LT EN

I skyrius. Bendrosios nuostatos

1. Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2018 metais tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą pagal Lietuvos vidurinio ugdymo programas ir 2018 metais pretenduojančių į Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas studijų vietas arba studijų stipendijas (toliau – valstybės finansavimas), atrankos vykdymo kriterijus ir šių asmenų eilės (toliau – geriausiųjų eilė) sudarymo kriterijus.

2. Užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas vidurinį arba jam lygiavertį išsilavinimą (kvalifikaciją) įgiję asmenys priimami į valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas studijų vietas arba jiems skiriamos studijų stipendijos vadovaujantis Užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose mokyklose vietas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V-9 „Dėl Užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose vietas tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

3. Asmenys gali pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas, jeigu jų mokymosi rezultatai yra ne žemesni nei asmenų, pretenduojančių į valstybės finansuojamas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas, mokymosi rezultatų minimalūs rodikliai (toliau – minimalūs rodikliai), nustatyti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. V-888 „Dėl asmenų, pretenduojančių į valstybės finansuojamas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas, mokymosi rezultatų minimalių rodiklių nustatymo.

II skyrius. Geriausiųjų eilės sudarymo kriterijai

4. Geriausiųjų eilė sudaroma pagal šiuos kriterijus:

4.1. pirmojo dalyko brandos, stojamojo egzamino arba sporto pasiekimų įvertinimas;

4.2. antrojo dalyko brandos egzamino įvertinimas arba metinis pažymys;

4.3. trečiojo dalyko brandos egzamino įvertinimas arba metinis pažymys (technologijos mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių grupei bei informatikos inžinerijos krypčiai gali būti imamas kvalifikacijos egzamino įvertinimas);

4.4. ketvirtojo dalyko lietuvių kalbos ir literatūros arba kito dalyko brandos egzamino, numatyto vietoje lietuvių kalbos ir literatūros dalyko, jeigu lietuvių kalba ir literatūra yra pirmasis dalykas, įvertinimas.

4.5. tarptautinių ir šalies olimpiadų, konkursų I–III vietos laimėjimas;

4.6. motyvacijos įvertinimas stojantiesiems į pedagogo kvalifikaciją suteikiančias studijų programas;

4.7. stojantiesiems į universitetinių studijų programas – tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programos baigimo diplomas su pagyrimu, stojantiesiems į koleginių studijų programas – tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programos baigimo diplomas su pagyrimu arba vienerių metų darbo stažas pagal įgytą kvalifikaciją;

4.8. bazinių karinių mokymų arba nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos baigimo pažymėjimas;

4.9. brandos darbo įvertinimas;

4.10. dalyvavimą ilgalaikėje jaunimo nacionalinėje arba tarptautinėje savanoriškoje veikloje, kuri yra ne trumpesnė negu 3 mėnesiai, patvirtinantis pažymėjimas; nacionalinę jaunimo savanorišką veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. A1-73 „Dėl Nacionalinės jaunimo savanoriškos veiklos programos patvirtinimo“; tarptautinė jaunimo savanoriška veikla reglamentuojama 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB (OL 2013 L 347, p. 50–73) ir Europos Komisijos dokumente Erasmus+  programos vadove;

4.11. siuntimai į įvadinio mokymo kursus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar į kitą mokymo įstaigą;

4.12. stojantiesiems į universitetinių muzikos studijų krypties programas – muzikologijos mokyklinio brandos egzamino įvertinimas.

5. Konkursinis balas formuojamas iš 1 ir 2 prieduose nurodytų konkursinių dalykų valstybinių brandos egzaminų, stojant į menų studijų krypčių grupės ir ugdymo mokslų krypčių grupės meno pedagogikos studijų programas – ir stojamojo egzamino, o stojant į sporto krypčių grupės studijų programas – ir sporto pasiekimų įvertinimų bei kitų pasiekimų, išvardytų 3 priede, įvertinimų. Trečiasis dalykas – bet kuris su kitu konkursinio balo dalyku nesikartojantis brandos atestato dalykas, kuriam stojimo metais organizuojamas valstybinis brandos egzaminas. Technologijos mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių grupėse bei informatikos inžinerijos studijų krypčių grupėje trečiuoju dalyku gali būti laikomas ir kvalifikacijos egzamino, skirto įgyti Lietuvos kvalifikacijų sandaros IV lygiui priskirtiną kvalifikaciją (baigusiesiems profesinio mokymo programas iki 2013 metų), teorijos ir praktikos darbo įvertinimo balų aritmetinis vidurkis arba kompetencijų, įgytų siekiant Lietuvos kvalifikacijų sandaros IV lygio kvalifikacijos, teorinės ir praktinės dalies įvertinimo balų aritmetinis vidurkis.

