All Posts By

deimante

Konkursinio balo skaičiavimas

By | Uncategorized | No Comments

Konkursinio balo skaičiavimas

• Pirmoji dedamoji – brandos atestato dviejų dalykų brandos egzaminų įvertinimų arba metinių pažymių aritmetinis vidurkis, svertinis koeficientas – 0,3; vertinami dalykai parenkami iš studijų krypčiai nustatyto dalykų sąrašo;
• Antroji dedamoji – IV lygio kvalifikacijos kompetencijų teorijos ir praktikos darbo įvertinimų vidurkis (galutinis įvertinimas) arba stojamojo testo įvertinimas, svertinis koeficientas – 0,5;
• Trečioji dedamoji – kitų pasiekimų įvertinimas. Vertinama studijų kryptį atitinkanti profesinė patirtis: ne trumpesnė nei 2 metų patirtis prilyginama 10 balų, ne trumpesnė nei 1 metų – 5 balams. Trumpesnė nei 1 metų profesinė patirtis nevertinama. Šios dedamosios svertinis koeficientas – 0,2.

Konkursinio balo dedamosios ir jų svertiniai koeficientai

Studijų  kryptisKonkursinio balo dedamosios, svertinis koeficientas
Pirmoji dedamojiAntroji dedamojiTrečioji dedamoji
0,30,50,2
Informatikos inžinerijaMatematika arba fizika, arba chemija, arba informacinės technologijosIV lygio kvalifikacijos kompetencijų teorijos ir praktikos darbo įvertinimų vidurkis  arba stojamasis testas

 

Kiti pasiekimai

 

Programų sistemos

 

Turizmas ir poilsisIstorija arba geografija, arba biologija, arba užsienio kalba
* Studijų krypčių sąrašas parengtas vadovaujantis Suteikiamų kvalifikacijų ir studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos trumposios studijos, sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. V-1065 „Dėl suteikiamų kvalifikacijų ir studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos trumposios studijos, sąrašo patvirtinimo“.

 

 

 

 

Priėmimo datos

By | Uncategorized | No Comments
Pagrindinis priėmimasPrašymų priimti studijuoti į trumposios pakopos studijas registravimas.

Vidurinio išsilavinimo, tarptautinių užsienio kalbos egzaminų sertifikatų, profesinio mokymo programos baigimo, stojamojo testo, profesinės patirties vertinimas,  kitų dokumentų elektroninis pateikimas bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje

2022-06-01 – 2022-07-25 12 val.
Kvietimo studijuoti paskelbimas2022-07-29 iki 12 val.
Sutarčių su pakviestaisiais sudarymas aukštosiose mokyklose2022-08-01 9 val. – 2022-08-02 17 val.
El. sutarčių su pakviestaisiais sudarymas2022-07-29 15 val. – 2022-08-02 17 val.

 

Stojamieji egzaminai

By | Uncategorized | No Comments

Stojamasis testas

Stojamojo testo reikalavimus nustato kolegijos, vykdančios atitinkamos studijų krypties studijų programas. Jeigu stojantysis jau yra įgijęs IV lygio profesinę kvalifikaciją ir ji atitinka pasirinktos studijuoti studijų programos pagrindinę arba gretutinę švietimo sritį, jam stojamojo testo laikyti nereikia. Pasirinkus pageidaujamą studijų programą, stojančiajam informacinė sistema pasiūlo stojamojo testo laikymo datas ir vietas. Stojančiojo testo pagal pasirinktą studijų kryptį rezultatus dešimtbalėje skalėje įvertina kolegija, į kurią pirmuoju pageidavimu pretenduoja stojantysis.

 

Priėmimo galimybės

By | Uncategorized | No Comments

Priėmimo galimybės

Trumposios studijos – aukštojo mokslo studijų pakopa profesinei kvalifikacijai pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktąjį lygį įgyti. Trumposios pakopos studijas vykdo kolegijos, vadovaudamosi švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamu suteikiamų kvalifikacijų ir studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos trumposios studijos, sąrašu. Trumposios pakopos programos apimtis gali būti 90 arba 120 (studijų krypties (krypčių) apraše nustatytais atvejais) studijų kreditų. Pagal trumpųjų studijų programą numatytai studentų praktikai realioje darbo vietoje, skiriama atitinkamai 30 arba 40 kreditų.

