All Posts By

odeta

Studijos pirmakursių akimis

By | Naujienos | No Comments

2021-10-12

Praėjus pirmajam studijų mėnesiui, pakalbinome trijų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentus, kokiomis nuotaikomis jie dabar gyvena, kokia buvo studijų pradžia, ar lūkesčiai pasiteisino ir kas turėjo įtakos jų studijų pasirinkimui.

Vilniaus universiteto (VU) pirmakursiai Morta Mačiulaitytė ir Vilius Vaitkus baigė Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnaziją, Agnė Urbonaitė – Šiaulių Juliaus Janonio gimnaziją. Morta pasirinko studijuoti odontologiją, Agnė – aukštųjų technologijų fiziką ir verslą, o Vilius – Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studijas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) pirmakursiai kauniečiai Balys Žaliūnas ir Greta Žinevičiūtė iš gimtojo miesto neišvyko – baigę LSMU gimnaziją, jie pasirinko medicinos studijas.

Kauno technologijos universiteto (KTU) pirmakursiai Kipras Lukoševičius ir Paulius Jasėnas baigė Panevėžio Juozo Balčikonio gimnaziją, Saulė Šeputytė – Kauno Palemono gimnaziją. Kipras šiuo metu studijuoja mechanikos inžineriją, Paulius pasirinko programų sistemas, o Saulė – verslo ir antreprenerystės studijas. Visi kalbinti pirmakursiai šias studijų programas savo pageidavimų sąraše rinkosi pirmuoju prioritetu ir įstojo per pagrindinį priėmimo etapą.

LSMU studijos pateisino lūkesčius, mokytis įdomu

LSMU gimnazijos abiturientai Balys Žaliūnas ir Greta Žinevičiūtė puikiai išlaikė brandos egzaminus ir turėjo tokį konkursinį balą, kad galėjo rinktis bet kurias studijas. Balys pasakojo, kad išties ilgai galvojo, kokią studijų kryptį pasirinkti, nes mokykloje daugelis dalykų puikiai sekėsi. Įdomiausios jam buvo chemijos ir biologijos pamokos, todėl ateitį planavo sieti su šių dalykų žinių pritaikymu.

„Visus 12 mokyklos metų vyko „plano A“ paieškos, o būtent medicina visada buvo mano „planas B“. Tačiau diena, kai reikėjo pateikti galutinius studijų pasirinkimus LAMA BPO sistemoje, išaušo greičiau nei atrodė ir, kadangi „plano A“ visgi nepavyko sugalvoti, teko pasirinkti „planą B“, – pasakojo Balys.

Kitų alternatyvų vaikinas neturėjo, nes buvo užtikrintas, kad pavyks įstoti į norimą studijų programą – jo konkursinis balas buvo 10,14. „Pirmas įspūdis aukštojoje mokykloje buvo tikrai geras. Labai džiaugiuosi, nes visi grupiokai yra tikrai be galo nuoširdūs, empatiški ir draugiški. Dėstytojai taip pat nenuvylė – paskaitos aiškios ir kokybiškos. Be to, dažnai paskaitos būna įrašomos, tad jas galima peržiūrėti dar kartą grįžus namo, o tai tikrai padeda mokytis“, – pasakojo Balys.

Apie pačias studijas Balys pilnos nuomonės dar neturi, nes medicinos studijos LSMU vyksta ciklais, t. y. tam tikrą laiką studentai mokosi tik vieno dalyko. Pavyzdžiui, vieni mokslo metus pradeda nuo anatomijos, kiti nuo citologijos bei parazitologijos, vėliau pereinama prie kitų ciklų. „Mūsų grupei mokslo metus teko pradėti nuo fizikos. Fizika mokykloje nebuvo mano mėgstamiausia pamoka, todėl, deja, negaliu sakyti, jog studijų pradžia yra be galo įdomi. Tačiau, kiek teko kalbėti su draugais, kurie šiuo metu mokosi kitus ciklus, tai pačios studijos skamba tikrai smagiai ir įdomiai. Kalbant apie patį mokymąsi, jis tikrai skiriasi nuo mokyklos. Studentai, kitaip nei mokykloje, gauna žymiai daugiau savarankiško darbo, neretai tenka „pasukti galvą“ kaip geriau susiplanuoti mokymosi laiką, nes paskaitos būna tiek anksti ryte, tiek vakare. Tačiau įdėjus šiek tiek darbo bei pastangų, viską pavyksta susiplanuoti ir įgyvendinti“, – optimistiškai kalbėjo Balys.

Gretos pasirinkimui įtakos turėjo universiteto vieta bei ciklinis studijų organizavimo būdas. Iš viso ji buvo pateikusi 5 pageidavimus, visos alternatyvios studijų programos taip pat vykdomos Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Jos konkursinis balas buvo 9,89, tačiau laukiant atsakymo ar įstojo, visgi jaudulio būta. „Sužinojus, jog įstojau labai džiaugiausi, nes nebuvau visiškai tikra, jog pavyks įstoti į valstybės finansuojamą vietą“, – prisiminė mergina.

„Pirmasis įspūdis universitete buvo tai, jog teks bendrauti su labai daug dėstytojų ir bus žymiai daugiau nuolatinių pokyčių nei mokykloje. Rugsėjo 17 dieną jau įvyko baltų chalatų šventė, kurios metu medicinos studijų pirmakursiai gavo savo pirmuosius chalatus ir oficialiai tapome universiteto bendruomenės dalimi. Kadangi medicinos studijų pirmakursiams pirmąsias dvi savaites vyko įvadas į studijas, tai dar tik visai neseniai prasidėjo „tikrosios“ studijos. Mokymosi krūvis tikrai didesnis nei mokykloje, tačiau studijos pateisino lūkesčius, mokytis įdomu, nes teorines žinias galime pritaikyti praktiškai laboratorinių darbų metu. Tolimesni planai yra neapsiriboti vien tik privaloma studijų medžiaga, tačiau nuolat domėtis plačiau ir tobulėti visapusiškai“, – sakė Greta.

Pirmas įspūdis VU: intelektualus jaunimas, motyvuoti protai ir širdys

„Pirmasis įspūdis aukštojoje mokykloje buvo labai geras, pirmiausia, žinoma, teko neformaliai susipažinti su kursiokais ir kuratoriais, iš karto pasijutau esanti savo vietoje. Fakulteto administracija taip pat paliko gerą įspūdį, puikiai geba kurti bendruomeniškumo bei pasididžiavimo, kad studijuoji būtent šiame universitete ir fakultete, jausmus“, – pirmus įspūdžius pasakojo Agnė Urbonaitė, studijuojanti VU aukštųjų technologijų fiziką ir verslą.

Merginą tikslieji mokslai domino dar progimnazijoje, tad fiziką studijuoti nusprendė jau 10-oje klasėje, kai reikėjo susidaryti individualų ugdymo planą. Dvyliktoje klasėje pradėjo svarstyti ir apie ekonomikos bei politikos mokslų studijas, tad fizika ir verslas atrodė geras kompromisas, kad nereikėtų atsisakyti seniai pasirinkto kelio, bet ir įgytų kompetencijų ekonomikos/ verslo srityje.

