All Posts By

deimante

Fizikos mokytojas: į tą pačią upę du kartus neįbrisi

By | Naujienos | No Comments

2021-07-30

Mokytojų trūkumas – kritinis. Tai juntama ne tik rajonų mokyklose, bet ir didžiuosiuose miestuose. Ypač tai išryškėjo pandemijos metu, kai dėl Covid-19 grėsmės ir nuotolinio darbo pobūdžio nemažai vyresnio amžiaus mokytojų išeina iš darbo.

Apie mokytojo darbą, kodėl atsirado toks jų trūkumas, kaip paskatinti jaunimą rinktis mokytojo profesiją ir koks turėtų būti šiuolaikinis mokytojas – kalbamės su Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos mokytoju Andriumi Storta.

Patį mokytoją studijos įtraukė nuo pirmų dienų, studijuodamas jis sutiko puikius dėstytojus, puikius studijų kolegas ir net būsimą žmoną. Ši profesija jam iš karto patiko, nes gali padėti kitiems, būti naudingas.

Mokytojas – tai prodiuseris, režisierius ir aktorius vienu metu

„Mokytojų trūkumas neatsirado per vieną dieną. Manau, link to buvo eita kryptingai. Nereikėjo būti aiškiaregiu, kad suprastum kuo baigsis, kai tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU) jau nuo 2005 metų pradėjo mažėti stojančiųjų gretos. Būtent tais metais aš įstojau ir tą agonijos pradžią pats mačiau. Stojančiųjų mažėjimas jau tada aiškiai siuntė visiems žinią, jog po 10 metų bus blogai, bet tada dar niekas nenorėjo tikėti, o dabar jau matome. Itin trūksta fizikos, chemijos mokytojų, gal kiek geriau su biologija, nes daugiau kas ją rinkdavosi. Šiaulių universitete padėtis irgi buvo panaši, tad čia sisteminė bėda.

Prie to trūkumo prisidėjo ir žema mokytojo specialybės vertė visuomenėje. Nes mūsų visuomenėje mokytojas yra kaip koks prižiūrėtojas, ji nėra linkusi suprasti, kad situacija nuo tų okupacinių metų jau seniai pasikeitusi, kad mokytojai turi kitokį požiūrį. Deja, bet mums iki Suomijos visuomenės supratimo, kad mokytojas yra tas, kuris prie valstybės statymo vairo stovi pirmas, dar turbūt toli“, – pokalbį pradeda Andrius Storta.

Tad koks tas darbas – būti mokytoju? A. Storta užtikrintai sako, kad jis niekada nebus monotoniškas – „į tą pačią upę neįbrisi du kartus“.

„Paneigsiu tą mitą „ai, jūs atkalėte viską ir kartojate kasmet“. Deja, bet tai melas, teorija yra teorija, tačiau praktika nuo teorijos skiriasi. Taip, akademines žinias galima išmokti, pasikartoti ir vėl taikyti. Tačiau tų žinių pateikimas kasmet yra vis kitoks. Skiriasi mokiniai, skiriasi jų laikmečio supratimas, visuomet turi bandyti derintis prie jų.

Mokytojas kartais tampa prodiuseriu, režisieriumi ir aktoriumi vienu metu. Jis turi savo potencialiam pirkėjui parduoti produktą, tačiau ne visuomet produktas perkamas. Tuomet prasideda paieškos, o kodėl produktas neperkamas ir čia pradedi ieškoti, kaip kokioje laboratorijoje maišai vieną su kitu, jungi vieną įrankį prie kito ir lauki rezultato. Kartais būna taip, kaip ir toje pačioje laboratorijoje – reakcija neigiama. Na ką padarysi, analizuoji klaidas ir vėl bandai ieškoti naujo ingrediento.

Mokytojo darbas užburia, dirbi su jaunais žmonėmis ir jie palaiko tavo jaunystę. Jie yra tas „varikliukas“, kuris verčia nestovėti vietoje. Mokytojo darbą, gražiąja prasme, norisi sulyginti su Sizifo darbu (tačiau paimant tik dalį to alegorinio vaizdinio), taip mes amžinai ritinam akmenį, tačiau mūsų kalnas turi pabaigą čia ir baigiasi tas mitas. Mokymas yra amžinas, jis nenutrūksta ir nesibaigia. Tuo tas darbas ir žavi“, – apie mokytojo profesiją su užsidegimu kalba A. Storta.

