All Posts By

odeta

Aktuali informacija studentams su negalia apie jiems priklausančias finansines išmokas

By | Uncategorized | No Comments

2022-05-17

Siekiant pagerinti asmenų su negalia aukštojo mokslo paslaugų prieinamumui, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NRD) ir Valstybinis studijų fondas (VSF) studentams su negalia teikia įvairaus pobūdžio finansinę pagalbą.

Kokios paramos rūšys teikiamos:

  • Išmokos specialiesiems poreikiams tenkinti
  • Išmokos studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti
  • Tikslinės išmokos
  • Socialinės stipendijos
  • Atleidimas nuo valstybės remiamos paskolos grąžinimo
  • Atleidimas nuo studijų kainos grąžinimo

Dėl paramos, priklausomai nuo jos rūšies, prašymą reikia teikti Neįgaliųjų reikalų departamentui (NRD) arba Valstybiniam studijų fondui (VSF). Išsamią informaciją apie neįgaliems studentams skiriamą paramą, jos rūšis, kas gali gauti ir kas negali gauti paramos, kaip pateikti prašymą, rasite čia: https://bakalauras.lamabpo.lt/wp-content/uploads/2022/05/Paramos-studentams-turintiems-negalia-rusys-ir-salygos.pdf

Kaip nepasiklysti renkantis specialybę: profesijos, kurių reikės ateityje

By | Uncategorized | No Comments

2022-05-05

Artėja laikas, kai abiturientams teks rinktis, ką gi jie veiks baigus mokyklą. Jau mažiau nei mėnuo beliko iki bendrojo priėmimo į aukštąsias ir profesinio mokymo įstaigas pradžios, kuris startuos birželio 1 dieną. Studijų ir mokymo programų pasirinkimas tiek universitetuose ir kolegijose, tiek profesinio mokymo įstaigose – išties gausus, tačiau jų patrauklumas ir aktualumas darbo rinkoje labai netolygus. Vienos profesijos tik atsiranda, kitos sensta ir nyksta. Tad kaip neapsirikti renkantis sau studijų kryptį ir kokių specialistų poreikis išliks artimiausiu metu, kalbamės su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Talentų plėtros komandos vadovu Vydūnas Trapinsku.

 Kokių profesijų poreikis šiuo metu labiausiai juntamas darbo rinkoje?

– Labiausiai trūksta informacijos ir ryšių technologijų (IRT), inžinerinės pramonės, gyvybės mokslų (biotechnologijų) krypčių specialistų. Jeigu nagrinėjant pagal konkrečias programas, tai aktualios praktiškai visos IRT, inžinerijos krypčių, susijusios su inžinerine pramone, programos: elektronika, mechatronika, automatika, robotika, gamybos inžinerija.

Reikalingiausi specialistai pagal gyvybės mokslų studijų programas: biomechanika, bioinformatika, molekulinė biotechnologija (nauja studijų programa), biotechnologijos.

Kartu jaučiamas ir automatizavimo specialistų trūkumas, pavyzdžiui, verslo skaitmenizavimo vadybos studijų programa su stipria vadybine kryptimi, ar informacinių sistemų inžinerija su stipriu IT sistemų supratimo pagrindu. Įmonėms automatizuojant ir skaitmenizuojant procesus tokie specialistai sugeba atliepti tiek IT, tiek verslo poreikius, nes supranta abi kalbas, geba parinkti geriausius sprendimus.

– Ar panaši situacija išliks ir ateinančius 3–4 metus, kai dabartiniai abiturientai baigs studijas?

– Taip, panaši situacija tikrai išliks ir per ateinančius metus. Pastaruosius metus šie poreikiai yra transliuojami ir šių specialistų stygius jaučiamas jau dabar, o ateityje atsinaujinančioje pramonėje jis išliks tik didesnis, nes stojančiųjų skaičius į minėtas specialybes nėra didėjantis.

– Gal būt galima būtų įžvelgti, kokių specialistų poreikis išaugs po 3–4 metų, kai dabartiniai abiturientai baigs studijas, ir kad baigę studijas jie galėtų nesunkiai įsidarbinti?

– Duomenų analitikų, dirbtinio intelekto, verslo procesų automatizavimo, gamybos automatizavimo, robotikos, mechatronikos, kibernetinio saugumo, IT produktų vadovų, kokybės technikų. Specialistai, kurie vis daugiau turės susidurti su duomenimis, nagrinėti juos ir priimti bei pasiūlyti verslui atitinkamus sprendimus. Tai glaudžiai siesis ir su automatizavimu, kurio sprendimai irgi atsirems į duomenis, tačiau kartu reikia ir specialistų, išmanančių patį automatizavimo procesą – kokius įrankius geriausia naudoti, diegti. Gamybos sektoriuje prie to veda robotikos, mechatronikos ir gamybos automatizavimo specialistai. Kituose sektoriuose – verslo procesų analitikai ir robotizuotų procesų ir automatizavimo specialistai.

– Ar darbdaviai geriau vertina siauros specializacijos specialistą, ar geriau turėti daugiau kompetencijų?

– Darbdaviai ypač pasigenda bendrųjų gebėjimų iš abiturientų: projektų valdymas, komunikacija, pokyčių valdymas, laiko planavimas. Būtina šias kompetencijas įgyti, kelti ne tik studijų metu, bet ir užklasinėje veikloje, pavyzdžiui, savanoriaujant, atliekant praktikas skirtingose įmonėse, pradedant dirbti ne visu etatu. Taip pat specialistai, išmanantys skirtingas sritis, šiuo metu turi ypatingą vertę. Dėl anksčiau minėtų automatizavimo tendencijų ir vykstančios ekonomikos transformacijos, kuri apjungia skirtingų krypčių mokslą. Pavyzdžiui, IT + analitika, medicina + IT, inžinerija + IT, teisė + IT ir pan. Nebeužtenka žinoti tik vienos srities, reikia specialistų, kurie galėtų apjungti skirtingose srityse dirbančius specialistus ir kartu padėti rasti sprendimus.

– Ar tikėtina, kad dar labiau išaugs technologinių specialybių ir IT specialistų poreikis? O gal per tą laikotarpį (3–4 metų) darbo rinka užsipildys šiais specialistais?

– Tikrai neužsipildys ir specialistų poreikis tik didės. Vykstant ekonomikos transformacijai ir skirtingiems sektoriams diegiant vis daugiau automatizavimo sprendimų, IT sprendimų, paslaugų sektoriuose irgi pereinant prie IT sprendimų aptarnaujant klientus – vis daugiau reikės IT specialistų, kurie gebėtų kurti šiuos sprendimus, o vėliau ir juos palaikyti bei adaptuoti.

– Ką patartumėte jauniems žmonėms, kurie norėtų tapti sėkmingais specialistais ir geidžiamais darbo rinkoje?

– Smalsumas, žingeidumas ir noras nuolat kelti savo kompetenciją bei išmokti naujų dalykų yra raktas į sėkmę bei konkurencinis pranašumas darbo rinkoje. Ir būtinai reikia gerai mokėti anglų kalbą. Tai atvers dar didesnes galimybes darbo rinkoje.

Rinkis studijų programą su kokybės ženklu

By | Uncategorized | No Comments

Ar žinojai, kad „Investors‘ Spotlight“ kokybės ženklas gali būti dar vienu indikatoriumi renkantis studijų programą?

