Įstojusiųjų konkursiniai balai.

Visi valstybiniai Lietuvos ir privatūs universitetai, išskyrus Balstogės universiteto filialą Vilniuje, 2020 m. tiek valstybės finansuojamoms vietoms, tiek nefinansuojamoms vietoms užimti reikalavo ne mažesnio kaip 5,4 konkursinio balo, neįskaitydami pačių mokyklų skiriamų papildomų balų.

Kolegijos bendrų rekomendacijų dėl mažiausio konkursinio balo nepriėmė. Kitaip nei universitetų atveju, švietimo, mokslo ir sporto ministro valstybės finansuojamoms vietoms nustatytą balo reikšmę 4,3 valstybės nefinansuojamoms vietoms taikė mažuma kolegijų. Alytaus kolegija nusistatė 3,5 balų reikšmę, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija – 2,5, Klaipėdos valstybinė kolegija – 2, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla – 2, Panevėžio kolegija – 2. Vilniaus kolegija ir Vilniaus verslo kolegija į mažiausio konkursinio balo reikšmę įskaitė papildomus balus. 4 privačios kolegijos nusistatė tokius reikalavimus: Vilniaus verslo kolegija nustatė mažiausią konkursinį balą 2, Socialinių mokslų kolegija – 1, Kolpingo kolegija – 1 ir Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla – 1. Slenkstį sumažinusios kolegijos priėmė 1 670 asmenų su mažesniu kaip 4,3 stojamuoju balu (apskaičiuotu pagal mokyklų taisykles).

Abiturientams švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu nustatyti minimalūs rodikliai, palyginti su 2019 m., buvo švelnesni, nebuvo reikalaujama tam tikro brandos egzaminų vidurkio. 2020 m. juos pasiekė 16 869 stojantieji (2019 m. – 16 291) (turėjo būti išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos (anglų, vokiečių arba prancūzų) ir matematikos VBE bei penkių dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis, kuris, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, turėjo būti ne mažesnis negu 7, jeigu asmuo pretenduoja studijuoti universitete, ir ne mažesnis negu 6, jeigu asmuo pretenduoja studijuoti kolegijoje).

Valstybės finansuojamų studijų vietų sutartis su universitetais pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 7,56. Aukščiausią vidutinį konkursinį balą šiemet turi priimtieji į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (9,85). Valstybės nefinansuojamose vietose studijuosiančiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 6,83, jis aukščiausias taip pat Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (8,41) (Balstogės universitete ir Europos humanitariniame universitete taikoma kita balų skaičiavimo sistema, todėl jie nelyginami) (7 pav. ir 3 lentelė).

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

12 pav. Priimtųjų į universitetus ir kolegijas vidutinis konkursinis balas

Sutartis su kolegijomis pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas gerokai mažesnis nei universitetų sektoriuje. Valstybės finansuojamų studijų vietų sutartis su kolegijomis pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 6,03, o nefinansuojamose vietose – 4,72. Kolegijose, kuriose stojamųjų egzaminų nėra, vidutiniai balai žemesni, jie nesiekia 6 balų, o valstybės nefinansuojamose vietose – ir 5 balų, išskyrus atvejus, kai mokyklos prideda papildomų balų už jų nusistatytus rodiklius (žr. 12 pav. ir 3 lentelę).

3 lentelė. Studijų sutartis pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas

Aukštoji mokyklaStudijų sutartis pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas

2020 m.

vf+vnf/stvnf*
Universitetai
Balstogės universiteto filialas Vilniuje** –20,35
Europos humanitarinis universitetas –9
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija7,35
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas9,277,47
Kauno technologijos universitetas7,176,38
Kazimiero Simonavičiaus universitetas –6,57
Klaipėdos universitetas6,826,18
LCC tarptautinis universitetas9,04 –
Lietuvos muzikos ir teatro akademija9,858,41
Lietuvos sporto universitetas6,726,38
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas8,137,87
Mykolo Romerio universitetas6,816,24
Šiaulių universitetas7,037,03
Vilniaus dailės akademija98,09
Vilniaus Gedimino technikos universitetas6,856,28
Vilniaus universitetas7,846,69
Vytauto Didžiojo universitetas7,156,63

Vidutinis konkursinis balas universitetuose*

7,566,83

Kolegijos

Alytaus kolegija5,934,5
Kauno kolegija6,195,52
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija6,074,04
Kauno technikos kolegija5,355,36
Klaipėdos valstybinė kolegija5,754,43
Kolpingo kolegija –3,93
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla5,513,18
Lietuvos verslo kolegija5,955,47
Marijampolės kolegija5,765,7
Panevėžio kolegija5,824,62
Socialinių mokslų kolegija –4,12
Šiaulių valstybinė kolegija5,75,32
Šv. Ignaco Lojolos kolegija6,725,78
Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla –3,78
Utenos kolegija5,935,38
Vilniaus dizaino kolegija9,067,9
Vilniaus kolegija6,055,38
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija6,215,64
Vilniaus verslo kolegija –4,03
Vidutinis konkursinis balas kolegijose6,034,72

* – vnf vietų konkursinis balas apskaičiuojamas pagal aukštosios mokyklos taisykles;

** – Balstogės universiteto filialas Vilniuje naudoja kitą konkursinio balo sandarą.

Duomenų šaltinis LAMA BPO

Priimtųjų į universitetus ir kolegijas konkursiniai balai skiriasi itin smarkiai (12 pav.), nors abiejų sektorių absolventai įgyja to paties 6 EKS ir LTKS lygio laipsnį. Universitetų rektoriai ne pirmus metus pasisako, kad minimalūs rodikliai abiejuose sektoriuose turėtų būti artimi, o kolegijų reiklumas stojantiesiems didėtų.

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

12 pav. Konkursinių balų pasiskirstymas pagal aukštojo mokslo sektorius ir finansavimo pobūdį

Stojančiųjų pasirinkimai.

Stojančiųjų motyvacija rinktis artimų studijų krypčių studijų programas gana stabili. 2020 m. 64,2 proc. prašymų pageidavimai yra vienos studijų srities (13 pav.).

Įstojusių pagal aukščiausiu prioritetu nurodytą pageidavimą skaičius aukštosiose mokyklose svyruoja nuo 100 iki 29 proc. (14 pav.). Stojantieji sunkiau nuspėja savo galimybes, kai konkursai itin dideli (LSMU), o neretai stojantieji kai kurias aukštąsias mokyklas prašymuose numato kaip atsarginį variantą.

13 pav. Stojančiųjų prašymuose nurodomas vidutinis studijų sričių skaičius

14 pav. Vidutinis įstojusių prioritetas pagal aukštąsias mokyklas