6. Vietoje valstybinio brandos egzamino įvertinimo gali būti imami atitinkamų dalykų metiniai arba mokyklinių brandos egzaminų įvertinimai (įrašyti į brandos atestatą). Pirmojo (pagrindinio) dalyko imamas tik brandos egzamino įvertinimas, jeigu jo nėra, ši konkursinio balo dedamoji prilyginama nuliui. Stojantiesiems, kuriems privalomi 3 punkte nurodyti minimalūs rodikliai, lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos brandos egzaminų įvertinimai yra privalomi, vietoje jų negali būti imami metiniai pažymiai. Metinių pažymių ir mokyklinių brandos egzaminų įvertinimų vertė mažinama 4 priede nustatyta tvarka. Stojant į universitetinių studijų programas, perskaičiuojami tik dalykų metiniai (tikslinio (T) kurso arba S lygio, išplėstinio (A) kurso arba A lygio), užsienio kalbos dalyko B1 ir B2 mokėjimo lygių (anksčiau negu 2012 metais baigusiųjų – A lygio) kursų įvertinimai, brandos egzaminų (mokyklinių, A lygio, S lygio, be lygio) įvertinimai. Stojant į koleginių studijų programas, perskaičiuojami ir dalykų metiniai (B kurso, B lygio), B lygio brandos egzaminų įvertinimai ir užsienio kalbos dalyko A1 ir A2 mokėjimo lygių kursų įvertinimai. Jei nėra tinkamo dalyko įvertinimo atitikmens, atitinkama konkursinio balo dedamoji prilyginama nuliui.

7. Jeigu asmens brandos atestate įrašyta „Brandos egzaminų nelaikė (atleistas)“, vietoje nelaikytų brandos egzaminų įvertinimų imami metiniai pažymiai, kurie perskaičiuojami pagal šio aprašo 4 priedą. Atskiri brandos egzaminų įvertinimų ir metinių pažymių įskaitymo ir perskaičiavimo principai nurodyti aprašo 4 priede.

8. Švietimo ir mokslo ministerijos nurodytų tarptautinių užsienio kalbų egzaminų įvertinimai įskaitomi ir perskaičiuojami Tarptautinių užsienio kalbų egzaminų įvertinimų įskaitymo ir atitikmenų valstybinių užsienio kalbų brandos egzaminų įvertinimams nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-435 „Dėl Tarptautinių užsienio kalbų egzaminų įvertinimų įskaitymo ir atitikmenų valstybinių užsienio kalbų brandos egzaminų įvertinimams nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

9. Pirmojo (pagrindinio) dalyko svertinis koeficientas nustatomas 0,4, kitų dalykų svertiniai koeficientai – nuo 0,1 iki 0,2, kaip nurodyta 1 ir 2 prieduose. Stojamųjų egzaminų įvertinimų, priklausomai nuo jų svarbos, svertiniai koeficientai sudaro nuo 0,5 iki 0,7. Kitų pasiekimų įvertinimai papildo konkursinį balą 3 priede nurodytomis vertėmis. Bendra 3 priede nurodytų susumuotų kriterijų vertė, įskaitoma į konkursinį balą, negali viršyti 2,5 balo.

10. Konkursiniam balui apskaičiuoti naudojama 0–12,5 balų skalė. Šimtabalėje skalėje pateikiami valstybinių brandos egzaminų, stojamųjų egzaminų įvertinimai ar 4 priede nustatyta tvarka perskaičiuoti mokyklinių brandos egzaminų įvertinimai arba metiniai pažymiai dalinami iš 10.

11. Stojantiesiems į ugdymo mokslų studijų krypčių grupės studijų programas, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, privalomas teigiamas motyvacijos įvertinimas, ne žemesnis negu 1 balas. Asmenims, išlaikiusiems motyvacijos įvertinimą, Motyvacijos įvertinimo turinio ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-917 „Dėl Motyvacijos įvertinimo turinio ir vykdymo tvarkos aprašo“, nustatyta tvarka pridedamas 1 arba 2 balai (0 balų įvertinimą gavęs stojantysis laikomas neišlaikiusiu ir negali dalyvauti konkurse į minėtų studijų programų valstybės finansuojamas studijų vietas).

12. Asmenims, stojantiems į menų studijų krypčių grupės ir meno pedagogikos studijų programas, būtina laikyti stojamuosius egzaminus. Stojamųjų egzaminų organizavimo ir vertinimo tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. V-815 „Dėl Stojamųjų egzaminų į menų studijų srities ir meno pedagogikos studijų programas organizavimo ir vertinimo tvarkos aprašo“. Stojamųjų egzaminų rezultatai perskaičiuojami pagal aprašo 10 punktą, vadovaujantis valstybiniams brandos egzaminams nustatyta tvarka. Asmenys, stojantys į menų studijų krypčių grupės ir meno pedagogikos studijų programas, neišlaikę stojamojo egzamino, negali dalyvauti konkurse į valstybės finansuojamas studijų vietas. Aukštosios mokyklos, vykdančios menų studijų srities studijų programas, studentų priėmimo taisyklėse nustatytus stojamuosius egzaminus turi vykdyti bendrai.