Jau septintus metus iš eilės vykdoma „Investors‘ Spotlight“ iniciatyva siekiama tobulinti darbo rinkai aktualias studijų programas bei stiprinti verslo ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą. Kasmetinės iniciatyvos metu atskirų studijų programų turinį, mokymo metodus ir naudojamas priemones vertina ir rekomendacijas teikia Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonių atstovai. Darbdaviai noriai dalinasi patirtimi ir praktiniais patarimais, kaip studijų  metu pasiekti geriausių rezultatų bei užtikrinti, kad studentų gebėjimai atitiktų darbo rinkos poreikius. Programoms, kurioms pagal rekomendacijas parengiamas kokybiškas programos turinio bei studijų proceso tobulinimo planas, suteikiamas „Investors‘ Spotlight“ kokybės ženklas.

Šiemet  programų peržiūros grupėse dalyvavo atstovai iš 14 Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonių. Peržiūrėjus tris studijų programas, visoms buvo suteiktas „Investors‘ Spotlight“ kokybės ženklas.

Kokybės ženklą gavo dvi IT programos

„Investors‘ Spotligt“ kokybės ženklu buvo įvertintos dvi Šiaulių informatikos programos – Šiaulių valstybinės kolegijos programa Informacinių sistemų technologijos ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos programa Programų sistemos.

Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų (ŠPPAR) prezidentas bei „Telia“ Centro ir Vakarų regiono, Verslo sprendimų padalinio vadovas Vytis Lembutis teigia, kad dėl IT srities specialistų rinkoje šiandien vyksta aštri konkurencinė kova, o kartu tai sukuria gerai apmokamas darbo vietas ir didelę pridėtinę vertę visam Šiaurės regionui.

„Iniciatyvos „Investors’ Spotlight“ kokybės ženklo suteikimas aukštųjų mokyklų IT programoms rodo ne tik gilią Šiaulių verslo ir aukštojo mokslo įstaigų bendrystę, bet kartu diktuoja ir regiono profesinės transformacijos kryptį, kuri labai svarbi jaunajai kartai renkantis profesiją. Nuoširdžiai tikiu, kad šie žingsniai – tik geras ilgalaikio pokyčio startas ir turiu vilties, kad ateis diena, kai Šiaulius ir visą Šiaurės regioną galėsime pagrįstai vadinti inžinerinės pramonės ir informacinių technologijų slėniu Lietuvoje“, – dalijasi V. Lembutis.

Studentai, savo grįžtamuoju ryšiu prisidėję prie Informacinių sistemos technologijų programos tobulinimo, džiaugiasi pasirinkę IT studijas Šiaulių kolegijoje ir teigiamai žvelgia į atsiveriančias perspektyvas.

„Perskaičiusi studijų programą kolegijos puslapyje ir pamačiusi, kad kūrybiškumas yra neatskiriama studijų dalis, nusprendžiau mokslus tęsti būtent čia. Merginos dažnai baiminasi stoti į IT sritį, tad pagalvojau, jog man tai bus išbandymas. Šiandien norėtųsi paskatinti ir kitas merginas nepabijoti šių studijų”, – dalinasi studentė Rūta.

Grįžtamąjį ryšį apie studijas pateikęs Arnas sakosi nuo vaikystės linkęs į technologijas. „Kai paskutinėse mokyklos klasėse susipažinau su C++ programavimo kalba, supratau, kad profesinę ateitį norėčiau sieti su būtent IT sritimi. Atsilankymas Šiaulių kolegijoje, siūloma stipendijų programa paskatino mokslus tęsti gimtajame mieste.

Taikomosios matematikos specialistai Kaune

„Investors‘ Spotlight“ dėmesio sulaukė ir KTU Taikomosios matematikos studijų programa. Pasak „Dematic“ EMEA regiono inžinerijos skyriaus personalo vadovės Gintarės Stanikūnienės, po šios programos vertinimo ir priemonių įgyvendinimo, studentai įgaus galimybę rinktis studijų programą, kurioje ugdomos kompetencijos atitiks rinkos poreikius, o paruošiami specialistai bus stiprūs tiek Lietuvos, tiek tarptautiniu mastu. „KTU Taikomosios matematikos studijų programos studentai turi puikias galimybes  karjeros simuliacijos inžinerijos srityje siekti ir mūsų įmonėje. Prie to labai prisideda tęstinis aukštosios mokyklos ir verslo, įskaitant „Dematic“, bendradarbiavimas. Tikimės ir toliau sėkmingai dirbti su aukštosiomis mokyklomis ir tobulinti studijų programas, atitinkančias tiek studentų, tiek verslo lūkesčius“, – teigia G. Stanikūnienė.

Visą „Investors‘ Spotlight“ kokybės ženklą gavusių studijų programų sąrašą gali rasti čia:

https://investorsforum.lt/investors-spotlight/

„Investors‘ Spotlight“ iniciatyvą įgyvendina užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ kartu su asociacija „Investuotojų forumas“. Iniciatyvos partneriai tiki, kad aukštųjų mokyklų ir verslo bendradarbiavimas studijų procese – studijų praktikų organizavimas, dalyvavimas baigiamųjų darbų kūrime, paskaitų turinio kūrimas, dėstymas – teigiamai veikia studijų kokybę ir padeda įvairių regionų absolventams susirasti aukštos kvalifikacijos darbus. Nuo 2016 m. projekto metu peržiūrėtos 49 studijų programos, o 37 šiuo metu įgyvendinamoms studijų programoms buvo suteiktas „Investors‘ Spotlight“ kokybės ženklas.

Išankstinėje stojamųjų egzaminų sesijoje egzaminus universitetuose išlaikė 107 pretendentai

By | Uncategorized | No Comments

2022-03-31

 Dalyvauti išankstinėje stojamųjų egzaminų sesijoje kovo 15–25 d. į menų, menų pedagogikos ir specialiosios pedagogikos studijų programas užsiregistravo 134 asmenys, planuojantys šią vasarą stoti į universitetų studijų programas. 29 iš jų numatė laikyti daugiau negu po vieną egzaminą. Teigiamą įvertinimą gavo 107 egzaminuotieji, iš jų 13 išlaikė po du egzaminus, 5 – po tris. Egzaminus išlaikę asmenys bendrojo priėmimo metu galės pretenduoti į pasirinktas studijų programas.  

Šiemet išankstiniai stojamieji egzaminai vyko į visas Vilniaus dailės akademijos (VDA) menų studijų programas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) menų ir meno pedagogikos bei specialiosios pedagogikos programas. Pirmą kartą išankstinėje stojamųjų egzaminų sesijoje stojamieji egzaminai vyko į Vilniaus universiteto (VU) Šiauliuose vykdomą muzikos pedagogikos studijų programą. Stojamųjų egzaminų rezultatus stojantieji sužinojo prisijungę prie savo paskyros Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje. Rezultatai taip pat buvo išsiųsti elektroniniu paštu.

Daugiausia būsimų stojančiųjų užsiregistravo į VDA vykdomas meno studijų krypties programas, čia stojamuosius egzaminus išlaikė 88 asmenys, iš jų net 29 – grafinio dizaino. Į VDU studijų programas egzaminus išlaikė 20 jaunuolių. Du pretendentai egzaminus išlaikė į dvi aukštąsias mokyklas (VDA ir VDU).

Nedalyvavusieji išankstinėje stojamųjų egzaminų sesijoje stojantieji galės registruotis birželio mėnesį ir laikyti stojamuosius egzaminus vasaros pagrindinės stojamųjų egzaminų sesijos metu. Jaunuoliai, dalyvavę išankstinėje stojamųjų egzaminų sesijoje ir neišlaikę stojamojo egzamino, jo perlaikyti pagrindinės stojamųjų egzaminų sesijos metu nebegalės, tačiau galės pretenduoti į kitas menų studijų programas ir laikyti kitus egzaminus.

