All Posts By

odeta

Apsisprendimo metas abiturientams – į ką atsižvelgti renkantis brandos egzaminus?

By | Naujienos | No Comments

Brandos egzaminai moksleiviams yra tarsi vieno etapo pabaiga, o kito pradžia. Neretai daug nerimo, streso ir nežinios keliantis brandos egzaminų rinkimosi etapas prasideda jau rudenį. Kitą savaitę, lapkričio 24 d., paaiškės, kokių dalykų žinias ir gebėjimus jaunuoliai norės parodyti pavasarį prasidedančioje brandos egzaminų sesijoje. Būtent egzaminų rezultatai lems tai, į kokį universitetą ar kolegiją, į kokią studijų programą abiturientai galės įstoti vasarą vyksiančio bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas metu.

Tendencijos priklauso nuo reikalavimų konkursiniam balui

Dažniausiai pasirenkamų laikyti egzaminų tendencijas lemia stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygos, pastebi Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktoriaus pavaduotoja dr. Asta Ranonytė. Štai, pavyzdžiui, nuo kitų metų pretenduosiantiems į universitetų ir kolegijų valstybės finansuojamas studijų vietas jos šiek tiek keisis: stojantieji turės būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos valstybinius brandos egzaminus, o vietoje užsienio kalbos valstybinio brandos egzamino bus įskaitomas bet kuris stojančiojo laisvai pasirinktas valstybinis brandos egzaminas. Minimalūs rodikliai privalomi stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. Stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas užtenka būti išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą, tačiau daugelis aukštųjų mokyklų tuos pačius reikalavimus nustato tiek valstybės finansuojamoms, tiek nefinansuojamoms vietoms.

„Tai apsprendžia, kokius egzaminus mokiniai renkasi: lietuvių kalba ir literatūra, užsienio kalba, žinoma, vyrauja anglų kalba, kurios egzaminus renkasi dažniau negu lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą, taip pat matematika ir vis mažesnio populiarumo sulaukianti istorija. Žinoma, stebime ir gamtos mokslų, tiksliųjų mokslų, pavyzdžiui, informacinių technologijų, pasirinkimų augimą. Tik šis augimas daugiau atsispindi procentinėje išraiškoje nuo visų tų metų egzaminus laikančiųjų skaičiaus, realiai pačių mokinių, kurie laiko vieno arba kito dalyko brandos egzaminą, mažėja, bet tam yra objektyvus paaiškinimas – mažėja pačių abiturientų skaičius“, – paaiškina A. Ranonytė.

Pašnekovė prasitaria, kad neretai moksleiviai pasirenka paprastesnį būdą gauti brandos atestatą: laiko tik lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinį brandos egzaminą ir ugdymo procese vykstančius egzaminus, pavyzdžiui, technologijų, menų, taip pat rengia brandos darbą. Nors tai jiems užkerta kelią pretenduoti į studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose, tokį kelią renkasi maždaug ketvirtadalis mokinių. Šias tendencijas patvirtina ir puikiai moksleivių situaciją žinanti Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentė Sara Aškinytė.

„Dauguma moksleivių egzaminus renkasi pagal tai, ko reikia stojant į pasirinktą studijų kryptį. Kai kurie renkasi tuos dalykus, kurie labiausiai sekasi mokykloje, taip pat renkamasi lengviau išlaikomus menų egzaminus. Žinoma, dalis moksleivių dar nežino, kur ketina stoti, todėl jaučia baimę, kad pasirinks ne tuos egzaminus, kurių rezultatų jiems reikės ateityje“, – apie šiuo metu vyraujančias mokinių nuotaikas pasakoja moksleivių atstovė.

Svarbu žinoti tai, kad net ir prasidėjus brandos egzaminų sesijai ir nusprendus kurio nors iš pasirinktų egzaminų nelaikyti, abiturientas turi teisę neatvykti į egzaminą. Tokiu atveju jokių sankcijų ar įrašo atestate apie nelaikytą brandos egzaminą nėra. Tačiau, jei mokinys nusprendžia įtraukti papildomą egzaminą, kurio jis nebuvo pasirinkęs rudenį, procedūra yra sudėtingesnė, mat tai galima padaryti tik išimtinais atvejais ir turint svarių argumentų.

Pasitikėjimas vertinimo sistema auga

Besiruošiantys egzaminų sesijai moksleiviai sako, kad jiems nerimą kelia ir egzaminų vertinimas bei jų eiga. Anot A. Ranonytės, vertinimo procedūra nekinta jau daugelį metų, pasikeitė tik procedūrų atlikimo technologija. Ilgą laiką mokytojai vykdavo į vertinimo centrus ir vertindavo popierinius mokinių darbus, tačiau pastaruosius trejus metus mokinių darbai vertinami elektroniniu būdu. Vertintojai, gavę mokinio darbą arba jo fragmentą per informacinę vertinimo sistemą, surašo už tą užduotį skirtus taškus. Esant nesutapimų tarp pirmojo ir antrojo vertintojo, kaip ir anksčiau, įsitraukia trečiasis vertintojas. Tokia sistema, pašnekovės teigimu, didina pasitikėjimą vertinimo objektyvumu ir patikimumu.

„Lietuvių kalbos ir literatūros rašinį nuo pradžios iki pabaigos vertina vienas vertintojas. Kituose egzaminuose, pavyzdžiui, matematikoje, istorijoje, biologijoje, yra paprasta darbą skaidyti pagal jo struktūrines dalis, tad tuomet vienas vertintojas vertina tik vieną klausimą arba vieną temą. Tokiu būdu vertinimo patikimumas tikrai yra didesnis. Kalbant apie visą mokinio darbo vertinimą reikėtų pažymėti, kad jį tokiu atveju vertina mažiausiai 8 arba 10 vertintojų, tai tikrai nebūtų galima teigti, kad vertintojas turėjo kažkokią išankstinę nuostatą rašysenos atžvilgiu arba dėl pasirinkto atsakymo argumentų subjektyviai priskyrė taškus. Darbai vertinami visiškai anonimiškai, vertintojai nežino nei darbo autoriaus lyties, nei miesto, nei mokyklos. Beje, kiekvienais metais mažėja apeliacijų skaičius ir tai leidžia sakyti, kad pasitikėjimas vertinimo sistema auga“, – sako A. Ranonytė.

Iššūkis moksleiviams – matematikos egzaminas

Bene daugiausiai nerimo mokiniams kelia matematikos egzaminas, kurio rezultatai kasmet vis prastėja. Šiemet šio egzamino neišlaikė didžiausias skaičius abiturientų – net per 30 proc. jų nesurinko minimalaus taškų skaičiaus. Ir nors tai sisteminė problema, vis tik pašnekovė prasitaria, kad ir pačių mokinių nuostata į matematiką, kaip mokomąjį dalyką, yra labai svarbi.

„Iš to, kokius mes matome matematikos egzamino rezultatus, kokius mes matome 10 klasės pasiekimų patikrinimo rezultatus, sakyčiau, kad tikrai ne paskutinėje vietoje yra mokinių motyvacija, jų požiūris į matematiką, kaip mokomąjį dalyką. Tiesiog 10-12 klasėse matematikos mokymasis vyksta dideliu tempu, tad jei yra ankstesnių mokymosi metų spragos, mokiniui nebelieka fizinio laiko grįžti prie tų temų“, – aiškina A. Ranonytė.

Pašnekovės teigimu, matematika yra tas dalykas, kurio rezultatas atspindi per keletą metų įdėtą darbą. Vis dėlto, didžiausias iššūkis kyla tada, kai moksleiviui egzamino metu reikia vienu metu susidoroti su skirtingos tematikos uždaviniais, reikalaujančiais taikyti skirtingas sprendimo strategijas.