„Abejonių, kad įstosiu, neturėjau, nes mano konkursinis balas buvo aukštas – 9,6. Įstojau per pagrindinį priėmimą. Ko gero, buvo sunku suvokti ir aprėpti faktą, kad jau tikrai būsiu studentė, o nebe mokinė. Universitete vykusi rugsėjo 1-osios eisena, kurioje dauguma dalyvių buvo pirmakursiai, tik dar labiau sustiprino jausmą, kad pasirinkau tinkamą fakultetą dėl jame esančios bendruomenės. Studijuoti pakankamai įdomu, žinoma, kaip visada yra paskaitų, kurios labiau patinka, yra tokių, kurios mažiau. Sunku pasakyti, ar studijos pateisino lūkesčius, nes jų neturėjau. Žinojau, kad bus sunku mokytis, bet vis tiek buvo nemažas šokas ir yra sunkiau nei tikėjausi, nes skirtumai tarp mokyklos ir universiteto yra dideli“, – pasakojo Agnė.

Morta Mačiulaitytė laikė penkis brandos egzaminus, iš visų gavo šimtukus ir su 10,00 konkursiniu balu pasirinko VU odontologijos studijas. „Odontologiją sugalvojau studijuoti likus mėnesiui iki prašymų teikimo, mane sužavėjo šios specialybės karjeros galimybės ir perspektyvi ateitis, be to, medicinos mokslų pasaulis man niekada nebuvo svetimas, todėl nuo mažens žavėjausi žmogaus biologija. LAMA BPO užpildžiau penkis pageidavimus, keturi iš jų buvo odontologijos programos, skyrėsi tik finansavimo pobūdis ir aukštoji mokykla. Alternatyva buvo – chemija (ir galbūt jos pedagogika). Turėdama tokį konkursinį balą, tiesą sakant, neabejojau, kad įstosiu. Tačiau kvietimų dieną vis tiek buvo jaudulio, o pamačiusi kvietimą studijuoti Vilniaus universitete apsidžiaugiau, nors tai ir nebuvo labai netikėta“, – pasakojo Morta.

Praėjus mėnesiui nuo studijų pradžios, kol kas mergina yra labai patenkinta tiek studijų programa, tiek dėstytojais. „Pirmosios savaitės nebuvo sunkios, tačiau iš karto buvo aišku, kad mokytis reikės ir lengva nebus. Esu nusiteikusi sunkiam darbui, todėl ir motyvacijos turiu daug. Dauguma paskaitų įdomios, sužinau daug naujų dalykų, aišku, yra ir mažiau įdomių dalykų, bet suprantu, jog prasmingų. Visiškai nesigailiu dėl savo pasirinkimo ir tikiu, jog ateityje manęs laukia tik dar geresnių ir įdomesnių dalykų“, – studijų pradžia džiaugiasi penkis 100-ukus iš brandos egzaminų surinkusi Morta.

Vilius Vaitkus pasakojo, kad ilgai teko tęsti pasirinkimų kelionę, kol galų gale apsistojo ties Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) siūlomomis studijomis. „Norai buvo kraštutiniai: nuo džiazo gitaros LMTA iki tarptautinių santykių LKA, tačiau skaitant VU studijų programas akys ir mintys pasiliko ties TSPMI komunikacijos bei istorijos studijomis. Asmeninės savybės, ir tiek, kiek spėjau save pažinti, paskatino jas iškelti aukščiausiai. Mano konkursinis balas buvo 8,76, todėl širdyje kažkas ramiai kuždėjo, kad įstosiu. Tačiau, be abejo, žinia, jog patekau į TSPMI, pradžiugino ir nuramino mane, ir visą šeimą, sukėlė pasididžiavimo jausmą pažįstamiems žmonėms!“, – prisiminė Vilius.

Pirmasis įspūdis TSPMI pirmakursiui ir buvo toks, kokio buvo galima tikėtis: intelektualus jaunimas, motyvuoti protai ir širdys. Viliaus sesuo yra skandinavistikos bakalaurė, todėl VU aplinka jam nebuvo svetima, kaip ir noras čia mokytis. Rugpjūčio 29 dieną vyko dienos stovykla „Diskursas TSPMI“, kurioje „apsitrynė“ pirmakursiai, buvo organizuojamos veiklos, skatinusios bendradarbiavimą, diskutavimą ir argumentavimą, supažindinta su draugijomis.

„Didelė padėka Studentų atstovybei už darbą, kuri nenustoja mūsų stebinti! Jau praėjo daugiau nei mėnuo studijuojant. Lūkesčių studijoms neturėjau, tik abstrakčiai žinojau, ko tikėtis, bet pateisino su kaupu! Studijos tikrai nenuvylė, sudomino ir žadina smalsumą prieš kiekvieną seminarą. Mokymosi metodika žymiai skiriasi nuo mokyklinės, tačiau priprantama lengvai. TSPMI pirmas kursas plečia akiratį, įtraukia į pažinimo kelią ir skatina mąstyti, pažvelgti į įvairius dalykus iš kelių pusių. Esu motyvuotas studijuoti čia. Studijos skatina norą mokytis ir pažinti, gilina supratimą ir smalsumą apie pasaulyje vykstančius ekonominius ir politinius virsmus. Esu patenkintas ir net laimingas!“, – mintimis dalijosi Vilius.

KTU studentus džiugina ir studijos, ir papildomos veiklos

„Studijos pateisina lūkesčius, nes iš draugų pasakojimų ir informacijos internete žinojau, ko tikėtis. Mokytis įdomu, kol kas ganėtinai lengva, palyginus su intensyvumu gimnazijoje. Ketinu dalyvauti ir popaskaitinėse veiklose – studentų mokslinėje draugijoje, groti kapeloje, taip pat turiu svajonę įstoti į doktorantūrą“, – apie pirmuosius įspūdžius KTU pasakojo Kipras Lukoševičius, gimnaziją baigęs su pagyrimu.

Gimnazijoje jis didžiąją laisvo laiko dalį leido robotikos būrelyje „JBG robotics“. Ten sužinojo, kad sekasi ir patinka inžinerija, tad liko nuspręsti tarp elektronikos ir mechanikos inžinerijos. „Pasidomėjęs studijų programomis ir nusprendęs, kad man labiau patinka braižyti, modeliuoti, pasirinkau mechanikos inžineriją. Dar turėjo įtakos socialiniai tinklai, kur dažnai buvo reiškiama nuomonė, kad gerų mechanikos inžinierių trūksta rinkoje. Tai užtikrino mano sprendimą ką studijuoti“, – tvirtino Kipras.

Turėdamas 9,8 konkursinį balą, Kipras buvo užtikrintas, kad pateks į norimą studijų programą. Pirmasis įspūdis aukštojoje mokykloje – viskas atrodė itin painu ir skubu. Dabar studentas jau prisitaikė prie gyvenimo ritmo ir randa laisvo laiko studentų popaskaitinėms veikloms.

Paulius Jasėnas tiksliai žinojo, ką ir kur nori studijuoti, todėl net nedvejodamas pasirinko programų sistemas. Daug įtakos pasirinkimui turėjo gimnazijos mokytoja, kuri taip pat dėsto šiame universitete, ir draugai, kurie čia studijuoja. Taip pat apie studijas daug informacijos surado KTU interneto svetainėje.

„Pirmosios dienos universitete buvo keistos ir neramios. Daug nežinomų dalykų teko išsiaiškinti ir nemažai laiko praleisti skaitant informaciją internete ar klausiant draugų. Taip pat vyko įvairūs susipažinimo renginiai prieš mokslo metų pradžią, įskaitant pirmakursių krikštynas. Po mėnesio studijų kasdieniai dalykai po truputį pradėjo stoti į savo vietas. Studijos susidarytus lūkesčius pateisino, tačiau nepralenkė. Mokytis nėra labai sunku, tačiau prieš atsiskaitymus tenka paplušėti stipriau. Vis dėlto nenuostabu, skiriasi mokyklos ir universiteto mokymosi stiliai, reikia išmokti dirbti savarankiškai. Studijos po truputį darosi vis įdomesnės, todėl tikiuosi smagiai praleisti ateinančius 4 bakalauro metus“, – pasakojo Paulius.