Profesijos patrauklumas slypi naujovėse

Ką patartų pats mokytojas, kaip paskatinti jaunimą, kad jis rinktųsi pedagogo profesiją?

„Profesijos patrauklumas slypi naujovėse. Kiekvienas jaunas žmogus turi ambicijų, šarmo, šiek tiek ir arogancijos, nori įsitvirtinti gyvenime. Jo nereikia stabdyti, reikia rodyti kelią, bet nestabdyti. Norint paskatinti jaunus mokytojus, reikia leisti jiems kurti, rizikuoti, tobulėti. Nenuvertinti nuo pirmų dienų, su teiginiu „ai jaunas (-a), ko norėti“. Patirtis bus sukaupta, bet išmintį ir patirtį nereikia laikyti po devyniais užraktais, o ja dalintis. Tam puikiai tinka mentoriai. Reikia suprasti, jog mokykla, tai kaip mechanizmas, jis gali veikti tik tuomet, jei visos mechanizmo dalys veikia kartu. Turi būti panaikinta vidinė konkurencija, ji kolektyve turi išnykti. Galima sportinio azarto vedamiems konkuruoti vieni su kitais, bet tik ne bendruomenės viduje, nes tai suskaldys ją“, – savo nuomonę turi pašnekovas.

A. Storta neabejoja, kad paskata būtų ir konkurencingas darbo rinkoje atlygis. „Tai yra ne vienerių metų skaudulys ir jaunimas tai mato. Juk baigus studijas, o būna ir studijų metais, kai kurie pradeda galvoti apie šeimą, būstą, tačiau, matomi skaičiai sąskaitoje nedžiugina. Tad finansinė paskata, žinoma, paskatintų, tačiau ji irgi turi turėti saugiklius, kad neišsigimtų ir netaptų vieta dėl naudos, nes valstybė iš to grąžos irgi turi turėti“, – savo įžvalgomis dalijasi mokytojas.

Jo teigimu, kad jaunų specialistų pritraukimą užtikrintų ir pensinio amžiaus mokytojų ori pensija. Ne paslaptis, jog dalis mokytojų norėtų džiaugtis poilsiu, tačiau to negali padaryti, kai pamato, kokia yra pensija. Taip pat dalis jų dirba, nes šis darbas yra užburiantis ir didžiulė meilė savo amatui, savo dalykui ir vaikams nugali viską.

Dar viena paskata, A. Stortos nuomone, tai mokytojų skatinimas, kad jie kurtų sau pamainą – „meistro ir pameistrio tandemas“.

„Yra mokyklų ir pats tokį modelį taikau, kai laboratorinius darbus leidžiu pravesti laborantams, pasirengti vienai kitai pamokai. Tai leidžia bent šiek tiek pažinti mokytojo darbą. Mokiniai ne kartą yra sakę, jog mokytojų dienos proga organizuojamos abiturientų pamokos jiems patinka ir jie norėtų to ne tik būdami dvyliktokai, bet ir žemesnėse klasėse ir ne vieną kartą metuose. Jei jos įgautų ne šventinį, o labiau akademinį formatą, kada mokytojas-mentorius mokinį pamokęs leistų jam vesti pamoką ir pasimatuoti mokytojo rūbą“, – idėjų nestokoja kaip sudominti jaunimą ir supažindinti su mokytojo profesija.

Mokytojas, kaip ir verslininkas, – turi nebijoti rizikuoti

Ar reikia kokių išskirtinių savybių ar gebėjimų, norint būti geru mokytoju? A. Storta įsitikinęs, kad pirmiausiai turi būti savo dalyko entuziastas, gerai išmanyti savo dalyką. Tačiau norint tapti mokytoju, reikia kaip verslininkui – nebijoti rizikuoti.