„Atsakymas į klausimą, kaip išmokti matematiką, yra paprastas – nuoseklus darbas. Šis atsakymas turėtų būti ne šiemetiniams dvyliktokams, nes neabejoju, kad jie jau tai žino. Tai atsakymas dabartiniams ketvirtokams, penktokams, šeštokams. Šiuo metu jie tikrai nesiruošia egzaminui, bet jie deda šito mokomojo dalyko mokymosi pagrindus, kurio principų reikės mokantis ir fizikos, ir chemijos, ir geografijos, ir biologijos, ir tos pačios lietuvių kalbos ir literatūros. Tas nuoseklus, nuolatinis, kartais, tikėtina, kad ir alinantis darbas, duoda savo rezultatus“, – tikina NŠA atstovė.

Egzaminas yra strategija

Šiame etape kryžkelėje atsidūrusiems mokiniams rekomenduojama konsultuotis su karjeros specialistais, tačiau S. Aškinytė sako, kad ne visose mokyklose jie gali padėti. Tokiais atvejais moksleiviai kreipiasi į specifinio mokomojo dalyko mokytoją arba atsakymų ieško patys, tariasi su artimaisiais. A. Ranonytė atkreipia dėmesį, kad svarbiausia yra nepasikliauti atsitiktinumu ar laime ir įsivertinti galimybes.

„Susitikimuose su mokiniais ir jų tėvais aš visada sakau, kad egzaminas yra strategija. Reikia žinoti žaidimo taisykles, jos visos yra fiksuotos visų mokomųjų dalykų egzaminų programose. Reikia labai aiškiai sau įsivardyti lūkesčius, kam yra laikomas egzaminas, kur ketinama panaudoti jo rezultatą. Žinoma, svarbu jausti ir savo galimybių ribas, nes per tokį trumpą laiką stebuklai vyksta, bet jiems reikia labai daug dirbti. Ir trečias svarbus dalykas – suprasti, kad egzaminą laiko kiekvienas atskirai ir tikrai pasikliauti tuo, kokius egzaminus laiko draugas, kur ketina studijuoti pats artimiausias draugų ratas, tikrai nereikėtų“, – pataria pašnekovė.

Galimybes abiturientai turėtų vertinti remdamiesi tikslia informacija: apgalvoti, kaip sekasi vienas ar kitas mokomasis dalykas, pasižiūrėti ankstesnių metų stojimo rezultatus, susirinkti kuo daugiau informacijos, kuri padėtų matyti aiškų vaizdą  ir prognozuoti tam tikrus egzaminų, o vėliau ir stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus.

2020 m. populiariausios studijų programos

By | Naujienos | No Comments

Populiariausios studijų programos.

Populiariausiųjų programų dešimtukai, palyginti su praėjusiais metais, pakito nedaug. Universitetų visų finansavimo formų dešimtuke į pirmųjų pozicijų neapleidžia Teisė Vilniaus universitete ir Medicina Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Vienuoliktuke yra net 5 Vilniaus universiteto studijų programos, dvi programos atiteko Vilniaus Gedimino technikos universitetui, po vieną – Lietuvos sveikatos mokslų, Kauno technologijos ir Mykolo Romerio universitetams (5 lentelė).

Kolegijų sektoriuje pagal visas finansavimo formas 6 pozicijas dešimtuke užėmė Socialinių mokslų kolegija, 4 – Vilniaus kolegija. Pirmoji vieta atiteko Vilniaus kolegijos Tarptautinio verslo programai (4 lentelė).

Valstybės finansuojamų vietų dešimtuko lyderis – Vilniaus universiteto Teisės programa (5 lentelė). Net šešias vietas vienuoliktuke užima Vilniaus universiteto programos, dvi – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto programos, po vieną – Kauno technologijos, Vilniaus Gedimino technikos ir Vytauto Didžiojo universitetų studijų programos. Po dvi dešimtuko programas priklauso informacinių technologijų kryptims ir medicinai.

Kolegijų sektoriuje didžiausią studentų skaičių valstybės finansuojamose studijų vietose surinko Vilniaus kolegijoje vykdomos Tarptautinio verslo ir Programų sistemų programos. Nemažai studijų sutarčių pasirašyta ir Kauno kolegijoje vykdomoje Logistikos programoje (5 lentelė).

5 lentelė. Didžiausią visų finansavimo formų studentų skaičių surinkusios studijų programos

Eil. Nr.Aukštoji mokyklaStudijų programaPasirašiusieji sutartis dėl vf+vnf/st+vnf vietų
Universitetai
1Vilniaus universitetasTeisė335
2Lietuvos sveikatos mokslų universitetasMedicina306
3Kauno technologijos universitetasProgramų sistemos241
4Vilniaus universitetasEkonomika209
5Vilniaus universitetasMedicina197
6Vilniaus universitetasPolitikos mokslai181
7Vilniaus Gedimino technikos universitetasKūrybinės industrijos176
8Mykolo Romerio universitetasTeisė ir ikiteisminis procesas171
9Vilniaus universitetasTarptautinis verslas155
10Vilniaus Gedimino technikos universitetasPramogų industrijos126

Kolegijos

1Vilniaus kolegijaTarptautinis verslas236
2Socialinių mokslų kolegijaEstetinė kosmetologija192
3Vilniaus kolegijaBendrosios praktikos slauga179
4Socialinių mokslų kolegijaTransporto ir logistikos verslas164
5Socialinių mokslų kolegijaKūrybos ir pramogų industrijos152
6Vilniaus kolegijaRyšiai su visuomene145
7Socialinių mokslų kolegijaTarptautinė prekyba ir muitinės logistika144
8Socialinių mokslų kolegijaMarketingas ir reklamos kūrimas141
9Vilniaus kolegijaProgramų sistemos134
10Socialinių mokslų kolegijaTeisė114

Duomenų šaltinis LAMA BPO

 5 lentelė. Didžiausią valstybės finansuojamų vietų (vf+vnf/st) studentų skaičių surinkusios studijų programos

Eil. Nr.Aukštoji mokyklaStudijų programaPasirašiusieji sutartis dėl vf vietų
Universitetai
1Vilniaus universitetasTeisė250
2Kauno technologijos universitetasProgramų sistemos237
3Vilniaus universitetasEkonomika205
4Vilniaus universitetasMedicina171
5Vilniaus universitetasPolitikos mokslai165
6Vilniaus Gedimino technikos universitetasKūrybinės industrijos129
7Vilniaus universitetasTarptautinis verslas127
8Vilniaus universitetasProgramų sistemos124
9Lietuvos sveikatos mokslų universitetasMedicina116
10–11Vytauto Didžiojo universitetasPsichologija114
10–11Lietuvos sveikatos mokslų universitetasVeterinarinė medicina114

Kolegijos

1Vilniaus kolegijaTarptautinis verslas179
2Vilniaus kolegijaProgramų sistemos96
3Kauno kolegijaLogistika80
4Vilniaus kolegijaReklamos vadyba76
5Vilniaus kolegijaBendrosios praktikos slauga73
6Vilniaus kolegijaBuhalterinė apskaita64
7Kauno technikos kolegijaAutomobilių techninis eksploatavimas63
8Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijaGrafinis dizainas62
9Vilniaus kolegijaRyšiai su visuomene61
10Kauno kolegijaBendrosios praktikos slauga58

Duomenų šaltinis LAMA BPO

2020m. priimtųjų į programas skaičiaus kaita

By | Naujienos | No Comments

Inžinerija ir technologijos (be informatikos inžinerijos)

Verslo sektorius kasmet bene labiausiai laukia informacinių technologijų, inžinerijos ir technologijos studijų programų absolventų, į tai atliepdama Vyriausybė ir ŠMSM vietų skaičių šioms studijų krypčių grupėms didina, ypač kolegijų sektoriuje, tačiau jų pradeda studijuoti vis mažiau (20 pav.). Konkurso šiose grupėse neliko, pakanka įveikti mažiausio konkursinio balo ir minimalių rodiklių slenkstį. Kolegijų sektoriuje šiemet net per du priėmimo etapus taip ir liko nepanaudotos 604 valstybės finansuojamos vietos (kartu su informatikos programomis). Universitetų sektoriuje taip pat liko 342 vietos.

Stebima tendencija itin grėsminga, nes valstybė neparengs pamainos su gamyba, procesų skaitmeninimu susietiems ekonominiams sektoriams ir mažins investicijų Lietuvoje galimybes.