Saulė Šeputytė verslo ir antreprenerystės studijas KTU atrado po ilgos savęs paieškos mąstant apie ateities karjerą – dalyvaudavo įvairiose paskaitose, aukštųjų mokyklų mugėse, diskutuodavo su artimaisiais ir pažįstamais. Mergina sako, kad turėdama aukštą konkursinį balą, neturėjo abejonių kad įstos į norimą specialybę. Gavusi pakvietimą ji nudžiugo, atslūgo šiokia tokia nerimastinga įtampa.

„Pirmas įspūdis universitete buvo ganėtinai geras, pati aukštosios mokyklos atmosfera buvo maloniai neįprasta. Jau turėjome bendras krikštynas rugsėjo 1-ąją. Taip pat buvo veiklų su savo fakultetu ir studijų grupe. Tačiau pradžioje buvo kiek sudėtinga susidėlioti laiką, nes universitete mokymosi specifika skiriasi nuo to, kaip buvau įpratusi mokytis mokykloje. Nepaisant to, labai smagu vis labiau įsitraukti į visą universiteto kultūrą, pažinti vis daugiau studentų, dalyvauti įvairiose veiklose. Mokytis, nors ir kiek sudėtinga, yra įdomu, nes pasirinkta programa išpildo turėtus lūkesčius. Šiuo metu pagrindiniai planai yra „įsivažiuoti“ į studijas ir kokybiškai įsitraukti į papildomas veiklas universitete“, – sakė Saulė.

 

Stojantieji į aukštąsias mokyklas šiemet sudarė beveik 19 tūkst. sutarčių

By | Naujienos | No Comments

2021-08-24

 Šiemet naujus mokslo metus pradės 18 769 pirmakursiai (2020 m. – 20 269), iš kurių 12 560 studijuos valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose (2020 m. – 13 465). Universitetuose stojantieji sudarė 10 579 studijų sutartis (2020 m. – 11 708), o kolegijose – 8 190 sutarčių (2020 m. – 8 561). Šių metų Lietuvos abiturientai sudarė 11 589 studijų sutartis (2020 m. – 11 370).

Aukštosios mokyklos (16 universitetų ir 19 kolegijų) 2021 m. bendrojo priėmimo metu stojantiesiems pasiūlė 610 studijų programų (2020 m. – 618). Priėmimas įvyko į 569 programas (2020 m. – 581). Bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas metu prašymus LAMA BPO pateikė ir bent vieną pageidavimą įrašė 26 442 brandos atestatą turintys asmenys (2020 m. – 30 282). Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus minimalius rodiklius valstybės finansuojamoms vietoms užimti ar studijų stipendijai gauti tenkino 15 934 asmenys (2020 m. – 16 868).

Stojantieji į universitetus prioritetą skyrė Socialinių mokslų studijų krypčių grupės programoms, kurias rinkosi 18,3 proc. stojančiųjų (2020 m. – 19,3 proc.). Antroji pagal populiarumą – Sveikatos mokslų grupė –15,3 proc. (2020 m. – 15,7 proc.), trečioji – Verslo ir viešoji vadyba – 13,8 proc. (2020 m. – 13,5 proc.). Ketvirtoji ir penktoji vietos atiteko Informatikos mokslų krypčių grupei ir Inžinerijos mokslų krypčių grupei – po 8,8 proc. (2020 m. atitinkamai 8,8 proc. ir 8,2 proc.).

Kolegijose populiariausia išliko Verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupė. Šios grupės programas savo prašymuose aukščiausiu pageidavimu nurodė 25,8 proc. stojančiųjų (2020 m. – 27,8). Antroji pagal populiarumą – Sveikatos mokslų grupė 22,7 proc. (2020 m. – 22,2 proc.), trečioji – Inžinerijos mokslų grupė – 16,3 proc. (2020 m. – 15,6 proc.).

Stipendijomis paskatinti stojantieji šiemet noriai rinkosi universitetų ir kolegijų Ugdymo mokslų studijų programas. Pedagogines studijų programas į savo prašymus pirmuoju prioritetu įtraukė 5,4 proc. stojančiųjų (2020 m. – 4,6 proc.).

Universitetuose sudaryta 8 350 sutarčių dėl valstybės finansuojamų vietų (2020 m. – 9 163). Čia studijuosiančiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 7,73. Daugiausia tokių sutarčių sudaryta su Vilniaus universitetu (3 504), Kauno technologijos universitetu (1 158) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetu (1 070). Didžiausią studentų skaičių surinko Vilniaus universiteto Teisės studijų programa (236), Kauno technologijos universiteto Programų sistemų (195) ir Vilniaus universiteto Medicinos studijų programos (170).

Su kolegijomis stojantieji sudarė 4 210 valstybės finansuojamų studijų sutarčių (2020 m. – 4 302). Jų vidutinis konkursinis balas siekia 6,06. Kolegijų sektoriuje daugiausia valstybės finansuojamų studijų sutarčių stojantieji sudarė su Vilniaus kolegija (1 242), Kauno kolegija (1 052) ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (349). Didžiausią studentų skaičių surinko Vilniaus kolegijoje vykdoma Tarptautinio verslo studijų programa, kurioje studijuos 169 studentai, čia taip pat populiari Bendrosios praktikos slauga, kurią pasirinko 78 asmenys. Kauno technikos kolegijoje 77 sutartis sudarė stojantieji į Automobilių techninio eksploatavimo studijų programą.

Studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose pradės 1 627 stojantieji, turintys bent vieną 100 balų valstybinio brandos egzamino įvertinimą (2020 m. – 1 765), iš kurių 1 250 – šių metų abiturientai (2020 m. – 1 386). Daugiausia šimtukininkų studijuos Vilniaus universitete (662).

Valstybės nefinansuojamose studijų vietose sudarytos 6 209 sutartys (2020 m. – 6 804): universitetuose – 2 229 (2020 m. – 2 545), kolegijose – 3 980 (2020 m. – 4 259). Mokėsiančių už studijas universiteto studentų vidutinis konkursinis balas siekia 6,77, kolegijų – 4,71. Universitetų sektoriuje daugiausia valstybės nefinansuojamų studentų sulaukė Vilniaus universitetas (608), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (395) ir Vytauto Didžiojo universitetas (326). Kolegijose – Socialinių mokslų kolegija (1 013), Vilniaus kolegija (593) ir Kauno kolegija (496).

Teigiamai įvertinta 1 478 stojančiųjų į ugdymo mokslų studijų programas motyvacija (2020 m. – 1 579). Pedagogo kvalifikaciją teikiančiose studijų programose studijuos 989 pirmakursiai (2020 m. – 901), iš jų 626 – valstybės finansuojamose vietose (2020 m. – 580). Daugiausia būsimų pedagogikos studentų pasirinko Mokomojo dalyko pedagogikos studijas Vytauto Didžiojo universitete (136), Vaikystės pedagogiką Vilniaus kolegijoje (118) ir Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studijų programą Klaipėdos valstybinėje kolegijoje (84).

