LT EN

      

Sausio 17 d. į Kauno Žalgirio areną paskraidyti parasparniu, susilituoti mikroschemą, apžiūrėti elektromobilį ir, žinoma, susipažinti su visomis šalies aukštosiomis mokyklomis sugužėjo moksleiviai, jų mokytojai, karjeros konsultantai, atvykę iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) ir UAB „Ekspozicijų centras“ organizuotoje jau 17-oje Aukštųjų mokyklų mugėje netrūko įtraukiančių, interaktyvių veiklų ir diskusijų.

Šių metų renginio šūkis „Pasirenk pakeisti pasaulį“ pasirinktas ne atsitiktinai. Naujų mugės veiklų: kūrybinių dirbtuvių, hakatono, verslo inkubatoriaus ir kitų užsiėmimų tikslas – ugdyti kūrybiškumo, idėjų generavimo, komandinio darbo, sprendimo priėmimo įgūdžius, bendravimo gebėjimus ir lyderystės kompetencijas. Visos sukauptos žinios, patirtis ir įgūdžiai suteikia jaunimui didesnę perspektyvą įgyti geresnį, jam tinkamesnį išsilavinimą, tokiu būdu prisidedant prie mūsų šalies gerovės kūrimo.

Diskusijose raginimai veikti

     

Susirinkusiuosius į mugę sveikinusios LR švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė ir Kauno miesto mero patarėja Orinta Leiputė, ragino moksleivius smalsiai domėtis, dalyvauti diskusijose, atsakingai ir kruopščiai rinktis studijas, o aukštąsias mokyklas – atsakingai ir aktyviai pristatyti studijų ir mokslo galimybes.

Amfiteatre vykusioje diskusijoje „Mokslas, studijos ir inovacijos Lietuvoje“ dalyvavo švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė, viceministras Giedrius Viliūnas, Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas Juozas Augutis, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidentas Gintautas Bužinskas, INFOBALT atstovai: viceprezidentė Gitana Aklienė, No Magic vadovė, ir Paulius Nagys, ADEO WEB vadovas.

Ministrė J. Petrauskienė įsitikinusi, kad aukštojo mokslo pertvarka, pats universitetų tinklas savaime nesukuria kokybės, tačiau tai leidžia taupyti visų mokesčių mokėtojų lėšas efektyviau finansuojant aukštąjį mokslą, mažiau dubliuojant pajėgas, efektyviau panaudojant infrastruktūrą, taip pat administravimo, ūkio išlaidų kaštus. Paminėjo ir planus jau nuo šių metų numatyti nemokamo bakalauro galimybę.

„Nėra socialiai teisinga, kada menkiau pasirengęs žmogus vien dėl mažesnės konkurencijos tam tikroje studijų srityje gauna valstybės finansavimą, o tas, kuris yra ir pasirengęs ir motyvuotas, bet konkurencija didelė, negauna valstybės finansavimo. Perėjimas prie nemokamo bakalauro svarbus socialiniam teisingumui užtikrinti, o taip pat turime įvertinti realius aukštųjų mokyklų pajėgumus kokybiškai užtikrinti studijų ir mokslo veiklą ir atliepti valstybės ir verslo poreikius“, – sakė ministrė.

Neretai kyla diskusijos ir pasipiktinimas apie uždaromas aukštąsias mokyklas regionuose, tačiau G. Surplys įsitikinęs – kiekviena mokykla Lietuvoje yra reikalinga tiek, kiek jos absolventai lieka Lietuvoje ir kuria pridėtinę vertę.

„Taip, mes maži, bet dėl to mes negalime švaistyti resursų turėdami po universitetą kiekviename miestelyje, po profesinę mokyklą kiekviename kaimelyje“, – sakė G. Surplys.

Daug diskutuota apie specialistų poreikį valstybei ir jų parengimą, darbo užmokestį, jaunų žmonių emigraciją ir demografinius procesus, verslo atstovai ragino mažiau diskutuoti, o daugiau veikti, subalansuoti atskirų studijų krypčių apimtis.

Apklausų duomenys rodo, kad tik 5 proc. absolventų įsidarbina per universitetų karjeros centrus. Žinant tai, kad universitetai gauna pinigus už atėjusį studentą, G. Jakšto įsitikinimu, nieko nuostabaus, kad jie ir nėra suinteresuoti, koks yra absolvento tolesnis kelias. Būtent todėl G. Jakštas kaip vieną svarbiausių reformos aspektų išskiria naują finansavimo modelį.

„Pagal sutartis numatomi išeigos kokybiniai rodikliai sumažins valstybės reguliavimo poreikį, o tai padės mokykloms pasirinkti būdus kaip specialistus geriau parengti ir spręsti, kokių jų reikia“, – sakė G. Jakštas.