13. Stojantiesiems į sporto ir sporto pedagogikos studijų programas į konkursinį balą įskaičiuojami sporto pasiekimai. Jie įvertinami pagal dešimtbalę skalę Sporto nacionalinių ir tarptautinių pasiekimų vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Sporto nacionalinių ir tarptautinių pasiekimų vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

14. Stojantiesiems į visų studijų krypčių grupių programas į konkursinį balą įskaičiuojami tarptautinių ir šalies olimpiadų, konkursų, nurodytų aprašo 5 priede, taip pat I–III vietų laimėjimų įvertinimų rezultatai, nurodyti 3 priede. Vertinami tik 10–12 (gimnazijos II–IV) klasėse per olimpiadas ir konkursus parodyti laimėjimai. Už to paties dalyko olimpiadą ar tą patį konkursą papildomas balas (didžiausias) pridedamas tik vieną kartą, už skirtingų dalykų olimpiadas ir skirtingus konkursus skirti papildomi balai sumuojami, tačiau taip, kad bendra 3 priede nurodytų dedamųjų suma neviršytų 2,5.

15. Mokiniams, įgijusiems vidurinį išsilavinimą iki 2017 metų įskaitytinai, pridedama balų už tas olimpiadas ir konkursus, kurie tais metais, kai mokinys įgijo vidurinį išsilavinimą, buvo įrašyti į Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo tvarkos aprašo priedą.

III skyrius. Stojančiųjų atranka

16. Geriausiųjų eilei sudaryti organizuojamas bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas. Bendrąjį stojančiųjų į aukštąsias mokyklas priėmimą organizuoja ir atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija (toliau – įgaliota institucija).

17. Bendrajame priėmime dalyvaujantys stojantieji vienu metu gali pretenduoti į universitetinių ir koleginių studijų programas. Stojančių asmenų į kolegines ir universitetines studijas geriausiųjų eilė sudaroma, remiantis aprašo 4 punkte nurodytų kriterijų, kurių įtaka geriausiųjų eilei nurodyta 1, 2 ir 3 prieduose, susumuotomis reikšmėmis.

18. Bendrąjį priėmimą sudaro pagrindinis ir papildomas priėmimai, pastarasis organizuojamas, jei, pasibaigus pagrindiniam priėmimui, lieka laisvų studijų vietų. Papildomame priėmime gali dalyvauti ir stojantieji, nedalyvavę pagrindiniame priėmime, tačiau atitinkantys minimalius rodiklius ir įvertinti pagal kriterijus.

19. Sudarant geriausiųjų eilę, visi asmenys, nurodyti aprašo 1 punkte, pateikę prašymus priimti studijuoti nuolatine ar ištęstine forma ir tenkinantys aukštųjų mokyklų nustatytus priėmimo reikalavimus, įvertinami pagal kriterijus.

20. Asmenys, kurių studijų kaina apmokama valstybės biudžeto lėšomis ir kuriems skirta studijų stipendija, informuojami apie tai įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, kai paaiškėja priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai.

21. Jeigu stojančiųjų įvertinimas pagal pagrindinius ir papildomus kriterijus sutampa, pirmumo teisę geriausiųjų eilėje prioriteto mažėjimo tvarka turi asmuo:

21.1. kurio brandos (stojamųjų) egzaminų arba sporto pasiekimų įvertinimų, padaugintų iš svertinių koeficientų, nurodytų aprašo 1 ir 2 prieduose, suma yra didesnė;

21.2. kurio brandos (stojamojo) egzamino arba sporto pasiekimų, turinčių didžiausią svertinį koeficientą, nurodytą aprašo 1 ir 2 prieduose, įvertinimas yra didesnis;

21.3. kurio pageidavimas nurodytas aukštesniu prioritetu.

22. Į aukštąsias mokyklas stojančių asmenų duomenis apie baigtą vidurinio ugdymo programą ir išlaikytus brandos egzaminus, kurių įvertinimai nurodomi vidurinio ugdymo programos baigimą patvirtinančiame dokumente, metinius pažymius ir dalykų brandos egzaminų įvertinimus, taip pat duomenis apie olimpiadų ir konkursų laimėtojus įgaliotai institucijai elektronine forma teikia Švietimo informacinių technologijų centras ir Nacionalinis egzaminų centras. Jeigu asmuo vidurinį išsilavinimą yra įgijęs iki 2009 metų įskaitytinai, užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas, registruojant dokumentus, duomenys imami iš brandos atestato ir kitų vidurinį išsilavinimą patvirtinančių dokumentų ir įvedami į įgaliotos institucijos duomenų bazę. Kitus dokumentus, patvirtinančius kriterijus, už kuriuos skiriami balai, nurodyti 3 priede, stojantieji pateikia įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

23. Bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas terminus savo interneto svetainėje skelbia įgaliota institucija, suderinusi su Švietimo ir mokslo ministerija.