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

20 pav. Priimtųjų į inžinerijos ir technologijų studijų krypčių grupių programas skaičiaus kaita

IT specialistų rengimas.

Kasmet vis daugiau skatinama stoti į su informacinėmis technologijomis susijusias studijų programas, skiriama daugiau valstybės finansuojamų vietų (vien universitetams skirta 1 580 valstybės finansuojamų vietų, nepanaudotų liko pusketvirto šimto). Deja, šios krypčių grupės stojančiųjų potencialas taip pat išsisėmė (21 pav.). Tą rodo ir informacinių technologijų VBE pasirinkimo tendencijos, ir priimtųjų skaičiai.

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

21 pav. Priimtųjų į IT krypčių studijų programas raida

Menai

Universitetų sektoriuje Menų studijų krypčių grupėje nuo 2017 m. atsisakyta studijų krepšelio modelio, išskyrus architektūros studijas. Stojamųjų egzaminų buvo organizuojama daugiau, nes kiekvienas universitetas egzaminus vykdė savarankiškai, todėl stojančiajam, kuris atsargai rinkosi ir kitą aukštąją mokyklą, teko laikyti ne vieną egzaminą. Kvotos buvo paskirtos atskiroms studijų programoms, tačiau papildomo priėmimo metu buvom sudaryta galimybė atsižvelgti į paklausą ir kvotos pakoreguotos. Tai leido panaudoti visus skirtus studijų krepšelius. Lankstesnį principą palydėjo ir didesnis priimtųjų skaičius (22 pav.).

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

22 pav. Priimtųjų į menų krypčių grupės programas skaičiaus kaita

Priėmimas į ugdymo studijų krypčių grupės studijų  programas.

Šiais metais ugdymo mokslų krypčių grupės studijų programos sulaukė didelio stojančiųjų dėmesio. Tikėtina, kad tai paskatino Vyriausybės pritarimas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teiktai iniciatyvai, kuria siekiama skatinti gabius ir motyvuotus stojančiuosius rinktis pedagogo profesiją. 300 eurų stipendijas kas mėnesį gaus visi 2020 m. įstojusieji į valstybės finansuojamas pedagoginių studijų vietas. Stipendijas gaus studentai, kurie studijuoja be skolų. Numatyta, kad tokios stipendijos būtų mokamos 845 pedagogines studijas pasirinkusiems asmenims: 585 įstojusiems į bakalauro studijas, 210 įstojusių į pedagogikos profesines studijas ir 50 pasirinkusių pedagogikos gretutines studijas. 2020-aisiais būsimųjų pedagogų stipendijoms numatoma skirti per 1 mln. eurų.

Motyvacijos vertinime, kuris būtinas pretenduojant į pedagogo kvalifikaciją teikiančias studijų programas, šiemet dalyvavo net 1 633 asmenys. Teigiamą motyvacijos įvertinimą, kuris reikalingas stojant į pedagogo kvalifikaciją teikiančias studijų programas, gavo 1 579 jame dalyvavusieji asmenys (2019 m. – 703). Studijuoti ugdymo studijų programose pasirašyta 901 studijų sutartis (2019 m. – 429), iš jų 580 valstybės finansuojamose vietose (2019 m. – 249).

Universitetai į šias studijas šiemet priėmė 474 studentus (2019 m. – 205) (23 pav.). Kolegijų sektoriuje į švietimo ir ugdymo krypčių grupę priimti 427 studentai (2019 m. –  224) (19 pav.). Verta pabrėžti, kad nuo 2019 metų už teigiamą motyvacijos įvertinimą papildomų balų neskiriama, todėl priimti asmenys turi geresnius brandos atestatų rodiklius ir, manytina, yra geriau pasirengę studijoms.

Daugiausia būsimų pedagogikos studentų pasirinko Mokomojo dalyko pedagogikos studijas Vytauto Didžiojo universitete (123), Vaikystės pedagogiką Vilniaus kolegijoje (98) ir Ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą Kauno kolegijoje (82).

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

23 pav. Priimtųjų į ugdymo studijų krypčių grupės programas skaičiaus kaita

Priėmimas į socialinių mokslų studijų programas

Trauka į socialinius mokslus auga nuo 2017 metų, šiemet ji itin juntama, ypač universitetų sektoriuje (24 pav.).

24 pav. Priimtųjų į socialinių mokslų studijų krypčių grupės programas skaičiaus kaita

Priėmimas į verslo ir viešosios vadybos studijų programas

Trauka į verslo ir viešosios vadybos studijų programas kolegijų sektoriuje pradėjo mažėti, čia liko daugiau kaip 700 laisvų valstybės finansuojamų vietų, tačiau studentų pastebimai ūgtelėjo universitetų sektoriuje (25 pav.).

25 pav. Priimtųjų į verslo ir viešosios vadybos studijų programas skaičiaus kaita

100 balų valstybinių brandos egzaminų įvertinimus gavę stojantieji.

Šių metų priėmime studijų sutartis sudarė net 2 080 asmenų, šiais ar ankstesniais metais gavusių bent po vieną šimto balų valstybinių brandos egzaminų įvertinimą (2019 m. – 1 762) (26 pav.).

26 pav. Pasirašiusių studijų sutartis VBE šimtukininkų skaičius pagal aukštąsias mokyklas

Studijų programos.

Universitetų ir kolegijų siūlomų priėmimui studijų programų nuosekliai mažėja nuo 2017 m. (27 pav.). 2020 m. stojantiesiems pasiūlyta 618 studijų programų (2019 m. – 614, 2018 m. – 683). 37 programos liko nerentabilios ir priėmimo pabaigoje, priėmimas įvyko į 581 studijų programą.

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

27 pav. Studijų programų skaičiaus kaita

2020 m. priimtųjų į aukštąsias mokyklas skaičiai

By | Naujienos | No Comments

Priimtųjų į aukštąsias mokyklas skaičiai.

Įstojusieji į universitetus sudarė 11 708 studijų sutartis (2019 m. – 10 696), iš kurių 9 163 – valstybės finansuojamoms vietoms arba vietoms su studijų stipendija (2019 m. – 7 096). Su kolegijomis pasirašyta 8 561 sutartis (2019 m. – 8 606), iš kurių 4 302 – valstybės finansuojamoms vietoms arba vietoms su studijų stipendija (2019 m. – 4 674) (3 lentelė, 15–18 pav.).

Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyti minimalieji rodikliai – reikalavimas išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos (anglų, vokiečių arba prancūzų) ir matematikos VBE ir mažiausias konkursinis balas valstybės finansuojamoms vietoms užimti (į universitetus – 5,4, į kolegijas – 4,3), kurį visi universitetai ir dalis kolegijų taikė ir valstybės nefinansuojamoms vietoms, universitetų sektoriui didelės įtakos neturėjo, bet kolegijų sektoriuje labai pakeitė vietų struktūrą. Studijuoti valstybės nefinansuojamose studijų vietose sudarytos 6 804 sutartys (2019 m. – 7 532), iš jų universitetuose – 2 545 (2019 m. – 3 600), kolegijose – 4 259 (2019 m. – 3 932). Toks pokytis paaiškintinas tuo, kad didelė dalis neįveikusiųjų universitetų slenksčio pasirinko kolegijas arba tas aukštąsias mokyklas, kur taikyta mažesnė balo kartelė nei nustatyta švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu. Tačiau į valstybės finansuojamas vietas kolegijos priėmė 8 proc. mažiau studentų negu praėjusiais metais, šiame sektoriuje liko nepanaudota 2 tūkst. studijų vietų (2019 m. – 881). Universitetų sektoriuje liko nepanaudota 1,4 tūkst. valstybės finansuojamų vietų. Nors potencialiai atitinkančių reikalavimus stojančiųjų buvo, visgi ne visų jų pasirinkimai sutapo su valstybės finansuojamų vietų pasiūla. Pasiūlos ir paklausos atotrūkiui mažinti reikia efektyvesnio ir aktyvesnio profesinio orientavimo, kita vertus, būtina išjudinti bendrojo ugdymo sektorių, nes metai iš metų didelis skaičius abiturientų nėra pasirengęs studijoms aukštosiose mokyklose, visų pirma, inžinerijos ir informatikos mokslams.