„Tapęs mokytoju tu rizikuosi. Rizikos valiuta bus – laikas. Reikia būti pasirengusiam jį investuoti, išmokti laiko vadybą – ji leis išsilaikyti ir gauti maksimalią grąžą. Mokytojas turi būti smalsus, suprasti, jog niekas nestovi vietoje, jog tapęs mokytoju, tu tampi „laivu audringoje jūroje“ – vis naujos informacijos, naujų atnaujinimų, papildymų gūsis tave nuolat blaškys į visas puses.

Mokytojui reikia ir viešosios kalbos įgūdžių, bet nereikia bijoti to, nes tai savaime ateis. Kasdien žengiant į klasę, žengti lyg į sceną. Beje, pliusas, kad žiūrovų čia visuomet yra (šypsosi). Žiūrovai, žinoma, bus visokie ir kandūs, ir abejingi, ir neabejingi, tad reikia pasirengti viskam. Kaip jau sakiau, jokios monotonijos“, – vaizdžiai pasakoja mokytojas.

Grąža yra emocijos

Pasiteiravus pašnekovo, koks gi turėtų būti šiuolaikinis mokytojas, kad jis gebėtų sudominti mokinius ir jie norėtų mokytis?

„Mokytojai visuomet buvo ir bus tokie, kokia yra šiandiena. Jei šiandien viskas tobulėja ir „verčiasi per galvą“ dideliu tempu, toks yra ir mokytojas. Jis nuolat tobulėja, nestovi vietoje. Tad toks jis ir turi būti, neužsisklendęs, nestagnuojantis. Jis turi atliepti vaikų poreikius, įsiklausyti į jų išsakomas pastabas ir mintis, pasidžiaugti ir paliūdėti kartu, vaikai puikiai moka manipuliuoti, juk tai tas amžiaus tarpsnis, kai jie nusistatinėja ribas, tad reikia atsižvelgti ir į tai.

Kartais jie norės, jog mokytojas būtų kaip draugas, pagalbininkas, nereikia to atmesti. Mokytojas turi būti daugiau nei tik tuo, kas užrašyta ant kabineto durų lentelės. Tačiau mokiniai ir visuomenė turi suvokti, jog mokytojas nėra jų vergas, jis yra jų pagalbininkas ir einantis lygiagrečiai su visais“, – sako fizikos mokytojas.

Pastaruosius kelerius metus fizikos mokytojas skiria tam, kad mokiniai kuo daugiau skaitytų. „Taip, mes per fizikos pamokas pakalbame ne tik apie fiziką, bet kartais ir apie literatūrą. Fiziką ar gyvenimo išmintį galima rasti ten, kur ją paliko jau ją sukaupę. Aš rizikuoju, investuoju, bet mano grąža yra emocijos“, – sako mokytojas, kuriam svarbiausias įvertinimas ir pasiekimas yra tada, kai po daugelio metų sutinki mokinį (-ę) ir išgirsti „Laba diena mokytojau, kaip jums sekasi?“. Ar gali būti kas geriau?

Ką patartų jaunimui, kurie norėtų tapti mokytojais? „Ateikite ir keiskite, juk jūs žinote ko reikia mokyklai, juk jūs matėte, ko jai trūkta, tai ateikite ir keiskite, kurkite ir tobulinkite. Jūsų rankose ateitis, jūsų matymo lauke – ateities mokykla. Nebijokite rizikuoti, dirbdami mokytojais įgysite daugybę kompetencijų ir jei jau taip bus lemta ir vidinis balsas sakys – „tai ne tau“, būsite pasimatavę – valstybės vairininko rūbą“, – optimistiškai pokalbį baigia A. Storta.

LAMA BPO Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS) prašymus į universitetus ir kolegijas teikti ir koreguoti galima iki rugpjūčio 5 d. 12 val.

