LT EN

Lietuvos aukštąsias mokyklas renkasi vis daugiau absolventų, valstybinius brandos egzaminus išlaikiusių puikiai ir gavusių bent vieną 100 balų įvertinimą. Štai šiais metais tokių asmenų priimta 1 729, kai tuo tarpu pernai jų buvo 1 546. Nors stojantieji pripažįsta, kad gyvenimas užsienyje vilioja, tačiau studijų kokybė, anot jų, ne ką prastesnė ir Lietuvoje.

Šių abiturientų patirtys yra labai skirtingos, tačiau juos vienija žingeidumas, noras pažinti, tyrinėti ir atrasti kažką įdomaus. Vis dėlto, vieno recepto, kaip išmokti mokytis, nėra: vieni jų gerų rezultatų pasiekė stropiai besimokydami, kiti tikėjo sėkme ir knygose rinkosi tik tai, kas jiems yra įdomu. Vis dar ieškantys savęs ir kuriantys ateities planus šimtukininkai sutiko papasakoti savo patirtis. Jie pasidalino savo patarimais, kurie padėjo jiems pasiekti gerų rezultatų. Nors pašnekovai pabrėžė, kad kiekvienas turi rasti savo būdą, kaip pasiruošti egzaminams, tačiau jie įsitikinę – tam daug įtakos turi aktyvus gyvenimo būdas.

Kišenpinigiai – ne žaislams, o receptų knygoms

Anglų kalbos ir informacinių technologijų brandos egzaminus puikiai išlaikęs studentas tikino, kad mokykloje nebuvo pavyzdinis mokinys. Anot jo, ne visada atlikdavo namų darbus, ne visada lankydavosi pamokose, neretai apimdavo ir tinginystė, kurią pažabojęs vaikinas patirdavo mokymosi malonumą.

„Iš esmės, tai ir yra pats svarbiausias dalykas. Žmogui, kuris turi noro įgyti žinių, kuriam įdomu atsiversti knygą ir sužinoti naujų dalykų, mokslas niekuomet netaps kančia. Jeigu mokomasi tik dėl pažymio ar gero egzamino rezultato, tai visos pastangos ir darbas yra tik laiko švaistymas“, – įsitikinęs Martynas.

Studentas sakė, kad stengėsi mokytis ir kaupti žinias visus metus ne tik dėl laukiančių atsiskaitymų ar egzaminų, bet ir dėl to, kad jam tai buvo įdomu. Dėl to prieš egzaminus nebereikėjo sėdėti naktimis prie knygų ar konspektų.

„Aš stengiuosi atrasti tai, kas man yra įdomu, tai, į ką aš norėčiau gilintis. Tada viskas pasidaro žymiai paprasčiau, tada žinios nedingsta sekančią dieną po kontrolinio ar egzamino, o išlieka bei kaupiasi galvoje. Tuomet atsiranda ir geri rezultatai“, – patarimu dalijosi vaikinas.

Atėjus prašymų studijuoti teikimui, studentas pripažįsta, kad teko daug svarstyti. Martynas svajojo apie medicinos studijų programą, chemijos inžineriją, o paskutiniaisiais metais ruošėsi stoti į informacines technologijas.

„Apie gastronomijos mokslus tik kartais maloniai pasvajodavau, nes tuo metu Lietuvoje to nebuvo, o studijos užsienyje man buvo tiesiog per brangios. Tačiau visai netikėtai, galbūt tik balandį, sužinojau apie kulinarinio meno studijas čia, Kaune. Supratau, kad tai yra proga, kuria aš negaliu nepasinaudoti ir vos ne paskutinę minutę pakeičiau savo sprendimą“, – kaip pavyko įgyvendinti savo svajonę pasakojo kulinarinio meno studijų programos studentas.

Virtuvė vaikiną žavėjo jau nuo mažens. Dar vaikystėje beveik visus gaunamus ar sutaupytus pinigus Martynas išleisdavo ne žaislams, kaip įprasta, bet receptų knygoms, iš kurių mokėsi ir bandė gaminti namuose.

„Man visuomet buvo įdomu sužinoti naujų receptų ar technikų, o internete ar per televiziją stebėti, kaip dirba profesionalai – kažkas nerealaus. – pasakojo apie savo pomėgį Martynas, kuris dabar siekia, kad tai taptų jo gyvenimo keliu. – Šiuo metu dar tik dėlioju savo ateities planus. Galiu pasakyti tik tai, kad norėčiau dirbti kartu su geriausiais pasaulio šefais, semtis iš jų žinių bei patirties ir, anksčiau ar vėliau, grįžti čia, į Lietuvą, bei dalintis žiniomis su kitais.“

Vaikinas užsiminė, kad jo pomėgis yra tinklinis, tačiau, žinoma, studijuojant kulinariją, aistra gaminti tiesiog privaloma. Namuose Martynas gamina pakankamai dažnai. Mėgsta ruošti įvairius mėsos, žuvies patiekalus, tačiau labiausiai patinka gaminti desertus, mat jie reikalauja daugiausia tikslumo, kruopštumo bei preciziškumo.