Į aukštosios mokyklos trumposios pakopos studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą arba profesinę kvalifikaciją, įgytą pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtąjį lygį atitinkančią profesinio mokymo programą, atsižvelgiant į mokymosi pasiekimus ir kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus, įvertinus profesinių standartų ir studijų krypties aprašų reikalavimus (Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 59 str. 2 dalis).

Stojančiųjų į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančiųjų į studijų stipendijas konkursinė eilė sudaroma švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus, ir paskelbiama kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios reikalavimus (Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 str. 1 dalis).

Šiemet studentai priimami į informatikos inžinerijos, programų sistemų ir turizmo ir poilsio studijų krypčių grupių studijų programas. Iš viso joms skirtos 55 valstybės finansuojamos studijų vietos.

Ką gausite iš trumpųjų studijų

Trumposios pakopos studijų metu įgyta kvalifikacija suteikia teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas pagal koleginių studijų programas. Šios 1,5-2 metų studijos ypač patrauklios profesinio mokymo įstaigų absolventams, nes jas užbaigus ir vėliau stojant į profesinio bakalauro programas, jose nereikės studijuoti visus 3 metus (dalis studijų dalykų bus įskaityti iš trumposios pakopos studijų). Šios pakopos studijos – tai kelias į aukštąjį mokslą, kuris leidžia rinktis trumpesnes studijas ir greičiau pradėti karjerą.

Stipendijos

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka trumposios pakopos studentai gali gauti skatinamąsias ir socialines stipendijas.

 

LAMA BPO sveikina su gražiausia pavasario švente, su Šv. Velykom!

By | Uncategorized | No Comments

2022-04-15

Mieli mokiniai, studentai, mokytojai, dėstytojai, visi švietimo ir mokslo bendruomenės nariai!

Gražių, prasmingų, viltingų šventų Velykų, šilto pavasario ir išsipildžiusių lūkesčių! Atgimimo jausmuose, kūryboje, moksluose ir darbuose. Tegul kartu su pavasariu į Jūsų širdis ateina ramybė, šiluma, džiaugsmas ir tikėjimas.

Nuoširdžiai

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) kolektyvas

LAMA BPO prezidentui įteiktas valstybės apdovanojimas – už nuopelnus Lietuvai

By | Uncategorized | No Comments

2022-02-17

Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentui, profesoriui daktarui Pranui Žiliukui Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė valstybės apdovanojimą už nuopelnus Lietuvai.

Lietuvos Respublikos Prezidento 2022 m. vasario 14 d. dekrete Nr. 1K-863 nurodyta: „Apdovanoju ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi Praną Žiliuką – Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentą, profesorių, daktarą, bendrojo priėmimo sistemos į Lietuvos aukštąsias mokyklas kūrėją, konceptualiai prisidėjusį prie jos įgyvendinimo.“

Valstybės apdovanojimai – tai Respublikos Prezidento dekretu skiriami ordinai, medaliai ir kiti pasižymėjimo ženklai, kurie įteikiami Lietuvos valstybei nusipelniusiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams pagerbti. Šiuos reikšmingus apdovanojimus gavusių žmonių darbai skatina džiaugtis Lietuvos valstybe ir didžiuotis jos pasiekimais.

LAMA BPO praėjusiais metais paminėjo savo 20 metų sukaktį. Didžiuotis tikrai yra kuo –sukurta ir sklandžiai veikia bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas sistema. Per du dešimtmečius LAMA BPO šimtams tūkstančių jaunuolių tapo plačiai atvertais vartais į mokslą ir profesinę kvalifikaciją. Kasmet LAMA BPO informacine sistema pasinaudoja apie 60 tūkst. stojančiųjų, iš jų – per 20 tūkst. tampa studentais ir per 20 tūkst. – profesinio mokymo įstaigų mokiniais. Visiems priėmimo dalyviams ištisus metus teikiama išsami informacija apie priėmimo procedūras ir rezultatus, teikiamos konsultacijos ir pagalba stojantiesiems, valstybės institucijoms teikiamos analitinės apžvalgos ir prognozės.

 

Fizikos mokytojas: į tą pačią upę du kartus neįbrisi

By | Uncategorized | No Comments

2021-07-30

Mokytojų trūkumas – kritinis. Tai juntama ne tik rajonų mokyklose, bet ir didžiuosiuose miestuose. Ypač tai išryškėjo pandemijos metu, kai dėl Covid-19 grėsmės ir nuotolinio darbo pobūdžio nemažai vyresnio amžiaus mokytojų išeina iš darbo.

Apie mokytojo darbą, kodėl atsirado toks jų trūkumas, kaip paskatinti jaunimą rinktis mokytojo profesiją ir koks turėtų būti šiuolaikinis mokytojas – kalbamės su Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos mokytoju Andriumi Storta.

Patį mokytoją studijos įtraukė nuo pirmų dienų, studijuodamas jis sutiko puikius dėstytojus, puikius studijų kolegas ir net būsimą žmoną. Ši profesija jam iš karto patiko, nes gali padėti kitiems, būti naudingas.

Mokytojas – tai prodiuseris, režisierius ir aktorius vienu metu

„Mokytojų trūkumas neatsirado per vieną dieną. Manau, link to buvo eita kryptingai. Nereikėjo būti aiškiaregiu, kad suprastum kuo baigsis, kai tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU) jau nuo 2005 metų pradėjo mažėti stojančiųjų gretos. Būtent tais metais aš įstojau ir tą agonijos pradžią pats mačiau. Stojančiųjų mažėjimas jau tada aiškiai siuntė visiems žinią, jog po 10 metų bus blogai, bet tada dar niekas nenorėjo tikėti, o dabar jau matome. Itin trūksta fizikos, chemijos mokytojų, gal kiek geriau su biologija, nes daugiau kas ją rinkdavosi. Šiaulių universitete padėtis irgi buvo panaši, tad čia sisteminė bėda.

Prie to trūkumo prisidėjo ir žema mokytojo specialybės vertė visuomenėje. Nes mūsų visuomenėje mokytojas yra kaip koks prižiūrėtojas, ji nėra linkusi suprasti, kad situacija nuo tų okupacinių metų jau seniai pasikeitusi, kad mokytojai turi kitokį požiūrį. Deja, bet mums iki Suomijos visuomenės supratimo, kad mokytojas yra tas, kuris prie valstybės statymo vairo stovi pirmas, dar turbūt toli“, – pokalbį pradeda Andrius Storta.

Tad koks tas darbas – būti mokytoju? A. Storta užtikrintai sako, kad jis niekada nebus monotoniškas – „į tą pačią upę neįbrisi du kartus“.

„Paneigsiu tą mitą „ai, jūs atkalėte viską ir kartojate kasmet“. Deja, bet tai melas, teorija yra teorija, tačiau praktika nuo teorijos skiriasi. Taip, akademines žinias galima išmokti, pasikartoti ir vėl taikyti. Tačiau tų žinių pateikimas kasmet yra vis kitoks. Skiriasi mokiniai, skiriasi jų laikmečio supratimas, visuomet turi bandyti derintis prie jų.

Mokytojas kartais tampa prodiuseriu, režisieriumi ir aktoriumi vienu metu. Jis turi savo potencialiam pirkėjui parduoti produktą, tačiau ne visuomet produktas perkamas. Tuomet prasideda paieškos, o kodėl produktas neperkamas ir čia pradedi ieškoti, kaip kokioje laboratorijoje maišai vieną su kitu, jungi vieną įrankį prie kito ir lauki rezultato. Kartais būna taip, kaip ir toje pačioje laboratorijoje – reakcija neigiama. Na ką padarysi, analizuoji klaidas ir vėl bandai ieškoti naujo ingrediento.

Mokytojo darbas užburia, dirbi su jaunais žmonėmis ir jie palaiko tavo jaunystę. Jie yra tas „varikliukas“, kuris verčia nestovėti vietoje. Mokytojo darbą, gražiąja prasme, norisi sulyginti su Sizifo darbu (tačiau paimant tik dalį to alegorinio vaizdinio), taip mes amžinai ritinam akmenį, tačiau mūsų kalnas turi pabaigą čia ir baigiasi tas mitas. Mokymas yra amžinas, jis nenutrūksta ir nesibaigia. Tuo tas darbas ir žavi“, – apie mokytojo profesiją su užsidegimu kalba A. Storta.

Profesijos patrauklumas slypi naujovėse

Ką patartų pats mokytojas, kaip paskatinti jaunimą, kad jis rinktųsi pedagogo profesiją?

„Profesijos patrauklumas slypi naujovėse. Kiekvienas jaunas žmogus turi ambicijų, šarmo, šiek tiek ir arogancijos, nori įsitvirtinti gyvenime. Jo nereikia stabdyti, reikia rodyti kelią, bet nestabdyti. Norint paskatinti jaunus mokytojus, reikia leisti jiems kurti, rizikuoti, tobulėti. Nenuvertinti nuo pirmų dienų, su teiginiu „ai jaunas (-a), ko norėti“. Patirtis bus sukaupta, bet išmintį ir patirtį nereikia laikyti po devyniais užraktais, o ja dalintis. Tam puikiai tinka mentoriai. Reikia suprasti, jog mokykla, tai kaip mechanizmas, jis gali veikti tik tuomet, jei visos mechanizmo dalys veikia kartu. Turi būti panaikinta vidinė konkurencija, ji kolektyve turi išnykti. Galima sportinio azarto vedamiems konkuruoti vieni su kitais, bet tik ne bendruomenės viduje, nes tai suskaldys ją“, – savo nuomonę turi pašnekovas.

A. Storta neabejoja, kad paskata būtų ir konkurencingas darbo rinkoje atlygis. „Tai yra ne vienerių metų skaudulys ir jaunimas tai mato. Juk baigus studijas, o būna ir studijų metais, kai kurie pradeda galvoti apie šeimą, būstą, tačiau, matomi skaičiai sąskaitoje nedžiugina. Tad finansinė paskata, žinoma, paskatintų, tačiau ji irgi turi turėti saugiklius, kad neišsigimtų ir netaptų vieta dėl naudos, nes valstybė iš to grąžos irgi turi turėti“, – savo įžvalgomis dalijasi mokytojas.

Jo teigimu, kad jaunų specialistų pritraukimą užtikrintų ir pensinio amžiaus mokytojų ori pensija. Ne paslaptis, jog dalis mokytojų norėtų džiaugtis poilsiu, tačiau to negali padaryti, kai pamato, kokia yra pensija. Taip pat dalis jų dirba, nes šis darbas yra užburiantis ir didžiulė meilė savo amatui, savo dalykui ir vaikams nugali viską.

Dar viena paskata, A. Stortos nuomone, tai mokytojų skatinimas, kad jie kurtų sau pamainą – „meistro ir pameistrio tandemas“.

„Yra mokyklų ir pats tokį modelį taikau, kai laboratorinius darbus leidžiu pravesti laborantams, pasirengti vienai kitai pamokai. Tai leidžia bent šiek tiek pažinti mokytojo darbą. Mokiniai ne kartą yra sakę, jog mokytojų dienos proga organizuojamos abiturientų pamokos jiems patinka ir jie norėtų to ne tik būdami dvyliktokai, bet ir žemesnėse klasėse ir ne vieną kartą metuose. Jei jos įgautų ne šventinį, o labiau akademinį formatą, kada mokytojas-mentorius mokinį pamokęs leistų jam vesti pamoką ir pasimatuoti mokytojo rūbą“, – idėjų nestokoja kaip sudominti jaunimą ir supažindinti su mokytojo profesija.

Mokytojas, kaip ir verslininkas, – turi nebijoti rizikuoti

Ar reikia kokių išskirtinių savybių ar gebėjimų, norint būti geru mokytoju? A. Storta įsitikinęs, kad pirmiausiai turi būti savo dalyko entuziastas, gerai išmanyti savo dalyką. Tačiau norint tapti mokytoju, reikia kaip verslininkui – nebijoti rizikuoti.

„Tapęs mokytoju tu rizikuosi. Rizikos valiuta bus – laikas. Reikia būti pasirengusiam jį investuoti, išmokti laiko vadybą – ji leis išsilaikyti ir gauti maksimalią grąžą. Mokytojas turi būti smalsus, suprasti, jog niekas nestovi vietoje, jog tapęs mokytoju, tu tampi „laivu audringoje jūroje“ – vis naujos informacijos, naujų atnaujinimų, papildymų gūsis tave nuolat blaškys į visas puses.

Mokytojui reikia ir viešosios kalbos įgūdžių, bet nereikia bijoti to, nes tai savaime ateis. Kasdien žengiant į klasę, žengti lyg į sceną. Beje, pliusas, kad žiūrovų čia visuomet yra (šypsosi). Žiūrovai, žinoma, bus visokie ir kandūs, ir abejingi, ir neabejingi, tad reikia pasirengti viskam. Kaip jau sakiau, jokios monotonijos“, – vaizdžiai pasakoja mokytojas.

Grąža yra emocijos

Pasiteiravus pašnekovo, koks gi turėtų būti šiuolaikinis mokytojas, kad jis gebėtų sudominti mokinius ir jie norėtų mokytis?

„Mokytojai visuomet buvo ir bus tokie, kokia yra šiandiena. Jei šiandien viskas tobulėja ir „verčiasi per galvą“ dideliu tempu, toks yra ir mokytojas. Jis nuolat tobulėja, nestovi vietoje. Tad toks jis ir turi būti, neužsisklendęs, nestagnuojantis. Jis turi atliepti vaikų poreikius, įsiklausyti į jų išsakomas pastabas ir mintis, pasidžiaugti ir paliūdėti kartu, vaikai puikiai moka manipuliuoti, juk tai tas amžiaus tarpsnis, kai jie nusistatinėja ribas, tad reikia atsižvelgti ir į tai.

Kartais jie norės, jog mokytojas būtų kaip draugas, pagalbininkas, nereikia to atmesti. Mokytojas turi būti daugiau nei tik tuo, kas užrašyta ant kabineto durų lentelės. Tačiau mokiniai ir visuomenė turi suvokti, jog mokytojas nėra jų vergas, jis yra jų pagalbininkas ir einantis lygiagrečiai su visais“, – sako fizikos mokytojas.

Pastaruosius kelerius metus fizikos mokytojas skiria tam, kad mokiniai kuo daugiau skaitytų. „Taip, mes per fizikos pamokas pakalbame ne tik apie fiziką, bet kartais ir apie literatūrą. Fiziką ar gyvenimo išmintį galima rasti ten, kur ją paliko jau ją sukaupę. Aš rizikuoju, investuoju, bet mano grąža yra emocijos“, – sako mokytojas, kuriam svarbiausias įvertinimas ir pasiekimas yra tada, kai po daugelio metų sutinki mokinį (-ę) ir išgirsti „Laba diena mokytojau, kaip jums sekasi?“. Ar gali būti kas geriau?

Ką patartų jaunimui, kurie norėtų tapti mokytojais? „Ateikite ir keiskite, juk jūs žinote ko reikia mokyklai, juk jūs matėte, ko jai trūkta, tai ateikite ir keiskite, kurkite ir tobulinkite. Jūsų rankose ateitis, jūsų matymo lauke – ateities mokykla. Nebijokite rizikuoti, dirbdami mokytojais įgysite daugybę kompetencijų ir jei jau taip bus lemta ir vidinis balsas sakys – „tai ne tau“, būsite pasimatavę – valstybės vairininko rūbą“, – optimistiškai pokalbį baigia A. Storta.

LAMA BPO Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS) prašymus į universitetus ir kolegijas teikti ir koreguoti galima iki rugpjūčio 5 d. 12 val.

LAMA PPO atstovė spaudai

Erika Vaitkūnienė

El. p. atstovas.spaudai@lamabpo.lt

Mob. tel. +370 685 91460

IT ekspertas: skaitmeninių technologijų iššūkiai

By | Uncategorized | No Comments

2021-07-22

Neseniai asociacija „Infobalt“ paskelbė, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta 14 tūkstančių IT specialistų. Pandemijos padiktuotas skaitmeninių sprendimų poreikis yra akivaizdus visame pasaulyje, tad šiuo metu ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio rinkoje labai trūksta visų IT profesijų atstovų.

Apie tai, kokių specialybių poreikis šiuo metu juntamas IT srityje, ar ateityje dar labiau bus šių specialistų trūkumas, koks yra tas IT specialisto darbas ir kuo jis įdomus – pakalbinome daugiau nei 17 metų IT srityje dirbantį JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ technologinių praktikų vadovą Vytautą Paulauską.

V. Paulauskas pasakojo, kad „Devbridge“ komandų branduolius sudaro patirties turintys aukščiausiojo lygio programuotojai, kuriantys sudėtingus programinės įrangos sprendimus užsienio rinkoms. Šiuo metu jų komandą sudaro Java, .NET, JavaScript programuotojai, testuotojai, kokybės užtikrinimo specialistai, verslo analitikai ir DevOps inžinieriai. Kituose sektoriuose dirbančios Lietuvoje įsikūrusios IT įmonės ieško ir kitokių specialistų – mobiliųjų programų kūrėjų, duomenų bazių administratorių, duomenų analitikų ir duomenų mokslininkų, įterptinių sistemų programuotojų, IT palaikymo skyrių darbuotojų.

„Vis dėlto šių specialistų rengimo ir tikrojo rinkos poreikio atotrūkis auga kone kasdien. Kadangi šių specialistų trūksta, IT organizacijos deda daug pastangų, siekiant juos išsiugdyti, pritraukti ir išlaikyti: kuriama išskirtinė organizacijos kultūra, siūlomi įdomūs projektai, investuojama į darbo aplinką ir mokymosi galimybes“, – kalbėjo pašnekovas.

IT specialistų poreikis didėja kasmet

Paulauskas neabejoja, kad IT specialistų poreikis išliks ir dar augs. Tą liudija jau anksčiau minėti skaičiai – tūkstančių specialistų reikėjo jau keleriais metais anksčiau, ir tos neužpildytos darbo vietos niekur nedingsta, atvirkščiai, rinkos poreikis vis šiek tiek kasmet paauga.

„IT sistemos kasmet tobulėja ir sudėtingėja, todėl ir specialistų reikia vis daugiau ir įvairiausių kompetencijų. Jau tikrai darosi išimtis, o ne taisyklė, kad svarbi informacinė sistema įdiegta į vieną ar keletą serverių, kurie yra rūsyje, o tą rūsį užpylus lietaus vandeniui, sistemos veikimas stringa ir jį reikia atstatinėti labai ilgai. Šiuo metu dominuoja debesijos (angl. Cloud) technologijos, moderni sistema būna paskirstyta į daugelį atskirų komponentų, vieno komponento sutrikimas visai ar tik minimaliai sąlygoja kitų komponentų darbą. Svarbios ir paklausios specialybės tokioms sistemos vystyti bus susijusios būtent su debesija, automazavimu ir sauga: Cloud Infrastructure Engineer, Test Automation Engineer, Site Reliability Engineer, Cybersecurity Engineer/ Analyst“, – pasakoja V. Paulauskas.

Kitas šiuolaikinio IT sektoriaus požymis – vis didėjantys duomenų kiekiai. Tarkime, kad kažkokia įmonė naudoja vieną sistemą, po kitos įmonės pirkimo naudojasi jau dviem, šalia to dar įsidiegia, pavyzdžiui, SalesForce pardavimams valdyti, sukuria mobilią programėlę. Duomenų kiekiai per kelis metus smarkiai išauga, jie tampa nebe tokie kokybiški, turi dublikatų, ar duomenis tampa sunku susieti tarpusavyje. Tokiems uždaviniams spręsti reikės Data Scientist, Data Engineer, Data Analyst pozicijos žmonių.

IT specialisto darbas yra tikslus

„Programuotojo ar kito IT specialisto darbas yra tikslus: kompiuteriui juk reikia tiksliai nurodyti, kokius skaičiavimo žingsnius atlikti, norint transformuoti duomenis ar apdoroti vartotojo veiksmą. Šis darbas atneša konkrečius, apčiuopiamus rezultatus: programa juk kaskart su tokiais pat duomenimis grąžins tokį pat rezultatą. Bet, tuo pačiu, šiame darbe reikia bendrauti su kitais komandos nariais, kolegomis, galbūt kliento atstovais, taigi vien gebėjimo greitai ir efektyviai valdyti kompiuterį neužteks. Taigi, nors žmogiškasis faktorius ir įneša šiek tiek netikėtumo, vis tiek, manau, darbas IT srityje turėtų patikti tiems, kurie mokykloje linksta į tiksliuosius mokslus“, – pasakoja „Devbridge“ technologinių praktikų vadovas.

Pašnekovas mano, kad mitas yra tai, jog turi labai gerai suprasti visus iki vieno tiksliuosius mokslus, kad taptum geru programuotoju. Šioje sferoje vietos yra visiems – ir bendro profilio aplikacijų kūrėjams, kurių turbūt ir yra daugiausiai, ir tiems, kurie specializuojasi, pvz., garso skaitmenizavimo ir glaudinimo algoritmų kūrėjams, kuriems praverčia diskrečiosios matematikos žinios, ar jau minėtiems duomenų mokslininkams, kurie kartu taiko ir programavimo, ir statistikos bei tikimybių teorijos žinias.

Dauguma sėkmingai IT įsidarbinusių žmonių būna informatikos krypties universitetų ar kolegijų studentai, bet yra ir kitų pavyzdžių, kai IT sritimi žmonės susidomi vėliau, jie persikvalifikuoja ir pradeda dirbti pagal naują specialybę.

Pasuko į sritį, kuri buvo įdomi

Paulauskas po mokyklos įstojo ir baigė KTU Informatikos fakultetą, bakalauro ir magistro studijose gilinosi į programavimą ir informacinių sistemų inžineriją. Kaip pasakoja pašnekovas, studijuoti programavimą (informatiką) pasirinko gana pragmatiškai.

„Nors visi tikslieji mokslai sekėsi gerai, bet informatika buvo ypač lengva. Dėl to pamaniau, kad gal geriausia būtų mokytis toliau ir dirbti toje srityje, kuri man natūraliai sekasi geriausiai. IT sritis prieš 20 metų dar nebuvo viena iš geidžiamiausių profesijų, būsimi darbuotojai nebuvo viliojami stulbinančiais atlyginimais, žaidimų kompiuteriais biure ir spalvotais sėdmaišiais, bet tai buvo sritis, kuri buvo įdomi man“, – prisimena Vytautas.

Tiek „Devbridge“, tiek ankstesnėse IT įmonėse jam teko darbuotis prie techniškai ar kažkuo kitu išskirtinių projektų tuo metu – ar tai buvo didžiausios vertės pinigine prasme kontraktas, ar didelė kartu dirbančių programuotojų komanda, ar 18 mėnesių trukmės sistemos migravimo uždavinys, ar pirmasis bankinio sektoriaus projektas. Visos šios patirtys buvo įsimintinos.