Daugiau informacijos apie bendrąjį priėmimą į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas galima rasti LAMA BPO tinklalapyje: https://bakalauras.lamabpo.lt/.

Kontaktai pasiteirauti: el. p.: info@lamabpo.lt, atstovas.spaudai@lamabpo.lt.

 

Kovo mėnesį prasidės išankstiniai stojamieji egzaminai į menų ir pedagogikos studijas

By | Uncategorized | No Comments

2022-02-23

Norintieji studijuoti meno studijų krypties, menų pedagogikos ir specialiosios pedagogikos (logopedijos) programas nuo kovo 1 d. jau gali registruotis LAMA BPO Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS) ir dalyvauti išankstinėje stojamųjų egzaminų sesijoje.

Išankstiniai egzaminai šiemet vykdomi į visas Vilniaus dailės akademijos (VDA) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vykdomas meno studijų krypties programas, taip pat į VDU meno pedagogikos ir specialiosios pedagogikos (logopedijos) programas. Išankstinėje stojamųjų egzaminų sesijoje stojamieji egzaminai pirmą kartą vyks į Vilniaus universiteto (VU) Šiauliuose vykdomą muzikos pedagogikos studijų programą.

Registruotis dalyvauti vykdomuose pavasario stojamuosiuose egzaminuose galima kovo 1–12 d., egzaminai vyks kovo 15–25 dienomis. Kovo mėnesį registruotis BPIS kviečiami tik ketinantys stojamuosius egzaminus laikyti pavasarį. Primename, kad neišlaikiusieji stojamojo egzamino pavasario sesijoje jo perlaikyti vasarą vyksiančios pagrindinės stojamųjų egzaminų sesijos metu nebegalės.

Prašymai dalyvauti pavasario meno stojamųjų egzaminų sesijoje teikiami per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) tinklalapį, prisijungiant prie BPIS. Asmeniui, užsiregistravusiam sistemoje ir į savo prašymą įtraukusiam meno studijų krypties, meno pedagogikos ir specialiosios pedagogikos (logopedijos) programas, skiltyje „Stojamieji egzaminai“ bus priskirti reikiami egzaminai. Šiemet stojamieji egzaminai vyks nuotoliniu būdu, išskyrus šokio ir teatro pedagogikos programą VDU.

Stojamųjų egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašai ir tvarkaraščiai skelbiami LAMA BPO, VDA, VDU ir VU tinklalapiuose.

Pavasario stojamųjų egzaminų tvarkaraštis: https://bakalauras.lamabpo.lt/wp-content/uploads/2022/02/Pavasario-stojamuju-egzaminu-tvarkarastis-2022-m..pdf

Stojamųjų egzaminų aprašai: https://bakalauras.lamabpo.lt/stojamieji-egzaminai-2/#1

Daugiau informacijos apie bendrąjį priėmimą į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas galima rasti LAMA BPO tinklalapyje: https://bakalauras.lamabpo.lt/.

 

Kontaktai pasiteirauti:

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO)

El. p.: info@lamabpo.lt, atstovas.spaudai@lamabpo.lt

 

LAMA BPO prezidentas apdovanotas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos garbės ženklu

By | Uncategorized | No Comments

2021 12 07

Pirmadienį  Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos garbės ženklu buvo apdovanotas Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas profesorius Pranas Žiliukas.

Apdovanojimas prof. Pranui Žiliukui įteiktas už reikšmingą indėlį įgyvendinant mokslo ir studijų reformą, už ilgametį rezultatyvų darbą, vadovaujant Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijai bendrajam priėmimui organizuoti. Garbės ženklas yra ministerijos aukščiausias apdovanojimas, skiriamas švietimui ir mokslui ypač nusipelniusiems asmenims pagerbti.

Šių metų liepos mėn. suėjo 20 metų nuo LAMA BPO įsteigimo. Per du dešimtmečius LAMA BPO šimtams tūkstančių jaunuolių tapo plačiai atvertais vartais į mokslą ir profesinę kvalifikaciją. Kasmet LAMA BPO informacine sistema pasinaudoja apie 60 tūkst. stojančiųjų, iš jų – per 20 tūkst. tampa studentais ir per 20 tūkst. – profesinio mokymo įstaigų mokiniais. Šiais metais priėmimas buvo vykdomas į 35 aukštąsias mokyklas ir 63 profesinio mokymo įstaigas. Visiems priėmimo dalyviams ištisus metus teikiama išsami informacija apie priėmimo procedūras ir rezultatus, teikiamos konsultacijos ir pagalba stojantiesiems, valstybės institucijoms teikiamos analitinės apžvalgos ir prognozės.

Patvirtinta 2022 metais stojančiųjų į aukštąsias mokyklas priėmimo tvarka

By | Uncategorized | No Comments

2021-12-02

Lietuvos universitetų rektorių konferencijai (LURK) ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijai (LKDK) patvirtinus konkursinio balo sudarymo principus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas 2022 metais, švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtintas priėmimo į aukštąsias mokyklas 2022 m. tvarkos aprašas.

Stojantiesiems į universitetus ir kolegijas 2022 m. konkursinio balo skaičiavimo principai išlieka panašūs kaip ir pernai. Tačiau stojantiesiems konkursinio balo sandaroje patvirtinta daugiau antrojo dalyko alternatyvų, o stojant į teologijos studijų programas numatytas privalomas stojamasis egzaminas.

Kaip ir ankstesniaisiais metais, stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkursinis balas skaičiuojamas pagal keturių mokomųjų dalykų rezultatus, išskyrus menų, teologijos ir sporto studijas. Mokomųjų dalykų sąrašas priklauso nuo studijų programos, į kurią stojantysis pretenduoja. Stojantiesiems į pedagogines studijas privalomas motyvacijos vertinimas,  o stojant į menų studijų programas konkursinis balą sudaro tik stojamojo egzamino įvertinimas.

Pagal patvirtintą priėmimo tvarką svetainėje https://bakalauras.lamabpo.lt artimiausiu metu bus atnaujinta skaičiuoklė stojantiesiems į aukštąsias mokyklas 2022 m.

Konkursinės eilės sudarymo 2022 metais tvarkos aprašas: (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/45ba659051ca11ec862fdcbc8b3e3e05).

LURK 2022 metų stojančiųjų į universitetines pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas konkursinio balo sudarymo principai ir kiti kriterijai: https://bakalauras.lamabpo.lt/wp-content/uploads/2021/11/2021_11_26_LURK_Nutarimas_2022-universitetu-KB-sudarymo-principu.pdf

LKDK 2022 metų stojančiųjų į kolegines studijų programas konkursinio balo sudarymo principai ir kiti kriterijai: https://bakalauras.lamabpo.lt/wp-content/uploads/2021/11/LKDK_2021-11-19-d.-isakymas-Nr.V-9.pdf

 

Kontaktai pasiteirauti:

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO)

El. p. info@lamabpo.lt

Daugiau informacijos: https://bakalauras.lamabpo.lt

Studijos pirmakursių akimis

By | Uncategorized | No Comments

2021-10-12

Praėjus pirmajam studijų mėnesiui, pakalbinome trijų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentus, kokiomis nuotaikomis jie dabar gyvena, kokia buvo studijų pradžia, ar lūkesčiai pasiteisino ir kas turėjo įtakos jų studijų pasirinkimui.

Vilniaus universiteto (VU) pirmakursiai Morta Mačiulaitytė ir Vilius Vaitkus baigė Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnaziją, Agnė Urbonaitė – Šiaulių Juliaus Janonio gimnaziją. Morta pasirinko studijuoti odontologiją, Agnė – aukštųjų technologijų fiziką ir verslą, o Vilius – Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studijas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) pirmakursiai kauniečiai Balys Žaliūnas ir Greta Žinevičiūtė iš gimtojo miesto neišvyko – baigę LSMU gimnaziją, jie pasirinko medicinos studijas.