1 lentelė. Į aukštąsias mokyklas priimtų studentų skaičius (2021-08-24)

Aukštoji mokyklaSutarčių dėl valstybės finansuojamų, studijų stipendijų vietų skaičiusPokytis, proc. (vf+
vnf/st)
Sutarčių dėl valstybės nefinansuojamų vietų (vnf) skaičiusPokytis proc. (vnf)Bendras pokytis, proc.
2021 m.2020 m.2021 m.2020 m.
Universitetai
Balstogės universiteto filialas Vilniuje640-85-85
Europos humanitarinis universitetas71
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija109971212
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas53461561113-46-28
Kauno technologijos universitetas1 1581 150199108-8
Kazimiero Simonavičiaus universitetas1617-6-6
Klaipėdos universitetas171184-76085-29-14
LCC tarptautinis universitetas14
Lietuvos muzikos ir teatro akademija170176-33224331
Lietuvos sporto universitetas115138-171101019-6
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas57657439536783
Mykolo Romerio universitetas285335-15272306-11-13
Šiaulių universitetas*11636
Vilniaus dailės akademija263274-46082-27-9
Vilniaus Gedimino technikos universitetas1 0701 173-91731645-7
Vilniaus universitetas3 5043 868-9608700-13-10
Vytauto Didžiojo universitetas8761 031-15326401-19-16

Iš viso universitetuose

8 3509 163-92 2292 545-12-10

Kolegijos

Alytaus kolegija8795-88692-7-7
Kauno kolegija1 0521 0441496530-6-2
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija1261187109118-8
Kauno technikos kolegija2702401350412214
Klaipėdos valstybinė kolegija329352-7438456-4-5
Kolpingo kolegija5967-12-12
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla6783-19827115-3
Lietuvos verslo kolegija1723-2652354919
Marijampolės kolegija9298-691556520
Panevėžio kolegija110105516415287
Socialinių mokslų kolegija1 0131 349-25-25
Šiaulių valstybinė kolegija184225-186588-26-20
Šv. Ignaco Lojolos kolegija13313212829-3
Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla5298-47-47
Utenos kolegija119952526510216095
Vilniaus dizaino kolegija3329142464-63-39
Vilniaus kolegija1 2421 315-6593710-16-9
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija3493485669-19-3
Vilniaus verslo kolegija2571339393
Iš viso kolegijose4 2104302-23 9804 259-7-4
IŠ VISO12 56013 465-76 2096 804-9-7

*Šiaulių universitetas 2021 m. atskiro priėmimo nevykdo, prijungtas prie Vilniaus universiteto.

2 lentelė. Studijų sutartis sudariusiųjų vidutinis konkursinis balas (2021-08-24)

Aukštoji mokyklaStudijų sutartis sudariusiųjų vidutinis konkursinis balas
2021 m.2020 m.
vf+vnf/stvnfvf+vnf/stvnf
Universitetai
Balstogės universiteto filialas Vilniuje38,3320,35
Europos humanitarinis universitetas5,919
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija6,827,35
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas9,767,729,277,47
Kauno technologijos universitetas7,296,287,176,38
Kazimiero Simonavičiaus universitetas6,256,57
Klaipėdos universitetas7,076,196,826,18
LCC tarptautinis universitetas6,179,04
Lietuvos muzikos ir teatro akademija10,198,559,858,41
Lietuvos sporto universitetas7,116,386,726,38
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas8,157,698,137,87
Mykolo Romerio universitetas7,146,136,816,24
Vilniaus dailės akademija9,017,9698,12
Vilniaus Gedimino technikos universitetas6,976,396,856,28
Vilniaus universitetas8,036,597,846,69
Vytauto Didžiojo universitetas7,286,577,156,63

Vidutinis konkursinis balas universitetuose*

7,736,777,566,83

Kolegijos

Alytaus kolegija5,974,595,934,5
Kauno kolegija6,135,406,195,52
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija5,854,146,074,05
Kauno technikos kolegija5,445,495,355,36
Klaipėdos valstybinė kolegija5,844,475,754,43
Kolpingo kolegija3,753,90
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla5,713,935,513,18
Lietuvos verslo kolegija6,155,355,955,47
Marijampolės kolegija5,925,895,765,7
Panevėžio kolegija6,054,805,824,62
Socialinių mokslų kolegija4,224,12
Šiaulių valstybinė kolegija5,915,245,75,32
Šv. Ignaco Lojolos kolegija7,035,296,725,78
Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla3,983,78
Utenos kolegija6,224,395,935,38
Vilniaus dizaino kolegija8,847,999,067,9
Vilniaus kolegija6,045,376,055,38
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija6,185,466,215,64
Vilniaus verslo kolegija4,074,03

Vidutinis konkursinis balas kolegijose

6,064,716,034,72

* be Balstogės universiteto filialo Vilniuje

3 lentelė. Daugiausia valstybės finansuojamų vietų (vf+vnf/st) studentų surinkusios studijų programos (2021-08-24)

Eil. Nr.Aukštoji mokyklaStudijų programaPasirašiusieji sutartis dėl vf+vnf/st vietų
Universitetai
1Vilniaus universitetasTeisė236
2Kauno technologijos universitetasProgramų sistemos195
3Vilniaus universitetasMedicina170
4Vilniaus universitetasPolitikos mokslai150
5Vilniaus universitetasProgramų sistemos149
6Vilniaus universitetasEkonomika147
7Lietuvos sveikatos mokslų universitetasMedicina119
8Lietuvos sveikatos mokslų universitetasVeterinarinė medicina111
9Vilniaus universitetasPsichologija109
10Vilniaus universitetasKūrybos komunikacija

100

Kolegijos

1Vilniaus kolegijaTarptautinis verslas169
2Vilniaus kolegijaBendrosios praktikos slauga78
3Kauno technikos kolegijaAutomobilių techninis eksploatavimas77
4Vilniaus kolegijaProgramų sistemos72
5Kauno kolegijaLogistika70
6Vilniaus kolegijaFinansai65
7Kauno technikos kolegijaStatybos inžinerija61
8Kauno kolegijaBendrosios praktikos slauga58
9–10Vilniaus kolegijaReklamos vadyba57
9–10Vilniaus kolegijaVeterinarija57

4 lentelė. Studijų krypčių grupių populiarumas stojančiųjų prašymuose pagal pirmąjį prioritetą (2021-08-24)

Studijų kryptis2021 m.2020 m.
Stojančiųjų universitetuose, %Stojančiųjų kolegijose, %Stojančiųjų universitetuose, %Stojančiųjų kolegijose, %
Fiziniai mokslai1,770,051,70,13
Gyvybės mokslai2,792,56
Humanitariniai mokslai6,651,287,111,44
Informatikos mokslai8,837,68,797,31
Inžinerijos mokslai8,8216,278,215,6
Matematikos mokslai1,341,46
Menai6,193,486,084,57
Socialiniai mokslai18,279,319,319,44
Sportas1,821,95
Sveikatos mokslai15,3222,6615,7322,17
Technologijų mokslai0,952,860,732,46
Teisė6,021,855,841,72
Ugdymo mokslai4,76,364,275,15
Verslo ir viešoji vadyba13,7825,8113,5327,77
Veterinarijos mokslai1,230,891,140,73
Žemės ūkio mokslai1,511,571,591,5

Dokumentas spausdinimui

Kontaktai pasiteirauti:

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO)

El. p. info@lamabpo.lt,

atstovas.spaudai@lamabpo.lt

Daugiau informacijos: www.lamabpo.lt

 

IT specialistų poreikis išliks dar ilgai

By | Naujienos | No Comments

2021-08-12

Jau ne vienerius metus kaip ant mielių augantis informacinių technologijų (IT) sektoriaus specialistų poreikis patraukia dažno profesiją besirenkančio jaunuolio dėmesį. Pastaruoju metu netyla kalbos apie itin didelį IT specialistų poreikį tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje.