LAMA PPO atstovė spaudai

Erika Vaitkūnienė

El. p. atstovas.spaudai@lamabpo.lt

Mob. tel. +370 685 91460

IT ekspertas: skaitmeninių technologijų iššūkiai

By | Naujienos | No Comments

2021-07-22

Neseniai asociacija „Infobalt“ paskelbė, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta 14 tūkstančių IT specialistų. Pandemijos padiktuotas skaitmeninių sprendimų poreikis yra akivaizdus visame pasaulyje, tad šiuo metu ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio rinkoje labai trūksta visų IT profesijų atstovų.

Apie tai, kokių specialybių poreikis šiuo metu juntamas IT srityje, ar ateityje dar labiau bus šių specialistų trūkumas, koks yra tas IT specialisto darbas ir kuo jis įdomus – pakalbinome daugiau nei 17 metų IT srityje dirbantį JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ technologinių praktikų vadovą Vytautą Paulauską.

V. Paulauskas pasakojo, kad „Devbridge“ komandų branduolius sudaro patirties turintys aukščiausiojo lygio programuotojai, kuriantys sudėtingus programinės įrangos sprendimus užsienio rinkoms. Šiuo metu jų komandą sudaro Java, .NET, JavaScript programuotojai, testuotojai, kokybės užtikrinimo specialistai, verslo analitikai ir DevOps inžinieriai. Kituose sektoriuose dirbančios Lietuvoje įsikūrusios IT įmonės ieško ir kitokių specialistų – mobiliųjų programų kūrėjų, duomenų bazių administratorių, duomenų analitikų ir duomenų mokslininkų, įterptinių sistemų programuotojų, IT palaikymo skyrių darbuotojų.

„Vis dėlto šių specialistų rengimo ir tikrojo rinkos poreikio atotrūkis auga kone kasdien. Kadangi šių specialistų trūksta, IT organizacijos deda daug pastangų, siekiant juos išsiugdyti, pritraukti ir išlaikyti: kuriama išskirtinė organizacijos kultūra, siūlomi įdomūs projektai, investuojama į darbo aplinką ir mokymosi galimybes“, – kalbėjo pašnekovas.

IT specialistų poreikis didėja kasmet

Paulauskas neabejoja, kad IT specialistų poreikis išliks ir dar augs. Tą liudija jau anksčiau minėti skaičiai – tūkstančių specialistų reikėjo jau keleriais metais anksčiau, ir tos neužpildytos darbo vietos niekur nedingsta, atvirkščiai, rinkos poreikis vis šiek tiek kasmet paauga.

„IT sistemos kasmet tobulėja ir sudėtingėja, todėl ir specialistų reikia vis daugiau ir įvairiausių kompetencijų. Jau tikrai darosi išimtis, o ne taisyklė, kad svarbi informacinė sistema įdiegta į vieną ar keletą serverių, kurie yra rūsyje, o tą rūsį užpylus lietaus vandeniui, sistemos veikimas stringa ir jį reikia atstatinėti labai ilgai. Šiuo metu dominuoja debesijos (angl. Cloud) technologijos, moderni sistema būna paskirstyta į daugelį atskirų komponentų, vieno komponento sutrikimas visai ar tik minimaliai sąlygoja kitų komponentų darbą. Svarbios ir paklausios specialybės tokioms sistemos vystyti bus susijusios būtent su debesija, automazavimu ir sauga: Cloud Infrastructure Engineer, Test Automation Engineer, Site Reliability Engineer, Cybersecurity Engineer/ Analyst“, – pasakoja V. Paulauskas.

Kitas šiuolaikinio IT sektoriaus požymis – vis didėjantys duomenų kiekiai. Tarkime, kad kažkokia įmonė naudoja vieną sistemą, po kitos įmonės pirkimo naudojasi jau dviem, šalia to dar įsidiegia, pavyzdžiui, SalesForce pardavimams valdyti, sukuria mobilią programėlę. Duomenų kiekiai per kelis metus smarkiai išauga, jie tampa nebe tokie kokybiški, turi dublikatų, ar duomenis tampa sunku susieti tarpusavyje. Tokiems uždaviniams spręsti reikės Data Scientist, Data Engineer, Data Analyst pozicijos žmonių.