24. Pasibaigus bendrajam priėmimui į aukštąsias mokyklas, įgaliota institucija ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo 1 d. perduoda Švietimo ir mokslo ministerijai priimtų studentų, kurių studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, studentų, sutinkančių mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, ir studentų, kurie turi teisę gauti studijų stipendiją, duomenis.

IV skyrius. Baigiamosios nuostatos

25. Į valstybės finansavimą šio aprašo nustatyta tvarka gali pretenduoti šie asmenys: turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių, nesančių Europos Sąjungos ir kitų Europos ekonominės erdvės narėmis, piliečiai ir asmenys be pilietybės, įgiję vidurinį išsilavinimą pagal Lietuvos vidurinio ugdymo programą.

1 priedas. Brandos atestato dalykų ir stojamųjų egzaminų įtaka geriausiųjų eilei į universitetines studijas sudaryti pagal studijų kryptis ar krypčių grupes

Studijų kryptis arba krypčių grupė Konkursiniai dalykai ir jų svertiniai koeficientai
pirmasis dalykas svertinis koeficientas antrasis dalykas svertinis koeficientas trečiojo dalyko, nesutampančio su kitais dalykais, svertinis koeficientas lietuvių kalbos ir literatūros svertinis koeficientas
N08 istorija, N06 regiono studijos, N09 archeologija, N11 teologija, N12 paveldo studijos, N13 religijos studijos, N14 kultūros studijos istorija 0,4 geografija arba užsienio kalba 0,2 0,2 0,2
N10 filosofija matematika
N01 lingvistika, N02 literatūrologija, N03 klasikinės studijos, N04 filologija pagal kalbą, N05 vertimas, N07 kalbos studijos, N15 menotyra

 

lietuvių kalba ir literatūra

 

istorija

 

užsienio kalba – 0,2

 

P03 muzika, P01 dailė, P02 dizainas, P04 teatras, P05 kinas, P07 medijų menas, P08 meno objektų restauravimas, P06 šokis stojamasis egzaminas 0,7 0,1 0,2
P09 architektūra, P10 kraštovaizdžio architektūra stojamasis egzaminas 0,5 matematika 0,2
J02 politikos mokslai, J04 socialinis darbas, J05 antropologija, K01 teisė, L07 viešasis administravimas, L08 turizmas ir poilsis, J08 visuomenės saugumas istorija 0,4 matematika arba informacinės technologijos 0,2 0,2 0,2
J06 visuomeninė geografija geografija matematika
L01 verslas, L02 vadyba, L03 finansai, L04 apskaita, L05 rinkodara, L06 žmonių išteklių vadyba, J01 ekonomika, J03 sociologija, matematika istorija
J07 psichologija matematika biologija
J09 informacijos paslaugos, J10 komunikacija, J11 leidyba, J12 žurnalistika lietuvių kalba ir literatūra

 

informacinės technologijos istorija –

0,2

M01 pedagogika, M02 edukologija, M03 andragogika matematika arba informacinės technologijos
M01 pedagogika (dalyko) Konkursinis balas skaičiuojamas iš atitinkamo dalyko (matematikos, fizikos ir kt.) studijų krypčiai nustatytų konkursinių dalykų įvertinimų.

Stojant į dviejų dalykų pedagogikos studijų programą, pirmuoju dalyku gali būti bet kuris dalykas, tačiau konkursinio balo sandaroje dalykai negali kartotis.

M01 pedagogika (meno dalyko) stojamasis egzaminas 0,6 0,2 0,2
A01 matematika, A02 taikomoji matematika, A03 statistika, B01 informatika, B02 informacijos sistemos, B03 programų sistemos matematika 0,4 informacinės technologijos arba fizika 0,2 0,2 0,2
C03 geologija fizika arba chemija, arba geografija
C05 gamtinė geografija geografija matematika arba biologija, arba istorija
C02 fizika fizika matematika arba biologija
C01 chemija chemija
C04 aplinkotyra matematika chemija arba biologija
D01 biologija, D02 genetika, D03 mikrobiologija, D04 molekulinė biologija, D07 ekologija, I01 žemės ūkis, I02 agronomija, I03 miškininkystė, I04 gyvulininkystė, I05 žuvininkystė, I06 maisto studijos, H01 veterinarija, G01 medicina, G02 odontologija, G03 burnos priežiūra, G04 visuomenės sveikata, G05 farmacija, G06 reabilitacija, G07 mityba, G08 slauga ir akušerija, G09 medicinos technologijos, G10 kosmetologija biologija 0,4 chemija arba matematika 0,2 0,2 0,2
D05 biofizika fizika arba chemija
R01 pasiekimų sportas, R02 laisvalaikio sportas sporto pasiekimai biologija
D06 biochemija chemija

arba biologija

matematika arba biologija (kai pirmasis dalykas ne biologija), arba chemija (kai pirmasis dalykas ne chemija)
E08 elektros inžinerija, E09 elektronikos inžinerija, E14 aeronautikos inžinerija, E07 jūrų inžinerija, E12 transporto inžinerija, E13 energijos inžinerija, F04 jūrų technologijos, E05 statybos inžinerija, E06 mechanikos inžinerija, E10 gamybos inžinerija, E04 matavimų inžinerija, E02 bioinžinerija, matematika