Viešai skelbiama, kad IT specialistų bumas išliks dar ilgai, todėl vienbalsiai pritariama, jog IT sritis – perspektyvi renkantis studijas. Tik, žinoma, turi tai patikti. Kuri iš pagrindinių specializacijų IT sektoriuje domintų labiausiai: IT techninės įrangos kūrimas ir gamyba, IT infrastruktūra ar IT vystymas? Šiuo metu Lietuvos IT darbo rinka daugiausia galimybių siūlo pastarųjų dviejų specializacijų atstovams.

IT infrastruktūros specialistai rūpinasi įmonės duomenų centruose esančiais serveriais, tinkline įranga, duomenų bazėmis, duomenų masyvais, atsarginėmis kopijomis. Jie atsakingi už įrangos stabilumą, jos konfigūravimą, atnaujinimus, saugumą, sprendžia įvairius incidentus.

IT vystymo sritis, apimanti ir naujų produktų ir sprendimų kūrimą, ir jau sukurtų tobulinimą, yra viena iš didžiausių IT sričių, vertinant pagal dirbančiųjų skaičių. Lietuvoje šios srities specialybės sulaukia didžiausio abiturientų bei persikvalifikuoti norinčių darbuotojų susidomėjimo. Šios krypties specialistams keliama dar daugiau papildomų reikalavimų – be gerų specialybinių žinių, taip pat tikimasi analitinio mąstymo, gebėjimo kūrybiškai spręsti problemas, profesinio smalsumo.

IT specialistų reiks visuomet

Tad ką iš tiesų veikia IT specialistai ir kaip jie rinkosi savo kelią – pakalbinome tarptautinės programinės įrangos kūrimo įmonės „Bentley Systems“ atstovus – Gintarę Gražulytę ir Julių Senkų, kurie mielai sutiko pasidalinti savo patirtimi, papasakoti apie šio darbo subtilybes, galbūt, jų interviu padės „užvesti ant kelio“ studijas planuojančius rinktis jaunuolius.

Kokių specialybių poreikis šiuo metu juntamas IT srityje?

Gintarė Gražulytė: Nuo projekto vystymo pradžios iki pat jo pabaigos reikalingi įvairiausi IT specialistai. Šiuo metu juntamas ypač didelis poreikis programuotojų, gebančių dirbti su Cloud technologijomis, saugumo specialistų. Turbūt nepasakysiu nieko naujo – poreikis kasmet tik auga, o gerai išmanančių savo darbą programuotojų ir kitų IT specialistų reiks visuomet.

Julius Senkus: Programuotojų, testuotojų, vartotojo dizaino specialistų trūkumas buvo ir prieš karantiną, ir man pradedant studijuoti, bet karantino laikotarpiu šis trūkumas dar labiau išaugo.

–  Koks yra Jūsų darbas ir kuo jis įdomus? Ką konkrečiai veikiate?

Gintarė Gražulytė: Nors iš šono galėtų pasirodyti, kad darbas monotoniškas – kiekvieną dieną tiesiog sėdime prie kompiuterio, tačiau iš tiesų tai dinamiška specialybė. Beveik kiekviena nauja užduotis darbe – naujas iššūkis, keliantis daugybę klausimų, reikalaujantis techninių žinių, kūrybingumo, bendradarbiavimo su įvairių sričių kolegomis. Nesvarbu ar IT mokeisi universitete, kolegijoje ar savarankiškai, svarbiausias dalykas šioje srityje – kasdienis tobulėjimas, mokymasis.

Julius Senkus: Rašau programos kodą ir prisijungiu prie darbo planavimo. Šiame darbe itin reikalinga logika ir nenustoti mokytis. Yra nemažai skirtingų IT pareigybių, priklausomai nuo to, ką žmogus pasirinks – ar bandys surasti naują būdą kaip spręsti situaciją, ar kurs dizainą, ar rūpinsis kodo kokybe – visur reikia stiprios logikos ir smalsumo.

Šiame darbe yra labai daug pliusų. Vienas iš profesinės pusės pliusų – kad tuos įgūdžius gali panaudoti savo namuose. Pavyzdžiui, gali automatizuoti labai daug savo standartinių dalykų, kuriuos darome kiekvieną dieną savo namuose – ir automatiškai už tave bus padaryta. Taip pat dirbant IT srityje yra lankstus darbo grafikas – gali pats planuotis savo darbo laiką, svarbu, kad darbas būtų atliktas. Dar vienas privalumų – IT specialistai gerai uždirba. Be to, IT kompanijos, norėdamos labiau sumotyvuoti ir pritraukti darbuotojus, suteikia jiems ir papildomų naudų – kava, pietūs, žaidimų kambariai kt.

Svarbu – noras tobulėti

– Jūsų kelias iki dabartinės pozicijos, didžiausi pasiekimai, įdomiausi projektai.

Gintarė Gražulytė: Mokykloje susidomėjusi programavimu įstojau į programų sistemas Vilniaus universitete. Po antro kurso įsidarbinau „Bentley Systems“ – čia dirbu, augu ir tobulėju iki šiol. Esu girdėjusi nuomonių, jog darbas trukdo mokslams, o aš manau priešingai – džiaugiuosi, jog dirbti pradėjau studijų metais. Darbas su realiais projektais, patyrusiais specialistais leido geriau įsigilinti į teorinę medžiagą ir jaučiu, kad dėl to greičiau kylu karjeros laiptais. Šiandien aš pati dirbu su naujais, dideliais projektais, padedu jaunesniesiems programuotojams, rūpinuosi savo komandos produktų saugumo klausimais.

Julius Senkus: Mane visada domino technologijos – rinkausi tarp elektronikos ir programavimo. Bet elektronikoje buvo vienintelis minusas – jei sujungi schemą ir kažkur suklysti, tai galima sakyti, viskas sudega ir turi pradėti iš naujo. O programavime klaidos nėra baisios, jas lengva ištaisyti – spustelti mygtuką, žengti žingsnį atgal ir iš naujo patikrinti, gal būt šį kartą jau veikia. Ir taip galima tobulėti mokantis iš savo klaidų. Todėl pasirinkau studijuoti programų sistemų inžineriją Kauno technologijos universitete. Dirbti pradėjau jau antrame kurse, dabar esu programuotojas (Scrum Master) „Bentley Systems“ kompanijoje. Čia dirbdamas įgijau daug patirties, kuri leidžia siūlyti naujus sprendimus, rodyti iniciatyvą ir būti dėl to įvertintam. Visi darbai vienodai reikšmingi ir padedantys pagrindą ateičiai, kokybiškai atlikti darbai užtikrina stipresnį pagrindą.

– Ką patartumėte jaunimui, kuris dar tik ketina pasukti į IT sritį?

Gintarė Gražulytė: Siūlyčiau nestoti vien dėl kalbų, kad IT – tai gerai apmokama profesija. Kiekviena profesija bus gerai apmokama, jei mėgsi savo darbą ir būsi geras savo srityje. Ne išimtis ir IT sfera – čia svarbiausia užsidegimas ir noras tobulėti visą gyvenimą. Ką galėčiau patarti – nesvarbu ar stosi į IT specialybę ar ne, jei gyvenime pasitaikys galimybė pasimokyti programavimo, būtinai tą ir padaryk. Programavimo įgūdžiai bus vertinami ir kitose darbo pozicijose (ir apskritai gyvenime), nes padeda supaprastinti, automatizuoti procesus.

Julius Senkus: Domėkitės, kaip galima geriau, greičiau ir paprasčiau viską padaryti. Vienas pagrindinių programuotojui būtinų savybių – logiškai mąstyti. Stipri logika, patirtis ir smalsumas leis būti vertinamais ir įvertintais. Taip pat programuotojas privalo domėtis naujovėmis, jei nustoja domėtis, sustoja vietoje, jo vertė krenta. Rekomenduoju jaunimui, prasitestuoti save akademijose (kaip „Sourcery academy“), taip pamatys kaip pats darbas atrodo, ar įdomu bus, o pas mus daugiausia patirties per dviejų metų laikotarpį būtų galima sukaupti „Onboarding“ programoje. Taip pat KTU gimnazijose padedame su sustiprinta IT mokymosi klase.