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

15 pav. Priimtųjų skaičiaus kaita

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

16 pav. Priimtųjų skaičiaus kaita pagal studijų sritis universitetuose

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

17 pav. Priimtųjų skaičiaus kaita pagal studijų sritis kolegijose

Duomenų šaltinis LAMA BPO

18 pav. Priimtųjų studijuoti pasiskirstymas pagal studijų sritis ir finansavimo pobūdį

Pastebimai ūgtelėjo Klaipėdos valstybinės kolegijos priimtųjų skaičius į valstybės nefinansuojamas studijų vietas. Gana didelis Klaipėdos valstybinės kolegijos studentų skaičiaus augimas didele dalimi pasiektas stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas nuleidus mažiausią konkursinio balo reikšmę iki 2. Panašios taktikos laikėsi ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija ir Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla (4 lentelė).

4 lentelė. Su aukštosiomis mokyklomis pasirašytų studijų sutarčių skaičius

Aukštoji mokyklaSutarčių dėl valstybės finansuojamų, studijų stipendijų vietų skaičiusPokytis, proc. (vf+
vnf/st)
Sutarčių dėl valstybės nefinansuojamų vietų (vnf) skaičiusPokytis proc.

(vnf)

Bendras pokytis, proc.
2020 m.2019 m.2020 m.2019 m.
Universitetai 
Balstogės universiteto filialas Vilniuje00040351414
Europos humanitarinis universitetas0001000
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija97674500045
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas4687-4711372570
Kauno technologijos universitetas1 1501 180-3108181-40-8
Kazimiero Simonavičiaus universitetas00017107070
Klaipėdos universitetas1841215285100-1522
LCC tarptautinis universitetas1000000
Lietuvos muzikos ir teatro akademija176150172442-434
Lietuvos sporto universitetas1388464101141-286
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas57443233367488-252
Mykolo Romerio universitetas335116189306311-250
Šiaulių universitetas1165212336321381
Vilniaus dailės akademija2742451282691913
Vilniaus Gedimino technikos universitetas1 1731 1076164578-72-21
Vilniaus universitetas3 8682 82737700976-2820
Vytauto Didžiojo universitetas1 03162864401565-2920

Iš viso universitetuose

9 1637 096292 5453 600-299

Kolegijos

 
Alytaus kolegija95879924013047
Kauno kolegija1 0441 213-14530535-1-10
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija118165-281184715111
Kauno technikos kolegija240280-1441110-63-28
Klaipėdos valstybinė kolegija352318114562448744
Kolpingo kolegija0006775-11-11
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla83812717012
Lietuvos verslo kolegija2331-263565-46-40
Marijampolės kolegija985675552512089
Panevėžio kolegija105110-51526214549
Socialinių mokslų kolegija0001 3491 504-10-10
Šiaulių valstybinė kolegija225196158895-78
Šv. Ignaco Lojolos kolegija132661002939-2653
Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla013-1009816513238
Utenos kolegija95130-27102117-13-20
Vilniaus dizaino kolegija2930-364473621
Vilniaus kolegija1 3151 595-1871061316-8
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija348303156964814
Vilniaus verslo kolegija000133164-19-19
Iš viso kolegijose4 3024 674-84 2593 9328-1
IŠ VISO13 46511 770146 8047 532-105

Duomenų šaltinis LAMA BPO

Šiais metais priimtų studentų vienose aukštosiose mokyklose juntamai padaugėjo, kitose – sumažėjo (4 lentelė). Universitetų sektoriuje absoliutūs studentų skaičiai šoktelėjo Vilniaus universitete ir Vytauto Didžiojo universitete. Mažiau nei praėjusiais metais studentų surinko universitetai, turintys daug inžinerijos ir technologijos mokslų studijų programų (VGTU, KTU).

Šiemet studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose konkursus laimėjo ir sutartis su aukštosiomis mokyklomis sudarė 190 (pernai – 168) užsienio lietuvių ir užsienyje vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų. Daugiausia jų atvyko iš Lenkijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Airijos ir Baltarusijos. 53 iš jų pasirinko Vilniaus universiteto, 20 – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, 20 – Vilniaus kolegijos, 18 – Vilniaus Gedimino technikos universiteto studijų programas.

Lietuvos aukštosiose mokyklose moterų studijuoja daugiau, negu vyrų. 2020 m. 58,6 proc. pirmakursių yra moterys, universitetuose moterų studijuoja daugiau nei vyrų, kolegijose moterų ir vyrų santykiniai skaičiai panašūs. Į kolegijas įstoja daugiau vyresnio amžiaus asmenų negu universitetuose (19 pav.).

Duomenų šaltinis LAMA BPO

19 pav. Priimtųjų studijuoti pasiskirstymas pagal lytį ir amžių

2020 m. įstojusiųjų konkursiniai balai

By | Naujienos | No Comments

Įstojusiųjų konkursiniai balai.

Visi valstybiniai Lietuvos ir privatūs universitetai, išskyrus Balstogės universiteto filialą Vilniuje, 2020 m. tiek valstybės finansuojamoms vietoms, tiek nefinansuojamoms vietoms užimti reikalavo ne mažesnio kaip 5,4 konkursinio balo, neįskaitydami pačių mokyklų skiriamų papildomų balų.

Kolegijos bendrų rekomendacijų dėl mažiausio konkursinio balo nepriėmė. Kitaip nei universitetų atveju, švietimo, mokslo ir sporto ministro valstybės finansuojamoms vietoms nustatytą balo reikšmę 4,3 valstybės nefinansuojamoms vietoms taikė mažuma kolegijų. Alytaus kolegija nusistatė 3,5 balų reikšmę, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija – 2,5, Klaipėdos valstybinė kolegija – 2, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla – 2, Panevėžio kolegija – 2. Vilniaus kolegija ir Vilniaus verslo kolegija į mažiausio konkursinio balo reikšmę įskaitė papildomus balus. 4 privačios kolegijos nusistatė tokius reikalavimus: Vilniaus verslo kolegija nustatė mažiausią konkursinį balą 2, Socialinių mokslų kolegija – 1, Kolpingo kolegija – 1 ir Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla – 1. Slenkstį sumažinusios kolegijos priėmė 1 670 asmenų su mažesniu kaip 4,3 stojamuoju balu (apskaičiuotu pagal mokyklų taisykles).

Abiturientams švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu nustatyti minimalūs rodikliai, palyginti su 2019 m., buvo švelnesni, nebuvo reikalaujama tam tikro brandos egzaminų vidurkio. 2020 m. juos pasiekė 16 869 stojantieji (2019 m. – 16 291) (turėjo būti išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos (anglų, vokiečių arba prancūzų) ir matematikos VBE bei penkių dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis, kuris, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, turėjo būti ne mažesnis negu 7, jeigu asmuo pretenduoja studijuoti universitete, ir ne mažesnis negu 6, jeigu asmuo pretenduoja studijuoti kolegijoje).

Valstybės finansuojamų studijų vietų sutartis su universitetais pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 7,56. Aukščiausią vidutinį konkursinį balą šiemet turi priimtieji į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (9,85). Valstybės nefinansuojamose vietose studijuosiančiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 6,83, jis aukščiausias taip pat Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (8,41) (Balstogės universitete ir Europos humanitariniame universitete taikoma kita balų skaičiavimo sistema, todėl jie nelyginami) (7 pav. ir 3 lentelė).

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

12 pav. Priimtųjų į universitetus ir kolegijas vidutinis konkursinis balas

Sutartis su kolegijomis pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas gerokai mažesnis nei universitetų sektoriuje. Valstybės finansuojamų studijų vietų sutartis su kolegijomis pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 6,03, o nefinansuojamose vietose – 4,72. Kolegijose, kuriose stojamųjų egzaminų nėra, vidutiniai balai žemesni, jie nesiekia 6 balų, o valstybės nefinansuojamose vietose – ir 5 balų, išskyrus atvejus, kai mokyklos prideda papildomų balų už jų nusistatytus rodiklius (žr. 12 pav. ir 3 lentelę).

