Brandos egzaminai moksleiviams yra tarsi vieno etapo pabaiga, o kito pradžia. Neretai daug nerimo, streso ir nežinios keliantis brandos egzaminų rinkimosi etapas prasideda jau rudenį. Kitą savaitę, lapkričio 24 d., paaiškės, kokių dalykų žinias ir gebėjimus jaunuoliai norės parodyti pavasarį prasidedančioje brandos egzaminų sesijoje. Būtent egzaminų rezultatai lems tai, į kokį universitetą ar kolegiją, į kokią studijų programą abiturientai galės įstoti vasarą vyksiančio bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas metu.

Tendencijos priklauso nuo reikalavimų konkursiniam balui

Dažniausiai pasirenkamų laikyti egzaminų tendencijas lemia stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygos, pastebi Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktoriaus pavaduotoja dr. Asta Ranonytė. Štai, pavyzdžiui, nuo kitų metų pretenduosiantiems į universitetų ir kolegijų valstybės finansuojamas studijų vietas jos šiek tiek keisis: stojantieji turės būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos valstybinius brandos egzaminus, o vietoje užsienio kalbos valstybinio brandos egzamino bus įskaitomas bet kuris stojančiojo laisvai pasirinktas valstybinis brandos egzaminas. Minimalūs rodikliai privalomi stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. Stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas užtenka būti išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą, tačiau daugelis aukštųjų mokyklų tuos pačius reikalavimus nustato tiek valstybės finansuojamoms, tiek nefinansuojamoms vietoms.

„Tai apsprendžia, kokius egzaminus mokiniai renkasi: lietuvių kalba ir literatūra, užsienio kalba, žinoma, vyrauja anglų kalba, kurios egzaminus renkasi dažniau negu lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą, taip pat matematika ir vis mažesnio populiarumo sulaukianti istorija. Žinoma, stebime ir gamtos mokslų, tiksliųjų mokslų, pavyzdžiui, informacinių technologijų, pasirinkimų augimą. Tik šis augimas daugiau atsispindi procentinėje išraiškoje nuo visų tų metų egzaminus laikančiųjų skaičiaus, realiai pačių mokinių, kurie laiko vieno arba kito dalyko brandos egzaminą, mažėja, bet tam yra objektyvus paaiškinimas – mažėja pačių abiturientų skaičius“, – paaiškina A. Ranonytė.

Pašnekovė prasitaria, kad neretai moksleiviai pasirenka paprastesnį būdą gauti brandos atestatą: laiko tik lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinį brandos egzaminą ir ugdymo procese vykstančius egzaminus, pavyzdžiui, technologijų, menų, taip pat rengia brandos darbą. Nors tai jiems užkerta kelią pretenduoti į studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose, tokį kelią renkasi maždaug ketvirtadalis mokinių. Šias tendencijas patvirtina ir puikiai moksleivių situaciją žinanti Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentė Sara Aškinytė.

„Dauguma moksleivių egzaminus renkasi pagal tai, ko reikia stojant į pasirinktą studijų kryptį. Kai kurie renkasi tuos dalykus, kurie labiausiai sekasi mokykloje, taip pat renkamasi lengviau išlaikomus menų egzaminus. Žinoma, dalis moksleivių dar nežino, kur ketina stoti, todėl jaučia baimę, kad pasirinks ne tuos egzaminus, kurių rezultatų jiems reikės ateityje“, – apie šiuo metu vyraujančias mokinių nuotaikas pasakoja moksleivių atstovė.

Svarbu žinoti tai, kad net ir prasidėjus brandos egzaminų sesijai ir nusprendus kurio nors iš pasirinktų egzaminų nelaikyti, abiturientas turi teisę neatvykti į egzaminą. Tokiu atveju jokių sankcijų ar įrašo atestate apie nelaikytą brandos egzaminą nėra. Tačiau, jei mokinys nusprendžia įtraukti papildomą egzaminą, kurio jis nebuvo pasirinkęs rudenį, procedūra yra sudėtingesnė, mat tai galima padaryti tik išimtinais atvejais ir turint svarių argumentų.

Pasitikėjimas vertinimo sistema auga

Besiruošiantys egzaminų sesijai moksleiviai sako, kad jiems nerimą kelia ir egzaminų vertinimas bei jų eiga. Anot A. Ranonytės, vertinimo procedūra nekinta jau daugelį metų, pasikeitė tik procedūrų atlikimo technologija. Ilgą laiką mokytojai vykdavo į vertinimo centrus ir vertindavo popierinius mokinių darbus, tačiau pastaruosius trejus metus mokinių darbai vertinami elektroniniu būdu. Vertintojai, gavę mokinio darbą arba jo fragmentą per informacinę vertinimo sistemą, surašo už tą užduotį skirtus taškus. Esant nesutapimų tarp pirmojo ir antrojo vertintojo, kaip ir anksčiau, įsitraukia trečiasis vertintojas. Tokia sistema, pašnekovės teigimu, didina pasitikėjimą vertinimo objektyvumu ir patikimumu.