Skubotas sprendimas ir svajonės apie gap year

Visus laikytus egzaminus – lietuvių kalbos, biologijos, matematikos ir anglų kalbos – Gabrielė išlaikė puikiai. Nors dauguma susiima paskutiniaisiais metais, Gabrielė stropiai ir nuosekliai mokėsi nuo pat pirmos klasės. Tvirtos žinios, anot studentės, tai – užsispyrimo ir noro viską išsiaiškinti iki galo, nepaliekant jokių klausimų, rezultatas.

„Jei aš nebūčiau tiek darbo įdėjusi, tikrai būtų daug sunkiau, nes tos spragos daug reiškia. Svarbiausia yra noras. Mano pagrindinis patarimas – viską išsiaiškinti iki galo, o ne iškalti. Būdavo, prie vieno matematikos uždavinio šeštadieniais sėdėdavau 5–6 valandas tol, kol išspręsdavau, kol išsiaiškindavau. Ir tada nelieka spragų, jau viskas aišku ir, jei gauni tokį uždavinį per egzaminą, tai jau tikėtina, kad išspręsi“, – apie savo patirtį pasakojo Gabrielė.

Toks ryžtas ir tikslo siekimas nestebina žinant tai, kiek mergina turi su sportu ir muzika susijusių pomėgių. Gabrielė dar mokydamasi mokykloje jų turėjo tiek, kad sunku įsivaizduoti, kaip tiek galima sutalpinti. Sportuoja ji savarankiškai namuose, mėgsta bėgioti, o labiausiai – minti dviratį. Groja net keliais instrumentais: saksofonu, elektriniu pianinu ir dar moka groti gitara.

„Sunku visais pagroti, nes viskas yra namie, tai tik savaitgaliais galiu ir labai sunku sutalpinti viską į darbotvarkę. Dar, aišku, didžiausias hobis yra dviratis. Jeigu reikėtų visko atsisakyti, tai jį tikrai pasilikčiau. Tiesiog sėdu ir per dieną mažiausiai 20 kilometrų. Anksčiau būdavo kiekvieną dieną, bet kadangi čia dviračio neturiu, tai lieka tik savaitgaliai“, – atsiduso studentė.

Tiesa, nors neretai manoma, kad puikiai egzaminus išlaikę abiturientai tvirtai ruošėsi ir žinojo, kur nori įstoti, Gabrielė šį stereotipą paneigė. Pusę metų mergina galvojo, kad stos į statybos inžineriją, svarstė ekonomikos, finansų sritis. Tačiau nei viena iš šių sričių nebuvo ta, kuri labai domintų. Šiuo metu medicinos mokslus kremtanti studentė patikino, kad tai nebuvo jos svajonė ir kol kas abejoja turinti pašaukimą, svarbų norint dirbti šį darbą.

„Aš mediciną pasirinkti nusprendžiau paskutinę dieną, prieš pat duodant prašymą. Paskubėjau su savo sprendimu. Aš noriu viską pabandyti, visur nuvažiuot, viską pamatyt. Noriu būti apsiskaičiusi visose srityse, ne vien medicinoje. O su medicina jau sunku viską tiek, kiek aš noriu, suderinti. Ir medicina ne tas kelias, kur tu gali vieną padirbti, paskui kitą padirbti. Čia jau viskas, baigei, šitiek atsimokęs, šitiek investavęs metų, tu nenueisi kitur“, – pasakojo Gabrielė.

Šiuo metu Gabrielė svarsto įvairias galimybes: imti akademines atostogas arba nutraukti studijas ir, padarius metų pertrauką, išbandyti veiklas, kurios padėtų suvokti, kas jai labiausiai prie širdies.

„Tikrai svarstau apie laisvus metus. Dirbčiau tikriausiai kažkokį darbą labiau fizinį negu protinį, nes smegenys yra išsunktos, kaip gera kempinė suspausta, tai labai sunku dabar naują informaciją į galvą įdėti. Aš noriu daug patirčių gyvenime turėti, man atrodo, kad žmogaus gyvenimas turi būti įdomus. Man nepatinka „siauri“ žmonės, geriau mažiau mokslo, bet įdomumo kažkokio”, – tikino studentė.