IT specialisto darbas yra tikslus

„Programuotojo ar kito IT specialisto darbas yra tikslus: kompiuteriui juk reikia tiksliai nurodyti, kokius skaičiavimo žingsnius atlikti, norint transformuoti duomenis ar apdoroti vartotojo veiksmą. Šis darbas atneša konkrečius, apčiuopiamus rezultatus: programa juk kaskart su tokiais pat duomenimis grąžins tokį pat rezultatą. Bet, tuo pačiu, šiame darbe reikia bendrauti su kitais komandos nariais, kolegomis, galbūt kliento atstovais, taigi vien gebėjimo greitai ir efektyviai valdyti kompiuterį neužteks. Taigi, nors žmogiškasis faktorius ir įneša šiek tiek netikėtumo, vis tiek, manau, darbas IT srityje turėtų patikti tiems, kurie mokykloje linksta į tiksliuosius mokslus“, – pasakoja „Devbridge“ technologinių praktikų vadovas.

Pašnekovas mano, kad mitas yra tai, jog turi labai gerai suprasti visus iki vieno tiksliuosius mokslus, kad taptum geru programuotoju. Šioje sferoje vietos yra visiems – ir bendro profilio aplikacijų kūrėjams, kurių turbūt ir yra daugiausiai, ir tiems, kurie specializuojasi, pvz., garso skaitmenizavimo ir glaudinimo algoritmų kūrėjams, kuriems praverčia diskrečiosios matematikos žinios, ar jau minėtiems duomenų mokslininkams, kurie kartu taiko ir programavimo, ir statistikos bei tikimybių teorijos žinias.

Dauguma sėkmingai IT įsidarbinusių žmonių būna informatikos krypties universitetų ar kolegijų studentai, bet yra ir kitų pavyzdžių, kai IT sritimi žmonės susidomi vėliau, jie persikvalifikuoja ir pradeda dirbti pagal naują specialybę.

Pasuko į sritį, kuri buvo įdomi

Paulauskas po mokyklos įstojo ir baigė KTU Informatikos fakultetą, bakalauro ir magistro studijose gilinosi į programavimą ir informacinių sistemų inžineriją. Kaip pasakoja pašnekovas, studijuoti programavimą (informatiką) pasirinko gana pragmatiškai.

„Nors visi tikslieji mokslai sekėsi gerai, bet informatika buvo ypač lengva. Dėl to pamaniau, kad gal geriausia būtų mokytis toliau ir dirbti toje srityje, kuri man natūraliai sekasi geriausiai. IT sritis prieš 20 metų dar nebuvo viena iš geidžiamiausių profesijų, būsimi darbuotojai nebuvo viliojami stulbinančiais atlyginimais, žaidimų kompiuteriais biure ir spalvotais sėdmaišiais, bet tai buvo sritis, kuri buvo įdomi man“, – prisimena Vytautas.

Tiek „Devbridge“, tiek ankstesnėse IT įmonėse jam teko darbuotis prie techniškai ar kažkuo kitu išskirtinių projektų tuo metu – ar tai buvo didžiausios vertės pinigine prasme kontraktas, ar didelė kartu dirbančių programuotojų komanda, ar 18 mėnesių trukmės sistemos migravimo uždavinys, ar pirmasis bankinio sektoriaus projektas. Visos šios patirtys buvo įsimintinos.

„Tačiau dažniausiai prisimenu su žmonėmis susijusius iššūkius, kuomet per dvejų su trupučiu metų laikotarpį „Devbridge“ pavyko išauginti savo komandą nuo 14 iki daugiau nei 40 specialistų. Kartais kolegas, kurie kartu eidavo į darbo pokalbį susipažinti su potencialiu naujoku, reikėdavo paskatinti, padrąsinti, detaliau nupasakoti, kaip naujokas sėkmingai įsilietų į kolektyvą. Džiugu matyti, kad dauguma kolegų, su kuriais susipažinau dar tada, kai „Devbridge“ jiems tebuvo potencialus darbdavys, vis dar dirba pas mus, jie vadovauja komandoms, yra atsakingi už techninius sprendimus, ir nepaliauja tobulėti“, – pasakoja patyręs IT specialistas.

