All Posts By

odeta

Studentai raginami pasitikti naujus studijų metus pasiskiepijus

By | Naujienos | No Comments

Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos kolegijų direktorių konferencija ir Lietuvos studentų sąjunga, suprasdamos Lietuvos aukštųjų mokyklų bendruomenių imunizacijos būtinybę ir siekdamos užtikrinti aukštą studijų kokybės lygį nemažinant studijoms ir tyrimams būtinų kontaktinių veiklų, kviečia esamus ir būsimus studentus artėjančius studijų metus pasitikti pasiskiepijus nuo Covid-19 infekcijos.

Šiuolaikinis mokslas sukūrė efektyvias vakcinas, pasinaudokime jomis ir grįžkime į įprastą akademinį gyvenimą. Tik pasiskiepiję užtikrinsime visavertį bendravimą ir kokybiškas studijas.

Informacijos apie artimiausią vakcinavimo punktą ieškokite savo savivaldybių tinklalapiuose. Mobilūs skiepijimo punktai budės ir prie aukštųjų mokyklų. Stebėkite informaciją aukštųjų mokyklų internetinėse svetainėse.

Pasaulio kovoje su pandemija svarbus kiekvieno žmogaus apsisprendimas: įveikime abejones ir baimes, skiepykimės visaverčio gyvenimo vardan!

 

Lietuvos universitetų rektorių konferencija

Lietuvos kolegijų direktorių konferencija

Lietuvos studentų sąjunga

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria stipendijas studentams regionuose

By | Naujienos | No Comments

2021-07-27

Ekonomikos ir inovacijų ministerija nuo šių mokslo metų pradžios planuoja skirti 200 eurų tikslines skatinamąsias stipendijas studentams, pasirinkusiems studijuoti Lietuvos regionuose – Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje esančiuose universitetuose ir kolegijose.

Tikslinės skatinamosios stipendijos skiriamos į valstybės finansuojamas vietas įstojusiems studentams ir siejamos su regionų investicinio patrauklumo didinimu. 2021 metais numatyta skirti iš viso 260 tikslinių skatinamųjų stipendijų studijų programų, susijusių su aukštos pridėtinės vertės sektoriais (informatikos, inžinerijos ir kt.), pirmakursiams.

Numatoma, kad 200 eurų stipendija būtų mokama pasirinkusiems studijas šiose aukštosiose mokyklose: Vilniaus  universitete (Šiauliuose), Kauno technologijos universitete (Panevėžyje), Klaipėdos universitete, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, Šiaulių valstybinėje kolegijoje, Panevėžio kolegijoje, Alytaus kolegijoje, Marijampolės kolegijoje ir Utenos kolegijoje.

Tikslines skatinamąsias stipendijas gaunančios aukštosios mokyklos privalo užtikrinti bendradarbiavimą su verslo bendruomene ir studentų integracijos į darbo rinką prielaidas Lietuvos regione, kuriame veikia aukštoji mokykla. Aukštoji mokykla turi būti sudariusi sutartį su Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir prisiimti įsipareigojimus dėl tikslines skatinamąsias stipendijas gaunančių studentų profesinių ryšių užmezgimo su Lietuvos regione, kuriame veikia aukštoji mokykla, veikiančiomis įmonėmis. Turi būti atsižvelgta į šių studentų įgytų kvalifikacijų įveiklinimo galimybes, vykdant praktikos, stažuočių, pameistrystės ir pažangios verslo patirties perėmimo veiklas.

Daugiau informacijos.

LAMA BPO Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS) prašymus į universitetus ir kolegijas teikti ir koreguoti galima iki rugpjūčio 5 d. 12 valandos.

LAMA BPO mini savo veiklos 20-metį

By | Naujienos | No Comments

2021-07-14

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) liepos 12 dieną paminėjo savo veiklos 20-metį. LAMA BPO gerai žinoma beveik kiekvienam dabartiniam ar buvusiam moksleiviui, nes vykdo bendrąjį priėmimą į visus Lietuvos universitetus ir kolegijas, o nuo 2017 metų atlieka ir bendrąjį priėmimą į profesinio mokymo įstaigas.

Stojančiųjų patogumui, prašymai studijuoti ir mokytis teikiami internetu, nes nuo 2010 metų bendrasis priėmimas Europos struktūrinių fondų paramos dėka buvo perkeltas į elektroninę erdvę ir nuo to laiko stojantiesiems nereikia mokėti jokių stojimo įmokų.

Prasidėjusi kaip dviejų universitetų ambicingas projektas, šiandien Bendrojo informacinė priėmimo sistema (BPIS) turi valstybės informacinės sistemos statusą, aptarnauja visas šalies aukštąsias ir profesinio mokymo įstaigas. Bendrojo priėmimo sistema suteikia galimybę stojančiajam rinktis iš kelių aukštųjų mokyklų ar profesinio mokymo įstaigų programų.

2021 metų vasarą priėmimas vykdomas į 35 aukštąsias mokyklas ir 63 profesinio mokymo įstaigas. Visiems priėmimo dalyviams ištisus metus teikiama išsami informacija apie priėmimo procedūras ir rezultatus, teikiamos konsultacijos ir pagalba stojantiesiems.

Per du dešimtmečius LAMA BPO šimtams tūkstančių jaunuolių tapo plačiai atvertais vartais į mokslą ir profesinę kvalifikaciją. Kasmet LAMA BPO informacine sistema pasinaudoja apie 60 tūkst. stojančiųjų, iš jų – per 20 tūkst. tampa studentais ir per 20 tūkst. – profesinio mokymo įstaigų mokiniais.