Kauno technologijos universiteto (KTU) pirmakursiai Kipras Lukoševičius ir Paulius Jasėnas baigė Panevėžio Juozo Balčikonio gimnaziją, Saulė Šeputytė – Kauno Palemono gimnaziją. Kipras šiuo metu studijuoja mechanikos inžineriją, Paulius pasirinko programų sistemas, o Saulė – verslo ir antreprenerystės studijas. Visi kalbinti pirmakursiai šias studijų programas savo pageidavimų sąraše rinkosi pirmuoju prioritetu ir įstojo per pagrindinį priėmimo etapą.

LSMU studijos pateisino lūkesčius, mokytis įdomu

LSMU gimnazijos abiturientai Balys Žaliūnas ir Greta Žinevičiūtė puikiai išlaikė brandos egzaminus ir turėjo tokį konkursinį balą, kad galėjo rinktis bet kurias studijas. Balys pasakojo, kad išties ilgai galvojo, kokią studijų kryptį pasirinkti, nes mokykloje daugelis dalykų puikiai sekėsi. Įdomiausios jam buvo chemijos ir biologijos pamokos, todėl ateitį planavo sieti su šių dalykų žinių pritaikymu.

„Visus 12 mokyklos metų vyko „plano A“ paieškos, o būtent medicina visada buvo mano „planas B“. Tačiau diena, kai reikėjo pateikti galutinius studijų pasirinkimus LAMA BPO sistemoje, išaušo greičiau nei atrodė ir, kadangi „plano A“ visgi nepavyko sugalvoti, teko pasirinkti „planą B“, – pasakojo Balys.

Kitų alternatyvų vaikinas neturėjo, nes buvo užtikrintas, kad pavyks įstoti į norimą studijų programą – jo konkursinis balas buvo 10,14. „Pirmas įspūdis aukštojoje mokykloje buvo tikrai geras. Labai džiaugiuosi, nes visi grupiokai yra tikrai be galo nuoširdūs, empatiški ir draugiški. Dėstytojai taip pat nenuvylė – paskaitos aiškios ir kokybiškos. Be to, dažnai paskaitos būna įrašomos, tad jas galima peržiūrėti dar kartą grįžus namo, o tai tikrai padeda mokytis“, – pasakojo Balys.

Apie pačias studijas Balys pilnos nuomonės dar neturi, nes medicinos studijos LSMU vyksta ciklais, t. y. tam tikrą laiką studentai mokosi tik vieno dalyko. Pavyzdžiui, vieni mokslo metus pradeda nuo anatomijos, kiti nuo citologijos bei parazitologijos, vėliau pereinama prie kitų ciklų. „Mūsų grupei mokslo metus teko pradėti nuo fizikos. Fizika mokykloje nebuvo mano mėgstamiausia pamoka, todėl, deja, negaliu sakyti, jog studijų pradžia yra be galo įdomi. Tačiau, kiek teko kalbėti su draugais, kurie šiuo metu mokosi kitus ciklus, tai pačios studijos skamba tikrai smagiai ir įdomiai. Kalbant apie patį mokymąsi, jis tikrai skiriasi nuo mokyklos. Studentai, kitaip nei mokykloje, gauna žymiai daugiau savarankiško darbo, neretai tenka „pasukti galvą“ kaip geriau susiplanuoti mokymosi laiką, nes paskaitos būna tiek anksti ryte, tiek vakare. Tačiau įdėjus šiek tiek darbo bei pastangų, viską pavyksta susiplanuoti ir įgyvendinti“, – optimistiškai kalbėjo Balys.

Gretos pasirinkimui įtakos turėjo universiteto vieta bei ciklinis studijų organizavimo būdas. Iš viso ji buvo pateikusi 5 pageidavimus, visos alternatyvios studijų programos taip pat vykdomos Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Jos konkursinis balas buvo 9,89, tačiau laukiant atsakymo ar įstojo, visgi jaudulio būta. „Sužinojus, jog įstojau labai džiaugiausi, nes nebuvau visiškai tikra, jog pavyks įstoti į valstybės finansuojamą vietą“, – prisiminė mergina.

„Pirmasis įspūdis universitete buvo tai, jog teks bendrauti su labai daug dėstytojų ir bus žymiai daugiau nuolatinių pokyčių nei mokykloje. Rugsėjo 17 dieną jau įvyko baltų chalatų šventė, kurios metu medicinos studijų pirmakursiai gavo savo pirmuosius chalatus ir oficialiai tapome universiteto bendruomenės dalimi. Kadangi medicinos studijų pirmakursiams pirmąsias dvi savaites vyko įvadas į studijas, tai dar tik visai neseniai prasidėjo „tikrosios“ studijos. Mokymosi krūvis tikrai didesnis nei mokykloje, tačiau studijos pateisino lūkesčius, mokytis įdomu, nes teorines žinias galime pritaikyti praktiškai laboratorinių darbų metu. Tolimesni planai yra neapsiriboti vien tik privaloma studijų medžiaga, tačiau nuolat domėtis plačiau ir tobulėti visapusiškai“, – sakė Greta.

Pirmas įspūdis VU: intelektualus jaunimas, motyvuoti protai ir širdys

„Pirmasis įspūdis aukštojoje mokykloje buvo labai geras, pirmiausia, žinoma, teko neformaliai susipažinti su kursiokais ir kuratoriais, iš karto pasijutau esanti savo vietoje. Fakulteto administracija taip pat paliko gerą įspūdį, puikiai geba kurti bendruomeniškumo bei pasididžiavimo, kad studijuoji būtent šiame universitete ir fakultete, jausmus“, – pirmus įspūdžius pasakojo Agnė Urbonaitė, studijuojanti VU aukštųjų technologijų fiziką ir verslą.

Merginą tikslieji mokslai domino dar progimnazijoje, tad fiziką studijuoti nusprendė jau 10-oje klasėje, kai reikėjo susidaryti individualų ugdymo planą. Dvyliktoje klasėje pradėjo svarstyti ir apie ekonomikos bei politikos mokslų studijas, tad fizika ir verslas atrodė geras kompromisas, kad nereikėtų atsisakyti seniai pasirinkto kelio, bet ir įgytų kompetencijų ekonomikos/ verslo srityje.

„Abejonių, kad įstosiu, neturėjau, nes mano konkursinis balas buvo aukštas – 9,6. Įstojau per pagrindinį priėmimą. Ko gero, buvo sunku suvokti ir aprėpti faktą, kad jau tikrai būsiu studentė, o nebe mokinė. Universitete vykusi rugsėjo 1-osios eisena, kurioje dauguma dalyvių buvo pirmakursiai, tik dar labiau sustiprino jausmą, kad pasirinkau tinkamą fakultetą dėl jame esančios bendruomenės. Studijuoti pakankamai įdomu, žinoma, kaip visada yra paskaitų, kurios labiau patinka, yra tokių, kurios mažiau. Sunku pasakyti, ar studijos pateisino lūkesčius, nes jų neturėjau. Žinojau, kad bus sunku mokytis, bet vis tiek buvo nemažas šokas ir yra sunkiau nei tikėjausi, nes skirtumai tarp mokyklos ir universiteto yra dideli“, – pasakojo Agnė.

