Stojančiųjų prioritetai.

Pirmojo etapo metu 60 proc. stojančiųjų (2019 m. – 58 proc.) aukščiausiu prioritetu rinkosi universitetų studijų programas, 40 proc. (2019 m. – 42 proc.) – kolegijų. Pirmojo etapo metu 55 proc. stojančiųjų į universitetus buvo tų pačių metų abiturientai (2019 m. – 61,9 proc.), kolegijų sektoriuje jų mažiau – tik 32,5 proc. (2019 m. – 37,3 proc.).

Tiek universitetų, tiek kolegijų sektoriuose trauka į atskiras studijų sritis kinta (10 pav.). Praėjusiais metais atrodė, kad universitetuose stojančiųjų trauka į socialinius mokslus pernai stabilizavosi, tačiau ji šiemet gerokai išaugo, taip pat ji didėja ir kolegijų sektoriuje, ypač į valstybės nefinansuojamas vietas (10 pav.). Šiemet universitetuose socialinius mokslus rinkosi 42,9 proc. stojančiųjų (2019 m. – 38,5 proc.), kolegijose – 44,1 proc. (2019 m. – 41,7 proc.). Deja, stojančiųjų į su informacinėmis technologijomis, matematika susijusias studijas universitetuose teliko 12 proc.(pernai – 13,4 proc.) (6 pav.). Universitetuose ir kolegijose pagal pirmąjį prioritetą biomedicinos mokslai yra gerokai populiaresni už technologijos mokslus, pastaruosius besirenkančiųjų sparčiai mažėja abiejuose sektoriuose: universitetuose biomedicinos mokslus renkasi apie 23 proc., kolegijose – apie 24,4 proc., o technologijos mokslus universitetuose – jau tik 8,9 proc. (2019 m. – 10,4 proc.), kolegijose – 18,1 proc. (2019 m. – 20,4 proc.). Trauka į meno sritį stabili, universitetų sektoriuje siekia 6,1 proc. (2019 m. – 6 proc.), kolegijų – 4,6 proc. (2019 m. – 3,9 proc.).

Pagal naująją studijų klasifikaciją studijų sritis pakeitė studijų krypčių grupės. 2 lentelėje pateiktas šiais ir praėjusiais metais stebėtas stojančiųjų pirmojo pageidavimo pasiskirstymas pagal studijų kryptis. Universitetų sektoriuje populiariausia socialinių mokslų grupė, kolegijų – verslo ir viešosios vadybos grupė.

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

10 pav. Stojančiųjų prioritetai pagal studijų sritis

2 lentelė. Studijų krypčių grupių populiarumas stojančiųjų prašymuose pagal pirmąjį prioritetą

Studijų kryptis

2020 m.2019 m.
Stojančiųjų

universitetuose, %

Stojančiųjų

kolegijose, %

Stojančiųjų

universitetuose, %

Stojančiųjų

kolegijose, %

Fiziniai mokslai1,70,131,620,23
Gyvybės mokslai2,562,55
Humanitariniai mokslai7,111,448,321,27
Informatikos mokslai8,797,3110,27,34
Inžinerijos mokslai8,215,69,3917,36
Matematikos mokslai1,461,6
Menai6,084,576,023,93
Socialiniai mokslai19,319,4418,838,38
Sportas1,952,26
Sveikatos mokslai15,7322,1715,6223,04
Technologijų mokslai0,732,461,053,03
Teisė5,841,724,71,75
Ugdymo mokslai4,275,152,383,22
Verslo ir viešoji vadyba13,5327,7712,628,32
Veterinarijos mokslai1,140,731,160,87
Žemės ūkio mokslai1,591,51,691,26

Pastebimai pakito ir priimtųjų dalis pagal atskiras švietimo sritis. Jei šių metų priimtųjų į aukštąsias mokyklas duomenis pagal švietimo sritis (ISCED klasifikacija) palyginti su 28 ES valstybių Eurostat 2018 m. duomenimis, inžinerijos ir technologijų pirmakursių priimta mažiau nei ES vidurkis, nors dar 2018 m. vien vaikinų dalis sudarė 16,5 proc. (11 a, b pav.). Tuo tarpu labai išaugo studijuojančių socialinius mokslus, dabar jų dvigubai daugiau nei ES vidurkis (11 a, b pav.). Visgi reikia atkreipti dėmesį, kad vos ne pusę šios srities studentų sudaro mokantieji už savo studijas. Panaši situacija ir verslo, vadybos bei teisės srityje.

11 pav. Priimtųjų į aukštąsias mokyklas struktūra pagal švietimo sritis: a) LAMA BPO 2020 m. duomenys; b) Eurostat 2018 m. duomenys