Šalies švietimui ir mokslui kasmet pasitarnauja LAMA BPO rengiamos analizės ir prognozės: šiandien sukauptas didžiulis duomenų kiekis padeda siekti švietimo sistemos pokyčių, prognozuoti, apibendrinti ir tobulinti jaunų specialistų rengimo sistemą.

Išsilavinimas – ne tik labai svarbi vertybė, suteikianti žmogui galimybę pasaulį matyti kitaip, skatina jį mąstyti, bet ir daugelį durų atveriantis raktas. Tad linkime jauniems žmonėms siekti žinių, pasirinkti širdžiai mielą studijų kryptį ar profesiją, iš studijų pasiimti tai, kas bus naudinga ateityje, dirbti norimoje srityje ir nesustoti tobulėti.

Aukštojo mokslo sistemai linkime naujų idėjų, racionalių sprendimų ir teigiamų pokyčių, kad studentų pasirinktos studijos taptų sėkmingesnėmis ar net viršytų jų lūkesčius, savo ruožtu LAMA BPO padės įgyvendinti racionalų atėjimo į aukštąjį mokslą ir profesinį mokymą procesą.

LAMA BPO steigėjai yra visi valstybiniai universitetai, vienas privatus universitetas (ISM) ir dvi kolegijos (VK ir TTVAM). LAMA BPO įsikūrusi Kaune, Studentų g. 54.

Daugiau informacijos apie LAMA BPO istoriją.

 

Mėgsti konstruoti „Lego“ ir moki pakeisti dviračio ratą – tapk inžinieriumi. Ateitis garantuota!

By | Naujienos | No Comments

2021-07-13

Ateina ta diena, kai tenka pasirinkti specialybę ir nuspręsti, ką veikti baigus mokyklą. Vienos specialybės kasmet vis populiarėja, todėl juntamas darbuotojų trūkumas, kitų – poreikis mažėja ir gavus diplomą gali būti sunku susirasti darbą. Tad renkantis studijų kryptį neabejotinai verta atkreipti dėmesį į profesijos perspektyvumą ateityje.

Jau dabar aiškiai matomos tendencijos darbo rinkoje, kokių profesijų atstovų trūksta ir kokių reikės ateityje. Su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu Lietuvoje susiduria daugelio sričių bendrovės, o ypač techninių. Pramonėje įsigalint robotams, skaitmeninio valdymo sistemoms ir dirbtiniam intelektui reikia vis daugiau kvalifikuotų specialistų, kurie tai valdytų, kurtų, modernizuotų.

Trūkumas techninių specialybių darbuotojų

Robotizacijos srityje besispecializuojančios įmonės „Elinta Robotics“ direktorius Aurelijus Beleckis tik patvirtino, kad pastaraisiais metais juntamas didžiulis inžinerinių profesijų atstovų poreikis.

„Įvairiose gamybos įmonėse yra didelis „badas“ šių specialistų. Trūksta automatikos specialistų, automatikos sistemų programuotojų, projektuotojų, mechanikų, mechanikų projektuotojų, montuotojų, robotikos programuotojų. O apie itin didelį informacinių technologijų specialistų poreikį jau kalbama seniai – dabar Lietuvoje yra 14 tūkst. IT darbuotojų trūkumas, o per keletą artimiausių metų šis skaičius išaugs dar tris kartus“, – teigia pašnekovas.

A. Beleckis mano, kad tokių darbuotojų trūkumą lemia tai, kad gerokai mažiau žmonių dabar renkasi tiksliuosius mokslus nei anksčiau, nes studijos čia šiek tiek sunkesnės, reikia daugiau pasimokyti, tačiau tikrai „įkandamos“.

„Kai aš prieš 15 metų stojau į Kauno technologijos universiteto automatikos ir valdymo specialybę, buvo kone perpus daugiau stojančiųjų nei dabar. Informacijos apie šią specialybę tuo metu buvo mažai, tai mano sprendimas buvo labiau spontaniškas, bet labai gerai pataikiau, „neprašoviau“. Be abejo, tikslieji dalykai man nebuvo svetimi, būtent į „tiksliukų“ sritį ir ketinau sukti“, – pasakoja A. Beleckis.

Pradėjo nuo žemiausio laiptelio

Jau studijų metais, kaip ir dauguma studentų, A. Beleckis pradėjo dirbti. Iš pradžių dirbo panašioje, bet su automatika nesusijusioje srityje. Vėliau jis įsidarbino vienoje iš „Elintos“ įmonių ir pradėjo nuo žemiausio laiptelio – montuotojo darbo.

„Kaip įprasta didelėse JAV įmonėse, darbuotojai pradeda dirbti nuo vadinamojo „pašto skyriaus“ ir nuo jo kyla karjeros laiptais. Pas mus tas „skyrius“ yra montavimas ir ši taisyklė veikia jau daugiau nei 30 metų. Metus laiko padirbęs montuotojas savo žiniomis jau gali „sutriuškinti“ mokslus baigusį, bet realaus darbo nemačiusį studentą. Žinoma, įgytos teorinės žinios padeda, tačiau prireikia nemažai laiko, kad galėtum jas praktiškai pritaikyti“, – sako įmonės vadovas.