 

0,4 fizika 0,2 0,2 0,2
E01 saugos inžinerija, E03 aplinkos inžinerija, F01 gamtos išteklių technologijos, F02 polimerų ir tekstilės technologijos, F03 medžiagų technologijos chemija arba fizika
E11 chemijos inžinerija, technologijos, F06 maisto technologijos, F05 biotechnologijos, F07 viešasis maitinimas chemija
B04 informatikos inžinerija informacinės technologijos arba fizika

2 priedas. Brandos atestato dalykų ir stojamųjų egzaminų įtaka geriausiųjų eilei į kolegines studijas sudaryti pagal studijų kryptis ar krypčių grupes

Studijų kryptis arba krypčių grupė Konkursiniai dalykai ir jų svertiniai koeficientai
pirmasis dalykas svertinis koeficientas antrasis dalykas svertinis koeficientas trečiojo dalyko, nesutampančio su kitais dalykais, svertinis koeficientas lietuvių kalbos ir literatūros svertinis koeficientas
N04 filologija pagal kalbą, N05 vertimas, N07 kalbos studijos lietuvių kalba ir literatūra 0,4 istorija 0,2 0,2 užsienio kalba – 0,2
P03 muzika, P01 dailė, P02 dizainas, P04 teatras, P06 šokis, P07  medijų menas, P08 meno objektų restauravimas stojamasis egzaminas 0,7 0,1 0,2
K01 teisė, J04 socialinis darbas, L08 turizmas ir poilsis istorija 0,4 matematika arba informacinės technologijos 0,2 0,2 0,2
M01 pedagogika lietuvių kalba ir literatūra 0,4 matematika arba informacinės technologijos 0,2 0,2 istorija – 0,2
M01 pedagogika (dalyko) Konkursinis balas skaičiuojamas iš atitinkamo dalyko (matematikos, fizikos ir kt.) studijų krypčiai nustatytų konkursinių dalykų įvertinimų.

Stojant į dviejų dalykų pedagogikos studijų programą, pirmuoju dalyku gali būti bet kuris dalykas, tačiau konkursinio balo sandaroje dalykai negali kartotis.

M01 pedagogika (meno dalyko) stojamasis egzaminas 0,6 0,2  

 

 

 

 

0,2

 

L01 verslas, L02 vadyba, L03 finansai, L04 apskaita, L05 rinkodara, J01 ekonomika, L06 žmonių išteklių vadyba matematika 0,4 istorija arba geografija 0,2
J07 psichologija biologija
J09 informacijos paslaugos, J10 komunikacija lietuvių kalba ir literatūra informacinės technologijos istorija –

0,2

B01 informatika, B03 programų sistemos, B02 informacijos sistemos matematika 0,4 informacinės technologijos arba fizika 0,2 0,2 0,2
C01 chemija chemija 0,4 matematika 0,2
I01 žemės ūkis, I03 miškininkystė, G09 medicinos technologijos, G03 burnos priežiūra, G05 farmacija, G07 mityba, G08 slauga ir akušerija, G06 reabilitacija, G10 kosmetologija,   H01veterinarija biologija 0,4 chemija arba matematika 0,2 0,2 0,2
E04 matavimų inžinerija, E08 elektros inžinerija, E09 elektronikos inžinerija,  E05 statybos inžinerija, E14 aeronautikos inžinerija, E07 jūrų inžinerija, E12 transporto inžinerija, E13 energijos inžinerija, F04 jūrų technologijos,  E06 mechanikos inžinerija matematika 0,4 fizika 0,2 0,2 0,2
F02 polimerų ir tekstilės technologijos, E03 aplinkos inžinerija, F03 medžiagų technologijos chemija arba fizika
F06 maisto technologijos, F07 viešasis maitinimas chemija
B04 informatikos inžinerija informacinės technologijos arba fizika

 

3 priedas. Kitų pasiekimų įtaka geriausiųjų eilei sudaryti


Kriterijus

Kriterijaus vertė
Pirmojo arba antrojo dalyko brandos darbo ne žemesnis nei 9 įvertinimas    0,25 balo
Baigti baziniai kariniai mokymai arba atlikta privalomoji pradinė karo tarnyba (į aukštųjų mokyklų priėmimo taisyklėse nurodytas studijų programas) 0,5 balo
Tarptautinių olimpiadų, konkursų prizinės vietos.

Vertinami tik 10–12 klasių (gimnazijos II–IV klasių) olimpiadų ir konkursų laimėjimai. Už to paties dalyko olimpiadą ar konkursą balas (didžiausias) skaičiuojamas tik vieną kartą, už skirtingų dalykų olimpiadas skirti papildomi balai sumuojami

1 vieta – 2,5 balo;

2 vieta – 1,5 balo;
3 vieta – 1 balas

Šalies olimpiadų ir konkursų prizinės vietos.