Anot diskusijos dalyvio, kai bus įvardyti įsidarbinimo, vidutinio atlyginimo rodikliai, universitetai bus suinteresuoti ne tik kokybiškiau rengti studentus, tačiau ir domėtis darbo rinka, bendradarbiauti su verslu.

Nemažai kalbėta ir apie šiuo metu itin opų klausimą – pedagogų profesijos prestižo kėlimą. P. Nagys rekomendavo pažvelgti į Suomijos pavyzdį, kuri per 20 metų sugebėjo sukurti geriausią švietimo sistemą.

„Aš kažkada pradėjau gilintis, kodėl jie turi geriausią švietimo sistemą. Jie pasiekė per 20 metų, kad mokytojas yra herojus. Ir jeigu herojus bus Utenoje, Šilutėje, Kaune, Nidoje, atvažiuos pas jį mokytis iš bet kurio pasaulio krašto. Kaip padaryti, kad tie mokytojai būtų herojai? Taip, aišku ir atlyginimas yra svarbus, bet ne tik. Ne tik mokytojai ir dėstytojai eina dėl atlyginimo, jie eina dėl šviesaus rytojaus, tai yra idėjiniai žmonės, didžioji dalis. Tai padarykime tuos mokytojus herojais“, – ragino P. Nagys.

Dar daugiau naujų veiklų

     

Mugėje šiemet moksleiviams pasiūlyta daug naujovių. Atnaujintoje modernioje mugės ekspozicijos erdvėje pristatyti išradimai, kuriuos renginio dalyviai ir svečiai galėjo ne tik pamatyti, bet ir išbandyti patys: bendravo su robotu, virtualios realybės pagalba galėjo pasklandyti parasparniu, slidinėti, šaudyti lanku, susilituoti savo veikiančią mikroschemą „mirksiuką“, pasitikrinti melo detektoriumi, apžiūrėti elektromobilį.

Vilniaus ir Kauno aukštųjų mokyklų organizuotose kūrybinėse dirbtuvėse moksleiviai  susipažino su kriptografinių valiutų kasybos procesu, priimti šiuolaikiškus ir efektyvius problemų sprendimo ir idėjų generavimo metodus mokėsi dizainu grindžiamo mąstymo (angl. Design thinking) praktiniuose užsiėmimuose, mokėsi pažaboti scenos baimę pasitelkdami žaidimus ir profesionalų naudojamas technikas, besirengiantys egzaminams susidomėjo ir mokslografija, kur nagrinėjo efektyvaus mokymosi subtilybes ir kūrė mokymosi priemones.

Trimis etapais vykusiame Hakatone dalyvavusios komandos analizavo konkrečius produktus, vertino jų prekinę išvaizdą, netgi skonį. Išnagrinėję produkto privalumus ir trūkumus teikė pasiūlymus, ką galima tobulinti ir kaip tai padaryti. Įsijautę į verslininkų vaidmenis moksleiviai pateikė puikių problemų sprendimo būdų.

Tam, kad kiekvienas ateityje jaunuoliai galėtų priimti dar daugiau pasaulį keičiančių sprendimų, būtina teisingai ir kryptingai pasirinkti studijas, ir tai buvo pagrindinis mugės akcentas. Mugėje dalyvaujančios aukštosios mokyklos supažindino su aukštosiose mokyklose vykdomomis studijų programomis, pasirinkimo galimybėmis, priėmimo tvarka ir karjeros perspektyvomis. Vyko ir daugybė diskusijų su išskirtinėmis asmenybėmis, motyvuojančių paskaitų, kuriose dalintasi sėkmės formulėmis, patarimais, padedančiais sėkmingai pasirinkti studijas ir karjerą.

Abiturientai – karta, kuri valdys pasaulį ir jį keis, tad Aukštųjų mokyklų mugėje siekiama ne tik padėti abiturientams išsirinkti studijų programą, bet ir parodyti, kaip galima pakeisti pasaulį. Visos mugės metu vyko konkursas „Pakeisk pasaulį“, jame moksleiviai siūlė idėjas, padėsiančias pasaulį daryti geresnį – juk net ir dideli projektai bei iniciatyvos prasideda tik nuo idėjos.

Konkursas tęsis visą sausio mėnesį, tad norintieji dar gali registruoti savo idėjas. Siūlyti pokyčius jaunuoliai gali Mokslo, Žemės, Socialinės atsakomybės ar Inovacijų srityse ir jas registruoti internetu iki sausio 31 dienos LAMA BPO tinklalapyje http://bakalauras.lamabpo.lt/konkursas-pakeisk-pasauli/. Geriausių idėjų autoriai, kuriuos rinks komisija ir LAMA BPO socialinio tinklo Facebook profilio sekėjai, bus apdovanoti vertingais prizais.