Išbandykite save šioje įdomioje srityje

Ką patartų patyręs specialistas jaunimui, kurie ketina ar dar tik svarsto pasukti į IT sritį?

„Kaip jau minėjau – nereikia nuvertinti savęs, kad „studijos labai sudėtingos, ar aš sugebėsiu“, „man niekada nesisekė matematika“, „darbe reikės visada mokytis kažką naujo“ ar pan. Gal visada, žiūrint iš šalies, kažkas atrodo labai baisu? Kažkada teko kalbėti su žmogumi, kuris dirba didelių laivų švartuotoju – štai šis darbas man pasirodė pavojingas ir sudėtingas, o pats pašnekovas sakė, kad „gal pradžioje taip atrodė ir man, o po to – pradedi dirbti, išmoksti ir tiek“. Linkiu neišsigąsti be reikalo ir rasti save šioje įdomioje srityje“, – padrąsino pašnekovas.

Antras patarimas – nepamiršti, kad svarbu ir emocinis intelektas, bendravimas su žmonėmis. Labai retas IT specialistas gali pasigirti, kad visas jo darbas – tai sėdėjimas vienatvėje prie kompiuterio ekrano, o patys geriausi specialistai moka gerai komunikuoti, sklandžiai darbuotis su įvairiausiais žmonėmis, nebijoti užduoti klausimų, imtis iniciatyvos.

Ir trečias patarimas būtų – technologinių kompetencijų nuolatinis ugdymas, tobulėjimas, išeinant iš savo komforto zonos. Yra geras angliškas terminas „T shaped specialist“.

„Tai reiškia, kad turite būti geras vienos srities specialistas, bet bent jau bendrais bruožais suprasti ir aplinkines sferas. Pavyzdžiui, esate pats geriausias mobiliųjų programų kūrėjas, tačiau būtų gerai, jei suprastumėte ir apie testavimą, infrastruktūrą, kurioje veikia jūsų programėlė, ar vartotojo sąsajos patogumą ir atitikimą moderniems šiuo metu naudojamiems standartams“, – optimistiškai interviu baigia V. Paulauskas.

Apie įmonę: „Devbridge“ – JAV programavimo paslaugų įmonė, kurios centrinė būstinė yra Čikagoje. Komandų branduolius sudaro patirties turintys aukščiausio lygio programuotojai, kuriantys sudėtingus programinės įrangos sprendimus Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos rinkoms. Pagrindinis kompanijos tikslas – kurti pažangiausią programinę įrangą ir taip suteikti neįkainojamus įrankius, kurie padėtų sėkmingai augti įvairiausioms kompanijoms, industrijoms ir verslo organizacijoms. Tarptautinę įmonės komandą sudaro daugiau nei 550 darbuotojų, įsikūrusių Čikagos, Toronto, Londono, Varšuvos, Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos padaliniuose. Įmonės klientai – „Fortune 1000“ sąrašo įmonės, pasaulinės finansų, paslaugų ir gamybos sektorių kompanijos.

LAMA BPO Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS) prašymus į universitetus ir kolegijas teikti ir koreguoti galima iki rugpjūčio 5 d. 12 valandos.

LAMA BPO atstovė spaudai

Erika Vaitkunienė

El. p. atstovas.spaudai@lamabpo.lt

Mob. tel. +370 685 91460

Perspektyvūs ir daug žadantys šiųmetinių abiturientų pasirinkimai

By | Naujienos | No Comments

 

2021-07-05

Šviesi ateitis jau ne pirmi metai žadama IT ir kitoms aukštųjų technologijų profesijoms. Šias profesijas kaip perspektyviausias įvardija tiek Lietuvos, tiek Vakarų ekspertai. Biomedicina, fizika ir matematika, molekulinė biologija ir kompiuterių mokslai – tokie šiųmetinių abiturientų pasirinkimai planuojant savo studijas ir karjerą.

Renkantis ateities profesiją, jaunas žmogus tai daryti itin atidžiai ir kruopščiai, o motyvuoti ir profesinių ambicijų turintys abiturientai būtent taip ir daro.