Morta Mačiulaitytė laikė penkis brandos egzaminus, iš visų gavo šimtukus ir su 10,00 konkursiniu balu pasirinko VU odontologijos studijas. „Odontologiją sugalvojau studijuoti likus mėnesiui iki prašymų teikimo, mane sužavėjo šios specialybės karjeros galimybės ir perspektyvi ateitis, be to, medicinos mokslų pasaulis man niekada nebuvo svetimas, todėl nuo mažens žavėjausi žmogaus biologija. LAMA BPO užpildžiau penkis pageidavimus, keturi iš jų buvo odontologijos programos, skyrėsi tik finansavimo pobūdis ir aukštoji mokykla. Alternatyva buvo – chemija (ir galbūt jos pedagogika). Turėdama tokį konkursinį balą, tiesą sakant, neabejojau, kad įstosiu. Tačiau kvietimų dieną vis tiek buvo jaudulio, o pamačiusi kvietimą studijuoti Vilniaus universitete apsidžiaugiau, nors tai ir nebuvo labai netikėta“, – pasakojo Morta.

Praėjus mėnesiui nuo studijų pradžios, kol kas mergina yra labai patenkinta tiek studijų programa, tiek dėstytojais. „Pirmosios savaitės nebuvo sunkios, tačiau iš karto buvo aišku, kad mokytis reikės ir lengva nebus. Esu nusiteikusi sunkiam darbui, todėl ir motyvacijos turiu daug. Dauguma paskaitų įdomios, sužinau daug naujų dalykų, aišku, yra ir mažiau įdomių dalykų, bet suprantu, jog prasmingų. Visiškai nesigailiu dėl savo pasirinkimo ir tikiu, jog ateityje manęs laukia tik dar geresnių ir įdomesnių dalykų“, – studijų pradžia džiaugiasi penkis 100-ukus iš brandos egzaminų surinkusi Morta.

Vilius Vaitkus pasakojo, kad ilgai teko tęsti pasirinkimų kelionę, kol galų gale apsistojo ties Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) siūlomomis studijomis. „Norai buvo kraštutiniai: nuo džiazo gitaros LMTA iki tarptautinių santykių LKA, tačiau skaitant VU studijų programas akys ir mintys pasiliko ties TSPMI komunikacijos bei istorijos studijomis. Asmeninės savybės, ir tiek, kiek spėjau save pažinti, paskatino jas iškelti aukščiausiai. Mano konkursinis balas buvo 8,76, todėl širdyje kažkas ramiai kuždėjo, kad įstosiu. Tačiau, be abejo, žinia, jog patekau į TSPMI, pradžiugino ir nuramino mane, ir visą šeimą, sukėlė pasididžiavimo jausmą pažįstamiems žmonėms!“, – prisiminė Vilius.

Pirmasis įspūdis TSPMI pirmakursiui ir buvo toks, kokio buvo galima tikėtis: intelektualus jaunimas, motyvuoti protai ir širdys. Viliaus sesuo yra skandinavistikos bakalaurė, todėl VU aplinka jam nebuvo svetima, kaip ir noras čia mokytis. Rugpjūčio 29 dieną vyko dienos stovykla „Diskursas TSPMI“, kurioje „apsitrynė“ pirmakursiai, buvo organizuojamos veiklos, skatinusios bendradarbiavimą, diskutavimą ir argumentavimą, supažindinta su draugijomis.

„Didelė padėka Studentų atstovybei už darbą, kuri nenustoja mūsų stebinti! Jau praėjo daugiau nei mėnuo studijuojant. Lūkesčių studijoms neturėjau, tik abstrakčiai žinojau, ko tikėtis, bet pateisino su kaupu! Studijos tikrai nenuvylė, sudomino ir žadina smalsumą prieš kiekvieną seminarą. Mokymosi metodika žymiai skiriasi nuo mokyklinės, tačiau priprantama lengvai. TSPMI pirmas kursas plečia akiratį, įtraukia į pažinimo kelią ir skatina mąstyti, pažvelgti į įvairius dalykus iš kelių pusių. Esu motyvuotas studijuoti čia. Studijos skatina norą mokytis ir pažinti, gilina supratimą ir smalsumą apie pasaulyje vykstančius ekonominius ir politinius virsmus. Esu patenkintas ir net laimingas!“, – mintimis dalijosi Vilius.

KTU studentus džiugina ir studijos, ir papildomos veiklos

„Studijos pateisina lūkesčius, nes iš draugų pasakojimų ir informacijos internete žinojau, ko tikėtis. Mokytis įdomu, kol kas ganėtinai lengva, palyginus su intensyvumu gimnazijoje. Ketinu dalyvauti ir popaskaitinėse veiklose – studentų mokslinėje draugijoje, groti kapeloje, taip pat turiu svajonę įstoti į doktorantūrą“, – apie pirmuosius įspūdžius KTU pasakojo Kipras Lukoševičius, gimnaziją baigęs su pagyrimu.

Gimnazijoje jis didžiąją laisvo laiko dalį leido robotikos būrelyje „JBG robotics“. Ten sužinojo, kad sekasi ir patinka inžinerija, tad liko nuspręsti tarp elektronikos ir mechanikos inžinerijos. „Pasidomėjęs studijų programomis ir nusprendęs, kad man labiau patinka braižyti, modeliuoti, pasirinkau mechanikos inžineriją. Dar turėjo įtakos socialiniai tinklai, kur dažnai buvo reiškiama nuomonė, kad gerų mechanikos inžinierių trūksta rinkoje. Tai užtikrino mano sprendimą ką studijuoti“, – tvirtino Kipras.

Turėdamas 9,8 konkursinį balą, Kipras buvo užtikrintas, kad pateks į norimą studijų programą. Pirmasis įspūdis aukštojoje mokykloje – viskas atrodė itin painu ir skubu. Dabar studentas jau prisitaikė prie gyvenimo ritmo ir randa laisvo laiko studentų popaskaitinėms veikloms.

Paulius Jasėnas tiksliai žinojo, ką ir kur nori studijuoti, todėl net nedvejodamas pasirinko programų sistemas. Daug įtakos pasirinkimui turėjo gimnazijos mokytoja, kuri taip pat dėsto šiame universitete, ir draugai, kurie čia studijuoja. Taip pat apie studijas daug informacijos surado KTU interneto svetainėje.

„Pirmosios dienos universitete buvo keistos ir neramios. Daug nežinomų dalykų teko išsiaiškinti ir nemažai laiko praleisti skaitant informaciją internete ar klausiant draugų. Taip pat vyko įvairūs susipažinimo renginiai prieš mokslo metų pradžią, įskaitant pirmakursių krikštynas. Po mėnesio studijų kasdieniai dalykai po truputį pradėjo stoti į savo vietas. Studijos susidarytus lūkesčius pateisino, tačiau nepralenkė. Mokytis nėra labai sunku, tačiau prieš atsiskaitymus tenka paplušėti stipriau. Vis dėlto nenuostabu, skiriasi mokyklos ir universiteto mokymosi stiliai, reikia išmokti dirbti savarankiškai. Studijos po truputį darosi vis įdomesnės, todėl tikiuosi smagiai praleisti ateinančius 4 bakalauro metus“, – pasakojo Paulius.

Saulė Šeputytė verslo ir antreprenerystės studijas KTU atrado po ilgos savęs paieškos mąstant apie ateities karjerą – dalyvaudavo įvairiose paskaitose, aukštųjų mokyklų mugėse, diskutuodavo su artimaisiais ir pažįstamais. Mergina sako, kad turėdama aukštą konkursinį balą, neturėjo abejonių kad įstos į norimą specialybę. Gavusi pakvietimą ji nudžiugo, atslūgo šiokia tokia nerimastinga įtampa.