A. Beleckio profesinis kelias buvo nuoseklus: pradėjęs nuo montavimo darbų, jis laiptelis po laiptelio kilo į aukštesnes pozicijas, vėliau teko projektuoti, šiek tiek „pačiupinėti“ programavimo, pradėjus augti darbų kiekiui, atsirado projektai, kuriuos jau tekdavo atlikti savarankiškai, didėjo ir projektų apimtys, atsirado didesnė darbuotojų komanda, o dar po kelerių metų buvo paskirtas technikos direktoriumi, vėliau tapo „Elinta Robotics“ vadovu. Įmonė perėjo į naują sritį – pramonės automatizavimą ir robotizavimą.

Robotai – „ant bangos“

Šiuo metu „Elinta Robotics“ yra viena stipriausių šalyje robotikos įmonių, į Lietuvą atvedusi pasaulyje pirmaujantį robotų gamintoją „Fanuc“.

„Robotų rinka Lietuvoje dar labai jauna, vietos kur plėstis – labai daug. Pradėjome dirbti įvairiose pramonės šakose, robotų poreikis pradėjo augti. Robotinių sistemų kūrimas ir diegimas – daugybės specialistų reikalaujantis darbas, todėl ateityje vis daugiau reikės kvalifikuotų techninių specialybių darbuotojų“, – įsitikinęs įmonės vadovas.

Pasiteiravus, ką patartų jaunimui, ketinančiam šiuo metu rinktis specialybę, A. Beleckis patarė pasižiūrėti, kas vyksta pasaulyje, kaip sparčiai keičiasi ir vystosi technologijos. Norint išlikti rinkoje, reikia eiti koja kojon: „Visuomet yra labai smagu dirbti su naujausiomis, pažangiausiomis technologijomis. Be to ir darbas įdomus tuo, kad niekada nebus monotoniškas.“

Jei jaunuolis mėgsta konstruoti „Lego“, yra laikęs atsuktuvą rankose ir moka dviračiui ratą pakeisti – tai drąsiai gali rinktis inžinieriaus specialybę. Šių specialistų poreikis artimiausiu metu dar labiau išaugs, o po studijų tikrai neliks be darbo.

„Nežinau nė vieno žmogaus, turinčio inžinerinį išsilavinimą, kuris neturėtų darbo. Žinoma, pirmiausiai ta sritis turi traukti ir patikti. Gali būti geras tiktai toje srityje, kuri tau patinka, kuri tave „veža“, kur gerai jautiesi ir gali save realizuoti“, – sako pašnekovas.

Kitas aspektas – klientų ir darbų įvairovė. Pramonė yra labai plati ir skirtinga. Pavyzdžiui, automobilių gamybos pramonėje ir maisto pramonėje vyrauja skirtingi gamybos procesai ir standartai, naudojama skirtinga įranga.

„Kadangi mūsų šalis nėra didelė, todėl tenka dirbti su daug skirtingų pramonės šakų atstovais. Tas yra tikrai įdomu, nes galima susipažinti su skirtinga „virtuve“, įgauti vis naujų patirčių, kurias vėliau bus galima panaudoti nebūtinai toje pačioje srityje“, – pasakoja A. Beleckis.

Dar vienas dalykas, į ką A. Beleckis nori atkreipti dėmesį, kad projektai praktiškai visada būna skirtingi, retai tenka daryti pasikartojantį darbą. Tai reiškia, jog nuolat reikia kūrybiškumo, eksperimentavimo. Žmonėms, mėgstantiems iššūkius, tai ideali terpė atsiskleisti.

„Pasirinkus inžinieriaus specialybę, reikia nusiteikti, kad pradžioje teks pasimokyti, o ne 3–4 metus „atostogauti“ aukštojoje mokykloje. Bet tos pastangos tikrai atsiperka, nes atsivers plačios karjeros galimybės, o įgytos inžinerinės žinios ir mąstymas visada pagelbės nepriklausomai nuo to, kurioje srityje dirbsi. Svarbiausia, savo darbą dirbti noriai, su iniciatyva ir viskuo domėtis“, – pataria robotų specialistas.

LAMA BPO Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS) prašymus į universitetus ir kolegijas teikti ir koreguoti galima iki rugpjūčio 5 d. 12 valandos.

LAMA BPO atstovė spaudai

Erika Vaitkunienė

El. p. atstovas.spaudai@lamabpo.lt

Mob. tel. +370 685 91460

Įsibėgėjo prašymų priimti studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose registravimas

By | Naujienos | No Comments

2021-07-01

Visą mėnesį besitęsiančiame bendrajame priėmime į universitetus ir kolegijas Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS) užsiregistravo 16,5 tūkst. stojančiųjų. Iš jų per 10 tūkst. asmenų jau užpildė pagrindinio priėmimo pirmojo etapo prašymus ir pareiškė daugiau nei 37,7 tūkst. pageidavimų.

Šiuo metu daugumą prašymų studijuoti pateikė ankstesniais metais baigę mokyklas, ir tik maždaug trečdalis – 2021-ųjų abiturientai. Bendrojo priėmimo prašymus teikti ir koreguoti dar galima iki rugpjūčio 5 d. 12 valandos.

Šiuo metu stojantieji į aukštąsias mokyklas savo prašymuose aukščiausiu pageidavimu dažniausiai nurodo Sveikatos mokslų (19 proc.), Verslo ir viešosios vadybos (15 proc.), Socialinių mokslų (13 proc.), Menų (13 proc.), Inžinerijos mokslų (9 proc.) studijų krypčių grupių programas.