„Lietuvių kalbos ir literatūros rašinį nuo pradžios iki pabaigos vertina vienas vertintojas. Kituose egzaminuose, pavyzdžiui, matematikoje, istorijoje, biologijoje, yra paprasta darbą skaidyti pagal jo struktūrines dalis, tad tuomet vienas vertintojas vertina tik vieną klausimą arba vieną temą. Tokiu būdu vertinimo patikimumas tikrai yra didesnis. Kalbant apie visą mokinio darbo vertinimą reikėtų pažymėti, kad jį tokiu atveju vertina mažiausiai 8 arba 10 vertintojų, tai tikrai nebūtų galima teigti, kad vertintojas turėjo kažkokią išankstinę nuostatą rašysenos atžvilgiu arba dėl pasirinkto atsakymo argumentų subjektyviai priskyrė taškus. Darbai vertinami visiškai anonimiškai, vertintojai nežino nei darbo autoriaus lyties, nei miesto, nei mokyklos. Beje, kiekvienais metais mažėja apeliacijų skaičius ir tai leidžia sakyti, kad pasitikėjimas vertinimo sistema auga“, – sako A. Ranonytė.

Iššūkis moksleiviams – matematikos egzaminas

Bene daugiausiai nerimo mokiniams kelia matematikos egzaminas, kurio rezultatai kasmet vis prastėja. Šiemet šio egzamino neišlaikė didžiausias skaičius abiturientų – net per 30 proc. jų nesurinko minimalaus taškų skaičiaus. Ir nors tai sisteminė problema, vis tik pašnekovė prasitaria, kad ir pačių mokinių nuostata į matematiką, kaip mokomąjį dalyką, yra labai svarbi.

„Iš to, kokius mes matome matematikos egzamino rezultatus, kokius mes matome 10 klasės pasiekimų patikrinimo rezultatus, sakyčiau, kad tikrai ne paskutinėje vietoje yra mokinių motyvacija, jų požiūris į matematiką, kaip mokomąjį dalyką. Tiesiog 10-12 klasėse matematikos mokymasis vyksta dideliu tempu, tad jei yra ankstesnių mokymosi metų spragos, mokiniui nebelieka fizinio laiko grįžti prie tų temų“, – aiškina A. Ranonytė.

Pašnekovės teigimu, matematika yra tas dalykas, kurio rezultatas atspindi per keletą metų įdėtą darbą. Vis dėlto, didžiausias iššūkis kyla tada, kai moksleiviui egzamino metu reikia vienu metu susidoroti su skirtingos tematikos uždaviniais, reikalaujančiais taikyti skirtingas sprendimo strategijas.

„Atsakymas į klausimą, kaip išmokti matematiką, yra paprastas – nuoseklus darbas. Šis atsakymas turėtų būti ne šiemetiniams dvyliktokams, nes neabejoju, kad jie jau tai žino. Tai atsakymas dabartiniams ketvirtokams, penktokams, šeštokams. Šiuo metu jie tikrai nesiruošia egzaminui, bet jie deda šito mokomojo dalyko mokymosi pagrindus, kurio principų reikės mokantis ir fizikos, ir chemijos, ir geografijos, ir biologijos, ir tos pačios lietuvių kalbos ir literatūros. Tas nuoseklus, nuolatinis, kartais, tikėtina, kad ir alinantis darbas, duoda savo rezultatus“, – tikina NŠA atstovė.

Egzaminas yra strategija

Šiame etape kryžkelėje atsidūrusiems mokiniams rekomenduojama konsultuotis su karjeros specialistais, tačiau S. Aškinytė sako, kad ne visose mokyklose jie gali padėti. Tokiais atvejais moksleiviai kreipiasi į specifinio mokomojo dalyko mokytoją arba atsakymų ieško patys, tariasi su artimaisiais. A. Ranonytė atkreipia dėmesį, kad svarbiausia yra nepasikliauti atsitiktinumu ar laime ir įsivertinti galimybes.

„Susitikimuose su mokiniais ir jų tėvais aš visada sakau, kad egzaminas yra strategija. Reikia žinoti žaidimo taisykles, jos visos yra fiksuotos visų mokomųjų dalykų egzaminų programose. Reikia labai aiškiai sau įsivardyti lūkesčius, kam yra laikomas egzaminas, kur ketinama panaudoti jo rezultatą. Žinoma, svarbu jausti ir savo galimybių ribas, nes per tokį trumpą laiką stebuklai vyksta, bet jiems reikia labai daug dirbti. Ir trečias svarbus dalykas – suprasti, kad egzaminą laiko kiekvienas atskirai ir tikrai pasikliauti tuo, kokius egzaminus laiko draugas, kur ketina studijuoti pats artimiausias draugų ratas, tikrai nereikėtų“, – pataria pašnekovė.

Galimybes abiturientai turėtų vertinti remdamiesi tikslia informacija: apgalvoti, kaip sekasi vienas ar kitas mokomasis dalykas, pasižiūrėti ankstesnių metų stojimo rezultatus, susirinkti kuo daugiau informacijos, kuri padėtų matyti aiškų vaizdą  ir prognozuoti tam tikrus egzaminų, o vėliau ir stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus.