All Posts By

deimante

IT ekspertas: skaitmeninių technologijų iššūkiai

By | Naujienos | No Comments

2021-07-22

Neseniai asociacija „Infobalt“ paskelbė, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta 14 tūkstančių IT specialistų. Pandemijos padiktuotas skaitmeninių sprendimų poreikis yra akivaizdus visame pasaulyje, tad šiuo metu ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio rinkoje labai trūksta visų IT profesijų atstovų.

Apie tai, kokių specialybių poreikis šiuo metu juntamas IT srityje, ar ateityje dar labiau bus šių specialistų trūkumas, koks yra tas IT specialisto darbas ir kuo jis įdomus – pakalbinome daugiau nei 17 metų IT srityje dirbantį JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ technologinių praktikų vadovą Vytautą Paulauską.

V. Paulauskas pasakojo, kad „Devbridge“ komandų branduolius sudaro patirties turintys aukščiausiojo lygio programuotojai, kuriantys sudėtingus programinės įrangos sprendimus užsienio rinkoms. Šiuo metu jų komandą sudaro Java, .NET, JavaScript programuotojai, testuotojai, kokybės užtikrinimo specialistai, verslo analitikai ir DevOps inžinieriai. Kituose sektoriuose dirbančios Lietuvoje įsikūrusios IT įmonės ieško ir kitokių specialistų – mobiliųjų programų kūrėjų, duomenų bazių administratorių, duomenų analitikų ir duomenų mokslininkų, įterptinių sistemų programuotojų, IT palaikymo skyrių darbuotojų.

„Vis dėlto šių specialistų rengimo ir tikrojo rinkos poreikio atotrūkis auga kone kasdien. Kadangi šių specialistų trūksta, IT organizacijos deda daug pastangų, siekiant juos išsiugdyti, pritraukti ir išlaikyti: kuriama išskirtinė organizacijos kultūra, siūlomi įdomūs projektai, investuojama į darbo aplinką ir mokymosi galimybes“, – kalbėjo pašnekovas.

IT specialistų poreikis didėja kasmet

Paulauskas neabejoja, kad IT specialistų poreikis išliks ir dar augs. Tą liudija jau anksčiau minėti skaičiai – tūkstančių specialistų reikėjo jau keleriais metais anksčiau, ir tos neužpildytos darbo vietos niekur nedingsta, atvirkščiai, rinkos poreikis vis šiek tiek kasmet paauga.

„IT sistemos kasmet tobulėja ir sudėtingėja, todėl ir specialistų reikia vis daugiau ir įvairiausių kompetencijų. Jau tikrai darosi išimtis, o ne taisyklė, kad svarbi informacinė sistema įdiegta į vieną ar keletą serverių, kurie yra rūsyje, o tą rūsį užpylus lietaus vandeniui, sistemos veikimas stringa ir jį reikia atstatinėti labai ilgai. Šiuo metu dominuoja debesijos (angl. Cloud) technologijos, moderni sistema būna paskirstyta į daugelį atskirų komponentų, vieno komponento sutrikimas visai ar tik minimaliai sąlygoja kitų komponentų darbą. Svarbios ir paklausios specialybės tokioms sistemos vystyti bus susijusios būtent su debesija, automazavimu ir sauga: Cloud Infrastructure Engineer, Test Automation Engineer, Site Reliability Engineer, Cybersecurity Engineer/ Analyst“, – pasakoja V. Paulauskas.

Kitas šiuolaikinio IT sektoriaus požymis – vis didėjantys duomenų kiekiai. Tarkime, kad kažkokia įmonė naudoja vieną sistemą, po kitos įmonės pirkimo naudojasi jau dviem, šalia to dar įsidiegia, pavyzdžiui, SalesForce pardavimams valdyti, sukuria mobilią programėlę. Duomenų kiekiai per kelis metus smarkiai išauga, jie tampa nebe tokie kokybiški, turi dublikatų, ar duomenis tampa sunku susieti tarpusavyje. Tokiems uždaviniams spręsti reikės Data Scientist, Data Engineer, Data Analyst pozicijos žmonių.

IT specialisto darbas yra tikslus

„Programuotojo ar kito IT specialisto darbas yra tikslus: kompiuteriui juk reikia tiksliai nurodyti, kokius skaičiavimo žingsnius atlikti, norint transformuoti duomenis ar apdoroti vartotojo veiksmą. Šis darbas atneša konkrečius, apčiuopiamus rezultatus: programa juk kaskart su tokiais pat duomenimis grąžins tokį pat rezultatą. Bet, tuo pačiu, šiame darbe reikia bendrauti su kitais komandos nariais, kolegomis, galbūt kliento atstovais, taigi vien gebėjimo greitai ir efektyviai valdyti kompiuterį neužteks. Taigi, nors žmogiškasis faktorius ir įneša šiek tiek netikėtumo, vis tiek, manau, darbas IT srityje turėtų patikti tiems, kurie mokykloje linksta į tiksliuosius mokslus“, – pasakoja „Devbridge“ technologinių praktikų vadovas.

Pašnekovas mano, kad mitas yra tai, jog turi labai gerai suprasti visus iki vieno tiksliuosius mokslus, kad taptum geru programuotoju. Šioje sferoje vietos yra visiems – ir bendro profilio aplikacijų kūrėjams, kurių turbūt ir yra daugiausiai, ir tiems, kurie specializuojasi, pvz., garso skaitmenizavimo ir glaudinimo algoritmų kūrėjams, kuriems praverčia diskrečiosios matematikos žinios, ar jau minėtiems duomenų mokslininkams, kurie kartu taiko ir programavimo, ir statistikos bei tikimybių teorijos žinias.

Dauguma sėkmingai IT įsidarbinusių žmonių būna informatikos krypties universitetų ar kolegijų studentai, bet yra ir kitų pavyzdžių, kai IT sritimi žmonės susidomi vėliau, jie persikvalifikuoja ir pradeda dirbti pagal naują specialybę.

Pasuko į sritį, kuri buvo įdomi

Paulauskas po mokyklos įstojo ir baigė KTU Informatikos fakultetą, bakalauro ir magistro studijose gilinosi į programavimą ir informacinių sistemų inžineriją. Kaip pasakoja pašnekovas, studijuoti programavimą (informatiką) pasirinko gana pragmatiškai.

„Nors visi tikslieji mokslai sekėsi gerai, bet informatika buvo ypač lengva. Dėl to pamaniau, kad gal geriausia būtų mokytis toliau ir dirbti toje srityje, kuri man natūraliai sekasi geriausiai. IT sritis prieš 20 metų dar nebuvo viena iš geidžiamiausių profesijų, būsimi darbuotojai nebuvo viliojami stulbinančiais atlyginimais, žaidimų kompiuteriais biure ir spalvotais sėdmaišiais, bet tai buvo sritis, kuri buvo įdomi man“, – prisimena Vytautas.

Tiek „Devbridge“, tiek ankstesnėse IT įmonėse jam teko darbuotis prie techniškai ar kažkuo kitu išskirtinių projektų tuo metu – ar tai buvo didžiausios vertės pinigine prasme kontraktas, ar didelė kartu dirbančių programuotojų komanda, ar 18 mėnesių trukmės sistemos migravimo uždavinys, ar pirmasis bankinio sektoriaus projektas. Visos šios patirtys buvo įsimintinos.

„Tačiau dažniausiai prisimenu su žmonėmis susijusius iššūkius, kuomet per dvejų su trupučiu metų laikotarpį „Devbridge“ pavyko išauginti savo komandą nuo 14 iki daugiau nei 40 specialistų. Kartais kolegas, kurie kartu eidavo į darbo pokalbį susipažinti su potencialiu naujoku, reikėdavo paskatinti, padrąsinti, detaliau nupasakoti, kaip naujokas sėkmingai įsilietų į kolektyvą. Džiugu matyti, kad dauguma kolegų, su kuriais susipažinau dar tada, kai „Devbridge“ jiems tebuvo potencialus darbdavys, vis dar dirba pas mus, jie vadovauja komandoms, yra atsakingi už techninius sprendimus, ir nepaliauja tobulėti“, – pasakoja patyręs IT specialistas.

Išbandykite save šioje įdomioje srityje

Ką patartų patyręs specialistas jaunimui, kurie ketina ar dar tik svarsto pasukti į IT sritį?

„Kaip jau minėjau – nereikia nuvertinti savęs, kad „studijos labai sudėtingos, ar aš sugebėsiu“, „man niekada nesisekė matematika“, „darbe reikės visada mokytis kažką naujo“ ar pan. Gal visada, žiūrint iš šalies, kažkas atrodo labai baisu? Kažkada teko kalbėti su žmogumi, kuris dirba didelių laivų švartuotoju – štai šis darbas man pasirodė pavojingas ir sudėtingas, o pats pašnekovas sakė, kad „gal pradžioje taip atrodė ir man, o po to – pradedi dirbti, išmoksti ir tiek“. Linkiu neišsigąsti be reikalo ir rasti save šioje įdomioje srityje“, – padrąsino pašnekovas.

Antras patarimas – nepamiršti, kad svarbu ir emocinis intelektas, bendravimas su žmonėmis. Labai retas IT specialistas gali pasigirti, kad visas jo darbas – tai sėdėjimas vienatvėje prie kompiuterio ekrano, o patys geriausi specialistai moka gerai komunikuoti, sklandžiai darbuotis su įvairiausiais žmonėmis, nebijoti užduoti klausimų, imtis iniciatyvos.

Ir trečias patarimas būtų – technologinių kompetencijų nuolatinis ugdymas, tobulėjimas, išeinant iš savo komforto zonos. Yra geras angliškas terminas „T shaped specialist“.

„Tai reiškia, kad turite būti geras vienos srities specialistas, bet bent jau bendrais bruožais suprasti ir aplinkines sferas. Pavyzdžiui, esate pats geriausias mobiliųjų programų kūrėjas, tačiau būtų gerai, jei suprastumėte ir apie testavimą, infrastruktūrą, kurioje veikia jūsų programėlė, ar vartotojo sąsajos patogumą ir atitikimą moderniems šiuo metu naudojamiems standartams“, – optimistiškai interviu baigia V. Paulauskas.

Apie įmonę: „Devbridge“ – JAV programavimo paslaugų įmonė, kurios centrinė būstinė yra Čikagoje. Komandų branduolius sudaro patirties turintys aukščiausio lygio programuotojai, kuriantys sudėtingus programinės įrangos sprendimus Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos rinkoms. Pagrindinis kompanijos tikslas – kurti pažangiausią programinę įrangą ir taip suteikti neįkainojamus įrankius, kurie padėtų sėkmingai augti įvairiausioms kompanijoms, industrijoms ir verslo organizacijoms. Tarptautinę įmonės komandą sudaro daugiau nei 550 darbuotojų, įsikūrusių Čikagos, Toronto, Londono, Varšuvos, Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos padaliniuose. Įmonės klientai – „Fortune 1000“ sąrašo įmonės, pasaulinės finansų, paslaugų ir gamybos sektorių kompanijos.

LAMA BPO Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS) prašymus į universitetus ir kolegijas teikti ir koreguoti galima iki rugpjūčio 5 d. 12 valandos.

LAMA BPO atstovė spaudai

Erika Vaitkunienė

El. p. atstovas.spaudai@lamabpo.lt

Mob. tel. +370 685 91460

Perspektyvūs ir daug žadantys šiųmetinių abiturientų pasirinkimai

By | Naujienos | No Comments

 

2021-07-05

Šviesi ateitis jau ne pirmi metai žadama IT ir kitoms aukštųjų technologijų profesijoms. Šias profesijas kaip perspektyviausias įvardija tiek Lietuvos, tiek Vakarų ekspertai. Biomedicina, fizika ir matematika, molekulinė biologija ir kompiuterių mokslai – tokie šiųmetinių abiturientų pasirinkimai planuojant savo studijas ir karjerą.

Renkantis ateities profesiją, jaunas žmogus tai daryti itin atidžiai ir kruopščiai, o motyvuoti ir profesinių ambicijų turintys abiturientai būtent taip ir daro.

Pasibaigus pagrindinei brandos egzaminų sesijai, kai jau abiturientai gali lengviau atsikvėpti, ramiai pagalvoti apie specialybės pasirinkimą ir ateities perspektyvas, pakalbinome KTU gimnazijos abiturientus, kurie mielai pasidalijo mintimis apie brandos egzaminų sesiją ir savo ateities planus.

Racionalus egzaminų pasirinkimas

– Kokius egzaminus šiemet pasirinkote laikyti ir kodėl būtent tuos?

Matas Kudarauskas: Šiemet pasirinkau laikyti septynis egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, anglų kalbos, chemijos, biologijos, fizikos, informatikos. Tiesą sakant, žiemą dar neturėjau labai aiškaus plano, tad pasirinkimas buvo labiau „iš akies“: apmąsčiau, kokių egzaminų gali prašyti universitetai, kuriuose dalykuose jaučiausi daugiau mažiau tvirtai.

Monika Šadauskaitė: Pasirinkau laikyti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, anglų kalbos, chemijos ir fizikos egzaminus. Savo pasirinkimą jau žinojau nuo pat vienuoliktos klasės pradžios, nes, be privalomų ar itin rekomenduojamų pirmų trijų egzaminų, chemijos ir fizikos man atrodė lengviausi. Taip buvo dėl to, jog mokydamasi KTU gimnazijoje turėjau galimybę detaliai susikonspektuoti beveik visą egzaminams reikalingą medžiagą pamokų metu ir teorines žinias pritaikyti atliekant fizikos ir chemijos praktinius darbus KTU laboratorijose.

Atėnė Jonauskytė: Šiais metais pasirinkau laikyti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, chemijos ir biologijos egzaminus. Kadangi mano pasirinkta kryptis yra biomedicina (angl. Biomedical sciences), tai chemija ir biologija buvo visų programų, į kurias aplikavau, reikalavimų viršuje. Na, o dėl matematikos egzamino laikymo abejonių net nekilo.

Neįveikiamų egzaminų nebuvo

– Kokie įspūdžiai po egzaminų: ar buvo sunkiai „įkandamų“ ir kokių įvertinimų tikitės?

Monika: Egzaminus laikyti sekėsi pakankamai gerai, nė vienas nebuvo per daug sunkus, ar per daug lengvas. Labiausiai bijojau lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, tačiau temos, ypač samprotavimo, man pasirodė išties įdomios, galėjau sugalvoti daug svarių argumentų savo nuomonei reikšti.

Deja, anglų kalbos egzaminas man nebuvo toks sklandus – tiek klausymo, tiek skaitymo dalys pasirodė šiek tiek sunkesnės nei kada nors anksčiau. Matematikos egzaminas, manau, šiais metais buvo idealus, nes buvo daugybė sunkių, tačiau įveikiamų uždavinių – tokių, kur reikia truputį pagalvoti, o ne iškart taikyti „iškaltas“ formules. Lengviausias iš visų, mano nuomone, buvo chemijos egzaminas, nes nė vienoje dalyje nebuvo klausimo, į kurį nežinočiau atsakymo.

Matas: Dauguma egzaminų pasisekė lyg ir neblogai, tikriausiai pavyks gauti bent virš 90. Gauti mažiau KTU gimnazijoje kaip ir nelabai padoru (šypsosi).

Tikrai nebuvo „neįkandamų“ egzaminų. Net ir baisusis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas šiemet nepasirodė toks jau sunkus. Ko tikrai buvo, tai užduočių, kuriomis buvo galbūt bandoma mus „prigaudinėti“, kur net ir puikiai pasiruošę žmonės suklystų. Pavyzdžiui, anglų kalbos esė keistoku formatu su daug lyg ir nereikalingos informacijos, arba kai kurie biologijos egzamino klausimai su nevienareikšmiška formuluote. Dėl to tikriausiai labiausiai „skaudės“ tobulų įvertinimų siekiantiems žmonėms. Galbūt bus mažiau šimtukų, bet tikrai nieko tokio nebuvo, kas leistų sakyti: „neišlaikiau, nes egzaminas blogas“. Žinoma, gal anksti kalbėti, liko dar didžiausias magijos veiksnys: kaip bus vertinami konkretūs atsakymai ir rašiniai.

Atėnė: Man didžiausią baimę kėlė lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, nes jame labai daug priklauso ne nuo asmeninio pasiruošimo, o nuo to, kokios bus temos. Manau, šiuo atžvilgiu šiemet mums tikrai visai pasisekė ir temos buvo aiškios. Žinoma, labai daug priklausys nuo vertintojų požiūrio ir griežtumo, nes visgi rašinio vertinimą tiksliai apibrėžti sudėtinga.

Kasmet daug diskusijų sukeliantis matematikos egzaminas, mano nuomone, taip pat buvo įveikiamas, tačiau man šiuo atveju koją pakišo įvairios neatidumo klaidos, tai rezultatą nuspėti sudėtinga. Sunkiausia kažką sakyti apie biologijos egzaminą, kuris man nepasirodė sunkus, tačiau dėl reikalaujamų griežtų formuluočių nelabai aišku kaip viskas bus. Apskritai manau, kad egzaminai neparodo tikro žinių lygio, sukaupto per 12 metų, nes labai daug priklauso nuo to, kaip tą dieną jautiesi emociškai, kaip išsimiegojai ir nuo įvairių kitų aplinkybių, netgi ir sėkmės. O apie pačius rezultatus iš anksto spręsti gana sunku, telieka laukti liepos pabaigos, kai viskas išaiškės.

Biomedicina, fizika, matematika, kompiuterių mokslai

– Kokią studijų kryptį planuojate rinktis? Ir kas turėjo įtakos tokiam Jūsų apsisprendimui?

Atėnė: Kaip ir minėjau, planuoju studijuoti biomediciną. Jau nuo vaikystės mane domino žmogaus organizmas ir mano planuose visada buvo medicina. Tačiau prieš kelerius metus, kai pradėjau giliau mokytis biologiją ir chemiją, supratau, kad mane labiau traukia tiriamoji sritis. Kokia – tiksliai dar nežinau, todėl biomedicina dėl savo platumo atrodo tinkamas pasirinkimas.

Monika: Planuoju įgyti fizikos ir matematikos dvigubo diplomo bakalauro laipsnį studijuodama Prancūzijos universitete École Polytechnique. Šį universitetą pasirinkau, nes būtent jame esančios programos koncentruojamos į tiksliuosius ir gamtos mokslus, studentai turi galimybę atlikti įvairias jų pasirinktas praktikas prie pat universiteto esančiose laboratorijose per visus trejus mokymosi metus. Be to, kitaip nei daugumoje Europos universitetų, École Polytechnique bakalauro programa dėstoma anglų kalba.

Pasirinkau studijuoti fiziką, nes būtent šis mokslas mane labiausiai žavėjo nuo pat aštuntos klasės. Per 5 metus fizikos srityje mano pasiekimai buvo ryškiausi ir žinojau, kad iš visų mokomųjų dalykų fiziką suprantu geriausiai. Prie fizikos žinių gilinimo labai prisidėjo papildomos fizikos mokyklos „Fizikos olimpas“ dėstytojai, kurie savaitę trunkančiose sesijose aiškindavo Vilniaus universiteto pirmojo kurso temas, rengdami mokinius tarptautinėms fizikos olimpiadoms.

Matas: Gavau pasiūlymą studijuoti Bostone, viename nuostabiausių JAV universitetų. Tikriausiai taip nusprendžiau todėl, kad JAV universitetai siūlo labai daug laisvės – tik antrųjų metų pabaigoje būtina nuspręsti, kokia bus pagrindinė tavo studijų kryptis. Ir man tai labai svarbu ir miela, kadangi dar nežinau, kuria sritimi norėčiau užsiimti visą gyvenimą. Kol kas renkuosi tarp molekulinės biologijos, ekonomikos, socialinių mokslų, galbūt, kompiuterių mokslo.

LAMA BPO atstovė spaudai

Erika Vaitkunienė

El. p. atstovas.spaudai@lamabpo.lt

Mob. tel. +370 685 91460

Kuo šiuo metu gyvena stojantieji?

By | Naujienos | No Comments

2020-07-24

Šių metų priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas neeilinis ir kupinas gerų žinių stojantiesiems: nustatyti lankstesni minimalūs reikalavimai, daugiau skirta valstybės finansuojamų studijų vietų ir stipendijų. Metai palankūs tiek šiemet brandos atestatus gausiantiems abiturientams, tiek studentams, svarstantiems apie perstojimo galimybes. Vis tik pandemija sujaukė apie mokslus užsienyje svajojančių abiturientų planus ir dėl mažėjančių galimybių įsidarbinti susiaurino baigiančiųjų studijas darbo paieškas. Anot Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidento Eigirdo Sarkano, tikėtina, kad visa susiklosčiusi situacija gali paskatinti dar daugiau asmenų rinktis mokslus Lietuvoje.

Pandemija pakoregavo stojančiųjų planus

Likus kiek daugiau nei trims savaitėms iki prašymų registravimo pabaigos, Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje užsiregistravo per 25,8 tūkst. stojančiųjų. Vis tik šių metų abiturientai registruoti prašymų neskuba – iš daugiau nei 26 tūkst. šiemetinių abiturientų, kol kas užsiregistravo tik 8,5 tūkst. norinčių įgyti aukštąjį išsilavinimą. Nors teikti prašymus ir juose įtrauktus pageidavimus koreguoti galima viso pagrindinio priėmimo metu, t. y., iki rugpjūčio 18 d. 12 val., E. Sarkanas įsitikinęs, kad abiturientai dar laukia egzaminų rezultatų.

„Šiemet pagrindinis priėmimo etapas pasibaigs mėnesiu vėliau negu įprastai, abiturientams vis dar vyksta brandos egzaminų sesija, visi laukia savo rezultatų, tai labai natūrali situacija atsižvelgiant į visas susiklosčiusias aplinkybes šiais metais“, – įsitikinęs LSS prezidentas.

Anot Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentės Saros Aškinytės, aiškiai žinantys, kokių studijų nori, jau ruošiasi ateičiai, pildo stojimams reikalingus dokumentus. Vis tik kai kurie abiturientai jau atsisakė studijų užsienyje, tad šiuo metu permąsto savo ateities planus. „Dalis abiturientų dar nėra apsisprendę. Padėtis pasaulyje tikrai pakoregavo moksleivių pasirinkimus, kilo daug nežinomybės“, – komentuoja S. Aškinytė.

Šių metų stojančiųjų situacija neeilinė ir, nors prognozuoti priėmimo eigą ir rezultatus labai sudėtinga, E. Sarkano nuomone, pandemijos poveikis tikrai bus juntamas. Į užsienio aukštąsias mokyklas svarstę stoti asmenys susiduria su dvejonėmis, mat, stebėdami, kas vyksta pasaulyje, turės pakoreguoti savo planus. Mokslus baigiantys absolventai susidurs su darbo paieškos problemomis, tad tikėtina, kad rinksis dar vienas studijas.

„Dėl su sveikata susijusių grėsmių stojantieji galėtų atsisakyti šiemet stoti į užsienio aukštąsias mokyklas ir pasirinkti Lietuvos aukštąją mokyklą arba tiesiog rinktis taip vadinamą “gap year”. Kita pandemijos pasekmė susijusi su darbo netekimu arba darbo paieškomis, ypatingai po bakalauro studijų. Matome, jog nedarbas yra padidėjęs, darbo paieškos taip pat gali užtrukti ilgiau, ypač, kai kalbama apie galimą ekonominę krizę. Visa tai gali lemti tai, kad daugiau žmonių rinksis tęsti mokslus magistrantūroje, galbūt rinksis antrą bakalaurą ar profesines studijas“, – mąsto E. Sarkanas.

Metai palankūs tiek abiturientams, tiek svarstantiems perstoti

Sarkanas pripažįsta, jog šiemet galimybių įstoti į aukštąsias mokyklas yra gerokai daugiau. Rugpjūčio 28 d. prasidėjus papildomam priėmimui likusios valstybės finansuojamos vietos bus perskirstytos atsižvelgiant tiek į valstybės poreikį, tiek į pagrindiniame priėmime dalyvavusių stojančiųjų pageidavimų skaičių atskirose kryptyse. Tad šiemet bus didelė galimybė įstoti visiems įveikusiems mažiausio konkursinio balo kartelę.

„Galima pasidžiaugti, kad ir į mūsų kelių pastarųjų metų raginimus skirstyti valstybės finansuojamas vietas ne tik pagal valstybės poreikį, tačiau ir pagal asmeninį būsimų studentų lūkestį buvo atsižvelgta. Matome, jog šiais metais buvo rastas balansas, todėl valstybės finansuojamų studijų vietų panaudojimas turėtų būti gerokai efektyvesnis“, – svarsto E. Sarkanas.

Šių metų galimybes patys moksleiviai taip pat vertina teigiamai. Tai abiturientams suteikia didesnių vilčių įstoti į norimą studijų programą. Negana to, tokia palanki situacija atsiliepia ir egzaminus laikančiųjų emocinei sveikatai, jie patiria mažiau jaudulio ir nerimo dėl ateities. „Džiaugiamės, kad aukštasis mokslas tampa prieinamesnis, kad moksleiviai gali svarstyti ir rinktis jiems patinkančias studijas, nebėra itin didelio spaudimo, todėl moksleiviai patiria mažiau streso. Tai tikrai žingsniai į priekį“, – šių metų galimybes vertina S. Aškinytė.

Suklusti turėtų ne tik brandos atestatų dar laukiantys abiturientai, bet ir jau studijuojantys, tačiau svarstantys apie galimybę perstoti į kitą studijų programą. LSS prezidento įsitikinimu, šie metai atveria gerokai daugiau galimybių, tad tai yra puiki proga pasinaudoti palankia situacija.

„Pats asmeniškai raginu studentus pasinaudoti šia galimybe. Jeigu studentas nesirinks visiškai kitos studijų srities, tai aukštosios mokyklos turėtų sudaryti galimybę užsiskaityti visus ar bent jau dalį išklausytų kreditų ir tokiu atveju studentams nereikėtų pradėti savo studijų vėl iš naujo ir galimai prarasti vienerių ar dvejų metų“, – aiškina E. Sarkanas.

Pasklidus žiniai apie 300 eurų stipendijas, kurios numatytos 585 į valstybės finansuojamas vietas įstojusiems aukštųjų mokyklų pedagogikos studentams, ugdymo mokslų studijų programas renkasi gerokai daugiau stojančiųjų, nei pernai. Jau dabar motyvaciniams pokalbiams dėl pedagogikos specialybių užsiregistravo 1,7 tūkst. kandidatų. Iš jų beveik 1 tūkst. įvertinti teigiamai. Tiesa, kiek vėliau Vyriausybė priėmė sprendimą 200 eurų stipendijas mokėti ir 130 žemės ūkio mokslus studijuosiančių studentų, 430 stipendijų informatikos, inžinerijos, technologijų ir gyvybės mokslų studentų.

Tikėtina, kad ugdymo mokslų studijų programas pasirinkusiųjų skaičiai dar augs, mat motyvacijos vertinimas vyks iki rugpjūčio 14 d., o jam registruotis galima likus ne mažiau kaip 24 val. iki pasirinktos motyvacijos vertinimo datos. Vis dėlto, E. Sarkanas šiuos skaičius vertina atsargiai.

„Yra tam tikrų sričių, pavyzdžiui, pedagogų rengimas, kurioje situacija yra kritinė, ir papildomos tikslinės stipendijos turėtų atnešti gerų rezultatų. Vis dėlto, šį žingsnį taip pat reikėtų vertinti atsargiai, nes svarbu ne tik būsimų studentų kiekis, tačiau ir gerų sąlygų kūrimas jau baigus studijas ir pradedant dirbti mokyklose“, – atkreipia dėmesį LSS prezidentas.

Svarbiausia pasirinkti sau tinkamą kelią

Mokyklą baigusiems jaunuoliams rinktis studijas neretai yra nemenkas iššūkis. Vis dėlto, svarbiausia studijas rinktis toje srityje, kuri nuoširdžiai domina, pataria studentus puikiai pažįstantis E. Sarkanas. Šių laikų jaunimas aktyvus ir žingeidus, tad sukaupta patirtis savanorystėje ar kitose veiklose gali pasitarnauti ir renkantis tolesnį kelią.  Vis tik net ir tiksliai žinantiems, kur nori studijuoti, visada pravartu pasidomėti, kas laukia studijų metu ir po jų.

„Prieš renkantis studijas svarbu pasidomėti ateities perspektyvomis, galimybėmis ir, svarbiausia, studijas rinktis patiems, o ne vadovautis tėvų bei draugų patarimais. Tai tikrai nereiškia, kad reikia „užsikimšti ausis“ ir nieko neklausyti, tačiau neretai tokie patarimai virsta tam tikru spaudimu, kuris turi savo pasekmes studijų metu. Galiausiai, prieš renkantis bet kokias studijas būtina įvertinti, kokia yra tų studijų kokybė. Norint, jog studijos netaptų nusivylimu, reikia įdėti nemažai pastangų prieš jas renkantis“, – akcentuoja E. Sarkanas.

Išsirinkus norimas studijas belieka užsiregistruoti Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje, kurioje svarbu teisingai ir laiku užpildyti prašymą. Kadangi siunčiamas tik vienas kvietimas studijuoti, pirmuoju pageidavimu stojantysis turi įtraukti labiausiai norimą studijų programą su pasirinktu finansavimo šaltiniu ir atitinkamai pagal svarbą išrikiuoti kitus pageidavimus. Jų pagrindinio priėmimo metu galima įtraukti ne daugiau kaip 9.

Registruotis ir į prašymą įtrauktus pageidavimus pildyti, išbraukti, keisti jų eiliškumą, pasirinkti studijų formą ir finansavimo pobūdį galima iki pat pagrindinio priėmimo prašymų teikimo pabaigos, t. y. iki rugpjūčio 18 d. 12 val. Nespėjusieji jame sudalyvauti, nuo rugpjūčio 28 d. iki rugpjūčio 31 d. galės teikti prašymus papildomame priėmime. Šiame etape taip pat numatytas ir motyvacijos vertinimas tiems, kurie jame nedalyvavo pagrindinio priėmimo metu.

Nemokamos bakalauro studijos: ko siekiame?

By | Naujienos | No Comments

2020 m. sausio 23 d. surengta jau 19 Studijų mugė Kaune. Tai visada puiki galimybė moksleiviams sužinoti apie studijas, skirtingas studijų programas iš pirmų lūpų. Šį kartą iš pirmų lūpų visi turėjo galimybę išgirsti atsakymus ir apie seniai skambantį „nemokamo bakalauro“ pažadą. Būtent apie nemokamo bakalauro studijas ir susirinko padiskutuoti tie, kurie dalyvauja tiesiogiai sprendimų priėmimo procese, bei tie, kuriems vėliau gali tekti su šių sprendimų pasekmėmis gyventi.

Visi diskusijos dalyviai iš esmės sutiko, jog nemokamų bakalauro studijų sąvoka nėra tiksli. Kalbame apie nemokamų studijų prieinamumo didinimą išlaikant galimybę ir studijuoti asmeninėmis lėšomis. Siekiama, jog nemokamai studijuotų apie 80 proc. bakalauro studentų. Tačiau akivaizdu, jog tas skaičius nėra tikslas savaime. LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša pažymėjo, jog neabejoja tokio sprendimo būtinybe ir mano, jog tai padėtų spręsti ir socialines problemas.

Aišku, kad dar niekas neaišku

Deja, nepaisant ilgų svarstymų, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas pripažino, jog galutiniai sprendimai dar nėra priimti ir pasakyti, kaip keisis sąlygos stojantiesiems 2020 metais ir kokį skaičių nemokančių už mokslą studentų galime turėti, sudėtinga.

Nepaisant vis dar liekančio neaiškumo, kuris, pasak Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentės Saros Aškinytės, labai neramina moksleivius, visi sutaria, jog vienas esminių klausimų, kalbant apie nemokamų studijų prieinamumo plėtrą, yra reikalavimai stojantiesiems. „Vienas iš variantų – nebetaikyti valstybės reguliavimo vidurkiui 3 valstybinių egzaminų. Be kitų modelių, šis turbūt svarstomas labiausiai“ – pažymėjo V. Razumas.

Trijų išlaikytų valstybinių egzaminų privalomumui pritaria ir Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė. Tačiau ji atkreipė dėmesį, jog laisvės kokius egzaminus laikyti turėtų būti suteikiama daugiau. Bet sprendimų dar vis neturime.

Vienodinti reikalavimus stojantiesiems negalima atskirti. Kur dėsime kablelį?

S. Mačiukaitė-Žvinienė iškėlė ir kitą svarbų aspektą, jog ne tik reikalavimai turi būti gerai apgalvoti pretenduojantiems į valstybės finansuojamas vietas, tačiau verta mąstyti ir apie reikalavimų suvienodinimą visiems būsimiems studentams, nepriklausomai nuo to, kas yra finansavimo šaltinis.

Reikalavimų nevienodumo priklausomai nuo finansavimo šaltinio problemas pažymėjo ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas, akcentuodamas, jog galiausiai visi atsiduria vienoje auditorijoje, nors startinės pozicijos visiškai skirtingos.

Tačiau ne viskas taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Universitetuose „kartelė“ į valstybės nefinansuojamas vietas būna šiek tiek nuleidžiama (pavyzdžiui iki 4,3 balo, kai į valstybės finansuojamas vietas privaloma turėti 5,4 balo) ir tai jau kelia nemažai diskusijų, ar tai tikrai teisinga ir turėtų būti priimtina. Tačiau 2019 metais kolegijose kai kur tos „kartelės“ faktiškai visai neliko ir ji tesiekė vos 1 balą, nors kolegijose pretenduojantiems į valstybės finansuojamas vietas reikėjo surinkti 4,3 balo. Kolegijoms iššūkiu tapo ir privalomas lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis egzaminas. Vis dėlto, komentuodamas šią situaciją Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas Nerijus Varnas pažymėjo, jog turime išlaikyti binarinę aukštojo mokslo sistemą, kurioje kolegijos daugiau orientuotos į praktiką, o visų svarbiausia yra pačių kolegijų branda ir gebėjimas prisiimti atsakomybę už savo priimamus sprendimus.

Valstybės planavimas būtinas, tačiau stringa. Tuo tarpu profesinis orientavimas mokyklose apskritai vis dar svajonė

Dar vienas svarbus aspektas, susijęs su nemokamų bakalauro studijų plėtra, yra tikslingas planavimas. 2018 m. situacija, kai buvo planuota priimti 7 661 pirmakursį į valstybės finansuojamas vietas universitetuose ir 8830 kolegijose, o priimta 6 867 universitetuose ir 4 831 kolegijose, parodė, jog čia turime rimtų spragų.

V. Razumas pažymėjo, jog šiuo metu planavimas vyksta atsižvelgiant į ministerijų atliekamą analizę apie būsimą specialistų poreikį. Tačiau kai kurie diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį, jog tas poreikis ne visada atitinka moksleivių norus ir galimybes.

Tuo tarpu N. Varnas išskyrė ir kitus aspektus. „Jeigu galvotume apie valstybę, mintis būtų tokia, kad gydytojo parengimui reikia universiteto, tačiau slaugytoją puikiai parengia ir kolegijos. Studijų kaina smarkiai skiriasi, tad, turėdami papildomus kelis milijonus eurų, galėtume juos tinkamai panaudoti“, – pažymėjo jis.

Tačiau valstybės planavimas turėtų prasidėti ne aukštojo mokslo sistemoje. Jis turi prasidėti jau mokyklos suole, sukuriant ir įgyvendinant profesinio orientavimo sistemą.

„Problema – mes kalbam apie planavimą jau žiūrėdami į abiturientus. Vėlu! Kai mes kalbam apie abiturientų lūkesčius, tai man kyla klausimas – o kaip jie susiformuoja? Ar profesinis orientavimas veikia? Aš turiu abejonių. Kalbant apie mokytojų įgalinimą – ar tikrai viskas padaryta? Supraskime, aukštasis mokslas yra integrali švietimo sistemos dalis. Juk mes nepriversim žmonių tapti inžinieriais – galbūt jų ir reikės – bet jeigu teigiame, kad po 10 metų tam tikri mokslai sukurs tam tikrą dalį BPV, tai kur mes tai pasieksim? Užsienio investuotojai stebi situaciją šalies švietimo sistemoje. Planavimas čia turi būti“, – teigė Kauno technologijos universiteto rektorius Eugenijus Valatka.

Jam antrino ir S. Aškinytė, patvirtindama, jog profesinio orientavimo mokyklose nėra. O dažniausiai apsiribojama keistais testais, kurie pasako, kad tau, pavyzdžiui, reikėtų būti gaisrininku.

S. Mačiukaitė-Žvinienė atkreipė dėmesį, jog profesinio orientavimo sistema jau turėjo startuoti šį rugsėjį. Modelis sukurtas. Tačiau ir čia įstrigome.

Dramblys kambaryje: aukštojo mokslo prieinamumą labiausiai riboja problemos bendrojo ugdymo mokyklose

Nepaisant to, kokį modelį besukurtume siekdami padidinti valstybės finansavimą ir aukštojo mokslo prieinamumą, kokybės ir proveržio nepasieksime neišsprendę vienos svarbiausių problemų, kuri ir diskusijos metu ieškant to geriausio kelio buvo tarsi tas dramblys kambaryje. Ir ta problema yra situacija bendrojo ugdymo mokyklose. „Kartelių“ moksleiviai neperšoka ne dėl jų aukščio, o dėl to, kad įveikti šiuos barjerus jie dažnai neparengti. Ir nors „kartelės“ nuleidimas prieinamumą gali padidinti, bet kaip tada su mokslo kokybe?

Tai akcentavo ir LR Prezidento patarėjas Paulius Baltokas. „Konstitucijoje įtvirtinta, kad mokslas nemokamas, tačiau įtvirtinta ir „pagal gebėjimus“. Reiškia, tuos gebėjimus mes turime apsibrėžti ir sudėti visas sąlygas į bendrąjį ugdymą, kad tuos gebėjimus kuo daugiau asmenų galėtų pasiekti. Realybė yra tokia, kad ne visi asmenys besimokantys visose Lietuvos mokyklose statistiškai vidutiniškai turi galimybę pasiekti tuos gebėjimus“, – teigė jis.

Sudėtingą situaciją pripažino ir Eugenijus Jovaiša, kuris atkreipė dėmesį į švietimo regioninę atskirtį ir sukurtą ydingą korepetitorių sistemą, kuri ta atskirtį dar labiau didina.

Tikslinga pažymėti, jog tai rodo ir atliekami tyrimai. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta moksleivių apklausa, vykdyta 2017 metais, parodė, kad 40 proc. moksleivių per paskutinius mokslo metus mokėsi papildomai su korepetitoriais. Tai darė kas antras Vilniaus dvyliktokas (47 proc.) Kitose vietovėse korepetitorių paslaugomis naudojosi du iš penkių dvyliktokų. Tačiau 50 proc. moksleivių, turinčių 9, 10 balų pažymių vidurkį, 38 proc., turinčių 7,8 balų vidurkį mokėsi papildomai su korepetitoriais. Šiomis paslaugomis naudojosi mažiausiai tie, kurių ir vidurkiai žemiausi. Todėl neišsprendę šios problemos tikėtis proveržio aukštajame moksle vargu ar galėsime.

Kaip sukurti sistemą, skatinančią studijuoti, o ne dirbti?

Studijų kaina nėra vien suma, kuri mokama už studijas. Pragyvenimo išlaidos taip pat tampa didele finansine našta studentui ir jo šeimai. Todėl neretai daugelis pradeda gana anksti dirbti. Tada ir studijų kokybė, žinoma, krenta, nes prioritetu dažnai tampa jau darbas, o ne studijos.

E. Sarkano teigimu, apie 60 proc. antrojo ir trečiojo kurso bakalauro studentų paprastai jau dirba, o beveik pusė jų – pilnu darbo krūviu. Apie 80 proc. magistrantūros studentų – dirbantys, o daugiau negu pusė jų – pilnu darbo krūviu. „Šiuo metu kiekviename valstybės finansuojamos vietos krepšelyje metams skiriama 4 bazinės socialinės išmokos studentams. Pinigine išraiška – 13 eurų vienam studentui. Štai ir mūsų skatinamoji sistema. Norint turėti pakankamai tvarią sistemą, kad studentai ne tik mokytųsi, bet mokytųsi gerai ir siektų gerų akademinių rezultatų, turi atsirasti papildomos skatinamosios priemonės.“, – pažymėjo E. Sarkanas.

Anot S. Mačiukaitės–Žvinienės, jau ne vieną kartą vyko diskusijos dėl galimybės reguliuoti darbo valandas nuolatinių studijų studentams. Vis tik Lietuvoje, jos teigimu, galima būtų kalbėti apie reguliavimą per mokestinę prizmę, bet ne per valandinę išraišką.

Taigi aukštojo mokslo sistemos pertvarka yra sudėtinga, daugiabriaunė ir susidurianti su dideliais iššūkiais. Nemokamų bakalauro studijų plėtra nėra tik techninis veiksmas. Jei siekiame kartu ir studijų kokybės, turime paraleliai išspręsti daug sudėtingų klausimų. Noro tam lyg ir yra, galimybės, žinoma, ribotos. Todėl viskas priklausys nuo to, kiek turėsime išminties ir valios priimti reikalingus sprendimus.

 

Diskusijos moderatorė politologė Rima Urbonaitė

 

 

 

Ugdymo karjerai konsultantai: profesinio orientavimo mokykloje patirtis ir iššūkiai

By | Naujienos | No Comments

Tinkamas studijų programos ir mokymo įstaigos pasirinkimas, sėkminga karjera ir mėgstamas darbas – kiekvieno žmogaus siekiamybė. Bendrojo lavinimo mokyklose besimokantiems moksleiviams visi šie pasirinkimai ir sprendimai dar prieš akis, tad sukelia turbūt daugiausia klausimų: kokį individualų mokymosi planą pasirinkti, kokia profesija jiems tinkamiausia, kokį darbą jie galėtų ir norėtų dirbti. Ugdymo karjerai specialistai pripažįsta, kad neretai vaikams šis etapas ir sprendimo priėmimas yra be galo sunkus, o dar sudėtingiau yra tuomet, kai vaikų norams pradeda prieštarauti tėvai.

Ugdymas karjerai vyksta palaipsniui

Nors 10 klasėje mokiniai jau turi pasirinkti kryptį, kuria jie norėtų ir galėtų sukti, vis tik ne vienam tai tampa tikru iššūkiu. Vilniaus Pilaitės gimnazijos pedagogų teigimu, net apie 70 proc. jų auklėtinių susiduria su įvairiais sunkumais renkantis individualų mokymosi planą. Nuo tada prasideda aktyvios savęs paieškos, savo galimybių ir norų derinimas, bandymai suprasti, ką ne tik patiktų veikti gyvenime, bet ir ką sugebėtų.

„Būna mokinių, kurie ateina ir sako, kad nežino, kam yra tinkami. Tada žiūrime mokymosi rezultatus, kalbame su klasės vadovu, kviečiamės pavaduotoją ugdymui, kad padėtų žmogui apsispręsti. Siunčiame pas psichologę, kuri turi testus, ji pasižiūri, tada jau turime bent jau kryptį. Pernai turėjau tikrai gabų mokinį, kuris buvo pasimetęs, nežinojo, kur nori stoti. Pradėjome nuo psichologinio tyrimo. Atlikęs juos jis pasakė, kad nori būti humanitaras, nes tam yra tinkamas pagal visus testo rodiklius. Ėmėme tikrinti internete, kur jis galėtų stoti, vėliau jau pradėjome ieškoti studijų programų konkrečiame universitete. Mano supratimu, jam palengvėjo po psichologinio tyrimo“, – pasakoja ugdymo karjerai konsultantė informacinių technologijų mokytoja Audronė Niūniavienė.

Jau nuo 9-os klasės vaikams organizuojamos klasės valandėlės, kuriose jie yra supažindinami su karjeros galimybėmis, sudaromi karjeros planai. 10-oje klasėje atliekami testai, kurių dėka, atsižvelgiant į moksleivio charakterio savybes ir pomėgius, pateikiamos rekomendacijos, kokią profesiją jis galėtų rinktis.

Pedagogai organizuoja ir susitikimus su įvairių specialybių atstovais: kviečiasi juos į gimnaziją papasakoti apie studijas, organizuoja išvykas į įmones ar organizacijas, kuriose vaikai supažindinami iš arčiau su skirtingomis profesijomis. Pedagogų įsitikinimu, šie susitikimai leidžia vaikams kritiškiau pažvelgti į profesiją, lengviau nuspręsti, ar tokį darbą jie norėtų ir galėtų dirbti.

„Darėme susitikimą su žmogumi, kuris dalyvauja Gedimino kalno tvarkyme. Per jį dar susipažinome su archeologu, ėjome į archeologinę vietovę, kur susipažinome su archeologo specialybe. Darome susitikimus ir su buvusiais mokiniais. Pavyzdžiui, darėme susitikimą su buvusiu mokiniu, kuris dabar dirba gidu“, – apie veiklas pasakoja ugdymo karjerai konsultantė tikybos mokytoja Laima Pranskūnaitė.

Didžiulė tėvų įtaka karjeros klausimais

Ugdymo karjerai specialistų darbas vyksta ne vien su mokiniais. Tai nuoseklus darbas, kuriame svarbų vaidmenį atlieka tiek pedagogai, tiek vaikai, tiek jų tėvai. Visų jų uždavinys – padėti jaunam žmogui nepasimesti informacijos sraute bei pasirinkti jam tinkamiausią kryptį ir profesiją. Vis dėlto, neretai šį darbą apsunkina mokinių tėvai.

„Yra tokių tėvų, kurie liepia stoti į konkretų universitetą ir konkrečią programą. Vaikai tam pasipriešinti negali. Šia prasme tėvai turi labai didelę įtaką. Kitur jie neturi tiek įtakos, pavyzdžiui, kovai prieš rūkymą, nederamą elgesį, tačiau jie žino, į kokią mokyklą jų vaikas turi eiti ir kokią specialybę turi rinktis. O čia yra sunku, nes reikia nugalėti tėvų nuostatą, suderinti mokinio norus ir galimybes. Mokykla daro ir gali padaryti daug dėl mokinių tolesnio mokymosi, bet tai turi vykti kartu su tėvais. O su jais reikia daug dirbti, daug įrodinėti, kad rinktis turi vaikas, kad jis turi galimybių čia, o ne ten, kur norite jūs“, – atvirauja gimnazijos direktorius Zotikas Popovas.

Mokykloje visada atsižvelgiama tik į tai, kas vaikui sekasi, kur jis yra gabus, todėl čia visada laukiami tėvai, kuriems viskas visada detaliai paaiškinama. Tiesa, specialistų žodis tik rekomendacinis, bet nuosekliai dirbant galima pasiekti rezultatų, kurie tenkintų mokinį.

„Žinote, kai vaikui sekasi vieni dalykai, bet tėvai nori visai ko kito, tada jie ateina pas mus, mes bandome parodyti, kokių pagrindinių dalykų jam reikėtų, norint įstoti į valstybės finansuojamą vietą, kaip jie jam sekasi“, – aiškina A. Niūniavienė.

Tikslas – baigti universitetą?

Su tėvais tenka dirbti ir tuomet, kai silpnesnių gabumų ar nemotyvuotiems mokiniams siūloma rinktis mokslus profesinio mokymo įstaigoje. Anot direktoriaus, šias švietimo įstaigas pasirenka apie 20 mokinių iš maždaug penkių 10-ų klasių. Vis tik ne visi išeina savo noru.

„Dalis mokinių vis tiek veržiasi mokytis toliau gimnazijoje. Aišku, čia tėvai nelabai supranta problemą. Būna, kad vaikai patys nori į profesinę mokyklą, nes mato, kad nesiseka, bet tėvai juos verčia eiti į 11-ą klasę. Darbas su tėvais darosi vis sudėtingesnis, jie moko mus dirbti, žino viską geriau. Egzistuoja ir per dideli tėvų lūkesčiai – nori, kad jų vaikai įgytų vidurinį išsilavinimą, paskui stotų į aukštąją mokyklą. Bet jeigu mokinys negabus, o jo žinios su daugybe spragų, mes rekomenduojame rinktis profesinę mokyklą“, – tikina Z. Popovas.

Ir jei mokiniai nežino, kokį kelią norėtų ar galėtų pasirinkti, į šį klausimą dažnai atsakymą turi jų tėvai, mat, kaip sako L. Pranskūnaitė, kiekvieno iš jų tikslas – išleisti savo atžalą į universitetą.

„Dažniausiai tėvų tikslas, išleidus vaiką į pirmą klasę, koks? Baigti universitetą! O juk garbinga kiekviena specialybė. Baigęs profesinę mokyklą aš turiu darbą, aš galiu toliau mokytis aukštojoje, jeigu man to reikės“, – dėsto L. Pranskūnaitė.

Specialistai pasakoja, kad vis dar gajus įsitikinimas, kad labai gerai besimokantys mokiniai būtinai turi stoti į universitetą, kitu atveju sulaukiama aplinkinių klausimų ir nuostabos. Vis tik žinant, ką nori veikti gyvenime, mokymosi įstaiga nėra tokia reikšminga, nes svarbiausia – motyvacija, tikslingi ir kryptingi žingsniai savo svajonių profesijos link.

„Mano viena mokinė, kuri mokėsi labai gerai, stojo į kolegiją. Visi buvo didelėmis akimis – kodėl kolegija? O ji nuėjo kryptingai, nes žinojo, ko jai reikia. O kiek yra nemotyvuotų žmonių, kurie apskritai nežino, ko nori gyvenime, bet jiems svarbiausia – baigti universitetą“, – sako L. Pranskūnaitė.

Trūksta sistemos ir specialistų

Pedagogų įsitikinimu, tokias situacijas palengvintų aiški valstybės švietimo sistema. Pavyzdžiui, kaip yra kitose šalyse, kur priklausomai nuo mokymosi rezultatų ir pasiekimų vaikas nukreipiamas į konkrečią sritį. Tėvai tam priešintis negali. Deja, anot gimnazijos direktoriaus, Lietuvoje šis klausimas dar neišspręstas, o tai, kad ugdymo karjerai specialistais gimnazijose dažniausiai dirba savamoksliai, o ne tos srities specialistai, situacijos taip pat nepagerina.

„Aš manau, kad pas mus nėra aiškios sistemos, valstybės mastu nėra strateginio ilgalaikio planavimo. Karjeros specialistai dirba kaip sugeba, jie turi gaires, semiasi patirties iš kitų mokyklų. Mes, mokytojai, pedagogai, pažįstam mokinių psichologiją, žinom jų lygį, pasiekimus, mums tas darbas yra priimtinas, bet kaip viską daryti, kad jis būtų sistemingas, visapusiškas ir nuoseklus mes nežinome, nes nėra išmanančių šį darbą specialistų, kurie galėtų vadovauti šiai grandžiai. Dabar šį darbą dirba savanoriai“, – aiškina Z. Popovas.

„Sistemos pas mus valstybėje nėra, o reikėtų. Atsisijotų žmonės, kurie tikrai negali ir jiems yra labai sunku mokytis“, – priduria L. Pranskūnaitė, prisimindama situacijas su tėvais, primygtinai reikalaujančiais, kad vaikas rinktųsi jų parinktą, bet ne vaikui geriausią ar tinkamiausią studijų programą.

Profesinio kelio paieškų rekomendacijos

Organizuojant moksleivių susitikimus su jau studentais tapusiais gimnazijos auklėtiniais, pastarieji negaili patarimų jaunesnei kartai. Patirtimi besidalinantys studentai dažniausiai jaunuolius skatina mokytis, skaityti knygas ir ragina išnaudoti visas galimybes, kurias suteikia tiek mokykla, tiek pats gyvenimas.

„Buvę mokiniai sako, kad reikia išnaudoti visas progas, nes visa tai praplečia akiratį, daro jus labiau žmonėmis. Ir labai svarbu rinktis tai, kas jiems tinka, kas juos veža. Jūs galite pelningą darbą turėti, bet jei jis jūsų neveš, tai jūs vargsit. Mano patarimas – labai gerai pasverti savo galimybes, nes kartais žmogus daug nori, bet nelabai gali“, – tikina L. Pranskūnaitė.

Ypatingai daug naudingos informacijos vaikai gauna per gimnazijoje organizuojamas karjeros dienas. Tuomet jie gali susipažinti su įvairių metų laidų buvusiais mokiniais, atstovaujančiais skirtingas profesijas. Kaskart jie kartoja vieną taisyklę – galvoti savo galva ir rinktis tą studijų programą, kuri juos labiausiai traukia.

„Jie pasako svarbų dalyką – neklausyti tėvų, o klausyti savo širdies ir proto, nes paskui nudegsit ir reikės perstoti. Ir ne vienas taip padarė, kai stojo ten, kur liepė tėvai, o ne ten, kur patys norėjo“, – atskleidžia gimnazijos direktorius.

 

 

Prasideda stojamieji egzaminai ir motyvacijos vertinimai

By | Naujienos | No Comments

Bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas jau įsibėgėjo

By | Naujienos | No Comments

Pirmąją  bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas savaitę Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje užsiregistravo per 10 tūkst. stojančiųjų. Norintieji stoti į meno krypties ir ugdymo mokslų studijų programas raginami suskubti savo prašymus registruoti pirmoje birželio mėnesio pusėje. Šias programas įtraukti į savo prašymą galima ne vėliau, kaip 24 val. iki prasidedant stojamajam egzaminui, testui arba motyvacijos vertinimui.

Iki šios dienos asmenų, pageidaujančių laikyti vieną ar daugiau stojamųjų egzaminų į meno krypties studijų programas, užsiregistravo daugiau kaip 1 tūkst., o motyvacijos vertinimo, reikalingo stojant į ugdymo mokslų studijų programas – beveik 500. Tiek motyvacijos vertinimo, tiek stojamųjų egzaminų sesija vyks nuo birželio 17 d. iki liepos 5 dienos. Jų neišlaikęs stojantysis negali dalyvauti konkurse meno krypčių ir ugdymo mokslų studijų programose.

Aukščiausiu pageidavimu universitetuose ir kolegijose per pirmąją savaitę stojantieji savo prašymuose dažniausiai nurodė Sveikatos mokslų, Menų, Verslo ir viešosios vadybos bei Socialinių mokslų studijų krypčių grupių programas.

Siekiantys universitetinio išsilavinimo asmenys savo prašymuose pirmuoju pageidavimu dažniausiai nurodo Vilniaus universitetą, Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, Vytauto Didžiojo universitetą. Populiariausiųjų viršuje šiuo metu – Medicinos studijų programa Lietuvos sveikatos mokslų universitete, kurią pasirinko 167 stojantieji. Kiek mažiau stojančiųjų – 149 – analogišką studijų programą rinkosi Vilniaus universitete. Jame nemažai asmenų – 81 – pasirinko ir Psichologijos studijas, šiuo metu atsidūrusias populiariausių programų trejetuke.

Norintys studijuoti kolegijose daugiausia pageidavimų pirmuoju prioritetu nurodė Kauno kolegiją arba Vilniaus kolegiją, nemažai asmenų pageidauja mokytis Klaipėdos valstybinėje kolegijoje. Koleginiame sektoriuje daugiausia dėmesio sulaukė Bendrosios praktikos slaugos studijų programa, vykdoma Vilniaus kolegijoje. Čia ją pasirinko 60 stojančiųjų. Ši programa nemažai dėmesio sulaukė ir Kauno kolegijoje, kurią pasirinko 40 asmenų. 52 stojantieji aukščiausiu prioritetu pasirinko Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijų programą Kauno kolegijoje ir 49 – Vaikystės pedagogikos programą Vilniaus kolegijoje.

Primename, kad savo prašymus teikti ir koreguoti pretenduojantieji studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose gali iki liepos 22 d. 15 val. Kadangi siunčiamas tik vienas kvietimas studijuoti, labai svarbu teisingai užpildyti prašymą. Pirmuoju pageidavimu stojantysis turėtų nurodyti labiausiai norimą studijų programą su pasirinktu finansavimo šaltiniu ir atitinkamai pagal svarbą išrikiuoti kitus pageidavimus.

Atkreipiame dėmesį, kad viso bendrojo priėmimo metu taip pat būtina skaityti LAMA BPO siunčiamus elektroninius laiškus, kuriais pranešama apie duomenų neatitikimą ir prašoma juos patikslinti, papildomi pranešimai apie kvietimą studijuoti bei kita svarbi informacija.

Daugiau informacijos apie bendrąjį priėmimą galima rasti LAMA BPO tinklalapyje: www.lamabpo.lt.

 

LAMA BPO atstovė spaudai

Dovilė Cicėnaitė-Kaveckienė

El. p. atstovas.spaudai@lamabpo.lt

Mob. tel. +370 616 45915

Prof. P. Žiliukas: valstybės intereso taip pat turi būti paisoma

By | Naujienos | No Comments

Artėjant vasarai dauguma abiturientų nerimauja ne tik dėl brandos egzaminų, bet vis dažniau pasvarsto apie tolesnį kelią ir ką iš tiesų jie nori veikti gyvenime. Birželio 1 dieną prasidėsiančiame bendrajame priėmime programas Lietuvoje siūlys 36 aukštosios mokyklos, iš jų –12 valstybinių universitetų ir 5 privatūs, 19 kolegijų ir 70 profesinių mokyklų. Pasirinkimas didelis, todėl sprendimas turi būti priimtas atsakingai ir įvertinant realias savo galimybes, sako Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas prof. Pranas Žiliukas.

Naujovės pretenduosiantiems į valstybės finansuojamas vietas

Prezidentas atkreipia dėmesį į naujoves, kurios šiemet laukia stojančiųjų, mat skirtumų tikrai yra. Pirmiausia, stojantieji šiemet pretenduojantys į valstybės finansuojamą vietą universitetuose turės ne tik būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) ir matematikos (išskyrus stojančiuosius į menų studijas). Šių egzaminų vidurkis universitetuose turės būti ne mažesnis kaip 40, kolegijose – 25.

„Tiesa, pernai įvestas reikalavimas, matematikos valstybinį brandos egzaminą išlaikyti ne mažesniu negu 25 balų įvertinimu, daug kam kišo koją, taigi, šiemet matematikos egzaminą išlaikius prasčiau, kiti du išlaikyti geriau galės atsverti šį trūkumą, nes svarbu laikytų egzaminų vidurkis“, – tikina P. Žiliukas.

Taip pat įsigalioja naujas reikalavimas. Penkių brandos atestate įrašytų metinių pažymių vidurkis stojant į universitetą turi būti ne mažesnis kaip 7, į kolegiją – 6. Aritmetinis vidurkis bus skaičiuojamas nepriklausomai nuo pasirinkto A ar B lygio.

„Dar viena naujovė – didėja reikalavimai stojant į kolegijas. Stojantieji į valstybės finansuojamą vietą kolegijose, kitaip nei ankstesniais metais, turės būti išlaikę valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Planuojantiems laikyti šį egzaminą tikrai patarčiau per likusius mėnesius pasistengti pasirengti maksimaliai gerai, nes kasmet neišlaikiusiųjų šio egzamino skaičius būna gana didelis“, – akcentuoja P. Žiliukas.

Nemažai klausimų LAMA BPO sulaukia dėl minimalaus stojamojo konkursinio balo, mat pakito jo vertinimo skalė – pamažu visuose vertinimuose pereinama prie dešimtbalės skalės 4–10. Vis dėlto, pati minimalaus balo reikšmė nepakito.

„Minimalus balas nesikeičia ir išlieka toks pat kaip ir pernai, tačiau šiemet kinta konkursinio balo skaičiavimo metodika. Šiemet visi matys aukštesnius balus, konkursinis balas irgi atrodys aukštesnis, aukštesnė atrodys ir mažiausio stojamojo balo reikšmė. Šis balas praėjusiais metais universitetuose siekęs 3,6 yra lygiavertis šiemetinei 5,4 balo vertei, o kolegijose siekęs 2 balus – 4,3 balo vertei“, – paaiškina prezidentas.

Anot jo, siekiama vienodinti vertinimo skales, o per kelerius metus į šią skalę tikimasi perskaičiuoti ir valstybinių brandos egzaminų įvertinimus. Taip įvertinimus būtų lengviau lyginti su mokykliniais pažymiais, valstybiniams brandos egzaminams taikyti kaupiamąją sistemą.

Rinktis tai, kas populiaru, ar paklausu?

Neretai studentai pasiklysta programų įvairovėje ne tik dėl to, kad sudėtinga įsivertinti savo galimybes ir pajusti tai, ko išties nori. Dalis jaunuolių būsimą specialybę renkasi pagal jos populiarumą. Dar kiti renkasi tai, kas paklausu ar atneš didesnę finansinę naudą ateityje. Vis dėlto, LAMA BPO prezidentas tvirtina, kad visų pirma reikėtų atsižvelgti į savo galimybes, norus ir, žinoma, pasidomėti apie studijų programas plačiau. Vienas iš būdų – pasinagrinėti darbo rinką, mat tai, kokių darbuotojų labiausiai trūksta šalyje, gali pasufleruoti ir kokios laukia perspektyvos.

„Politikoje daug kalba apie nemokamą bakalaurą, vadinasi, atsisukama į asmens interesą, tačiau, kaip rodo ir kitų šalių praktika, valstybės intereso taip pat turi būti paisoma. Todėl tam tikrose studijų kryptyse, pavyzdžiui, medicinoje, teisėje, verslo vadyboje, pertekliaus bus vengiama. Tuo tarpu kai kuriose paklausiose gyvybės mokslų, humanitarinių mokslų programose studijų vietų planuojama didinti“, – aiškina P. Žiliukas.

Kalbėdamas apie studijų programas LAMA BPO prezidentas pažymi, kad teisė, medicina, odontologija išlieka populiariausiųjų viršūnėse. Tiesa, pastarojoje valstybės finansuojamų vietų skaičius šiemet dar labiau mažinamas, tad vyks didžiausias konkursas per pastaruosius metus. O štai inžinierių, informatikų, kurių stokoja verslas, daugėja labai nežymiai.

„Norisi dėti vilčių, kad stojančiųjų į inžinerines studijas bent nemažės. Jaunimas turėtų suprasti, kad jei reikalingus egzaminus išlaikė neblogai, gali drąsiai stoti į šias specialybes, nes perspektyvų jose netrūksta, atlyginimai taip pat auga“, – perspektyvias specialybes ragina rinktis LAMA BPO prezidentas.

Šiemet daug vietų skiriama pedagoginėms studijoms. Dėl didelio dėmesio, skiriamo mokytojo prestižui didinti ir jaunų mokytojų stygiaus problemai spręsti, dabar itin palankus metas rinktis pedagogines studijas.

„Kol stojantysis baigs studijas, didelė dalis dabartinių mokytojų išeis į pensiją ir mokyklos lauks jaunųjų mokytojų jau ne tik regionuose, bet ir didžiuosiuose miestuose. Pastarieji ypač stokoja gamtamokslinių dalykų mokytojų, tad jaučiantys, jog turi gyslelę mokyti, turėtų suklusti“, – ragina P. Žiliukas.

Stojantieji į pedagogikos studijas galės pasitikrinti, ar atitinka keliamus reikalavimus motyvacijos vertinimo metu. Tiesa, šiemet už teigiamai įvertintą motyvaciją stojantiems į ugdymo mokslus, kuriuos baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, papildomų balų nebebus skiriama.

Bendrojo priėmimo pokyčiai

Prašymų registravimas LAMA BPO Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje prasidės birželio 1 dieną, o jį sudarys pagrindinio priėmimo pirmasis ir antrasis etapai bei papildomas etapas. Daugiausia naujovių bus dalyvausiantiems antrajame bendrojo priėmimo etape.

Kitaip nei ankstesniais metais, abiturientui, nedalyvavusiam pirmajame etape, nereikės laukti papildomo priėmimo, jis pildyti prašymą ir prisijungti prie stojančiųjų galės jau antrajame etape. Šiame etape taip pat galės įrašyti ir naują pageidavimą į valstybės finansuojamą studijų vietą, nors anksčiau buvo galima tik keisti pirmajame etape pasirinktų pageidavimų eiliškumą.

„Trumpai tariant – galima pateikti prašymą studijuoti bet kuriame iš trijų etapų. Pavyzdžiui, jeigu asmuo bandė stoti į užsienio aukštąją mokyklą, bet dėl tam tikrų priežasčių persigalvojo ar įstoti nepavyko, galės pretenduoti įstoti Lietuvoje anksčiau, rugpjūčio mėnesio laukti nereikės. Priėmimo etapuose atsiranda daug daugiau laisvės“, – aiškina LAMA BPO prezidentas.

Žiliukas pastebi, kad daugelis skuba pildyti prašymą iškart po birželio pirmosios, tačiau atkreipia dėmesį, kad savo prašymą koreguoti galima viso etapo metu atsižvelgiant į sužinotų egzaminų rezultatus. Svarbiausia, jo įsitikinimu, nepasilikti šio darbo paskutinei dienai, ramiai apsvarstyti ir įvertinti savo galimybes neatidėliojant.

Norintieji studijuoti menus jau išbandė savo jėgas pavasario stojamųjų egzaminų metu

By | Naujienos | No Comments

Pasibaigus pavasario stojamųjų egzaminų sesijai į universitetų meno studijų programas, organizatoriai džiaugiasi, kad joje dalyvavo motyvuoti stojantieji. Pirmą kartą šalyje išankstinius stojamuosius egzaminus vykdė Vilniaus dailės akademija (VDA) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Apie stojamųjų egzaminų rezultatus stojantieji gali sužinoti prisijungę prie savo paskyros Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje. Rezultatai taip pat buvo siunčiami elektroniniu paštu.

VDA prorektorės studijoms profesorės Eglės Gandos Bogdanienės teigimu, pavasario stojamieji egzaminai tapo pamoka rengiantis didesniems stojančiųjų srautams vasaros stojamuosiuose egzaminuose. Juose dalis pokalbių pirmą kartą vyko naudojantis informacinių technologijų komunikacinėmis galimybėmis. Inovatyvių technologijų pagalba stojantieji demonstravo savo kūrybinius darbus, kuriuos stebėjo ir komentavo vertinimo komisijos nariai iš skirtingų geografinių fakultetų.

„Reikia pastebėti, kad didžioji dalis atvykusių į pavasario stojamuosius buvo labai gerai pasirengę, kai kurie baigiantys arba jau baigę specializuotas meno mokyklas“, – tikina E. G. Bogdanienė.

VDU prorektorė docentė Laima Taparauskienė taip pat džiaugiasi, kad pavasario stojamųjų egzaminų sesijoje dalyvavo motyvuoti ir gerai pasirengę stojantieji, kurie nustebino savo įgūdžiais bei geru pasirengimu menų studijoms.

 „Tiek universitetui, tiek stojantiesiems ši pavasario egzaminų sesija naudinga ir dėl praktinių aspektų: vieni galėjo įsivertinti savo galimybes bei susipažinti su universitetu dar iki pagrindinio priėmimo į aukštąsias mokyklas, kiti – pabendrauti su naujos kartos būsimais menų krypties studentais bei įvertinti jų poreikius ir interesus“, – tikina L. Taparauskienė.

Pavasario stojamųjų egzaminų sesijos dalyviai ir organizatoriai susipažino su nauja šiais metais įsigaliojusia tvarka, mat nuo šiol pretenduojantiems į menų studijas universitetuose keičiasi konkursinio balo sandara. Brandos atestato įvertinimai bus reikalingi tik slenkstiniams reikalavimams įveikti, o į konkursinį balą neskaičiuojami, juos pakeičia stojamojo egzamino įvertinimas.

Nedalyvavusieji pavasario egzaminų sesijoje, kuri vyko kovo mėnesį, stojantieji galės registruotis birželio 1–16 d. ir laikyti stojamuosius egzaminus vasaros pagrindinės stojamųjų egzaminų sesijos metu. Jaunuoliai, dalyvavę pavasario egzaminų sesijoje ir neišlaikę stojamojo egzamino pavasario sesijoje, jo perlaikyti pagrindinės stojamųjų egzaminų sesijos metu nebegalės, tačiau galės pretenduoti į kitas menų studijų programas.

Norintieji jau gali registruotis dalyvauti pavasario stojamųjų egzaminų sesijoje

By | Naujienos | No Comments

Nuo šiandien iki kovo 9 d. jaunuoliai, norintys dalyvauti pavasario stojamųjų egzaminų į universitetų meno studijų programas sesijoje, turi registruotis ir pildyti prašymus Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS). Kovo 11–29 dienomis stojamuosius egzaminus į menų studijų programas vykdys Vilniaus dailės akademija (VDA) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU).

Anot VDA prorektorės studijoms profesorės Eglės Gandos Bogdanienės, stojamieji egzaminai į menų studijų programas daugumoje pasaulio meno mokyklų vyksta iš anksto, o kartais ir kelis kartus per metus.

„Taip daroma todėl, kad stojantieji, neįstoję į meno studijų programą, vėliau galėtų stoti į kitą studijų programą. Mes iš ilgametės patirties matome, kad mūsų specializuotų meno mokyklų absolventai jau prieš pusmetį iki atestato gavimo būna gavę kvietimą studijuoti kokioje nors užsienio meno mokykloje. Žinoma, formali sutartis pasirašoma gavus atestatą“, – pasakoja profesorė.

Pavasario stojamieji egzaminai į menų studijas suteiks galimybę abiturientams racionaliai pasiskirstyti krūvį dar iki baigiamųjų brandos egzaminų. VDU prorektorės docentės Laimos Taparauskienės įsitikinimu, tai leis šiek tiek atsikvėpti ir daugiau laiko skirti valstybiniams brandos egzaminams.

„Pavasario sesija taip pat išties naudinga ir kitiems stojantiesiems, kurie dvejoja rinkdamiesi iš skirtingų specialybių ar atlikimo meno specializacijų:  vienuose stojamuosiuose egzaminuose save jau galima išbandyti pavasarį, o kitų dalykų – vasarą ir turėti daugiau laiko apsispręsti dar prieš prasidedant priėmimui į aukštąsias mokyklas“, – sako L. Taparauskienė.

Kovo mėnesį registruotis BPIS kviečiami tik norintys stoti į menų studijų programas ir ketinantys stojamuosius egzaminus laikyti šį pavasarį. Nedalyvavusieji pavasario egzaminų sesijoje galės registruotis birželio 1–16 d. ir laikyti stojamuosius egzaminus vasaros pagrindinės stojamųjų egzaminų sesijos metu. Atkreipiamas dėmesys, kad jaunuoliai neišlaikę stojamojo egzamino pavasario sesijoje, jo perlaikyti pagrindinės stojamųjų egzaminų sesijos metu nebegalės.

„Stojantieji galės laikyti stojamuosius egzaminus ir birželio mėnesį, tik į kitą programą. Laikyti pakartotinai stojamųjų egzaminų į tą pačią programą negalės. Čia net gaunasi stojamieji su “atsarga”. Jei matau, kad stojamųjų vertinimo rezultatai blogi, stoju į kitą programą. Tikimės ateityje susirinkti visus studentus per pavasario stojamuosius, o vasarą pasiliksime kaip atsarginį etapą. Šiemet, suprantama, stojantieji abejoja, nes tai tikrai naujiena“, – sako E. G. Bogdanienė.

Primename, kad kovo mėnesį VDA vyks dailės, dizaino, medijų meno, meno objektų restauravimo stojamieji egzaminai, VDU – akordeono, choro dirigavimo, dainavimo, džiazo, fortepijono, styginių instrumentų, pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų, naujų medijų meno egzaminai.

Stojamųjų egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašai, sesijų datos ir tvarkaraščiai skelbiami LAMA BPO, VDA ir VDU tinklalapiuose.