Siekiantys studijuoti universitetuose prioritetą teikia studijoms Vilniaus universitete, jį pirmuoju pageidavimu renkasi 1822 asmenys. Toliau rikiuojasi Vytauto Didžiojo, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Kauno technologijos universitetas. Juose studijuoti pageidauja atitinkamai 586, 535 ir 490 asmenų.

Populiarumu jau keletą metų nenusileidžia Medicinos studijų programa tiek Lietuvos sveikatos mokslų universitete, tiek Vilniaus universitete, kuriame nemažai stojančiųjų renkasi Psichologijos, Teisės, Kūrybos komunikacijos, Kriminologijos, Odontologijos, studijų programas. Mykolo Romerio universitete populiari Teisės ir ikiteisminio proceso studijų programa, Vytauto Didžioje universitete – Psichologijos studijų programa, Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarinės medicinos studijų programa taip pat patenka į populiariausiųjų dešimtuką.

Norintys studijuoti kolegijose stojantieji prašymuose dažniausiai nurodo Kauno kolegiją, ją pirmuoju prioritetu pasirinko 636 asmenys, ir Vilniaus kolegiją (542), pirmenybę studijuoti Klaipėdos valstybinėje kolegijoje teikia 228 stojantieji.

Dažniausiai stojantieji renkasi Bendrosios praktikos slaugos studijų programą tiek Vilniaus kolegijoje, tiek ir Kauno kolegijoje. Panašus skaičius stojančiųjų renkasi Kauno kolegijoje vykdomas Kosmetologijos, Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, Logistikos, Burnos higienos studijų programas bei Vilniaus kolegijoje vykdomas Vaikystės pedagogikos, Tarptautinio verslo, Higieninės ir dekoratyvinės kosmetologijos studijų programas.

Per pirmąjį bendrojo priėmimo mėnesį jau įvertinta beveik 600 stojančiųjų į ugdymo mokslų studijų programas motyvacija, iš jų – 569 gavo teigiamą įvertinimą. Motyvacijos įvertinimui iš viso užsiregistravo kiek daugiau nei 1 tūkst. asmenų. Studijuoti pagal ugdymo mokslų studijų programas gali būti pakviesti tik asmenys, turintys teigiamą motyvacijos įvertinimą.

Laikyti vieną ar daugiau stojamųjų egzaminų į meno krypties studijų programas užsiregistravo daugiau nei 1,5 tūkst. stojančiųjų. Juose jau dalyvavo 366 asmenys.

Primename, kad pagrindinė stojamųjų egzaminų sesija vyks iki rugpjūčio 2 d., o motyvacijos vertinimai vyks iki rugpjūčio 3 dienos. Atkreipiamas dėmesys, kad meno krypčių ir ugdymo mokslų studijų programas įtraukti į savo prašymą galima ne vėliau kaip 24 val. iki prasidedant stojamajam egzaminui arba motyvacijos vertinimui. Jų neišlaikęs stojantysis negali dalyvauti konkurse meno krypčių ir ugdymo mokslų studijų programose.

Kadangi siunčiamas tik vienas kvietimas studijuoti, atkreipiame dėmesį, kad labai svarbu teisingai užpildyti prašymą. Pirmuoju pageidavimu stojantysis turėtų nurodyti labiausiai norimą studijų programą su pasirinktu finansavimo šaltiniu ir atitinkamai pagal svarbą išrikiuoti kitus pageidavimus. Pagrindinio priėmimo metu jų į savo prašymą galima įtraukti ne daugiau kaip 9.

Apie pagrindinio priėmimo rezultatus stojantieji bus informuoti rugpjūčio 9 d. tiek informacinėje sistemoje, tiek elektroniniu paštu. Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti tiek elektroniniu būdu (nuo rugpjūčio 9 d. 15 val.), tiek atvykę į aukštąją mokyklą (nuo rugpjūčio 10 d. 8 val.) iki rugpjūčio 12 d. 15 valandos.

Rugpjūčio 13–16 dienomis vyks papildomas priėmimas. Kvietimai studijuoti bus paskelbti rugpjūčio 20 d. iki 12 val.

Daugiau informacijos apie bendrąjį priėmimą galima rasti LAMA BPO tinklalapyje: www.lamabpo.lt.

Motyvuoti abiturientai dėl egzaminų neverkšlena ir tikisi gerų įvertinimų

By | Naujienos | No Comments

2021-06-25

Brandos egzaminų sesija greitai baigsis, abiturientai jau „matuojasi“ būsimas profesijas. Motyvuoti, ambicingų planų turintys ir mokytis netingėję abiturientai brandos egzaminus gliaudo lengvai ir sklandžiai it riešutus bei tikisi aukštų įvertinimų.

Pakalbinome dviejų Kauno gimnazijų – Kauno technologijos universiteto ir „Saulės“ gimnazijos  abiturientus, kurie tarsi sutartinai tvirtino, jog šiemet brandos egzaminai nebuvo sunkūs, o antrus metus besitęsiantis karantinas ir nuotolinis mokymas tikrai nepridarė bėdų laikant valstybinius egzaminus. Tik vieninteliam anglų kalbos egzaminui abiturientai negailėjo kritikos.

Pasirinko laikyti 7 egzaminus

KTU gimnazijos abiturientė Karolina Belousova pasirinko laikyti maksimalų leistiną egzaminų skaičių: lietuvių kalbos ir literatūros, anglų ir rusų kalbų, chemijos, fizikos, informatikos ir matematikos.

