Priimtųjų į aukštąsias mokyklas skaičiai.
Įstojusieji į universitetus sudarė 11 708 studijų sutartis (2019 m. – 10 696), iš kurių 9 163 – valstybės finansuojamoms vietoms arba vietoms su studijų stipendija (2019 m. – 7 096). Su kolegijomis pasirašyta 8 561 sutartis (2019 m. – 8 606), iš kurių 4 302 – valstybės finansuojamoms vietoms arba vietoms su studijų stipendija (2019 m. – 4 674) (3 lentelė, 15–18 pav.).
Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyti minimalieji rodikliai – reikalavimas išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos (anglų, vokiečių arba prancūzų) ir matematikos VBE ir mažiausias konkursinis balas valstybės finansuojamoms vietoms užimti (į universitetus – 5,4, į kolegijas – 4,3), kurį visi universitetai ir dalis kolegijų taikė ir valstybės nefinansuojamoms vietoms, universitetų sektoriui didelės įtakos neturėjo, bet kolegijų sektoriuje labai pakeitė vietų struktūrą. Studijuoti valstybės nefinansuojamose studijų vietose sudarytos 6 804 sutartys (2019 m. – 7 532), iš jų universitetuose – 2 545 (2019 m. – 3 600), kolegijose – 4 259 (2019 m. – 3 932). Toks pokytis paaiškintinas tuo, kad didelė dalis neįveikusiųjų universitetų slenksčio pasirinko kolegijas arba tas aukštąsias mokyklas, kur taikyta mažesnė balo kartelė nei nustatyta švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu. Tačiau į valstybės finansuojamas vietas kolegijos priėmė 8 proc. mažiau studentų negu praėjusiais metais, šiame sektoriuje liko nepanaudota 2 tūkst. studijų vietų (2019 m. – 881). Universitetų sektoriuje liko nepanaudota 1,4 tūkst. valstybės finansuojamų vietų. Nors potencialiai atitinkančių reikalavimus stojančiųjų buvo, visgi ne visų jų pasirinkimai sutapo su valstybės finansuojamų vietų pasiūla. Pasiūlos ir paklausos atotrūkiui mažinti reikia efektyvesnio ir aktyvesnio profesinio orientavimo, kita vertus, būtina išjudinti bendrojo ugdymo sektorių, nes metai iš metų didelis skaičius abiturientų nėra pasirengęs studijoms aukštosiose mokyklose, visų pirma, inžinerijos ir informatikos mokslams.
Duomenų šaltinis: LAMA BPO
15 pav. Priimtųjų skaičiaus kaita
Duomenų šaltinis: LAMA BPO
16 pav. Priimtųjų skaičiaus kaita pagal studijų sritis universitetuose
Duomenų šaltinis: LAMA BPO
17 pav. Priimtųjų skaičiaus kaita pagal studijų sritis kolegijose
Duomenų šaltinis LAMA BPO
18 pav. Priimtųjų studijuoti pasiskirstymas pagal studijų sritis ir finansavimo pobūdį
Pastebimai ūgtelėjo Klaipėdos valstybinės kolegijos priimtųjų skaičius į valstybės nefinansuojamas studijų vietas. Gana didelis Klaipėdos valstybinės kolegijos studentų skaičiaus augimas didele dalimi pasiektas stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas nuleidus mažiausią konkursinio balo reikšmę iki 2. Panašios taktikos laikėsi ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija ir Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla (4 lentelė).
