Stojančiųjų skaičius ir jų pasirengimas.

Įstoti į šalies aukštąsias mokyklas šiemet siekė tokia pati santykinė dalis bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų kaip ir pernai – 64,7 proc., tačiau abiturientų šiais metais mažiau, todėl ši dalis sudarė 13 516 abiturientų, kai pernai – 14 231 (2 pav. a, b). Į universitetus ir kolegijas įstojo 11 320 arba 54,2 proc. šių metų Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų (2019 m. – 11 934 arba 54,3 proc.). Šiemet įstoti į aukštąsias mokyklas bandė 115 asmenų, vidurinį išsilavinimą šiemet įgijusių profesinio mokymo įstaigose, įstojo 50 (arba 1,3 proc. visų profesinio mokymo įstaigų 2020 m. absolventų), iš jų tik 17 į valstybės finansuojamas studijų vietas (2 pav. c, d).

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

2 pav. Bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų ir profesinio mokymo įstaigų absolventų dalyvavimas bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas

3 pav. Valstybinių brandos egzaminų rinkimasis (NŠA duomenys)

Šiais metais pasirinkusiųjų VBE mažėjo (3 pav.). Pavasarį dėl pandemijos dar įvyko neigiamų pokyčių – dalis abiturientų atsisakė rudenį pasirinktų dalykų brandos egzaminų, todėl jų galimybės rinktis valstybės finansuojamas studijas susiaurėjo. Tą itin pajuto gamtos mokslų, IT, inžinerinės studijos, humanitarinių mokslų studijų kryptys, nes laikančių fizikos, chemijos ir informacinių technologijų egzaminus jau nesiekia nė 10 proc., o ir matematikos VBE šiemet įveikė tik du trečdaliai pasirinkusiųjų. Jei toks krytis tęstųsi, šalies pramonės ir visos ekonomikos raidai svarbios studijų kryptys, tokios kaip inžinerija, informatika, fiziniai mokslai, negalės užtikrinti inžinerinės pramonės atsinaujinimo ir plėtros, prastės investicijų trauka. Matematikos ir gamtos dalykų (STEAM) rinkimasis ir mokymasis gimnazijose turėtų vykti įprastu Vakarų šalims mastu.

Nors valstybiniai brandos egzaminai vykdomi jau daug metų, mokyklose rašomų metinių pažymių ir atitinkamų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų skirtumai nemažėja (4 pav.). Kadangi šios neatitikties dėsningumai metai iš metų nesikeičia, priežastys laikytinos sisteminėmis, jas lemia ugdymo programų ir egzaminų užduočių turinio skirtumai, atitinkamų dalykų kvalifikuotų mokytojų stygius ir kt.

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

4 pav. Metinių pažymių ir VBE įvertinimų neatitiktis 2019 m. (a – lietuvių kalba ir literatūra, b – matematika, c) anglų kalba, d) informacinės technologijos)

Regionų ir didžiųjų miestų abiturientų parengimo kontrastai šiemet mažesni nei ankstesniais metais, bet visgi aukštesnį konkursinį balą, apskaičiuotą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus, lengviau pasiekia didžiausių Lietuvos miestų abiturientai (5 pav.).

Atskirų aukštųjų mokyklų, ypač regioninių kolegijų, priėmimo rezultatus lemia ir šalyje vykstantys gilūs migraciniai procesai. Kaip parodyta 6 pav., apie 40 proc. stojančiųjų yra iš Vilniaus ir Kauno miestų bei rajonų (Vilniaus miesto ir rajono – 25 proc., Kauno miesto ir rajono – 15 proc.).

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

5 pav. 2020 m. stojančiųjų vidutinio konkursinio balo, apskaičiuoto pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus, pasiskirstymas pagal mokyklų vietovę

6 pav. Lietuvos savivaldybių stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas – 2020 m. abiturientų – santykinė dalis

7 pav. VF vietos reikalavimus tenkinančių 2020 m. abiturientų dalis palyginus su visais savivaldybės stojančiaisiais, baigusiais mokyklas 2020 metais

Nepaisant mažo stojančiųjų skaičiaus iš kai kurių savivaldybių, pasirengusiųjų studijuoti aukštojoje mokykloje santykinė dalis jose neretai būna didesnė, nei didžiuosiuose miestuose (7 pav.). Gero pasirengimo lyderiai šiemet yra Pasvalio, Kupiškio, Šakių ir kitos savivaldybės (reikalavimus atitinka 75-78 proc. stojančiųjų). Tačiau dalies savivaldybių, pvz., Pagėgių, Vilniaus rajono stojančiųjų, atitinkančių valstybės finansuojamoms vietoms nustatytus reikalavimus, dalis vos perkopia 40 proc.

Nerimą kelia ir labai dideli abiturientų pasiekimų kontrastai pagal atskiras bendrojo ugdymo mokyklas. Daugelio mokyklų abiturientų metiniai pažymiai menkai koreliuoja su valstybinių brandos egzaminų įvertinimais, tas pastebima net pirmojo reitingų penkiadešimtuko gimnazijose (8 a, b pav.).

8 pav. Stojančiųjų iš X gimnazijos (216 stojančiųjų) metinių pažymių ir valstybinių brandos egzaminų įvertinimų sąryšis

9 pav. Stojančiųjų metinių pažymių ir valstybinių brandos egzaminų įvertinimų sąryšis: a) informacinės technologijos, Y gimnazija (iš viso 141 stojantysis); b)  matematika, Z gimnazija (iš viso 39 stojantieji)

Turime nemaža pavyzdžių, kai mokyklos abiturientų kurio nors dalyko metiniai pažymiai yra maksimalūs, bet valstybinis brandos egzaminas to nepatvirtina (9 a, b pav.).