Vertinami tik 10–12 klasių (gimnazijos II–IV klasių) olimpiadų ir konkursų laimėjimai. Už to paties dalyko olimpiadą ar konkursą balas (didžiausias) skaičiuojamas tik vieną kartą, už skirtingų dalykų olimpiadas skirti papildomi balai sumuojami.

1 vieta – 1,5 balo;

2 vieta – 1 balas;
3 vieta – 0,5 balo

Stojantiesiems į universitetinių studijų programas ir baigusiesiems tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas su pagyrimu 1 balas
Stojantiesiems į koleginių studijų programas ir baigusiems tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas su pagyrimu arba baigusiesiems tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas ir turintiems ne mažesnį kaip vienerių metų darbo stažą pagal įgytą kvalifikaciją 1 balas
Stojantiesiems į švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės programas, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, ir turintiems motyvacijos įvertinimą    1 arba 2 balai
Stojantiesiems į visuomenės saugumo studijų krypties programas, kurių balas ne žemesnis kaip 40 procentų už aukščiausią balą toje programoje turinčio stojančiojo, ir turintiems Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 1V-72 „Dėl priėmimo į vidaus tarnybą, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka išduotą siuntimą 1,5 balo
Dalyvavimas tarptautinėje arba nacionalinėje jaunimo savanoriškoje veikloje, kuri yra ne trumpesnė negu 3 mėnesiai     0,25 balo
Stojantiesiems į universitetinių studijų muzikos krypties programas  0,15×A, čia A – muzikologijos mokyklinio brandos egzamino įvertinimas

4 priedas. Asmenų, baigusių vidurinio ugdymo programą, dalykų pažymių įskaitymo ir perskaičiavimo principai

1. Brandos atestato ar kito vidurinį išsilavinimą patvirtinančio dokumento  penkių balų sistemos pažymiai dvigubinami ir vėliau perskaičiuojami šio priedo 10 ir 15 punktuose nustatyta tvarka.

2. Jeigu vidurinis išsilavinimas įgytas ne bendrojo ugdymo (lavinimo) mokykloje, pažymiai įskaitomi iš vidurinį išsilavinimą patvirtinančio dokumento (diplomo ir (arba) jo priedo) arba pažymos (pateiktos kartu su 1991-1993 m. išduotu vidurinį arba specialų vidurinį išsilavinimą liudijančiu profesinio mokymo diplomu, kuriame nėra vidurinio ugdymo dalykų ir pažymių įrašų), išduodamos vadovaujantis Profesinio mokymo diplomo ir pažymėjimo turinio, formos ir išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2015 m.  kovo 23 d. švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-231 „Dėl Profesinio mokymo diplomo ir pažymėjimo turinio, formos ir išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

3. Anglų, vokiečių ir kita kalba įskaitoma kaip užsienio kalba, jei brandos atestate ar kitame vidurinį išsilavinimą patvirtinančiame dokumente ji nėra įrašyta kaip gimtoji arba mokymosi kalba.

4. Jeigu vidurinį išsilavinimą patvirtinančiame dokumente, išduotame iki 1993 metų įskaitytinai, nėra įrašytų brandos egzaminų, dalyko brandos egzamino ir jo metiniu pažymiu įskaitomas to dalyko metinis (galutinis) pažymys. Jeigu vidurinį išsilavinimą patvirtinančiame dokumente nurodyti išlaikyti brandos egzaminai, bet neįrašyti pažymiai kaip išlaikytų dalykų brandos egzaminų pažymiai, įskaitomi tų dalykų metiniai (galutiniai) pažymiai. Tokiu atveju lietuvių kalbos ir literatūros pažymiu laikomas lietuvių kalbos metinis (galutinis) pažymys, apskaičiuotas šio priedo 5 punkte nustatyta tvarka.

5. Jeigu brandos atestate ar kitame vidurinį išsilavinimą patvirtinančiame dokumente yra keli matematikos (pavyzdžiui, algebros ir analizės pagrindų bei geometrijos), istorijos (pavyzdžiui, istorijos ir visuotinės istorijos), lietuvių kalbos (pavyzdžiui, lietuvių kalbos (raštu), lietuvių kalbos (žodžiu), lietuvių literatūros (raštu), lietuvių literatūros (žodžiu) ir panašiai) pažymiai, tai apskaičiuotas jų aritmetinis vidurkis šimtųjų dalių tikslumu laikomas atitinkamai brandos egzamino ir (arba) metiniu pažymiu. Šis pažymys į šimtabalę vertinimo sistemą perskaičiuojamas, prieš tai apskaičiuotą brandos egzamino pažymį suapvalinus iki sveikojo skaičiaus pagal matematines apvalinimo taisykles.