Nuo rugpjūčio 13 d. iki rugpjūčio 16 d. stojantieji LAMA BPO Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS) galės registruoti prašymus ir dalyvauti papildomame priėmime į likusias laisvas studijų vietas universitetuose ir kolegijose.

 

LAMA BPO atstovė spaudai

Erika Vaitkunienė

El. p. atstovas.spaudai@lamabpo.lt

Mob. tel. +370 685 91460

 

Studentai raginami pasitikti naujus studijų metus pasiskiepijus

By | Naujienos | No Comments

Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos kolegijų direktorių konferencija ir Lietuvos studentų sąjunga, suprasdamos Lietuvos aukštųjų mokyklų bendruomenių imunizacijos būtinybę ir siekdamos užtikrinti aukštą studijų kokybės lygį nemažinant studijoms ir tyrimams būtinų kontaktinių veiklų, kviečia esamus ir būsimus studentus artėjančius studijų metus pasitikti pasiskiepijus nuo Covid-19 infekcijos.

Šiuolaikinis mokslas sukūrė efektyvias vakcinas, pasinaudokime jomis ir grįžkime į įprastą akademinį gyvenimą. Tik pasiskiepiję užtikrinsime visavertį bendravimą ir kokybiškas studijas.

Informacijos apie artimiausią vakcinavimo punktą ieškokite savo savivaldybių tinklalapiuose. Mobilūs skiepijimo punktai budės ir prie aukštųjų mokyklų. Stebėkite informaciją aukštųjų mokyklų internetinėse svetainėse.

Pasaulio kovoje su pandemija svarbus kiekvieno žmogaus apsisprendimas: įveikime abejones ir baimes, skiepykimės visaverčio gyvenimo vardan!

 

Lietuvos universitetų rektorių konferencija

Lietuvos kolegijų direktorių konferencija

Lietuvos studentų sąjunga

LAMA BPO mini savo veiklos 20-metį

By | Naujienos | No Comments

2021-07-14

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) liepos 12 dieną paminėjo savo veiklos 20-metį. LAMA BPO gerai žinoma beveik kiekvienam dabartiniam ar buvusiam moksleiviui, nes vykdo bendrąjį priėmimą į visus Lietuvos universitetus ir kolegijas, o nuo 2017 metų atlieka ir bendrąjį priėmimą į profesinio mokymo įstaigas.

Stojančiųjų patogumui, prašymai studijuoti ir mokytis teikiami internetu, nes nuo 2010 metų bendrasis priėmimas Europos struktūrinių fondų paramos dėka buvo perkeltas į elektroninę erdvę ir nuo to laiko stojantiesiems nereikia mokėti jokių stojimo įmokų.

Prasidėjusi kaip dviejų universitetų ambicingas projektas, šiandien Bendrojo informacinė priėmimo sistema (BPIS) turi valstybės informacinės sistemos statusą, aptarnauja visas šalies aukštąsias ir profesinio mokymo įstaigas. Bendrojo priėmimo sistema suteikia galimybę stojančiajam rinktis iš kelių aukštųjų mokyklų ar profesinio mokymo įstaigų programų.

2021 metų vasarą priėmimas vykdomas į 35 aukštąsias mokyklas ir 63 profesinio mokymo įstaigas. Visiems priėmimo dalyviams ištisus metus teikiama išsami informacija apie priėmimo procedūras ir rezultatus, teikiamos konsultacijos ir pagalba stojantiesiems.

Per du dešimtmečius LAMA BPO šimtams tūkstančių jaunuolių tapo plačiai atvertais vartais į mokslą ir profesinę kvalifikaciją. Kasmet LAMA BPO informacine sistema pasinaudoja apie 60 tūkst. stojančiųjų, iš jų – per 20 tūkst. tampa studentais ir per 20 tūkst. – profesinio mokymo įstaigų mokiniais.

Šalies švietimui ir mokslui kasmet pasitarnauja LAMA BPO rengiamos analizės ir prognozės: šiandien sukauptas didžiulis duomenų kiekis padeda siekti švietimo sistemos pokyčių, prognozuoti, apibendrinti ir tobulinti jaunų specialistų rengimo sistemą.

Išsilavinimas – ne tik labai svarbi vertybė, suteikianti žmogui galimybę pasaulį matyti kitaip, skatina jį mąstyti, bet ir daugelį durų atveriantis raktas. Tad linkime jauniems žmonėms siekti žinių, pasirinkti širdžiai mielą studijų kryptį ar profesiją, iš studijų pasiimti tai, kas bus naudinga ateityje, dirbti norimoje srityje ir nesustoti tobulėti.

Aukštojo mokslo sistemai linkime naujų idėjų, racionalių sprendimų ir teigiamų pokyčių, kad studentų pasirinktos studijos taptų sėkmingesnėmis ar net viršytų jų lūkesčius, savo ruožtu LAMA BPO padės įgyvendinti racionalų atėjimo į aukštąjį mokslą ir profesinį mokymą procesą.

LAMA BPO steigėjai yra visi valstybiniai universitetai, vienas privatus universitetas (ISM) ir dvi kolegijos (VK ir TTVAM). LAMA BPO įsikūrusi Kaune, Studentų g. 54.

Daugiau informacijos apie LAMA BPO istoriją.

 

Mėgsti konstruoti „Lego“ ir moki pakeisti dviračio ratą – tapk inžinieriumi. Ateitis garantuota!

By | Naujienos | No Comments

2021-07-13

Ateina ta diena, kai tenka pasirinkti specialybę ir nuspręsti, ką veikti baigus mokyklą. Vienos specialybės kasmet vis populiarėja, todėl juntamas darbuotojų trūkumas, kitų – poreikis mažėja ir gavus diplomą gali būti sunku susirasti darbą. Tad renkantis studijų kryptį neabejotinai verta atkreipti dėmesį į profesijos perspektyvumą ateityje.

Jau dabar aiškiai matomos tendencijos darbo rinkoje, kokių profesijų atstovų trūksta ir kokių reikės ateityje. Su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu Lietuvoje susiduria daugelio sričių bendrovės, o ypač techninių. Pramonėje įsigalint robotams, skaitmeninio valdymo sistemoms ir dirbtiniam intelektui reikia vis daugiau kvalifikuotų specialistų, kurie tai valdytų, kurtų, modernizuotų.

Trūkumas techninių specialybių darbuotojų

Robotizacijos srityje besispecializuojančios įmonės „Elinta Robotics“ direktorius Aurelijus Beleckis tik patvirtino, kad pastaraisiais metais juntamas didžiulis inžinerinių profesijų atstovų poreikis.

„Įvairiose gamybos įmonėse yra didelis „badas“ šių specialistų. Trūksta automatikos specialistų, automatikos sistemų programuotojų, projektuotojų, mechanikų, mechanikų projektuotojų, montuotojų, robotikos programuotojų. O apie itin didelį informacinių technologijų specialistų poreikį jau kalbama seniai – dabar Lietuvoje yra 14 tūkst. IT darbuotojų trūkumas, o per keletą artimiausių metų šis skaičius išaugs dar tris kartus“, – teigia pašnekovas.

A. Beleckis mano, kad tokių darbuotojų trūkumą lemia tai, kad gerokai mažiau žmonių dabar renkasi tiksliuosius mokslus nei anksčiau, nes studijos čia šiek tiek sunkesnės, reikia daugiau pasimokyti, tačiau tikrai „įkandamos“.

„Kai aš prieš 15 metų stojau į Kauno technologijos universiteto automatikos ir valdymo specialybę, buvo kone perpus daugiau stojančiųjų nei dabar. Informacijos apie šią specialybę tuo metu buvo mažai, tai mano sprendimas buvo labiau spontaniškas, bet labai gerai pataikiau, „neprašoviau“. Be abejo, tikslieji dalykai man nebuvo svetimi, būtent į „tiksliukų“ sritį ir ketinau sukti“, – pasakoja A. Beleckis.

Pradėjo nuo žemiausio laiptelio

Jau studijų metais, kaip ir dauguma studentų, A. Beleckis pradėjo dirbti. Iš pradžių dirbo panašioje, bet su automatika nesusijusioje srityje. Vėliau jis įsidarbino vienoje iš „Elintos“ įmonių ir pradėjo nuo žemiausio laiptelio – montuotojo darbo.

„Kaip įprasta didelėse JAV įmonėse, darbuotojai pradeda dirbti nuo vadinamojo „pašto skyriaus“ ir nuo jo kyla karjeros laiptais. Pas mus tas „skyrius“ yra montavimas ir ši taisyklė veikia jau daugiau nei 30 metų. Metus laiko padirbęs montuotojas savo žiniomis jau gali „sutriuškinti“ mokslus baigusį, bet realaus darbo nemačiusį studentą. Žinoma, įgytos teorinės žinios padeda, tačiau prireikia nemažai laiko, kad galėtum jas praktiškai pritaikyti“, – sako įmonės vadovas.

A. Beleckio profesinis kelias buvo nuoseklus: pradėjęs nuo montavimo darbų, jis laiptelis po laiptelio kilo į aukštesnes pozicijas, vėliau teko projektuoti, šiek tiek „pačiupinėti“ programavimo, pradėjus augti darbų kiekiui, atsirado projektai, kuriuos jau tekdavo atlikti savarankiškai, didėjo ir projektų apimtys, atsirado didesnė darbuotojų komanda, o dar po kelerių metų buvo paskirtas technikos direktoriumi, vėliau tapo „Elinta Robotics“ vadovu. Įmonė perėjo į naują sritį – pramonės automatizavimą ir robotizavimą.

Robotai – „ant bangos“

Šiuo metu „Elinta Robotics“ yra viena stipriausių šalyje robotikos įmonių, į Lietuvą atvedusi pasaulyje pirmaujantį robotų gamintoją „Fanuc“.

„Robotų rinka Lietuvoje dar labai jauna, vietos kur plėstis – labai daug. Pradėjome dirbti įvairiose pramonės šakose, robotų poreikis pradėjo augti. Robotinių sistemų kūrimas ir diegimas – daugybės specialistų reikalaujantis darbas, todėl ateityje vis daugiau reikės kvalifikuotų techninių specialybių darbuotojų“, – įsitikinęs įmonės vadovas.

Pasiteiravus, ką patartų jaunimui, ketinančiam šiuo metu rinktis specialybę, A. Beleckis patarė pasižiūrėti, kas vyksta pasaulyje, kaip sparčiai keičiasi ir vystosi technologijos. Norint išlikti rinkoje, reikia eiti koja kojon: „Visuomet yra labai smagu dirbti su naujausiomis, pažangiausiomis technologijomis. Be to ir darbas įdomus tuo, kad niekada nebus monotoniškas.“

Jei jaunuolis mėgsta konstruoti „Lego“, yra laikęs atsuktuvą rankose ir moka dviračiui ratą pakeisti – tai drąsiai gali rinktis inžinieriaus specialybę. Šių specialistų poreikis artimiausiu metu dar labiau išaugs, o po studijų tikrai neliks be darbo.

„Nežinau nė vieno žmogaus, turinčio inžinerinį išsilavinimą, kuris neturėtų darbo. Žinoma, pirmiausiai ta sritis turi traukti ir patikti. Gali būti geras tiktai toje srityje, kuri tau patinka, kuri tave „veža“, kur gerai jautiesi ir gali save realizuoti“, – sako pašnekovas.

Kitas aspektas – klientų ir darbų įvairovė. Pramonė yra labai plati ir skirtinga. Pavyzdžiui, automobilių gamybos pramonėje ir maisto pramonėje vyrauja skirtingi gamybos procesai ir standartai, naudojama skirtinga įranga.

„Kadangi mūsų šalis nėra didelė, todėl tenka dirbti su daug skirtingų pramonės šakų atstovais. Tas yra tikrai įdomu, nes galima susipažinti su skirtinga „virtuve“, įgauti vis naujų patirčių, kurias vėliau bus galima panaudoti nebūtinai toje pačioje srityje“, – pasakoja A. Beleckis.

Dar vienas dalykas, į ką A. Beleckis nori atkreipti dėmesį, kad projektai praktiškai visada būna skirtingi, retai tenka daryti pasikartojantį darbą. Tai reiškia, jog nuolat reikia kūrybiškumo, eksperimentavimo. Žmonėms, mėgstantiems iššūkius, tai ideali terpė atsiskleisti.

„Pasirinkus inžinieriaus specialybę, reikia nusiteikti, kad pradžioje teks pasimokyti, o ne 3–4 metus „atostogauti“ aukštojoje mokykloje. Bet tos pastangos tikrai atsiperka, nes atsivers plačios karjeros galimybės, o įgytos inžinerinės žinios ir mąstymas visada pagelbės nepriklausomai nuo to, kurioje srityje dirbsi. Svarbiausia, savo darbą dirbti noriai, su iniciatyva ir viskuo domėtis“, – pataria robotų specialistas.

LAMA BPO Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS) prašymus į universitetus ir kolegijas teikti ir koreguoti galima iki rugpjūčio 5 d. 12 valandos.

LAMA BPO atstovė spaudai

Erika Vaitkunienė

El. p. atstovas.spaudai@lamabpo.lt

Mob. tel. +370 685 91460

Motyvuoti abiturientai dėl egzaminų neverkšlena ir tikisi gerų įvertinimų

By | Naujienos | No Comments

2021-06-25

Brandos egzaminų sesija greitai baigsis, abiturientai jau „matuojasi“ būsimas profesijas. Motyvuoti, ambicingų planų turintys ir mokytis netingėję abiturientai brandos egzaminus gliaudo lengvai ir sklandžiai it riešutus bei tikisi aukštų įvertinimų.

Pakalbinome dviejų Kauno gimnazijų – Kauno technologijos universiteto ir „Saulės“ gimnazijos  abiturientus, kurie tarsi sutartinai tvirtino, jog šiemet brandos egzaminai nebuvo sunkūs, o antrus metus besitęsiantis karantinas ir nuotolinis mokymas tikrai nepridarė bėdų laikant valstybinius egzaminus. Tik vieninteliam anglų kalbos egzaminui abiturientai negailėjo kritikos.

Pasirinko laikyti 7 egzaminus

KTU gimnazijos abiturientė Karolina Belousova pasirinko laikyti maksimalų leistiną egzaminų skaičių: lietuvių kalbos ir literatūros, anglų ir rusų kalbų, chemijos, fizikos, informatikos ir matematikos.

„Egzaminų pasirinkimo klausimas nebuvo sunkus – žinau savo silpnąsias ir stipriąsias puses, todėl pasirinkau tuos dalykus, kurie sekasi geriausiai ir kurie suteikia daugiausiai džiaugsmo. Be to, galima pasirinkti laikyti net iki septynių egzaminų, o tai suteikia pakankamai daug laisvės. Stojant į Lietuvos universitetus, stojamasis balas sudaromas iš ne daugiau kaip keturių egzaminų rezultatų“, – pasakoja mergina.