Tikėjimas sėkme ir lemtingas pokalbis lėktuve

Štai Ana – viena iš nedaugelio, kuri mano, kad egzaminus išlaikyti šimtukais yra sėkmė. Anot jos, yra kelios grupės abiturientų: tie, kurie visą laiką stropiai mokosi, ir tie, kurie atsirenka, ką mokytis, o ką praleisti, ir tiki sėkme. Būtent pastarąjį variantą taikė ir Ana, todėl gautais Lietuvių kalbos, matematikos ir rusų kalbos egzamino šimtukais mergina buvo maloniai nustebinta.

Mergina pasakojo, kad 11 klasėje praleido begalę pamokų, mat savo gyvenimą svarstė sieti su aktoryste ir muzika. Vis dėlto, jos nuomone, gerus rezultatus lėmė ne tik geri pedagogai ir gera mokykla, bet ir muzikos mokykla.

„Aš manau, kad muzikinis išsilavinimas labai ugdo. Muzikos mokykla labai padeda planuoti savo laiką, padeda mokytis, įsisavinti medžiagą. Apskirtai, kuo daugiau žmogus turi užklasinių veiklų, tuo jam geriau sekasi“, – įsitikinusi praėjusiais metais nacionalinio Balio Dvariono konkurso laureate tapusi studentė.

Paklausa, ar daug teko mokytis prieš egzaminus, Ana šypteli. Besiruošdama istorijos egzaminui ji praleido temas, kurių manė, kad egzamine nebus. Ruošdamasi lietuvių kalbos egzaminui atsirinko tik keletą autorių, nes, kaip pati sako, neįmanoma visko išmokti ir visko atsiminti. Užsienio kalboms daug ruoštis neketino, nes joms nepasiruoši, joms reikia praktikos.

Štai matematika merginai visada sekėsi. Tiesa, šiam egzaminui Ana pažeria priekaištų, mat moksleiviai šių metų egzaminui buvo ruošiami atsižvelgiant į praėjusių metų egzamine pateiktus uždavinius, kurie, anot studentės, buvo daug lengvesni. Mergina pripažino, kad kartelė, stojantiems į aukštąsias mokyklas, turi kilti, bet lygiagrečiai turi kilti ir mokymosi lygis bendrojo lavinimo mokyklose.

„Pernai lygis nebuvo toks aukštas, o jeigu tu nelabai moki dalyką ir gauni šimtuką, ypač matematikos, tai labai keista. Dabar, kai pakėlė kartelę, tikrai buvo sunkesnių uždavinių, bet aš manau, kad tai labai gerai. Kita vertus, kad mus ruošė panašiam egzaminui, koks buvo pernai, čia nebuvo gerai. Manau, reikia pakeisti matematikos programą, bent jau 12 klasės. Tikrai yra gerai, kad kyla lygis egzaminų, bet blogai, kad programa nepakilo. Gal mokytojai pamatė, koks šiemet buvo egzaminas ir kitąmet bus daugiau gerų rezultatų?“, – kėlė klausimą studentė.

Pakrypus pokalbiui apie studijas, mergina pasakojo, kad apsispręsti jai nebuvo sudėtinga. Apie studijas užsienyje mergina nesvarstė, nes, jos įsitikinimu, Lietuvoje tikrai galima gauti labai gerą universitetinį išsilavinimą. Tiesa, abejonių dėl pasirinkimo buvo, bet galiausiai atsitiktinumas, netikėta pažintis ir pokalbis sudėliojo visus taškus.

„Po egzaminų skridau į mainus Vengrijoje, labai mąsčiau tarp kelių programų ir kelių aukštųjų mokyklų, ir lėktuve sutikau vieną moterį. Ji man labai daug papasakojo tokių dalykų, kuriuos aš norėjau išgirsti apie universitetą. Tada aš apsisprendžiau, kad būtent čia ir stosiu. Nežinau, jei būčiau jos nesutikusi, ar būčiau stojusi, bet dabar aš esu labai patenkinta“, – džiaugėsi sprendimu studijuoti tarptautinį verslą ir komunikaciją.

Aktyvi ir bendrauti mėgstanti studentė nenustygsta vietoje. Mergina, dar mokykloje dalyvavusi konkursuose ir olimpiadose, šiuo metu ieško įvairios papildomos veiklos: praktikos galimybių, kursų ir mokymų, kurie padėtų siekti jos išsikeltų tikslų. Kaip ir daugelis studentų, ji svajoja apie studijų mainus, kurie, anot jos, praturtina kitokia patirtimi, papildo turimas žinias ir moko lankstumo.