6. Asmenų, vidurinį išsilavinimą įgijusių bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose iki 1993 metų įskaitytinai, dalykų metiniai (galutiniai) įvertinimai prilyginami A kurso pažymiams, išskyrus užsienio kalbą, kurios įvertinimai prilyginami B2 lygiui. Vidurinį išsilavinimą įgijusiųjų profesinėse, specialiosiose vidurinėse ir aukštesniosiose mokyklose metiniai (galutiniai) pažymiai prilyginami B kurso pažymiams, išskyrus užsienio kalbą, kurios įvertinimai prilyginami B1 lygiui. Pažymiai perskaičiuojami šio priedo 15 punkte nustatyta tvarka.

7. Jeigu vidurinis išsilavinimas bendrojo lavinimo mokyklose įgytas 1993 metais ir anksčiau, valstybinio brandos egzamino įvertinimu imamas A lygio brandos egzamino pažymys. Jeigu vidurinis išsilavinimas profesinėse, specialiosiose vidurinėse ir aukštesniosiose mokyklose įgytas 1993 metais ir anksčiau, valstybinio brandos egzamino įvertinimu imamas B lygio brandos egzamino pažymys. Pažymiai perskaičiuojami šio priedo 10 punkte nustatyta tvarka.

8. Jeigu vidurinis išsilavinimas bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose įgytas 1994–1999 metais, lietuvių (gimtosios) kalbos (raštu) brandos egzamino pažymiai įskaitomi kaip išplėstinio kurso (A) arba A lygio, o profesinėse ir aukštesniosiose – B lygio ir perskaičiuojami šio priedo 10 punkte nustatyta tvarka.

9. 1994–2011 m. laikotarpiu gauti dalykų, kurių valstybiniai brandos egzaminai dar nebuvo vykdomi, brandos egzaminų įvertinimai perskaičiuojami į valstybinio brandos egzamino įvertinimus šimtabalėje sistemoje: 1994–1998 m. – istorijos, matematikos, biologijos, chemijos, fizikos, užsienio (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros; 1999 m. – biologijos, chemijos, fizikos, užsienio (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros; 2000 m. – užsienio (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros; 2001 m. – užsienio (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) kalbos; 1994–2011 m. – geografijos. Perskaičiuojama šio priedo 10 punkte nustatyta tvarka.

10. Mokyklinių A lygio, S lygio, be lygio brandos egzaminų, prilyginamų valstybiniams brandos egzaminams, įvertinimai perskaičiuojami tiesiškai į kriterinę 16–100 balų vertinimo skalę, o B lygio brandos egzaminų įvertinimai dar mažinami 25 proc., suapvalinant iki sveikojo skaičiaus (šis perskaičiavimas netaikomas mokykliniams brandos egzaminams tų dalykų, kurių valstybiniai brandos egzaminai neorganizuojami):

 

Įvertinimų skalės Patenkinami įvertinimai
Mokyklinė dešimtbalė skalė 4 5 6 7 8 9 10
A lygio, S lygio, be lygio brandos egzamino įvertinimas, perskaičiuotas kaip valstybinio brandos egzamino įvertinimo atitikmuo 22 34 46 58 70 82 94
B lygio mokyklinio brandos egzamino įvertinimas, perskaičiuotas kaip valstybinio brandos egzamino įvertinimo atitikmuo 17 26 35 44 53 62 71

11. Jeigu vidurinį išsilavinimą liudijančiame dokumente, išduotame 2002–2007 metais įskaitytinai, įrašyti lietuvių kalbos testo ir lietuvių kalbos teksto interpretacijos brandos egzaminų pažymiai arba lietuvių valstybinės kalbos ir lietuvių kalbos teksto interpretacijos brandos egzaminų pažymiai, formuojant stojančiojo į filologijos krypties studijų programas konkursinį balą, imamas šių abiejų pažymių aritmetinis vidurkis; stojantiesiems į visas kitas studijų programas – lietuvių kalbos testo brandos egzamino pažymys arba lietuvių valstybinės kalbos egzamino pažymys. Jeigu lietuvių gimtosios kalbos (testo) ir lietuvių gimtosios kalbos (teksto interpretacijos) vienas įvertinimas yra valstybinio egzamino, o kitas – mokyklinio (perskaičiuoto šio priedo 15 punkte nustatyta tvarka), apskaičiuojamas jų aritmetinis vidurkis.

12. Kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, turintiems vidutinį, žymų arba labai žymų klausos sutrikimo laipsnį ir išlaikiusiems mokyklinį lietuvių (gimtosios) kalbos arba lietuvių (valstybinės) kalbos egzaminą iki 2012 metų įskaitytinai, įvertinimas įskaitomas ir perskaičiuojamas kaip valstybinio brandos egzamino įvertinimas.

13. Asmenų, vidurinį išsilavinimą įgijusių iki 2012 metų įskaitytinai, valstybinių brandos egzaminų įvertinimai iš norminės 1–100 balų vertinimo sistemos tiesiškai perskaičiuojami į kriterinę 16–100 balų vertinimo sistemą.