Pasibaigus pagrindinei brandos egzaminų sesijai, kai jau abiturientai gali lengviau atsikvėpti, ramiai pagalvoti apie specialybės pasirinkimą ir ateities perspektyvas, pakalbinome KTU gimnazijos abiturientus, kurie mielai pasidalijo mintimis apie brandos egzaminų sesiją ir savo ateities planus.

Racionalus egzaminų pasirinkimas

– Kokius egzaminus šiemet pasirinkote laikyti ir kodėl būtent tuos?

Matas Kudarauskas: Šiemet pasirinkau laikyti septynis egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, anglų kalbos, chemijos, biologijos, fizikos, informatikos. Tiesą sakant, žiemą dar neturėjau labai aiškaus plano, tad pasirinkimas buvo labiau „iš akies“: apmąsčiau, kokių egzaminų gali prašyti universitetai, kuriuose dalykuose jaučiausi daugiau mažiau tvirtai.

Monika Šadauskaitė: Pasirinkau laikyti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, anglų kalbos, chemijos ir fizikos egzaminus. Savo pasirinkimą jau žinojau nuo pat vienuoliktos klasės pradžios, nes, be privalomų ar itin rekomenduojamų pirmų trijų egzaminų, chemijos ir fizikos man atrodė lengviausi. Taip buvo dėl to, jog mokydamasi KTU gimnazijoje turėjau galimybę detaliai susikonspektuoti beveik visą egzaminams reikalingą medžiagą pamokų metu ir teorines žinias pritaikyti atliekant fizikos ir chemijos praktinius darbus KTU laboratorijose.

Atėnė Jonauskytė: Šiais metais pasirinkau laikyti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, chemijos ir biologijos egzaminus. Kadangi mano pasirinkta kryptis yra biomedicina (angl. Biomedical sciences), tai chemija ir biologija buvo visų programų, į kurias aplikavau, reikalavimų viršuje. Na, o dėl matematikos egzamino laikymo abejonių net nekilo.

Neįveikiamų egzaminų nebuvo

– Kokie įspūdžiai po egzaminų: ar buvo sunkiai „įkandamų“ ir kokių įvertinimų tikitės?

Monika: Egzaminus laikyti sekėsi pakankamai gerai, nė vienas nebuvo per daug sunkus, ar per daug lengvas. Labiausiai bijojau lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, tačiau temos, ypač samprotavimo, man pasirodė išties įdomios, galėjau sugalvoti daug svarių argumentų savo nuomonei reikšti.

Deja, anglų kalbos egzaminas man nebuvo toks sklandus – tiek klausymo, tiek skaitymo dalys pasirodė šiek tiek sunkesnės nei kada nors anksčiau. Matematikos egzaminas, manau, šiais metais buvo idealus, nes buvo daugybė sunkių, tačiau įveikiamų uždavinių – tokių, kur reikia truputį pagalvoti, o ne iškart taikyti „iškaltas“ formules. Lengviausias iš visų, mano nuomone, buvo chemijos egzaminas, nes nė vienoje dalyje nebuvo klausimo, į kurį nežinočiau atsakymo.

Matas: Dauguma egzaminų pasisekė lyg ir neblogai, tikriausiai pavyks gauti bent virš 90. Gauti mažiau KTU gimnazijoje kaip ir nelabai padoru (šypsosi).

Tikrai nebuvo „neįkandamų“ egzaminų. Net ir baisusis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas šiemet nepasirodė toks jau sunkus. Ko tikrai buvo, tai užduočių, kuriomis buvo galbūt bandoma mus „prigaudinėti“, kur net ir puikiai pasiruošę žmonės suklystų. Pavyzdžiui, anglų kalbos esė keistoku formatu su daug lyg ir nereikalingos informacijos, arba kai kurie biologijos egzamino klausimai su nevienareikšmiška formuluote. Dėl to tikriausiai labiausiai „skaudės“ tobulų įvertinimų siekiantiems žmonėms. Galbūt bus mažiau šimtukų, bet tikrai nieko tokio nebuvo, kas leistų sakyti: „neišlaikiau, nes egzaminas blogas“. Žinoma, gal anksti kalbėti, liko dar didžiausias magijos veiksnys: kaip bus vertinami konkretūs atsakymai ir rašiniai.

