2019 m. priimtųjų į aukštąsias mokyklas skaičiai

Stojančiųjų pasirinkimai.

Stojančiųjų motyvacija rinktis artimų studijų krypčių studijų programas gana stabili. 2019 m. 61,3 proc. prašymų pageidavimai yra vienos studijų srities (9 pav.).

Įstojusių pagal aukščiausiu prioritetu nurodytą pageidavimą skaičius aukštosiose mokyklose svyruoja nuo 98 iki 42 proc. (10 pav.). Stojantieji sunkiau nuspėja savo galimybes, kai konkursai itin dideli (LSMU), o neretai stojantieji kai kurias aukštąsias mokyklas prašymuose numato kaip atsarginį variantą.

9 pav. Stojančiųjų prašymuose nurodomas vidutinis studijų sričių skaičius

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

10 pav. Vidutinis įstojusių prioritetas pagal aukštąsias mokyklas

Priimtųjų į aukštąsias mokyklas skaičiai.

Įstojusieji į universitetus sudarė 10 696 studijų sutartis (2018 m. – 10 803), iš kurių 7 096 – valstybės finansuojamoms vietoms arba vietoms su studijų stipendija (2018 m. – 7 125). Su kolegijomis pasirašytos 8 606 sutartys (2018 m. – 10 002), iš kurių 4 674 – valstybės finansuojamoms vietoms arba vietoms su studijų stipendija (2018 m. – 4 987) (3 lentelė, 11–14 pav.).

Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyti aukštesni minimalieji rodikliai – reikalavimas išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos (anglų, vokiečių arba prancūzų) ir matematikos VBE ne mažesniu kaip 40 balų aritmetiniu vidurkiu stojant į universitetus ir ne mažesniu kaip 25 vidurkiu stojant į kolegijas, ir mažiausias konkursinis balas valstybės finansuojamoms vietoms užimti (į universitetus – 5,4, į kolegijas – 4,3), kurį didžioji dalis universitetų ir didžioji dalis kolegijų taikė ir valstybės nefinansuojamoms vietoms, universitetų sektoriui didelės įtakos neturėjo, bet kolegijų sektoriuje labai pakeitė vietų struktūrą. Studijuoti valstybės nefinansuojamose studijų vietose sudarytos 7 532 sutartys (2018 m. – 8 693), iš jų universitetuose – 3 600 (2018 m. – 3 678), kolegijose – 3 932 (2018 m. – 5 015). Toks pokytis paaiškintinas tuo, kad didelė dalis neįveikusiųjų universitetų slenksčio pasirinko kolegijas arba tas aukštąsias mokyklas, kur taikyta mažesnė balo kartelė nei nustatyta švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu. Tačiau į valstybės finansuojamas vietas kolegijos priėmė 6 proc. mažiau studentų negu praėjusiais metais, šiame sektoriuje liko 881 nepanaudotas studijų krepšelis (2018 m. – 4 500). Nors universitetų sektoriuje valstybės finansuojamų vietų skaičius šiemet buvo padidintas tik dviem šimtais vietų, ir šiame sektoriuje liko 795 valstybės finansuojamos vietos. Nederant skiriamų ir užimamų valstybės finansuojamų vietų skaičiams, valstybei būtina keisti tiek vietų skyrimo, tiek reikalavimų politiką, o, kita vertus, išjudinti bendrojo ugdymo sektorių, nes metai iš metų didelis skaičius abiturientų nėra pasirengęs studijoms aukštosiose mokyklose, visų pirma, inžinerijos ir informatikos mokslams.

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

11 pav. Priimtųjų skaičiaus kaita

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

12 pav. Priimtųjų skaičiaus kaita pagal studijų sritis universitetuose

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

13 pav. Priimtųjų skaičiaus kaita pagal studijų sritis kolegijose

Duomenų šaltinis LAMA BPO

14 pav. Priimtųjų studijuoti pasiskirstymas pagal studijų sritis ir finansavimo pobūdį

Lietuvos aukštosiose mokyklose moterų studijuoja daugiau, negu vyrų. 2019 m. 58 proc. pirmakursių yra moterys, universitetuose ir kolegijose moterų ir vyrų santykiniai skaičiai panašūs. Į kolegijas įstoja daugiau vyresnio amžiaus asmenų negu universitetuose (15 pav.). Vyriausio pirmakursio amžius šiais metais siekia 73 m.

Šiemet studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose konkursus laimėjo ir sutartis su aukštosiomis mokyklomis sudarė 168 (pernai – 154) užsienio lietuviai ir užsienyje vidurinį išsilavinimą įgiję asmenys. Daugiausia jų atvyko iš Lenkijos, Latvijos, Rusijos. 40 iš jų pasirinko Vilniaus universiteto, 22 – Vilniaus kolegijos, 18 – Vilniaus Gedimino technikos universiteto studijų programas.

Šiais metais priimtų studentų vienose aukštosiose mokyklose juntamai padaugėjo, kitose – sumažėjo (3 lentelė). Universitetų sektoriuje absoliutūs studentų skaičiai šoktelėjo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir Vilniaus Gedimino technikos universitete, tiesa, pastarajame priimti 255 studentai, kurių konkursinis balas mažesnis nei 5,4. Mažiau nei praėjusiais metais studentų surinko universitetai, turintys daug inžinerijos ir technologijos mokslų studijų programų (KTU, KU).

Duomenų šaltinis LAMA BPO

15 pav. Priimtųjų studijuoti pasiskirstymas pagal lytį ir amžių

Pastebimai ūgtelėjo Vilniaus verslo kolegijos ir Socialinių mokslų kolegijos priimtųjų skaičius į valstybės nefinansuojamas studijų vietas. Gana didelis Socialinių mokslų kolegijos studentų skaičiaus augimas didele dalimi pasiektas nuleidus mažiausią konkursinio balo reikšmę iki 1. Panašios taktikos laikėsi ir Kolpingo kolegija (2 lentelė).

3 lentelė. Su aukštosiomis mokyklomis pasirašytų studijų sutarčių skaičius

Duomenų šaltinis LAMA BPO