3 lentelė. Studijų sutartis pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas

Aukštoji mokyklaStudijų sutartis pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas

2020 m.

vf+vnf/stvnf*
Universitetai
Balstogės universiteto filialas Vilniuje** –20,35
Europos humanitarinis universitetas –9
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija7,35
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas9,277,47
Kauno technologijos universitetas7,176,38
Kazimiero Simonavičiaus universitetas –6,57
Klaipėdos universitetas6,826,18
LCC tarptautinis universitetas9,04 –
Lietuvos muzikos ir teatro akademija9,858,41
Lietuvos sporto universitetas6,726,38
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas8,137,87
Mykolo Romerio universitetas6,816,24
Šiaulių universitetas7,037,03
Vilniaus dailės akademija98,09
Vilniaus Gedimino technikos universitetas6,856,28
Vilniaus universitetas7,846,69
Vytauto Didžiojo universitetas7,156,63

Vidutinis konkursinis balas universitetuose*

7,566,83

Kolegijos

Alytaus kolegija5,934,5
Kauno kolegija6,195,52
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija6,074,04
Kauno technikos kolegija5,355,36
Klaipėdos valstybinė kolegija5,754,43
Kolpingo kolegija –3,93
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla5,513,18
Lietuvos verslo kolegija5,955,47
Marijampolės kolegija5,765,7
Panevėžio kolegija5,824,62
Socialinių mokslų kolegija –4,12
Šiaulių valstybinė kolegija5,75,32
Šv. Ignaco Lojolos kolegija6,725,78
Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla –3,78
Utenos kolegija5,935,38
Vilniaus dizaino kolegija9,067,9
Vilniaus kolegija6,055,38
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija6,215,64
Vilniaus verslo kolegija –4,03
Vidutinis konkursinis balas kolegijose6,034,72

* – vnf vietų konkursinis balas apskaičiuojamas pagal aukštosios mokyklos taisykles;

** – Balstogės universiteto filialas Vilniuje naudoja kitą konkursinio balo sandarą.

Duomenų šaltinis LAMA BPO

Priimtųjų į universitetus ir kolegijas konkursiniai balai skiriasi itin smarkiai (12 pav.), nors abiejų sektorių absolventai įgyja to paties 6 EKS ir LTKS lygio laipsnį. Universitetų rektoriai ne pirmus metus pasisako, kad minimalūs rodikliai abiejuose sektoriuose turėtų būti artimi, o kolegijų reiklumas stojantiesiems didėtų.

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

12 pav. Konkursinių balų pasiskirstymas pagal aukštojo mokslo sektorius ir finansavimo pobūdį

Stojančiųjų pasirinkimai.

Stojančiųjų motyvacija rinktis artimų studijų krypčių studijų programas gana stabili. 2020 m. 64,2 proc. prašymų pageidavimai yra vienos studijų srities (13 pav.).

Įstojusių pagal aukščiausiu prioritetu nurodytą pageidavimą skaičius aukštosiose mokyklose svyruoja nuo 100 iki 29 proc. (14 pav.). Stojantieji sunkiau nuspėja savo galimybes, kai konkursai itin dideli (LSMU), o neretai stojantieji kai kurias aukštąsias mokyklas prašymuose numato kaip atsarginį variantą.

13 pav. Stojančiųjų prašymuose nurodomas vidutinis studijų sričių skaičius

14 pav. Vidutinis įstojusių prioritetas pagal aukštąsias mokyklas

2020 m. stojančiųjų prioritetai ir pasirinkimai

By | Naujienos | No Comments

Stojančiųjų prioritetai.

Pirmojo etapo metu 60 proc. stojančiųjų (2019 m. – 58 proc.) aukščiausiu prioritetu rinkosi universitetų studijų programas, 40 proc. (2019 m. – 42 proc.) – kolegijų. Pirmojo etapo metu 55 proc. stojančiųjų į universitetus buvo tų pačių metų abiturientai (2019 m. – 61,9 proc.), kolegijų sektoriuje jų mažiau – tik 32,5 proc. (2019 m. – 37,3 proc.).

Tiek universitetų, tiek kolegijų sektoriuose trauka į atskiras studijų sritis kinta (10 pav.). Praėjusiais metais atrodė, kad universitetuose stojančiųjų trauka į socialinius mokslus pernai stabilizavosi, tačiau ji šiemet gerokai išaugo, taip pat ji didėja ir kolegijų sektoriuje, ypač į valstybės nefinansuojamas vietas (10 pav.). Šiemet universitetuose socialinius mokslus rinkosi 42,9 proc. stojančiųjų (2019 m. – 38,5 proc.), kolegijose – 44,1 proc. (2019 m. – 41,7 proc.). Deja, stojančiųjų į su informacinėmis technologijomis, matematika susijusias studijas universitetuose teliko 12 proc.(pernai – 13,4 proc.) (6 pav.). Universitetuose ir kolegijose pagal pirmąjį prioritetą biomedicinos mokslai yra gerokai populiaresni už technologijos mokslus, pastaruosius besirenkančiųjų sparčiai mažėja abiejuose sektoriuose: universitetuose biomedicinos mokslus renkasi apie 23 proc., kolegijose – apie 24,4 proc., o technologijos mokslus universitetuose – jau tik 8,9 proc. (2019 m. – 10,4 proc.), kolegijose – 18,1 proc. (2019 m. – 20,4 proc.). Trauka į meno sritį stabili, universitetų sektoriuje siekia 6,1 proc. (2019 m. – 6 proc.), kolegijų – 4,6 proc. (2019 m. – 3,9 proc.).

Pagal naująją studijų klasifikaciją studijų sritis pakeitė studijų krypčių grupės. 2 lentelėje pateiktas šiais ir praėjusiais metais stebėtas stojančiųjų pirmojo pageidavimo pasiskirstymas pagal studijų kryptis. Universitetų sektoriuje populiariausia socialinių mokslų grupė, kolegijų – verslo ir viešosios vadybos grupė.

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

10 pav. Stojančiųjų prioritetai pagal studijų sritis

2 lentelė. Studijų krypčių grupių populiarumas stojančiųjų prašymuose pagal pirmąjį prioritetą

Studijų kryptis

2020 m.2019 m.
Stojančiųjų

universitetuose, %

Stojančiųjų

kolegijose, %

Stojančiųjų

universitetuose, %

Stojančiųjų

kolegijose, %

Fiziniai mokslai1,70,131,620,23
Gyvybės mokslai2,562,55
Humanitariniai mokslai7,111,448,321,27
Informatikos mokslai8,797,3110,27,34
Inžinerijos mokslai8,215,69,3917,36
Matematikos mokslai1,461,6
Menai6,084,576,023,93
Socialiniai mokslai19,319,4418,838,38
Sportas1,952,26
Sveikatos mokslai15,7322,1715,6223,04
Technologijų mokslai0,732,461,053,03
Teisė5,841,724,71,75
Ugdymo mokslai4,275,152,383,22
Verslo ir viešoji vadyba13,5327,7712,628,32
Veterinarijos mokslai1,140,731,160,87
Žemės ūkio mokslai1,591,51,691,26

Pastebimai pakito ir priimtųjų dalis pagal atskiras švietimo sritis. Jei šių metų priimtųjų į aukštąsias mokyklas duomenis pagal švietimo sritis (ISCED klasifikacija) palyginti su 28 ES valstybių Eurostat 2018 m. duomenimis, inžinerijos ir technologijų pirmakursių priimta mažiau nei ES vidurkis, nors dar 2018 m. vien vaikinų dalis sudarė 16,5 proc. (11 a, b pav.). Tuo tarpu labai išaugo studijuojančių socialinius mokslus, dabar jų dvigubai daugiau nei ES vidurkis (11 a, b pav.). Visgi reikia atkreipti dėmesį, kad vos ne pusę šios srities studentų sudaro mokantieji už savo studijas. Panaši situacija ir verslo, vadybos bei teisės srityje.

11 pav. Priimtųjų į aukštąsias mokyklas struktūra pagal švietimo sritis: a) LAMA BPO 2020 m. duomenys; b) Eurostat 2018 m. duomenys

2020 m. stojančiųjų skaičius ir jų pasirengimas

By | Naujienos | No Comments

Stojančiųjų skaičius ir jų pasirengimas.

Įstoti į šalies aukštąsias mokyklas šiemet siekė tokia pati santykinė dalis bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų kaip ir pernai – 64,7 proc., tačiau abiturientų šiais metais mažiau, todėl ši dalis sudarė 13 516 abiturientų, kai pernai – 14 231 (2 pav. a, b). Į universitetus ir kolegijas įstojo 11 320 arba 54,2 proc. šių metų Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų (2019 m. – 11 934 arba 54,3 proc.). Šiemet įstoti į aukštąsias mokyklas bandė 115 asmenų, vidurinį išsilavinimą šiemet įgijusių profesinio mokymo įstaigose, įstojo 50 (arba 1,3 proc. visų profesinio mokymo įstaigų 2020 m. absolventų), iš jų tik 17 į valstybės finansuojamas studijų vietas (2 pav. c, d).

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

2 pav. Bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų ir profesinio mokymo įstaigų absolventų dalyvavimas bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas

3 pav. Valstybinių brandos egzaminų rinkimasis (NŠA duomenys)

Šiais metais pasirinkusiųjų VBE mažėjo (3 pav.). Pavasarį dėl pandemijos dar įvyko neigiamų pokyčių – dalis abiturientų atsisakė rudenį pasirinktų dalykų brandos egzaminų, todėl jų galimybės rinktis valstybės finansuojamas studijas susiaurėjo. Tą itin pajuto gamtos mokslų, IT, inžinerinės studijos, humanitarinių mokslų studijų kryptys, nes laikančių fizikos, chemijos ir informacinių technologijų egzaminus jau nesiekia nė 10 proc., o ir matematikos VBE šiemet įveikė tik du trečdaliai pasirinkusiųjų. Jei toks krytis tęstųsi, šalies pramonės ir visos ekonomikos raidai svarbios studijų kryptys, tokios kaip inžinerija, informatika, fiziniai mokslai, negalės užtikrinti inžinerinės pramonės atsinaujinimo ir plėtros, prastės investicijų trauka. Matematikos ir gamtos dalykų (STEAM) rinkimasis ir mokymasis gimnazijose turėtų vykti įprastu Vakarų šalims mastu.

Nors valstybiniai brandos egzaminai vykdomi jau daug metų, mokyklose rašomų metinių pažymių ir atitinkamų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų skirtumai nemažėja (4 pav.). Kadangi šios neatitikties dėsningumai metai iš metų nesikeičia, priežastys laikytinos sisteminėmis, jas lemia ugdymo programų ir egzaminų užduočių turinio skirtumai, atitinkamų dalykų kvalifikuotų mokytojų stygius ir kt.

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

4 pav. Metinių pažymių ir VBE įvertinimų neatitiktis 2019 m. (a – lietuvių kalba ir literatūra, b – matematika, c) anglų kalba, d) informacinės technologijos)

Regionų ir didžiųjų miestų abiturientų parengimo kontrastai šiemet mažesni nei ankstesniais metais, bet visgi aukštesnį konkursinį balą, apskaičiuotą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus, lengviau pasiekia didžiausių Lietuvos miestų abiturientai (5 pav.).

Atskirų aukštųjų mokyklų, ypač regioninių kolegijų, priėmimo rezultatus lemia ir šalyje vykstantys gilūs migraciniai procesai. Kaip parodyta 6 pav., apie 40 proc. stojančiųjų yra iš Vilniaus ir Kauno miestų bei rajonų (Vilniaus miesto ir rajono – 25 proc., Kauno miesto ir rajono – 15 proc.).

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

5 pav. 2020 m. stojančiųjų vidutinio konkursinio balo, apskaičiuoto pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus, pasiskirstymas pagal mokyklų vietovę

6 pav. Lietuvos savivaldybių stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas – 2020 m. abiturientų – santykinė dalis

7 pav. VF vietos reikalavimus tenkinančių 2020 m. abiturientų dalis palyginus su visais savivaldybės stojančiaisiais, baigusiais mokyklas 2020 metais

Nepaisant mažo stojančiųjų skaičiaus iš kai kurių savivaldybių, pasirengusiųjų studijuoti aukštojoje mokykloje santykinė dalis jose neretai būna didesnė, nei didžiuosiuose miestuose (7 pav.). Gero pasirengimo lyderiai šiemet yra Pasvalio, Kupiškio, Šakių ir kitos savivaldybės (reikalavimus atitinka 75-78 proc. stojančiųjų). Tačiau dalies savivaldybių, pvz., Pagėgių, Vilniaus rajono stojančiųjų, atitinkančių valstybės finansuojamoms vietoms nustatytus reikalavimus, dalis vos perkopia 40 proc.

Nerimą kelia ir labai dideli abiturientų pasiekimų kontrastai pagal atskiras bendrojo ugdymo mokyklas. Daugelio mokyklų abiturientų metiniai pažymiai menkai koreliuoja su valstybinių brandos egzaminų įvertinimais, tas pastebima net pirmojo reitingų penkiadešimtuko gimnazijose (8 a, b pav.).

8 pav. Stojančiųjų iš X gimnazijos (216 stojančiųjų) metinių pažymių ir valstybinių brandos egzaminų įvertinimų sąryšis

9 pav. Stojančiųjų metinių pažymių ir valstybinių brandos egzaminų įvertinimų sąryšis: a) informacinės technologijos, Y gimnazija (iš viso 141 stojantysis); b)  matematika, Z gimnazija (iš viso 39 stojantieji)

Turime nemaža pavyzdžių, kai mokyklos abiturientų kurio nors dalyko metiniai pažymiai yra maksimalūs, bet valstybinis brandos egzaminas to nepatvirtina (9 a, b pav.).

2020 m. bendra informacija apie priėmimą

By | Naujienos | No Comments

1 lentelė. Lyginamieji duomenys

Rodiklis202020192018
Stojimo metų brandos atestatus bendrojo ugdymo mokyklose gavusiųjų skaičius20 87921 98323 640
Skirta valstybės finansuojamų ir studijų stipendijų vietų:16 49913 18616 812
iš jų universitetams10 3497 7627 801
iš jų kolegijoms6 1505 4249 011
Pateikusių prašymus ir turinčių  brandos atestatą bei bent vieną pageidavimą skaičius,30 28128 52328 901
iš jų vidurinį išsilavinimą įgijo stojimo metais13 62914 33115 203
Konkurse dalyvavusių ir turinčių teisę į vf / vnf/st studijų vietas skaičius,16 86916 29116 993
iš jų einamųjų metų atestatus turinčių asmenų8 66210 1249 272
Priimtųjų studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose skaičius,13 46511 77012 111
iš jų universitetuose9 1637 0967 124
iš jų kolegijose4 3024 6744 987
Priimtųjų studijuoti valstybės nefinansuojamose studijų vietose skaičius:6 8047 5328 644
iš jų universitetuose2 5453 6003 657
iš jų kolegijose4 2593 9324 987
Į vf ir vnf/st vietas priimta studijuoti stojimo metų abiturientų7 5197 7217 098

 Bendroji informacija.

Bendrąjį priėmimą į Lietuvos aukštąsias mokyklas nuo 2009 m. švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliojimu atlieka Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO).

Bendrajame priėmime 2020 m. dalyvavo 36 aukštosios mokyklos (17 universitetų – 12 valstybinių ir 5 privatūs bei 19 kolegijų – 12 valstybinių ir 7 privačios).

2020 m. bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas metu LAMA BPO prašymus pateikė ir bent vieną pageidavimą įrašė 30 281 brandos atestatus turintis asmuo (2019 m. – 28 523). Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus minimalius rodiklius ir mažiausią stojamąjį konkursinį balą valstybės finansuojamoms vietoms užimti ar studijų stipendijai gauti pagal pateiktus pageidavimus tenkino 16 869 asmenys (2019 m. – 16 291).

Per du etapus vykusius konkursus įveikė ir studijų sutartis su aukštosiomis mokyklomis pasirašė 20 237 stojantieji, (2019 m. – 19 255), t. y. 5 proc. daugiau negu 2019 m. Studijų sutartis pasirašė 11 372 šių metų abiturientai (2019 m. – 11 974). Lietuvos abiturientų, palyginti su praėjusiais metais, vėl sumažėjo: bendrojo ugdymo mokyklose šiemet įteikti 20 879 brandos atestatai (2019 m. – 21 988), profesinio mokymo įstaigose – 3 781 (2019 m. – 4 093).

Vasarą priėmimas vyko ir į profesinio mokymo įstaigas. 1 pav. parodyta, kaip iki mokslo metų pradžios priimtų asmenų skaičius pasiskirstė per visus tris sektorius.

1 pav. 2020 m. priimtųjų pasiskirstymas pagal sektorius

Stojantieji į aukštąsias mokyklas sudarė 20,3 tūkst. sutarčių

By | Naujienos | No Comments

2020-09-08

Šiemet naujus mokslo metus pradės 20 269 pirmakursiai (2019 m. – 19 302) iš kurių 13 465 studijuos valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose (2019 m. – 11 770). Universitetuose stojantieji sudarė 11 708 studijų sutartis (2019 m. – 10 696), o kolegijose – 8 561 sutartį (2019 m. – 8 606). Šių metų Lietuvos abiturientai sudarė 11 372 studijų sutartis (2019 m. – 11 974).

Bendrojo priėmimo metu stojantiesiems buvo pasiūlyta 618 studijų programų (2019 m. – 614). Priėmimas įvyko į 581 programą (2019 m. – 546). Aukštųjų mokyklų nustatytus reikalavimus tenkino 23 926 stojantieji (2019 m. – 23 901). Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus minimalius rodiklius valstybės finansuojamoms vietoms užimti ar studijų stipendijai gauti tenkino 16 869 asmenys (2019 m. – 16 291).

Studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose pradės 2 080 stojančiųjų, turinčių bent vieną 100 balų valstybinio brandos egzamino įvertinimą (2019 m. – 1 765), iš kurių 1 607 – šių metų abiturientai (2019 m. – 1 386). Daugiausia šimtukininkų studijuos Vilniaus universitete (863).

Stojantieji į universitetus prioritetą skyrė Socialinių mokslų studijų krypčių grupės programoms. Jas rinkosi 19,31 proc. stojančiųjų. Stipendijomis paskatinti stojantieji šiemet noriai rinkosi Ugdymo mokslų studijų programas. Pedagogines studijų programas į savo prašymus pirmuoju prioritetu įtraukė beveik dukart daugiau stojančiųjų, nei pernai: šiemet – 4,27 proc., pernai – 2,38 proc. Trauka šiek tiek paaugo į Teisės, Verslo ir viešosios vadybos krypčių programas.

Kolegijose populiariausia išliko Verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupė. Šios grupės programas savo prašymuose aukščiausiu pageidavimu nurodė 27,77 proc. stojančiųjų (2019 m. – 28,32). Čia taip pat reikšmingai išaugo norinčiųjų studijuoti ugdymo mokslus skaičius. Šiemet šios krypties studijų programas pasirinko 5,15 proc., pernai – 3,22 proc. stojančiųjų. Kolegijose taip pat paaugo norinčiųjų studijuoti socialinius mokslus skaičius. Pernai šios krypties programas rinkosi 8,38 proc., o šiemet – 9,44 proc. aukštojo mokslo siekiančių jaunuolių.

Universitetuose sudarytos 9 163 sutartys dėl valstybės finansuojamų vietų (2019 m. – 7 096). Čia studijuosiančiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 7,56, aukščiausias jis yra priimtųjų į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (9,85).

Daugiausia tokių sutarčių sudaryta su Vilniaus universitetu (3 868), Vilniaus Gedimino technikos universitetu (1 173) ir Kauno technologijos universitetu (1 150). Didžiausią studentų skaičių surinko Vilniaus universiteto Teisės studijų programa (250), Kauno technologijos universiteto Programų sistemų (237) ir Vilniaus universiteto Ekonomikos studijų programos (205).

Su kolegijomis stojantieji sudarė 4 302 valstybės finansuojamas studijų sutartis (2019 m. –  4 674). Jų vidutinis konkursinis balas siekia 6,03 ir didžiausias jis yra Vilniaus dizaino kolegijos studentų (9,06).

Kolegijų sektoriuje daugiausia valstybės finansuojamų studijų sutarčių stojantieji sudarė su Vilniaus kolegija (1 314), Kauno kolegija (1 044) ir Klaipėdos valstybine kolegija (352). Didžiausią studentų skaičių surinko Vilniaus kolegijoje vykdoma Tarptautinio verslo studijų programa, kurioje studijuos 179 studentai, čia taip pat populiarios Programų sistemos, kurias pasirinko 96 asmenys. Kauno kolegijoje 80 sutarčių sudarė stojantieji į Logistikos studijų programą.

Valstybės nefinansuojamose studijų vietose sudarytos 6 804 sutartys (2019 m. – 7 532): universitetuose – 2 545 (2019 m. – 3 600), kolegijose – 4 259 (2019 m. – 3 932). Mokėsiančių už studijas universiteto studentų vidutinis konkursinis balas siekia 6,83, kolegijų – 4,72.

Universitetų sektoriuje daugiausia valstybės nefinansuojamų studentų sulaukė Vilniaus universitetas (700), Vytauto Didžiojo universitetas (401) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (367). Kolegijose –  Socialinių mokslų kolegija (1 349), Vilniaus kolegija (710) ir Kauno kolegija (530).

Motyvacijos vertinime, kuris būtinas pretenduojant į ugdymo mokslų studijų programas, dalyvavo net 1 633 stojantieji (2019 m. – 760). Teigiamą įvertinimą gavo 1 579 asmenys (2019 m. – 703). Studijas pedagogo kvalifikaciją teikiančiose studijų programose pradės 901 pirmakursis (2019 m. – 429), iš jų 580 – valstybės finansuojamose vietose (2019 m. – 249). Daugiausia būsimų pedagogikos studentų pasirinko Mokomojo dalyko pedagogikos studijas Vytauto Didžiojo universitete (123), Vaikystės pedagogiką Vilniaus kolegijoje (98) ir Ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą Kauno kolegijoje (82).

Į aukštąsias mokyklas priimtų studentų skaičius (2020-09-08)

Aukštoji mokyklaSutarčių dėl valstybės finansuojamų, studijų stipendijų vietų skaičiusPokytis, proc. (vf+
vnf/st)
Sutarčių dėl valstybės nefinansuojamų vietų (vnf) skaičiusPokytis proc.

(vnf)

Bendras pokytis, proc.
2020 m.2019 m.2020 m.2019 m.
Universitetai
Balstogės universiteto filialas Vilniuje00040351414
Europos humanitarinis universitetas0001000
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija97674500045
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas4687-4711372570
Kauno technologijos universitetas1 1501 180-3108181-40-8
Kazimiero Simonavičiaus universitetas00017107070
Klaipėdos universitetas1841215285100-1522
LCC tarptautinis universitetas1000000
Lietuvos muzikos ir teatro akademija176150172442-434
Lietuvos sporto universitetas1388464101141-286
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas57443233367488-252
Mykolo Romerio universitetas335116189306311-250
Šiaulių universitetas1165212336321381
Vilniaus dailės akademija2742451282691913
Vilniaus Gedimino technikos universitetas1 1731 1076164578-72-21
Vilniaus universitetas3 8682 82737700976-2820
Vytauto Didžiojo universitetas1 03162864401565-2920
Iš viso universitetuose9 1637 096292 5453 600-299

Kolegijos

Alytaus kolegija95879924013047
Kauno kolegija1 0441 213-14530535-1-10
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija118165-281184715111
Kauno technikos kolegija240280-1441110-63-28
Klaipėdos valstybinė kolegija352318114562448744
Kolpingo kolegija0006775-11-11
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla83812717012
Lietuvos verslo kolegija2331-263565-46-40
Marijampolės kolegija985675552512089
Panevėžio kolegija105110-51526214549
Socialinių mokslų kolegija0001 3491 504-10-10
Šiaulių valstybinė kolegija225196158895-78
Šv. Ignaco Lojolos kolegija132661002939-2653
Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla013-1009816513238
Utenos kolegija95130-27102117-13-20
Vilniaus dizaino kolegija2930-364473621
Vilniaus kolegija1 3151 595-1871061316-8
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija348303156964814
Vilniaus verslo kolegija000133164-19-19
Iš viso kolegijose4 3024 674-84 2593 9328-1
IŠ VISO13 46511 770146 8047 532-105

 

Studijų sutartis sudariusiųjų vidutinis konkursinis balas (2020-09-08)

Aukštoji mokyklaStudijų sutartis sudariusiųjų

vidutinis konkursinis balas

2020 m.2019 m.
vf+vnf/stvnfvf+vnf/stvnf
Universitetai
Balstogės universiteto filialas Vilniuje –20,35 –30,86
Europos humanitarinis universitetas –9 – –
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija7,356,75
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas9,277,478,906,57
Kauno technologijos universitetas7,176,387,356,43
Kazimiero Simonavičiaus universitetas –6,57 –5,94
Klaipėdos universitetas6,826,187,206,25
LCC tarptautinis universitetas9,04 – – –
Lietuvos muzikos ir teatro akademija9,858,4110,099,02
Lietuvos sporto universitetas6,726,387,206,40
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas8,137,878,617,84
Mykolo Romerio universitetas6,816,247,485,92
Šiaulių universitetas7,037,037,556,87
Vilniaus dailės akademija98,098,797,69
Vilniaus Gedimino technikos universitetas6,856,287,065,89
Vilniaus universitetas7,846,698,216,82
Vytauto Didžiojo universitetas7,156,637,556,57

Vidutinis konkursinis balas universitetuose*

7,566,837,866,68

Kolegijos

Alytaus kolegija5,934,56,075,06
Kauno kolegija6,195,526,195,52
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija6,074,046,185,03
Kauno technikos kolegija5,355,365,485,18
Klaipėdos valstybinė kolegija5,754,435,795,24
Kolpingo kolegija –3,93 –3,67
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla5,513,185,614,72
Lietuvos verslo kolegija5,955,475,585,27
Marijampolės kolegija5,765,75,975,12
Panevėžio kolegija5,824,625,925,72
Socialinių mokslų kolegija –4,124,03
Šiaulių valstybinė kolegija5,75,325,675,19
Šv. Ignaco Lojolos kolegija6,725,786,845,19
Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla –3,786,065,05
Utenos kolegija5,935,386,145,23
Vilniaus dizaino kolegija9,067,98,647,37
Vilniaus kolegija6,055,386,035,54
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija6,215,646,116,02
Vilniaus verslo kolegija –4,03 –4,38

Vidutinis konkursinis balas kolegijose

6,034,726,034,82

* be Balstogės universiteto filialo Vilniuje

 

Daugiausia valstybės finansuojamų vietų (vf+vnf/st) studentų surinkusios studijų programos (2020-09-08)

Eil. Nr.Aukštoji mokyklaStudijų programaPasirašiusieji sutartis dėl vf vietų
Universitetai
1Vilniaus universitetasTeisė250
2Kauno technologijos universitetasProgramų sistemos237
3Vilniaus universitetasEkonomika205
4Vilniaus universitetasMedicina171
5Vilniaus universitetasPolitikos mokslai165
6Vilniaus Gedimino technikos universitetasKūrybinės industrijos129
7Vilniaus universitetasTarptautinis verslas127
8Vilniaus universitetasProgramų sistemos124
9Lietuvos sveikatos mokslų universitetasMedicina116
10–11Vytauto Didžiojo universitetasPsichologija114
10–11Lietuvos sveikatos mokslų universitetasVeterinarinė medicina114
Kolegijos
1Vilniaus kolegijaTarptautinis verslas179
2Vilniaus kolegijaProgramų sistemos96
3Kauno kolegijaLogistika80
4Vilniaus kolegijaReklamos vadyba76
5Vilniaus kolegijaBendrosios praktikos slauga73
6Vilniaus kolegijaBuhalterinė apskaita64
7Kauno technikos kolegijaAutomobilių techninis eksploatavimas63
8Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijaGrafinis dizainas62
9Vilniaus kolegijaRyšiai su visuomene61
10Kauno kolegijaBendrosios praktikos slauga58

 

Studijų krypčių grupių populiarumas stojančiųjų prašymuose pagal pirmąjį prioritetą (2020-09-08)

Studijų kryptis2020 m.2019 m.
Stojančiųjų

universitetuose, %

Stojančiųjų

kolegijose, %

Stojančiųjų

universitetuose, %

Stojančiųjų

kolegijose, %

Fiziniai mokslai1,70,131,620,23
Gyvybės mokslai2,562,55
Humanitariniai mokslai7,111,448,321,27
Informatikos mokslai8,797,3110,27,34
Inžinerijos mokslai8,215,69,3917,36
Matematikos mokslai1,461,6
Menai6,084,576,023,93
Socialiniai mokslai19,319,4418,838,38
Sportas1,952,26
Sveikatos mokslai15,7322,1715,6223,04
Technologijų mokslai0,732,461,053,03
Teisė5,841,724,71,75
Ugdymo mokslai4,275,152,383,22
Verslo ir viešoji vadyba13,5327,7712,628,32
Veterinarijos mokslai1,140,731,160,87
Žemės ūkio mokslai1,591,51,691,26

Spausdinimui

Daugiau informacijos: www.lamabpo.lt

Kontaktai pasiteirauti:

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO)

El. p. info@lamabpo.lt

atstovas.spaudai@lamabpo.lt

Dar 3,3 tūkst. stojančiųjų kviečiama sudaryti studijų sutartis

By | Naujienos | No Comments

2020-09-04

Šį rytą kvietimus studijuoti universitetuose gavo 1 430 (2019 m. – 585), o kolegijose – 1 850 asmenų (2019 m. – 998). 1 275  kviečiamieji yra šių metų abiturientai (2019 m. – 528). Kvietimai studijuoti išsiųsti elektroniniais laiškais, taip pat juos galima matyti prisijungus prie savo prašymo paskyros.

Studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose kviečiami 1 410 asmenų (2019 m. – 559): universitetuose – 838 (2019 m. – 223), kolegijose – 572 (2019 m. – 336). Daugiausia jų kviečiama studijuoti Vilniaus universitete (391), kolegijų sektoriuje – Vilniaus kolegijoje (174).

Valstybės nefinansuojamos vietos siūlomos 1 870 (2019 m. – 1 024) stojančiųjų: universitetuose – 592 (2019 m. – 362), kolegijose – 1 278 (2019 m. –  662). Daugiausia mokėsiančių už studijas asmenų kviečiama studijuoti Vilniaus universitete (182), o kolegijose – Socialinių mokslų kolegijoje (389).

Papildomame priėmime kvietimus studijuoti ugdymo mokslus gavo 159 stojantieji (2019 m. – 48). Studijuoti menų  krypčių studijų programas kviečiamas 121 asmuo (2019 m. – 41).

Nuo rugsėjo 5 d. iki rugsėjo 7 d. 17 val. kvietimus gavę stojantieji galės pasirašyti studijų sutartis aukštosiose mokyklose. Stojančiųjų patogumui daugelis aukštųjų mokyklų suteikia galimybę sutartis sudaryti elektroniniu būdu. Šių mokyklų sąrašą galima rasti čia: http://bakalauras.lamabpo.lt/aukstosios-mokyklos/el-studiju-sutarciu-sudarymas/ .

 

Kontaktai pasiteirauti:

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO)

El. p. info@lamabpo.lt

atstovas.spaudai@lamabpo.lt

 

Daugiau informacijos: www.lamabpo.lt