„Egzaminų pasirinkimo klausimas nebuvo sunkus – žinau savo silpnąsias ir stipriąsias puses, todėl pasirinkau tuos dalykus, kurie sekasi geriausiai ir kurie suteikia daugiausiai džiaugsmo. Be to, galima pasirinkti laikyti net iki septynių egzaminų, o tai suteikia pakankamai daug laisvės. Stojant į Lietuvos universitetus, stojamasis balas sudaromas iš ne daugiau kaip keturių egzaminų rezultatų“, – pasakoja mergina.

Karolinos egzaminų užduotys šiemet nė kiek nenustebino ir atitiko lūkesčius, išskyrus anglų kalbos egzaminą, kuris pasirodė sunkus, siekiant gauti maksimalų įvertinimą.

„Visgi, reikėtų pastebėti, kad tokie nukrypimai tiesiog parodo sistemos, kai moksleiviai vertinami tik pagal egzaminų rezultatus, netobulumą, o ne vieno egzamino trūkumus. Suprantame, kad žmogus, dėl kiek sunkesnio egzamino nei įprastai nesugebėjęs surinkti 100 balų, vis tiek surinks panašų balų skaičių. Paklaidos tiek į vieną, tiek į kitą pusę galimos, tačiau tokių variantų, kai moksleivis mokėjo dalyką puikiai, o vėliau egzamino neišlaikė arba išlaikė tik patenkinamam lygiui, tikriausiai nebūna“, – įsitikinusi abiturientė.

Nors Karolina domisi įvairiais dalykais, ji ketina rinktis tiksliuosius mokslus, informatikos krypties studijas.

„Nėra vieno dalyko, kuris būtų padaręs lemiamą įtaką šiam pasirinkimui. Tiek polinkis tiksliesiems mokslams, galbūt įgimti gabumai, įdėtas darbas ir pasiekti rezultatai tam tikrose srityse, skatina atmesti vienus variantus ir linkti prie kitų. Mokytojų įkvepiantys pavyzdžiai, smalsumas, motyvuojantys iššūkiai taip pat prisideda prie pasirinkimo“, – sako KTU gimnazijos abiturientė.

Egzaminai šiek tiek „palengvinti“

KTU gimnazijos abiturientas Justas Petrauskas taip pat rinkosi beveik maksimalų egzaminų skaičių – net šešis: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, biologijos, chemijos, istorijos ir anglų kalbos valstybinius egzaminus.

„Bendras įspūdis iš šių metų egzaminų (tų, kuriuos jau teko laikyti) – jie gana šabloniški, parinktos tradicinių tipų užduotys ir temos. Tai nereiškia, kad turinio prasme egzaminai pasidaro paprastesni, bet gali būti, kad mažiau originalumo ir pamąstymo reikalaujančių užduočių pateikimu siekiama abiturientams šiek tiek „palengvinti“ sąlygas, turint omenyje visus nuotolinio mokymosi sunkumus. Kai užduotys yra nepaprastai panašios į daugybę ankstesnių (tarkime, biologijos egzamino) ar nereikalauja per didelio originalumo (lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rašinių temos), gali susidaryti įspūdis, jog taip padaryta tikslingai, siekiant šiek tiek abiturientams pagelbėti, tuo pačiu niekaip oficialiai neindikuojant kokio nors egzaminų palengvinimo. Nė viename iš kol kas laikytų egzaminų didelių staigmenų nebuvo“, – savo nuomonę išsakė Justas.

Jis planuoja rinktis filosofijos, politikos ir ekonomikos studijas Jungtinėje Karalystėje.

Chemija ir biologija – įdomūs mokslai

KTU gimnazijos abiturientė Justė rinkosi laikyti penkis brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, matematikos, chemijos ir biologijos. „Šiuos penkis egzaminus laikiau todėl, nes jų reikia stojant į universitetą, bet chemiją ir biologiją būčiau pasirinkus bet kokiu atveju, nes šie mokslai man yra be galo įdomūs“, – sako Justė.

Abiturientės nuomone, visi egzaminai buvo tikrai „įkandami“. „Šiemet buvo parinktos labai geros lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rašinių temos, biologijos egzaminas buvo kiek kitoks nei ankstesni egzaminai, bet tikrai nesudėtingas. Anglų egzaminas buvo keistokas, nes turėtų testuoti B2 lygio žinias, tačiau buvo vartojami C1 lygio žodžiai. Matematikos egzaminas buvo tikrai normalaus lygio. Kaip pasiseks egzaminuose, priklauso nuo kiekvieno individualaus pasiruošimo ir savijautos. Tikiuosi, kad egzaminų rezultatai bus virš 90 balų, o kaip jau bus, taip bus“, – sako Justė.

Mergina planuoja studijuoti maisto technologijas Olandijoje. Šią sritį pasirinko, nes joje gausu praktinio chemijos ir biologijos žinių taikymo. Be to, ši mokslo šaka yra labai perspektyvi ir atitinka jos interesus.

Tikisi aukštų įvertinimų

KTU gimnazijos abiturientas Titas Povilaitis pasirinko laikyti taip pat penkis egzaminus: trys iš jų labiau „tradicinius“ – lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos ir matematikos. Taip pat dar istorijos egzaminą, kuris ne tik reikalingas jo pasirinktai studijų krypčiai universitete, tačiau ir dėl to, jog tai mokslas, kuriuo vaikinas domisi laisvalaikiu. Penktąjį egzaminą laikys chemijos, nes šis dalykas jam labai patinka nuo pat pirmųjų jo mokymosi metų ir buvo gana lengvas.