„Tačiau dažniausiai prisimenu su žmonėmis susijusius iššūkius, kuomet per dvejų su trupučiu metų laikotarpį „Devbridge“ pavyko išauginti savo komandą nuo 14 iki daugiau nei 40 specialistų. Kartais kolegas, kurie kartu eidavo į darbo pokalbį susipažinti su potencialiu naujoku, reikėdavo paskatinti, padrąsinti, detaliau nupasakoti, kaip naujokas sėkmingai įsilietų į kolektyvą. Džiugu matyti, kad dauguma kolegų, su kuriais susipažinau dar tada, kai „Devbridge“ jiems tebuvo potencialus darbdavys, vis dar dirba pas mus, jie vadovauja komandoms, yra atsakingi už techninius sprendimus, ir nepaliauja tobulėti“, – pasakoja patyręs IT specialistas.

Išbandykite save šioje įdomioje srityje

Ką patartų patyręs specialistas jaunimui, kurie ketina ar dar tik svarsto pasukti į IT sritį?

„Kaip jau minėjau – nereikia nuvertinti savęs, kad „studijos labai sudėtingos, ar aš sugebėsiu“, „man niekada nesisekė matematika“, „darbe reikės visada mokytis kažką naujo“ ar pan. Gal visada, žiūrint iš šalies, kažkas atrodo labai baisu? Kažkada teko kalbėti su žmogumi, kuris dirba didelių laivų švartuotoju – štai šis darbas man pasirodė pavojingas ir sudėtingas, o pats pašnekovas sakė, kad „gal pradžioje taip atrodė ir man, o po to – pradedi dirbti, išmoksti ir tiek“. Linkiu neišsigąsti be reikalo ir rasti save šioje įdomioje srityje“, – padrąsino pašnekovas.

Antras patarimas – nepamiršti, kad svarbu ir emocinis intelektas, bendravimas su žmonėmis. Labai retas IT specialistas gali pasigirti, kad visas jo darbas – tai sėdėjimas vienatvėje prie kompiuterio ekrano, o patys geriausi specialistai moka gerai komunikuoti, sklandžiai darbuotis su įvairiausiais žmonėmis, nebijoti užduoti klausimų, imtis iniciatyvos.

Ir trečias patarimas būtų – technologinių kompetencijų nuolatinis ugdymas, tobulėjimas, išeinant iš savo komforto zonos. Yra geras angliškas terminas „T shaped specialist“.

„Tai reiškia, kad turite būti geras vienos srities specialistas, bet bent jau bendrais bruožais suprasti ir aplinkines sferas. Pavyzdžiui, esate pats geriausias mobiliųjų programų kūrėjas, tačiau būtų gerai, jei suprastumėte ir apie testavimą, infrastruktūrą, kurioje veikia jūsų programėlė, ar vartotojo sąsajos patogumą ir atitikimą moderniems šiuo metu naudojamiems standartams“, – optimistiškai interviu baigia V. Paulauskas.

Apie įmonę: „Devbridge“ – JAV programavimo paslaugų įmonė, kurios centrinė būstinė yra Čikagoje. Komandų branduolius sudaro patirties turintys aukščiausio lygio programuotojai, kuriantys sudėtingus programinės įrangos sprendimus Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos rinkoms. Pagrindinis kompanijos tikslas – kurti pažangiausią programinę įrangą ir taip suteikti neįkainojamus įrankius, kurie padėtų sėkmingai augti įvairiausioms kompanijoms, industrijoms ir verslo organizacijoms. Tarptautinę įmonės komandą sudaro daugiau nei 550 darbuotojų, įsikūrusių Čikagos, Toronto, Londono, Varšuvos, Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos padaliniuose. Įmonės klientai – „Fortune 1000“ sąrašo įmonės, pasaulinės finansų, paslaugų ir gamybos sektorių kompanijos.

LAMA BPO Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS) prašymus į universitetus ir kolegijas teikti ir koreguoti galima iki rugpjūčio 5 d. 12 valandos.

LAMA BPO atstovė spaudai

Erika Vaitkunienė

El. p. atstovas.spaudai@lamabpo.lt

Mob. tel. +370 685 91460