinių filosofijos olimpiada
36. Lietuvos mokinių anglų kalbos olimpiada
37. Lietuvos mokinių vokiečių kalbos olimpiada
38. Lietuvos mokinių matematikos olimpiada
39. Lietuvos mokinių informatikos olimpiada
40. Lietuvos mokinių astronomijos olimpiada
41. Lietuvos mokinių istorijos olimpiada
42. Lietuvos mokinių ekonomikos ir verslo olimpiada
43. Lietuvos mokinių geografijos olimpiada
44. Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkursas
45. Lietuvos mokinių lotynų kalbos ir Antikos kultūros olimpiada
46. Lietuvos mokinių muzikos olimpiada
47. Lietuvos mokinių dailės olimpiada
48. Lietuvos mokinių meninio skaitymo konkursas
49. Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiada
50. Lietuvos geomokslų olimpiada