Tito nuomone, pirmasis buvęs lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas buvo lengvesnis nei pernai. Temos, ypač samprotavimo rašinio, pasirodė gerokai platesnės, dėl to buvo lengviau ir laisviau pasirinkti autorius argumentacijai. Jis pasirinko rašinį rašyti tema „Kaip žmogus elgiasi grėsmės akivaizdoje?“

„Egzaminas atrodė paprastesnis, todėl prognozuočiau, jog turėčiau surinkti ne mažiau nei 86 balus. Matematikos egzaminas taip pat nepasirodė labai sudėtingas – užduotys suprantamos, buvo tikrai labai lengvų, bet kelios ir aukštesnio lygio (kaip ir priklauso brandos egzaminui). Paskelbus egzamino atsakymus, palyginau juos su savo atsakymais, tai jei viską gerai perrašiau iš juodraščio į atsakymų lapą, turėtų būti 97–100 balų“, – teigiamai egzamino užduotis ir savo galimybes vertina Titas.

Kita vertus, anglų kalbos egzaminas sukėlė šiek tiek sumišimo. „Išsprendę labai daug ankstesnių egzaminų ir nemažai praktikavęsi, atrodė, turėtume ramiai ir labai gerai išlaikyti anglų kalbos egzaminą, bet šiais metais jis tikrai nebuvo vienas iš lengvųjų – klausymo testas buvo su gana daug „kabliukų“ ir apskritai garso įrašas buvo ne visiškai aiškus. Skaitymo dalis nebuvo B2 lygio (kaip rašoma anglų kalbos egzamino programoje), o galiausiai mane ir mano klasės draugus išmušė iš vėžių rašymo dalis, nes antroje rašymo užduotyje prašė parašyti naujo formato rašinį. Bent jau kalbėjimo dalis neturėjo naujovių. Bet apskritai anglų kalbos egzaminas nebuvo panašus į B2 lygio egzaminą, dėl to, mano manymu, moksleivių atžvilgiu nesąžininga. Manau, jog yra du keliai – arba egzaminas turėtų būti iš tikrųjų parengtas pagal B2 kalbos mokėjimo lygį, arba oficialiai būtų pripažinta, kad egzaminas yra C1 lygio ir kad šis lygis būtų įrašytas į abituriento brandos atestatą, o ne žemesnis B2.

Tito stojimo į universitetą kelias prasidėjo jau maždaug sausio mėnesį, kada pradėjo rengti dokumentus universitetui. Jis labai norėjo studijuoti Sciences Po (pilnas universiteto pavadinimas – Paryžiaus politikos mokslų institutas). Vaikinas pasakojo, kad šis universitetas yra vienas geriausių politikos mokslų ir tarptautinių santykių srityje (tarptautiniuose reitinguose nusileidžia tik Harvardo universitetui). Studijuoti Sciences Po jį paskatino susidomėjimas istorija, užsienio kalbomis ir kitais socialiniais mokslais. Taip pat begalinis noras keliauti, pažinti naujas kultūras.

„Stojimo procesas buvo gana ilgas – reikėjo paruošti nemažai dokumentų, parašyti esė pasirinkta tema, motyvacinį laišką ir kt. Tik paruošus juos, išrenkami geriausi kandidatai ir kviečiami į interviu su Sciences Po komisija. Džiaugiuosi, kad man pavyko ir jau kovo mėnesį po visų stojimo procedūrų gavau pranešimą, jog esu priimtas į šį universitetą“, – pasakoja Titas.

Svajonių profesija – mokytoja

Kauno „Saulės“ gimnazijos abiturientės Eglės Tauraitės svajonių profesija – mokytoja, tad šiemet ji tikisi įstoti į dalyko pedagogikos studijas Vilniaus universitete.

„Mokytoja noriu būti jau labai ilgai, tad įkvėpta savo dabartinių mokytojų ir jausdama palaikymą iš šeimos, tvirtai jaučiuosi dėl savo pasirinkimo“, – sako Eglė.

Abiturientė pasirinko laikyti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir istorijos valstybinius brandos egzaminus. Būtent šių egzaminų rezultatų reikia stojant į universitetą. Užsienio kalbos valstybinio egzamino ji nelaikys, nes jau yra išsilaikiusi tarptautinį anglų kalbos egzaminą.

„Nors gimnazijos bendruomenė su pandemijos iššūkiais susitvarkė puikiai, kaip ir daugelis abiturientų, nerimą dėl egzaminų jaučiau, nes 11-oje klasėje prasidėjęs karantinas ir nuotolinis mokymasis tikrai sukėlė daug klausimų ir abejonių dėl artėjančių egzaminų. Vis dėlto atsivertusi lietuvių kalbos egzamino užduotį, apsidžiaugiau, nes siūlomi autoriai buvo išnagrinėti pamokose, tad remtis jais ir parašyti rašinį šių metų temomis nebuvo keblu, o ir pačios temos buvo aktualios bei įdomios, todėl tikiuosi gerų rezultatų, nors, žinoma, „koją pakišti“ galėjo jaudulys rašymo metu“, – pasakoja abiturientė.

Labiausiai ji nerimavo dėl matematikos egzamino. „Nors nepavyko išspręsti visų užduočių, manau, buvo „įkandamų“ uždavinių, dėl kurių galiu jaustis užtikrinta, kad galiu gauti aukštą rezultatą. Teko girdėti visokių nuomonių apie egzaminą (vieniems buvo labai sunkus, kitiems – vienas lengviausių), o tikruosius 100-ukus nulems paskutinieji ir sunkiausieji uždaviniai“, – sako Eglė.