Bendrojo priėmimo tvarka ir naujovės

Mugėje pristatyta ir bendrojo priėmimo tvarka į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Būsimi studentai, jų tėvai, mokytojai, karjeros konsultantai turėjo galimybę išsamiai susipažindinti su minimaliais reikalavimais, kuriuos turi atitikti stojantieji, konkursinio balo sandara, papildomų balų skyrimo tvarka ir elektroninio prašymo pildymu specialistės Odetos Kardauskės paskaitoje „2018 metų bendrasis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas“.

Siekiantieji studijuoti Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamose studijų vietose turi atitikti minimalius reikalavimus. Štai mąstantiems apie universitetines studijų programas privalomas lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis brandos egzaminas. Norintiems studijuoti kolegijose valstybinis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas nebūtinas, užtenka laikyti mokyklinį.

Tiek universitetuose, tiek kolegijose privalomas B1 lygiu išlaikytas anglų, vokiečių arba prancūzų valstybinis brandos egzaminas, arba tarptautinis užsienio kalbos egzaminas. Jei laikomas tiek valstybinis brandos, tiek tarptautinis užsienio kalbos egzaminas, priėmimo metu galioja stojančiajam palankesnis rezultatas. Čia pat specialistė pabrėžė, kad stojantieji dažniausiai laiko IELTS tarptautinį užsienio kalbos egzaminą, tačiau atkreipė dėmesį, kad šio egzamino rezultatai galioja tik 2 metus.

Matematikos valstybinis brandos egzaminas privalomas norintiems studijuoti bet kokioje studijų programoje, išskyrus menus. Asmenims, įgysiantiems vidurinį išsilavinimą 2018 m. ir pretenduojantiems į humanitarinių mokslų studijų programas, privaloma būti išlaikius matematikos valstybinį brandos egzaminą ne žemesniu nei patenkinamu pasiekimų lygiu. Šių metų naujovė tiems, kurie pretenduoja stoti į kitų studijų krypčių programas nei menai ar humanitariniai mokslai – matematikos valstybinis brandos egzaminas turi būti išlaikytas ne žemesniu nei 25 balų įvertinimu.

2019 metų abiturientams lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis brandos egzaminas bus privalomas tiek stojant į universitetines, tiek į kolegines studijų programas. Minimalių reikalavimų kartelė keliama kiek aukščiau – bus skaičiuojamas visų trijų privalomų laikyti brandos egzaminų aritmetinis vidurkis. Stojančiųjų į universitetus aritmetinis vidurkis turės būti ne mažiau nei 40, kolegijas – ne mažiau nei 25. Kadangi matematikos egzaminas neprivalomas stojantiems į menus, jiems aritmetinis vidurkis bus apskaičiuojamas iš lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos valstybinių brandos egzaminų.

Dar vienas minimalus slenkstis kitąmet siekiantiems studijuoti valstybės finansuojamose studijų vietose – penkių dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis. Šis vidurkis bus apskaičiuojamas nepriklausomai nuo pasirinkto A ar B lygio. Stojantiems į universitetines studijų programas vidurkis turės būti ne mažesnis nei 7, kolegines – ne mažiau nei 6.

Nuo šių metų stojantieji už brandos darbą, įvertintą ne mažesniu pažymiu negu 9, gaus papildomus 0,25 balo. Brandos darbas galės būti įskaitytas tik iš to dalyko, kuris konkursinio balo sandaroje nurodytas kaip pirmasis arba antrasis dalykas.

Papildomus 0,25 balo stojantieji galės gauti ir už savanorišką veiklą, kuri buvo ne trumpesnė nei 3 mėnesiai ir atlikta vienoje iš jaunimogarantijos.lt tinklalapyje skelbiamų organizacijų. Atitinkamą pažymėjimą galės gauti tik nesimokantys ir nedirbantys stojantieji.

Bendrojo priėmimo prašymų teikimas vyks nuo birželio 1 d. iki liepos 23 d. Pagrindinė stojamųjų egzaminų ir motyvacijos vertinimo sesija vyks nuo birželio 18 d. iki liepos 10 d. Kur siūloma studijuoti, moksleiviai sužinos liepos 26 d. prisijungę prie savo elektroninio prašymo informacinėje sistemoje, taip pat bus siunčiami laiškai nurodytu elektroninio pašto adresu.

Daugiau išsamios informacijos apie bendrąjį priėmimą rasite tinklalapyje www.lamabpo.lt