14. Asmenims, baigusiems Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre įregistruotas pirminio profesinio mokymo programas, skirtas pagrindinį išsilavinimą turintiems asmenims ir suteikiančias galimybę įgyti vidurinį išsilavinimą, ir pirminio profesinio mokymo programas, skirtas vidurinį išsilavinimą turintiems asmenims, įgijusiems kvalifikaciją iki 2012 metų įskaitytinai, vietoje kompetencijų įvertinimo įskaitomas kvalifikacijos egzamino teorijos ir praktinio darbo įvertinimo balų aritmetinis vidurkis.

15. Dalykų metiniai ir mokyklinių brandos egzaminų, neįskaitytų kaip valstybinių, įvertinimai, naudojami priėmimo konkursiniam balui apskaičiuoti, perskaičiuojami į valstybinių brandos egzaminų kriterinę 16–100 balų vertinimo sistemą taip, kad tikslinio T kurso arba S lygio, išplėstinio A kurso arba A lygio, užsienio kalbos dalyko B1 ir B2 mokėjimo lygių kursų įvertinimai, mokyklinių A lygio, S lygio, be lygio brandos egzaminų įvertinimai (išskyrus 4 ir 5) tiesiškai perskaičiuojami į valstybinių brandos egzaminų patenkinamo lygio intervalą (16–35), o B kurso, B lygio dalykų metiniai, užsienio kalbos dalyko A1 ir A2 mokėjimo lygių kursų įvertinimai, B lygio brandos egzaminų įvertinimai dar mažinami 50 proc., suapvalinant iki sveikųjų skaičių:

Įvertinimų skalės Patenkinami įvertinimai
Mokyklinė dešimtbalė skalė 4 5 6 7 8 9 10
A lygio, S lygio, be lygio dalyko metinis įvertinimas, perskaičiuotas kaip valstybinio brandos egzamino BE įvertinimo atitikmuo 12 15 19 23 26 30 33
B lygio dalyko metinis įvertinimas, perskaičiuotas kaip valstybinio brandos egzamino įvertinimo atitikmuo 6 8 10 12 13 15 17

 

5 priedas. Šalies ir tarptautinių olimpiadų ir konkursų, kurių laimėtojams pridedama papildomų balų, sąrašas

I SKYRIUS
Tarptautinės olimpiados ir konkursai

1. Tarptautinė biologijos olimpiada
2. Tarptautinė chemijos olimpiada
3. Tarptautinė fizikos olimpiada
4. Tarptautinė astronomijos olimpiada
5. Tarptautinė astronomijos ir astrofizikos olimpiada
6. Tarptautinė matematikos olimpiada
7. Tarptautinė lenkų kalbos olimpiada
8. Tarptautinė rusų kalbos olimpiada
9. Tarptautinė filosofijos olimpiada
10. Tarptautinė vokiečių kalbos olimpiada
11. Tarptautinė informatikos olimpiada
12. Tarptautinė geografijos olimpiada
13. Baltijos šalių chemijos olimpiada
14. Baltijos šalių informatikos olimpiada
15. Baltijos šalių vokiečių kalbos olimpiada
16. Vidurio Europos geografijos olimpiada
17. Vidurio Europos matematikos olimpiada
18. ES jaunųjų mokslininkų konkursas
19. Pasaulio individualių debatų ir oratorinio meno čempionatas
20. Tarptautinis viešo kalbėjimo anglų kalba konkursas
21. Tarptautiniai jaunimo debatai (vokiečių kalba)
22. Tarptautinė muzikos olimpiada
23. Tarptautinis konkursas EuroSkills

II SKYRIUS
ŠALIES OLIMPIADOS IR KONKURSAI

24. ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinis etapas
25. Lietuvos mokinių biologijos olimpiada
26. Lietuvos mokinių lenkų kalbos olimpiada
27. Lietuvos mokinių prancūzų kalbos olimpiada
28. Lietuvos mokinių fizikos olimpiada
29. Lietuvos mokinių chemijos olimpiada
30. Lietuvos mokinių rusų (gimtosios ir užsienio) kalbos olimpiada
31. Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniams
32. Lietuvos mokinių technologijų olimpiada
33. Lietuvos mokinių filosofijos olimpiada
34. Lietuvos mokinių anglų kalbos olimpiada
35. Lietuvos mokinių vokiečių kalbos olimpiada
36. Lietuvos mokinių matematikos olimpiada
37. Lietuvos mokinių informatikos olimpiada
38. Lietuvos mokinių astronomijos olimpiada
39. Lietuvos mokinių istorijos olimpiada
40. Lietuvos mokinių ekonomikos ir verslo olimpiada
41. Lietuvos mokinių geografijos olimpiada
42. Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkursas
43. Lotynų kalbos ir Antikos kultūros olimpiada
44. Šalies debatų turnyras anglų kalba
45. Nacionalinis viešo kalbėjimo anglų kalba konkursas
46. Lietuvos mokinių technologijų olimpiada
47. Lietuvos mokinių muzikos olimpiada
48. Lietuvos mokinių  dailės olimpiada
49. Lietuvos mokinių meninio skaitymo konkursas