4 lentelė. Su aukštosiomis mokyklomis pasirašytų studijų sutarčių skaičius
| Aukštoji mokykla | Sutarčių dėl valstybės finansuojamų, studijų stipendijų vietų skaičius | Pokytis, proc. (vf+ vnf/st) | Sutarčių dėl valstybės nefinansuojamų vietų (vnf) skaičius | Pokytis proc. (vnf) | Bendras pokytis, proc. | ||
| 2020 m. | 2019 m. | 2020 m. | 2019 m. | ||||
| Universitetai | |||||||
| Balstogės universiteto filialas Vilniuje | 0 | 0 | 0 | 40 | 35 | 14 | 14 |
| Europos humanitarinis universitetas | 0 | 0 | 0 | 1 | 0 | 0 | 0 |
| Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija | 97 | 67 | 45 | 0 | 0 | 0 | 45 |
| ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas | 46 | 87 | -47 | 113 | 72 | 57 | 0 |
| Kauno technologijos universitetas | 1 150 | 1 180 | -3 | 108 | 181 | -40 | -8 |
| Kazimiero Simonavičiaus universitetas | 0 | 0 | 0 | 17 | 10 | 70 | 70 |
| Klaipėdos universitetas | 184 | 121 | 52 | 85 | 100 | -15 | 22 |
| LCC tarptautinis universitetas | 1 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |
| Lietuvos muzikos ir teatro akademija | 176 | 150 | 17 | 24 | 42 | -43 | 4 |
| Lietuvos sporto universitetas | 138 | 84 | 64 | 101 | 141 | -28 | 6 |
| Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | 574 | 432 | 33 | 367 | 488 | -25 | 2 |
| Mykolo Romerio universitetas | 335 | 116 | 189 | 306 | 311 | -2 | 50 |
| Šiaulių universitetas | 116 | 52 | 123 | 36 | 32 | 13 | 81 |
| Vilniaus dailės akademija | 274 | 245 | 12 | 82 | 69 | 19 | 13 |
| Vilniaus Gedimino technikos universitetas | 1 173 | 1 107 | 6 | 164 | 578 | -72 | -21 |
| Vilniaus universitetas | 3 868 | 2 827 | 37 | 700 | 976 | -28 | 20 |
| Vytauto Didžiojo universitetas | 1 031 | 628 | 64 | 401 | 565 | -29 | 20 |
Iš viso universitetuose | 9 163 | 7 096 | 29 | 2 545 | 3 600 | -29 | 9 |
Kolegijos | |||||||
| Alytaus kolegija | 95 | 87 | 9 | 92 | 40 | 130 | 47 |
| Kauno kolegija | 1 044 | 1 213 | -14 | 530 | 535 | -1 | -10 |
| Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija | 118 | 165 | -28 | 118 | 47 | 151 | 11 |
| Kauno technikos kolegija | 240 | 280 | -14 | 41 | 110 | -63 | -28 |
| Klaipėdos valstybinė kolegija | 352 | 318 | 11 | 456 | 244 | 87 | 44 |
| Kolpingo kolegija | 0 | 0 | 0 | 67 | 75 | -11 | -11 |
| Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla | 83 | 81 | 2 | 71 | 70 | 1 | 2 |
| Lietuvos verslo kolegija | 23 | 31 | -26 | 35 | 65 | -46 | -40 |
| Marijampolės kolegija | 98 | 56 | 75 | 55 | 25 | 120 | 89 |
| Panevėžio kolegija | 105 | 110 | -5 | 152 | 62 | 145 | 49 |
| Socialinių mokslų kolegija | 0 | 0 | 0 | 1 349 | 1 504 | -10 | -10 |
| Šiaulių valstybinė kolegija | 225 | 196 | 15 | 88 | 95 | -7 | 8 |
| Šv. Ignaco Lojolos kolegija | 132 | 66 | 100 | 29 | 39 | -26 | 53 |
| Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla | 0 | 13 | -100 | 98 | 16 | 513 | 238 |
| Utenos kolegija | 95 | 130 | -27 | 102 | 117 | -13 | -20 |
| Vilniaus dizaino kolegija | 29 | 30 | -3 | 64 | 47 | 36 | 21 |
| Vilniaus kolegija | 1 315 | 1 595 | -18 | 710 | 613 | 16 | -8 |
| Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija | 348 | 303 | 15 | 69 | 64 | 8 | 14 |
| Vilniaus verslo kolegija | 0 | 0 | 0 | 133 | 164 | -19 | -19 |
| Iš viso kolegijose | 4 302 | 4 674 | -8 | 4 259 | 3 932 | 8 | -1 |
| IŠ VISO | 13 465 | 11 770 | 14 | 6 804 | 7 532 | -10 | 5 |
Duomenų šaltinis LAMA BPO
Šiais metais priimtų studentų vienose aukštosiose mokyklose juntamai padaugėjo, kitose – sumažėjo (4 lentelė). Universitetų sektoriuje absoliutūs studentų skaičiai šoktelėjo Vilniaus universitete ir Vytauto Didžiojo universitete. Mažiau nei praėjusiais metais studentų surinko universitetai, turintys daug inžinerijos ir technologijos mokslų studijų programų (VGTU, KTU).
Šiemet studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose konkursus laimėjo ir sutartis su aukštosiomis mokyklomis sudarė 190 (pernai – 168) užsienio lietuvių ir užsienyje vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų. Daugiausia jų atvyko iš Lenkijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Airijos ir Baltarusijos. 53 iš jų pasirinko Vilniaus universiteto, 20 – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, 20 – Vilniaus kolegijos, 18 – Vilniaus Gedimino technikos universiteto studijų programas.
Lietuvos aukštosiose mokyklose moterų studijuoja daugiau, negu vyrų. 2020 m. 58,6 proc. pirmakursių yra moterys, universitetuose moterų studijuoja daugiau nei vyrų, kolegijose moterų ir vyrų santykiniai skaičiai panašūs. Į kolegijas įstoja daugiau vyresnio amžiaus asmenų negu universitetuose (19 pav.).
Duomenų šaltinis LAMA BPO
19 pav. Priimtųjų studijuoti pasiskirstymas pagal lytį ir amžių