„Pirmas įspūdis universitete buvo ganėtinai geras, pati aukštosios mokyklos atmosfera buvo maloniai neįprasta. Jau turėjome bendras krikštynas rugsėjo 1-ąją. Taip pat buvo veiklų su savo fakultetu ir studijų grupe. Tačiau pradžioje buvo kiek sudėtinga susidėlioti laiką, nes universitete mokymosi specifika skiriasi nuo to, kaip buvau įpratusi mokytis mokykloje. Nepaisant to, labai smagu vis labiau įsitraukti į visą universiteto kultūrą, pažinti vis daugiau studentų, dalyvauti įvairiose veiklose. Mokytis, nors ir kiek sudėtinga, yra įdomu, nes pasirinkta programa išpildo turėtus lūkesčius. Šiuo metu pagrindiniai planai yra „įsivažiuoti“ į studijas ir kokybiškai įsitraukti į papildomas veiklas universitete“, – sakė Saulė.

 

Stojantieji į aukštąsias mokyklas šiemet sudarė beveik 19 tūkst. sutarčių

By | Uncategorized | No Comments

2021-08-24

 Šiemet naujus mokslo metus pradės 18 769 pirmakursiai (2020 m. – 20 269), iš kurių 12 560 studijuos valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose (2020 m. – 13 465). Universitetuose stojantieji sudarė 10 579 studijų sutartis (2020 m. – 11 708), o kolegijose – 8 190 sutarčių (2020 m. – 8 561). Šių metų Lietuvos abiturientai sudarė 11 589 studijų sutartis (2020 m. – 11 370).

Aukštosios mokyklos (16 universitetų ir 19 kolegijų) 2021 m. bendrojo priėmimo metu stojantiesiems pasiūlė 610 studijų programų (2020 m. – 618). Priėmimas įvyko į 569 programas (2020 m. – 581). Bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas metu prašymus LAMA BPO pateikė ir bent vieną pageidavimą įrašė 26 442 brandos atestatą turintys asmenys (2020 m. – 30 282). Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus minimalius rodiklius valstybės finansuojamoms vietoms užimti ar studijų stipendijai gauti tenkino 15 934 asmenys (2020 m. – 16 868).

Stojantieji į universitetus prioritetą skyrė Socialinių mokslų studijų krypčių grupės programoms, kurias rinkosi 18,3 proc. stojančiųjų (2020 m. – 19,3 proc.). Antroji pagal populiarumą – Sveikatos mokslų grupė –15,3 proc. (2020 m. – 15,7 proc.), trečioji – Verslo ir viešoji vadyba – 13,8 proc. (2020 m. – 13,5 proc.). Ketvirtoji ir penktoji vietos atiteko Informatikos mokslų krypčių grupei ir Inžinerijos mokslų krypčių grupei – po 8,8 proc. (2020 m. atitinkamai 8,8 proc. ir 8,2 proc.).

Kolegijose populiariausia išliko Verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupė. Šios grupės programas savo prašymuose aukščiausiu pageidavimu nurodė 25,8 proc. stojančiųjų (2020 m. – 27,8). Antroji pagal populiarumą – Sveikatos mokslų grupė 22,7 proc. (2020 m. – 22,2 proc.), trečioji – Inžinerijos mokslų grupė – 16,3 proc. (2020 m. – 15,6 proc.).

Stipendijomis paskatinti stojantieji šiemet noriai rinkosi universitetų ir kolegijų Ugdymo mokslų studijų programas. Pedagogines studijų programas į savo prašymus pirmuoju prioritetu įtraukė 5,4 proc. stojančiųjų (2020 m. – 4,6 proc.).

Universitetuose sudaryta 8 350 sutarčių dėl valstybės finansuojamų vietų (2020 m. – 9 163). Čia studijuosiančiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 7,73. Daugiausia tokių sutarčių sudaryta su Vilniaus universitetu (3 504), Kauno technologijos universitetu (1 158) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetu (1 070). Didžiausią studentų skaičių surinko Vilniaus universiteto Teisės studijų programa (236), Kauno technologijos universiteto Programų sistemų (195) ir Vilniaus universiteto Medicinos studijų programos (170).

Su kolegijomis stojantieji sudarė 4 210 valstybės finansuojamų studijų sutarčių (2020 m. – 4 302). Jų vidutinis konkursinis balas siekia 6,06. Kolegijų sektoriuje daugiausia valstybės finansuojamų studijų sutarčių stojantieji sudarė su Vilniaus kolegija (1 242), Kauno kolegija (1 052) ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (349). Didžiausią studentų skaičių surinko Vilniaus kolegijoje vykdoma Tarptautinio verslo studijų programa, kurioje studijuos 169 studentai, čia taip pat populiari Bendrosios praktikos slauga, kurią pasirinko 78 asmenys. Kauno technikos kolegijoje 77 sutartis sudarė stojantieji į Automobilių techninio eksploatavimo studijų programą.

Studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose pradės 1 627 stojantieji, turintys bent vieną 100 balų valstybinio brandos egzamino įvertinimą (2020 m. – 1 765), iš kurių 1 250 – šių metų abiturientai (2020 m. – 1 386). Daugiausia šimtukininkų studijuos Vilniaus universitete (662).

Valstybės nefinansuojamose studijų vietose sudarytos 6 209 sutartys (2020 m. – 6 804): universitetuose – 2 229 (2020 m. – 2 545), kolegijose – 3 980 (2020 m. – 4 259). Mokėsiančių už studijas universiteto studentų vidutinis konkursinis balas siekia 6,77, kolegijų – 4,71. Universitetų sektoriuje daugiausia valstybės nefinansuojamų studentų sulaukė Vilniaus universitetas (608), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (395) ir Vytauto Didžiojo universitetas (326). Kolegijose – Socialinių mokslų kolegija (1 013), Vilniaus kolegija (593) ir Kauno kolegija (496).

Teigiamai įvertinta 1 478 stojančiųjų į ugdymo mokslų studijų programas motyvacija (2020 m. – 1 579). Pedagogo kvalifikaciją teikiančiose studijų programose studijuos 989 pirmakursiai (2020 m. – 901), iš jų 626 – valstybės finansuojamose vietose (2020 m. – 580). Daugiausia būsimų pedagogikos studentų pasirinko Mokomojo dalyko pedagogikos studijas Vytauto Didžiojo universitete (136), Vaikystės pedagogiką Vilniaus kolegijoje (118) ir Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studijų programą Klaipėdos valstybinėje kolegijoje (84).

1 lentelė. Į aukštąsias mokyklas priimtų studentų skaičius (2021-08-24)

Aukštoji mokyklaSutarčių dėl valstybės finansuojamų, studijų stipendijų vietų skaičiusPokytis, proc. (vf+
vnf/st)
Sutarčių dėl valstybės nefinansuojamų vietų (vnf) skaičiusPokytis proc. (vnf)Bendras pokytis, proc.
2021 m.2020 m.2021 m.2020 m.
Universitetai
Balstogės universiteto filialas Vilniuje640-85-85
Europos humanitarinis universitetas71
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija109971212
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas53461561113-46-28
Kauno technologijos universitetas1 1581 150199108-8
Kazimiero Simonavičiaus universitetas1617-6-6
Klaipėdos universitetas171184-76085-29-14
LCC tarptautinis universitetas14
Lietuvos muzikos ir teatro akademija170176-33224331
Lietuvos sporto universitetas115138-171101019-6
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas57657439536783
Mykolo Romerio universitetas285335-15272306-11-13
Šiaulių universitetas*11636
Vilniaus dailės akademija263274-46082-27-9
Vilniaus Gedimino technikos universitetas1 0701 173-91731645-7
Vilniaus universitetas3 5043 868-9608700-13-10
Vytauto Didžiojo universitetas8761 031-15326401-19-16