Atėnė: Man didžiausią baimę kėlė lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, nes jame labai daug priklauso ne nuo asmeninio pasiruošimo, o nuo to, kokios bus temos. Manau, šiuo atžvilgiu šiemet mums tikrai visai pasisekė ir temos buvo aiškios. Žinoma, labai daug priklausys nuo vertintojų požiūrio ir griežtumo, nes visgi rašinio vertinimą tiksliai apibrėžti sudėtinga.

Kasmet daug diskusijų sukeliantis matematikos egzaminas, mano nuomone, taip pat buvo įveikiamas, tačiau man šiuo atveju koją pakišo įvairios neatidumo klaidos, tai rezultatą nuspėti sudėtinga. Sunkiausia kažką sakyti apie biologijos egzaminą, kuris man nepasirodė sunkus, tačiau dėl reikalaujamų griežtų formuluočių nelabai aišku kaip viskas bus. Apskritai manau, kad egzaminai neparodo tikro žinių lygio, sukaupto per 12 metų, nes labai daug priklauso nuo to, kaip tą dieną jautiesi emociškai, kaip išsimiegojai ir nuo įvairių kitų aplinkybių, netgi ir sėkmės. O apie pačius rezultatus iš anksto spręsti gana sunku, telieka laukti liepos pabaigos, kai viskas išaiškės.

Biomedicina, fizika, matematika, kompiuterių mokslai

– Kokią studijų kryptį planuojate rinktis? Ir kas turėjo įtakos tokiam Jūsų apsisprendimui?

Atėnė: Kaip ir minėjau, planuoju studijuoti biomediciną. Jau nuo vaikystės mane domino žmogaus organizmas ir mano planuose visada buvo medicina. Tačiau prieš kelerius metus, kai pradėjau giliau mokytis biologiją ir chemiją, supratau, kad mane labiau traukia tiriamoji sritis. Kokia – tiksliai dar nežinau, todėl biomedicina dėl savo platumo atrodo tinkamas pasirinkimas.

Monika: Planuoju įgyti fizikos ir matematikos dvigubo diplomo bakalauro laipsnį studijuodama Prancūzijos universitete École Polytechnique. Šį universitetą pasirinkau, nes būtent jame esančios programos koncentruojamos į tiksliuosius ir gamtos mokslus, studentai turi galimybę atlikti įvairias jų pasirinktas praktikas prie pat universiteto esančiose laboratorijose per visus trejus mokymosi metus. Be to, kitaip nei daugumoje Europos universitetų, École Polytechnique bakalauro programa dėstoma anglų kalba.

Pasirinkau studijuoti fiziką, nes būtent šis mokslas mane labiausiai žavėjo nuo pat aštuntos klasės. Per 5 metus fizikos srityje mano pasiekimai buvo ryškiausi ir žinojau, kad iš visų mokomųjų dalykų fiziką suprantu geriausiai. Prie fizikos žinių gilinimo labai prisidėjo papildomos fizikos mokyklos „Fizikos olimpas“ dėstytojai, kurie savaitę trunkančiose sesijose aiškindavo Vilniaus universiteto pirmojo kurso temas, rengdami mokinius tarptautinėms fizikos olimpiadoms.

Matas: Gavau pasiūlymą studijuoti Bostone, viename nuostabiausių JAV universitetų. Tikriausiai taip nusprendžiau todėl, kad JAV universitetai siūlo labai daug laisvės – tik antrųjų metų pabaigoje būtina nuspręsti, kokia bus pagrindinė tavo studijų kryptis. Ir man tai labai svarbu ir miela, kadangi dar nežinau, kuria sritimi norėčiau užsiimti visą gyvenimą. Kol kas renkuosi tarp molekulinės biologijos, ekonomikos, socialinių mokslų, galbūt, kompiuterių mokslo.

LAMA BPO atstovė spaudai

Erika Vaitkunienė

El. p. atstovas.spaudai@lamabpo.lt

Mob. tel. +370 685 91460