Neįsivaizduoja gyvenimo be matematikos

Kauno „Saulės“ gimnazijos abiturientas Egidijus Sinkevičius šiemet nusprendė laikyti keturis valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, anglų kalbos bei informatikos.

„Šių egzaminų rezultatai yra reikalingi mano pasirinktai studijų krypčiai (matematikos mokslai). Buvau pasirinkęs laikyti ir geografijos egzaminą, bet egzamino atsisakiau. Kadangi nebuvau tikras, ar sugebėsiu pasiruošti informacinių technologijų egzaminui mokydamasis B lygiu, tačiau išsikėliau sau iššūkį“, – apie egzaminų pasirinkimą kalbėjo Egidijus.

Abiturientas pergyveno, kad karantino sąlygos ir nuotolinis mokymasis galėjo „pakišti koją“, tačiau egzaminų užduotys jį nustebino teigiamai.

„Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rašinių temos ir rekomenduojami autoriai buvo ypač parankūs, o papildomos 15 minučių labai pravertė, kadangi viso karantino laikotarpio metu rašinius rašydavome kompiuteriu. Didžiausią baimę jaučiau prieš informatikos egzaminą, nes ruoštis jam pradėjau labai vėlai ir tai dariau savarankiškai, kadangi ne visos egzaminui reikalingos temos įeina į B lygio kurso programą“, – sako vaikinas.

Visgi didelės pastangos atsipirko ir egzamino metu jam pavyko teisingai išspręsti visas užduotis. Matematikos egzaminas buvo lengvai įkandamas, kadangi matematika yra jo mėgstamiausias dėstomas dalykas mokykloje. Jos žinias papildomai gilino ir Vilniaus universiteto Lietuvos jaunųjų matematikų mokykloje.

„Dėl šių priežasčių į egzaminą ėjau pasitikėdamas savo jėgomis, be jokio streso, o pamatęs užduotis nudžiugau ir jas išsprendžiau greitai bei užtikrintai. Kita vertus, anglų kalbos egzaminas buvo vienas sunkiausių per pastaruosius kelerius metus, ypač nustebino rašymo dalis, kurioje reikėjo panaudoti egzaminuose retai pasitaikantį rašinio tipą. Kalbėjimo dalis taip pat privertė nerimauti. Labai tikiuosi gauti aukštesniojo lygio rezultatus iš kiekvieno laikyto egzamino, ypač iš matematikos, iš kurios viliuosi gauti netgi patį aukščiausią įvertinimą, tačiau visų egzaminų įvertinimų laukiu su nekantrumu!“, – sako optimistiškai nusiteikęs Egidijus.

Kalbant apie studijas, šiuo metu jis svarsto tarp dviejų variantų: likti Kaune ir studijuoti Kauno technologijos universitete taikomąją matematiką (platesnę matematikos sritį) arba vykti į Vilnių ir studijuoti finansus (konkretesnę matematikos kryptį) ISM Vadybos ir ekonomikos universitete.

„Vis dėlto studijos gimtajame mieste traukia labiau, kadangi studijuodamas taikomąją matematiką turėčiau galimybę papildomai įgyti pedagogo kvalifikaciją greta pagrindinių studijų. Dar nesu apsisprendęs, kuo tiksliai norėčiau tapti ateityje, tik žinau, kad neįsivaizduoju savo gyvenimo be matematikos. Štai kodėl noriu plačiau pažinti šį mokslą ir sužinoti įvairių jo pritaikymo sričių. Tikiu, kad malonumą jausčiau ir skleisdamas matematikos žinias kitiems, todėl mokytojo profesija yra vienas iš mano pasirinkimų, kuriam didelę įtaką padarė tiek šio dalyko mokytoja, tiek draugų, kurie kreipdavosi į mane pagalbos, paskatinimai“, – sako būsimasis matematikos mokytojas.

 

LAMA BPO atstovė spaudai

Erika Vaitkūnienė

El. p. atstovas.spaudai@lamabpo.lt

Mob. tel. +370 685 91460

 

Prasideda stojamųjų egzaminų sesija

By | Naujienos | No Comments

2021-06-14

Norintys stoti į meno studijų krypčių grupės programas kviečiami teikti prašymus ir dalyvauti stojamųjų egzaminų sesijoje, kuri vyks nuo birželio 14 iki rugpjūčio 2 dienos. Rezultatai bus skelbiami iki rugpjūčio 4 dienos.

Į prašymą įtraukti meno studijų krypčių grupės studijų programas, į kurias numatyta laikyti egzaminus, galima likus ne mažiau kaip 24 val. iki stojamojo egzamino pradžios. Atkreipiame dėmesį, kad jaunuoliai, dalyvavę pavasario stojamųjų egzaminų sesijoje ir neišlaikę stojamojo egzamino, jo perlaikyti pagrindinės stojamųjų egzaminų sesijos metu nebegalės, tačiau galės pretenduoti į kitas menų studijų programas.

Asmeniui, užsiregistravusiam sistemoje ir į savo prašymą įtraukusiam meno studijų krypties programas, skiltyje „Stojamieji egzaminai“ bus priskiriami visi egzaminai, kuriuos reikia išlaikyti norint pretenduoti į pasirinktų studijų programų valstybės finansuojamas vietas.

Prašymai dalyvauti stojamųjų egzaminų sesijoje teikiami per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) tinklalapį, prisijungiant prie Bendrojo priėmimo informacinės sistemos (BPIS).

Stojamųjų egzaminų tvarkaraščiai skelbiami LAMA BPO tinklalapyje.

Pageidaujantiems studijuoti ugdymo mokslus prasideda motyvacijos vertinimas

By | Naujienos | No Comments

2021-06-08

Nuo šiandien iki rugpjūčio 3 d. vyks stojančiųjų į ugdymo mokslų studijų programas motyvacijos vertinimas. Jo metu siekiama įvertinti stojančiojo profesinės veiklos pasirinkimo motyvus, turimą patirtį, asmenines savybes ir vertybines nuostatas. Pretenduoti į bet kurią ugdymo programą, kurią baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, gali tik teigiamą motyvacijos įvertinimą gavę stojantieji.

Į savo prašymą Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS) įtraukęs ugdymo mokslų studijų programą stojantysis turi pasirinkti tinkamą motyvacijos vertinimo datą iš jam siūlomų dienų (detali informacija dėl prisijungimo motyvacijos vertinimo pokalbiui nuotoliniu būdu stojančiajam bus išsiųsta el. paštu likus ne mažiau kaip 12 val. iki motyvacijos vertinimo). Motyvacijos vertinimui galima registruotis ne vėliau kaip 24 val. iki pasirinktos motyvacijos vertinimo datos. Apie rezultatus stojantieji bus informuoti tiek BPIS, tiek elektroniniu paštu.

Šiuo metu motyvacijos vertinimui užsiregistravo 568 stojantieji. Praėjusiais metais bendrojo priėmimo metu motyvacijos vertinime dalyvavo 1 633 stojantieji. Iš jų teigiamą įvertinimą gavo 1 579 asmenys, o studijų sutartis pedagogo kvalifikaciją teikiančiose studijų programose sudarė 901 studentas.

Daugiau informacijos apie bendrąjį priėmimą galima rasti LAMA BPO tinklalapyje: www.lamabpo.lt.

Prasidėjo bendrasis priėmimas į universitetus ir kolegijas

By | Naujienos | No Comments

2021-06-01

Nuo šiandien norintys stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas kviečiami teikti prašymus Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS), jungiantis per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) tinklalapį. Šiemet studijų programas siūlo 16 universitetų ir 19 kolegijų. Valstybės lėšomis numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių: 8,4 tūkst. į universitetus, 4,3 tūkst. į kolegijas.

Priėmimą sudaro du etapai: pagrindinis ir papildomas. Pagrindinio priėmimo prašymus stojantieji gali registruoti iki rugpjūčio 5 d. 12 valandos. Visą šį laikotarpį, atsižvelgiant į brandos egzaminų rezultatus, į prašymą įtrauktus pageidavimus galima pildyti, išbraukti, keisti jų eiliškumą, pasirinkti studijų formą ir finansavimo pobūdį. Šio etapo rezultatai bus skelbiami rugpjūčio 9 dieną. Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti tiek elektroniniu būdu (nuo rugpjūčio 9 d. 15 val.), tiek atvykę į aukštąją mokyklą (nuo rugpjūčio 10 d. 8 val.) iki rugpjūčio 12 d. 15 valandos.

Pagrindinio priėmimo metu nuo birželio 8 d. iki rugpjūčio 3 d. vyks stojančiųjų į ugdymo mokslų studijų programas motyvacijos vertinimas. Stojamųjų egzaminų į menų studijas sesija vyks nuo birželio 14 d. iki rugpjūčio 2 d. Kaip ir iki šiol, pretenduoti tiek į bet kurią ugdymo programą, kurią baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, tiek į meno krypčių studijų programas gali tik teigiamą įvertinimą gavę stojantieji.

Nuo rugpjūčio 13 d. iki rugpjūčio 16 d. stojantieji galės teikti prašymus dalyvauti papildomame priėmime. Į valstybės finansuojamą studijų vietą galės pretenduoti tik asmenys, pagrindinio priėmimo metu nesudarę jokios sutarties arba sudarę valstybės nefinansuojamų studijų sutartį. Šiuo laikotarpiu taip pat numatytas ir motyvacijos vertinimas tiems, kurie jame nedalyvavo pagrindinio priėmimo metu. Kvietimų studijuoti stojantieji sulauks rugpjūčio 20 d.

Atkreipiame dėmesį, kad nuo šių metų pakito minimalieji reikalavimai stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas. Abiturientai, pretenduojantys stoti į valstybės finansuojamas vietas, turi būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir laisvai pasirenkamo dalyko. Pakanka visų šių egzaminų minimalios išlaikymo ribos – 16 balų. Stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijų programas taikoma išimtis – jiems matematikos egzamino laikyti nebūtina. Stojantiesiems į valstybės nefinansuojamas vietas pakanka vieno valstybinio brandos egzamino.

Kaip ir iki šiol bus skaičiuojamas ir mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkis. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6.

Primename, kad minimalus konkursinis balas stojant į universitetus turi būti ne mažesnis kaip 5,4, į kolegijų valstybės finansuojamas vietas – 4,3, į valstybės nefinansuojamas vietas – kaip nurodyta kolegijos priėmimo taisyklėse.

Visą informaciją apie bendrąjį priėmimą galima rasti LAMA BPO tinklalapyje: www.lamabpo.lt.