Iš viso universitetuose

8 3509 163-92 2292 545-12-10

Kolegijos

Alytaus kolegija8795-88692-7-7
Kauno kolegija1 0521 0441496530-6-2
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija1261187109118-8
Kauno technikos kolegija2702401350412214
Klaipėdos valstybinė kolegija329352-7438456-4-5
Kolpingo kolegija5967-12-12
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla6783-19827115-3
Lietuvos verslo kolegija1723-2652354919
Marijampolės kolegija9298-691556520
Panevėžio kolegija110105516415287
Socialinių mokslų kolegija1 0131 349-25-25
Šiaulių valstybinė kolegija184225-186588-26-20
Šv. Ignaco Lojolos kolegija13313212829-3
Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla5298-47-47
Utenos kolegija119952526510216095
Vilniaus dizaino kolegija3329142464-63-39
Vilniaus kolegija1 2421 315-6593710-16-9
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija3493485669-19-3
Vilniaus verslo kolegija2571339393
Iš viso kolegijose4 2104302-23 9804 259-7-4
IŠ VISO12 56013 465-76 2096 804-9-7

*Šiaulių universitetas 2021 m. atskiro priėmimo nevykdo, prijungtas prie Vilniaus universiteto.

2 lentelė. Studijų sutartis sudariusiųjų vidutinis konkursinis balas (2021-08-24)

Aukštoji mokyklaStudijų sutartis sudariusiųjų vidutinis konkursinis balas
2021 m.2020 m.
vf+vnf/stvnfvf+vnf/stvnf
Universitetai
Balstogės universiteto filialas Vilniuje38,3320,35
Europos humanitarinis universitetas5,919
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija6,827,35
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas9,767,729,277,47
Kauno technologijos universitetas7,296,287,176,38
Kazimiero Simonavičiaus universitetas6,256,57
Klaipėdos universitetas7,076,196,826,18
LCC tarptautinis universitetas6,179,04
Lietuvos muzikos ir teatro akademija10,198,559,858,41
Lietuvos sporto universitetas7,116,386,726,38
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas8,157,698,137,87
Mykolo Romerio universitetas7,146,136,816,24
Vilniaus dailės akademija9,017,9698,12
Vilniaus Gedimino technikos universitetas6,976,396,856,28
Vilniaus universitetas8,036,597,846,69
Vytauto Didžiojo universitetas7,286,577,156,63

Vidutinis konkursinis balas universitetuose*

7,736,777,566,83

Kolegijos

Alytaus kolegija5,974,595,934,5
Kauno kolegija6,135,406,195,52
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija5,854,146,074,05
Kauno technikos kolegija5,445,495,355,36
Klaipėdos valstybinė kolegija5,844,475,754,43
Kolpingo kolegija3,753,90
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla5,713,935,513,18
Lietuvos verslo kolegija6,155,355,955,47
Marijampolės kolegija5,925,895,765,7
Panevėžio kolegija6,054,805,824,62
Socialinių mokslų kolegija4,224,12
Šiaulių valstybinė kolegija5,915,245,75,32
Šv. Ignaco Lojolos kolegija7,035,296,725,78
Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla3,983,78
Utenos kolegija6,224,395,935,38
Vilniaus dizaino kolegija8,847,999,067,9
Vilniaus kolegija6,045,376,055,38
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija6,185,466,215,64
Vilniaus verslo kolegija4,074,03

Vidutinis konkursinis balas kolegijose

6,064,716,034,72

* be Balstogės universiteto filialo Vilniuje

3 lentelė. Daugiausia valstybės finansuojamų vietų (vf+vnf/st) studentų surinkusios studijų programos (2021-08-24)

Eil. Nr.Aukštoji mokyklaStudijų programaPasirašiusieji sutartis dėl vf+vnf/st vietų
Universitetai
1Vilniaus universitetasTeisė236
2Kauno technologijos universitetasProgramų sistemos195
3Vilniaus universitetasMedicina170
4Vilniaus universitetasPolitikos mokslai150
5Vilniaus universitetasProgramų sistemos149
6Vilniaus universitetasEkonomika147
7Lietuvos sveikatos mokslų universitetasMedicina119
8Lietuvos sveikatos mokslų universitetasVeterinarinė medicina111
9Vilniaus universitetasPsichologija109
10Vilniaus universitetasKūrybos komunikacija

100

Kolegijos

1Vilniaus kolegijaTarptautinis verslas169
2Vilniaus kolegijaBendrosios praktikos slauga78
3Kauno technikos kolegijaAutomobilių techninis eksploatavimas77
4Vilniaus kolegijaProgramų sistemos72
5Kauno kolegijaLogistika70
6Vilniaus kolegijaFinansai65
7Kauno technikos kolegijaStatybos inžinerija61
8Kauno kolegijaBendrosios praktikos slauga58
9–10Vilniaus kolegijaReklamos vadyba57
9–10Vilniaus kolegijaVeterinarija57

4 lentelė. Studijų krypčių grupių populiarumas stojančiųjų prašymuose pagal pirmąjį prioritetą (2021-08-24)

Studijų kryptis2021 m.2020 m.
Stojančiųjų universitetuose, %Stojančiųjų kolegijose, %Stojančiųjų universitetuose, %Stojančiųjų kolegijose, %
Fiziniai mokslai1,770,051,70,13
Gyvybės mokslai2,792,56
Humanitariniai mokslai6,651,287,111,44
Informatikos mokslai8,837,68,797,31
Inžinerijos mokslai8,8216,278,215,6
Matematikos mokslai1,341,46
Menai6,193,486,084,57
Socialiniai mokslai18,279,319,319,44
Sportas1,821,95
Sveikatos mokslai15,3222,6615,7322,17
Technologijų mokslai0,952,860,732,46
Teisė6,021,855,841,72
Ugdymo mokslai4,76,364,275,15
Verslo ir viešoji vadyba13,7825,8113,5327,77
Veterinarijos mokslai1,230,891,140,73
Žemės ūkio mokslai1,511,571,591,5

Dokumentas spausdinimui

Kontaktai pasiteirauti:

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO)

El. p. info@lamabpo.lt,

atstovas.spaudai@lamabpo.lt

Daugiau informacijos: www.lamabpo.lt

 

IT specialistų poreikis išliks dar ilgai

By | Uncategorized | No Comments

2021-08-12

Jau ne vienerius metus kaip ant mielių augantis informacinių technologijų (IT) sektoriaus specialistų poreikis patraukia dažno profesiją besirenkančio jaunuolio dėmesį. Pastaruoju metu netyla kalbos apie itin didelį IT specialistų poreikį tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje.

Viešai skelbiama, kad IT specialistų bumas išliks dar ilgai, todėl vienbalsiai pritariama, jog IT sritis – perspektyvi renkantis studijas. Tik, žinoma, turi tai patikti. Kuri iš pagrindinių specializacijų IT sektoriuje domintų labiausiai: IT techninės įrangos kūrimas ir gamyba, IT infrastruktūra ar IT vystymas? Šiuo metu Lietuvos IT darbo rinka daugiausia galimybių siūlo pastarųjų dviejų specializacijų atstovams.

IT infrastruktūros specialistai rūpinasi įmonės duomenų centruose esančiais serveriais, tinkline įranga, duomenų bazėmis, duomenų masyvais, atsarginėmis kopijomis. Jie atsakingi už įrangos stabilumą, jos konfigūravimą, atnaujinimus, saugumą, sprendžia įvairius incidentus.

IT vystymo sritis, apimanti ir naujų produktų ir sprendimų kūrimą, ir jau sukurtų tobulinimą, yra viena iš didžiausių IT sričių, vertinant pagal dirbančiųjų skaičių. Lietuvoje šios srities specialybės sulaukia didžiausio abiturientų bei persikvalifikuoti norinčių darbuotojų susidomėjimo. Šios krypties specialistams keliama dar daugiau papildomų reikalavimų – be gerų specialybinių žinių, taip pat tikimasi analitinio mąstymo, gebėjimo kūrybiškai spręsti problemas, profesinio smalsumo.

IT specialistų reiks visuomet

Tad ką iš tiesų veikia IT specialistai ir kaip jie rinkosi savo kelią – pakalbinome tarptautinės programinės įrangos kūrimo įmonės „Bentley Systems“ atstovus – Gintarę Gražulytę ir Julių Senkų, kurie mielai sutiko pasidalinti savo patirtimi, papasakoti apie šio darbo subtilybes, galbūt, jų interviu padės „užvesti ant kelio“ studijas planuojančius rinktis jaunuolius.

Kokių specialybių poreikis šiuo metu juntamas IT srityje?

Gintarė Gražulytė: Nuo projekto vystymo pradžios iki pat jo pabaigos reikalingi įvairiausi IT specialistai. Šiuo metu juntamas ypač didelis poreikis programuotojų, gebančių dirbti su Cloud technologijomis, saugumo specialistų. Turbūt nepasakysiu nieko naujo – poreikis kasmet tik auga, o gerai išmanančių savo darbą programuotojų ir kitų IT specialistų reiks visuomet.

Julius Senkus: Programuotojų, testuotojų, vartotojo dizaino specialistų trūkumas buvo ir prieš karantiną, ir man pradedant studijuoti, bet karantino laikotarpiu šis trūkumas dar labiau išaugo.

–  Koks yra Jūsų darbas ir kuo jis įdomus? Ką konkrečiai veikiate?

Gintarė Gražulytė: Nors iš šono galėtų pasirodyti, kad darbas monotoniškas – kiekvieną dieną tiesiog sėdime prie kompiuterio, tačiau iš tiesų tai dinamiška specialybė. Beveik kiekviena nauja užduotis darbe – naujas iššūkis, keliantis daugybę klausimų, reikalaujantis techninių žinių, kūrybingumo, bendradarbiavimo su įvairių sričių kolegomis. Nesvarbu ar IT mokeisi universitete, kolegijoje ar savarankiškai, svarbiausias dalykas šioje srityje – kasdienis tobulėjimas, mokymasis.

Julius Senkus: Rašau programos kodą ir prisijungiu prie darbo planavimo. Šiame darbe itin reikalinga logika ir nenustoti mokytis. Yra nemažai skirtingų IT pareigybių, priklausomai nuo to, ką žmogus pasirinks – ar bandys surasti naują būdą kaip spręsti situaciją, ar kurs dizainą, ar rūpinsis kodo kokybe – visur reikia stiprios logikos ir smalsumo.

Šiame darbe yra labai daug pliusų. Vienas iš profesinės pusės pliusų – kad tuos įgūdžius gali panaudoti savo namuose. Pavyzdžiui, gali automatizuoti labai daug savo standartinių dalykų, kuriuos darome kiekvieną dieną savo namuose – ir automatiškai už tave bus padaryta. Taip pat dirbant IT srityje yra lankstus darbo grafikas – gali pats planuotis savo darbo laiką, svarbu, kad darbas būtų atliktas. Dar vienas privalumų – IT specialistai gerai uždirba. Be to, IT kompanijos, norėdamos labiau sumotyvuoti ir pritraukti darbuotojus, suteikia jiems ir papildomų naudų – kava, pietūs, žaidimų kambariai kt.

Svarbu – noras tobulėti

– Jūsų kelias iki dabartinės pozicijos, didžiausi pasiekimai, įdomiausi projektai.

Gintarė Gražulytė: Mokykloje susidomėjusi programavimu įstojau į programų sistemas Vilniaus universitete. Po antro kurso įsidarbinau „Bentley Systems“ – čia dirbu, augu ir tobulėju iki šiol. Esu girdėjusi nuomonių, jog darbas trukdo mokslams, o aš manau priešingai – džiaugiuosi, jog dirbti pradėjau studijų metais. Darbas su realiais projektais, patyrusiais specialistais leido geriau įsigilinti į teorinę medžiagą ir jaučiu, kad dėl to greičiau kylu karjeros laiptais. Šiandien aš pati dirbu su naujais, dideliais projektais, padedu jaunesniesiems programuotojams, rūpinuosi savo komandos produktų saugumo klausimais.

Julius Senkus: Mane visada domino technologijos – rinkausi tarp elektronikos ir programavimo. Bet elektronikoje buvo vienintelis minusas – jei sujungi schemą ir kažkur suklysti, tai galima sakyti, viskas sudega ir turi pradėti iš naujo. O programavime klaidos nėra baisios, jas lengva ištaisyti – spustelti mygtuką, žengti žingsnį atgal ir iš naujo patikrinti, gal būt šį kartą jau veikia. Ir taip galima tobulėti mokantis iš savo klaidų. Todėl pasirinkau studijuoti programų sistemų inžineriją Kauno technologijos universitete. Dirbti pradėjau jau antrame kurse, dabar esu programuotojas (Scrum Master) „Bentley Systems“ kompanijoje. Čia dirbdamas įgijau daug patirties, kuri leidžia siūlyti naujus sprendimus, rodyti iniciatyvą ir būti dėl to įvertintam. Visi darbai vienodai reikšmingi ir padedantys pagrindą ateičiai, kokybiškai atlikti darbai užtikrina stipresnį pagrindą.

– Ką patartumėte jaunimui, kuris dar tik ketina pasukti į IT sritį?

Gintarė Gražulytė: Siūlyčiau nestoti vien dėl kalbų, kad IT – tai gerai apmokama profesija. Kiekviena profesija bus gerai apmokama, jei mėgsi savo darbą ir būsi geras savo srityje. Ne išimtis ir IT sfera – čia svarbiausia užsidegimas ir noras tobulėti visą gyvenimą. Ką galėčiau patarti – nesvarbu ar stosi į IT specialybę ar ne, jei gyvenime pasitaikys galimybė pasimokyti programavimo, būtinai tą ir padaryk. Programavimo įgūdžiai bus vertinami ir kitose darbo pozicijose (ir apskritai gyvenime), nes padeda supaprastinti, automatizuoti procesus.

Julius Senkus: Domėkitės, kaip galima geriau, greičiau ir paprasčiau viską padaryti. Vienas pagrindinių programuotojui būtinų savybių – logiškai mąstyti. Stipri logika, patirtis ir smalsumas leis būti vertinamais ir įvertintais. Taip pat programuotojas privalo domėtis naujovėmis, jei nustoja domėtis, sustoja vietoje, jo vertė krenta. Rekomenduoju jaunimui, prasitestuoti save akademijose (kaip „Sourcery academy“), taip pamatys kaip pats darbas atrodo, ar įdomu bus, o pas mus daugiausia patirties per dviejų metų laikotarpį būtų galima sukaupti „Onboarding“ programoje. Taip pat KTU gimnazijose padedame su sustiprinta IT mokymosi klase.

Nuo rugpjūčio 13 d. iki rugpjūčio 16 d. stojantieji LAMA BPO Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS) galės registruoti prašymus ir dalyvauti papildomame priėmime į likusias laisvas studijų vietas universitetuose ir kolegijose.

 

LAMA BPO atstovė spaudai

Erika Vaitkunienė

El. p. atstovas.spaudai@lamabpo.lt

Mob. tel. +370 685 91460