Karolinos egzaminų užduotys šiemet nė kiek nenustebino ir atitiko lūkesčius, išskyrus anglų kalbos egzaminą, kuris pasirodė sunkus, siekiant gauti maksimalų įvertinimą.

„Visgi, reikėtų pastebėti, kad tokie nukrypimai tiesiog parodo sistemos, kai moksleiviai vertinami tik pagal egzaminų rezultatus, netobulumą, o ne vieno egzamino trūkumus. Suprantame, kad žmogus, dėl kiek sunkesnio egzamino nei įprastai nesugebėjęs surinkti 100 balų, vis tiek surinks panašų balų skaičių. Paklaidos tiek į vieną, tiek į kitą pusę galimos, tačiau tokių variantų, kai moksleivis mokėjo dalyką puikiai, o vėliau egzamino neišlaikė arba išlaikė tik patenkinamam lygiui, tikriausiai nebūna“, – įsitikinusi abiturientė.

Nors Karolina domisi įvairiais dalykais, ji ketina rinktis tiksliuosius mokslus, informatikos krypties studijas.

„Nėra vieno dalyko, kuris būtų padaręs lemiamą įtaką šiam pasirinkimui. Tiek polinkis tiksliesiems mokslams, galbūt įgimti gabumai, įdėtas darbas ir pasiekti rezultatai tam tikrose srityse, skatina atmesti vienus variantus ir linkti prie kitų. Mokytojų įkvepiantys pavyzdžiai, smalsumas, motyvuojantys iššūkiai taip pat prisideda prie pasirinkimo“, – sako KTU gimnazijos abiturientė.

Egzaminai šiek tiek „palengvinti“

KTU gimnazijos abiturientas Justas Petrauskas taip pat rinkosi beveik maksimalų egzaminų skaičių – net šešis: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, biologijos, chemijos, istorijos ir anglų kalbos valstybinius egzaminus.

„Bendras įspūdis iš šių metų egzaminų (tų, kuriuos jau teko laikyti) – jie gana šabloniški, parinktos tradicinių tipų užduotys ir temos. Tai nereiškia, kad turinio prasme egzaminai pasidaro paprastesni, bet gali būti, kad mažiau originalumo ir pamąstymo reikalaujančių užduočių pateikimu siekiama abiturientams šiek tiek „palengvinti“ sąlygas, turint omenyje visus nuotolinio mokymosi sunkumus. Kai užduotys yra nepaprastai panašios į daugybę ankstesnių (tarkime, biologijos egzamino) ar nereikalauja per didelio originalumo (lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rašinių temos), gali susidaryti įspūdis, jog taip padaryta tikslingai, siekiant šiek tiek abiturientams pagelbėti, tuo pačiu niekaip oficialiai neindikuojant kokio nors egzaminų palengvinimo. Nė viename iš kol kas laikytų egzaminų didelių staigmenų nebuvo“, – savo nuomonę išsakė Justas.

Jis planuoja rinktis filosofijos, politikos ir ekonomikos studijas Jungtinėje Karalystėje.

Chemija ir biologija – įdomūs mokslai

KTU gimnazijos abiturientė Justė rinkosi laikyti penkis brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, matematikos, chemijos ir biologijos. „Šiuos penkis egzaminus laikiau todėl, nes jų reikia stojant į universitetą, bet chemiją ir biologiją būčiau pasirinkus bet kokiu atveju, nes šie mokslai man yra be galo įdomūs“, – sako Justė.

Abiturientės nuomone, visi egzaminai buvo tikrai „įkandami“. „Šiemet buvo parinktos labai geros lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rašinių temos, biologijos egzaminas buvo kiek kitoks nei ankstesni egzaminai, bet tikrai nesudėtingas. Anglų egzaminas buvo keistokas, nes turėtų testuoti B2 lygio žinias, tačiau buvo vartojami C1 lygio žodžiai. Matematikos egzaminas buvo tikrai normalaus lygio. Kaip pasiseks egzaminuose, priklauso nuo kiekvieno individualaus pasiruošimo ir savijautos. Tikiuosi, kad egzaminų rezultatai bus virš 90 balų, o kaip jau bus, taip bus“, – sako Justė.

Mergina planuoja studijuoti maisto technologijas Olandijoje. Šią sritį pasirinko, nes joje gausu praktinio chemijos ir biologijos žinių taikymo. Be to, ši mokslo šaka yra labai perspektyvi ir atitinka jos interesus.

Tikisi aukštų įvertinimų

KTU gimnazijos abiturientas Titas Povilaitis pasirinko laikyti taip pat penkis egzaminus: trys iš jų labiau „tradicinius“ – lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos ir matematikos. Taip pat dar istorijos egzaminą, kuris ne tik reikalingas jo pasirinktai studijų krypčiai universitete, tačiau ir dėl to, jog tai mokslas, kuriuo vaikinas domisi laisvalaikiu. Penktąjį egzaminą laikys chemijos, nes šis dalykas jam labai patinka nuo pat pirmųjų jo mokymosi metų ir buvo gana lengvas.

Tito nuomone, pirmasis buvęs lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas buvo lengvesnis nei pernai. Temos, ypač samprotavimo rašinio, pasirodė gerokai platesnės, dėl to buvo lengviau ir laisviau pasirinkti autorius argumentacijai. Jis pasirinko rašinį rašyti tema „Kaip žmogus elgiasi grėsmės akivaizdoje?“

„Egzaminas atrodė paprastesnis, todėl prognozuočiau, jog turėčiau surinkti ne mažiau nei 86 balus. Matematikos egzaminas taip pat nepasirodė labai sudėtingas – užduotys suprantamos, buvo tikrai labai lengvų, bet kelios ir aukštesnio lygio (kaip ir priklauso brandos egzaminui). Paskelbus egzamino atsakymus, palyginau juos su savo atsakymais, tai jei viską gerai perrašiau iš juodraščio į atsakymų lapą, turėtų būti 97–100 balų“, – teigiamai egzamino užduotis ir savo galimybes vertina Titas.

Kita vertus, anglų kalbos egzaminas sukėlė šiek tiek sumišimo. „Išsprendę labai daug ankstesnių egzaminų ir nemažai praktikavęsi, atrodė, turėtume ramiai ir labai gerai išlaikyti anglų kalbos egzaminą, bet šiais metais jis tikrai nebuvo vienas iš lengvųjų – klausymo testas buvo su gana daug „kabliukų“ ir apskritai garso įrašas buvo ne visiškai aiškus. Skaitymo dalis nebuvo B2 lygio (kaip rašoma anglų kalbos egzamino programoje), o galiausiai mane ir mano klasės draugus išmušė iš vėžių rašymo dalis, nes antroje rašymo užduotyje prašė parašyti naujo formato rašinį. Bent jau kalbėjimo dalis neturėjo naujovių. Bet apskritai anglų kalbos egzaminas nebuvo panašus į B2 lygio egzaminą, dėl to, mano manymu, moksleivių atžvilgiu nesąžininga. Manau, jog yra du keliai – arba egzaminas turėtų būti iš tikrųjų parengtas pagal B2 kalbos mokėjimo lygį, arba oficialiai būtų pripažinta, kad egzaminas yra C1 lygio ir kad šis lygis būtų įrašytas į abituriento brandos atestatą, o ne žemesnis B2.

Tito stojimo į universitetą kelias prasidėjo jau maždaug sausio mėnesį, kada pradėjo rengti dokumentus universitetui. Jis labai norėjo studijuoti Sciences Po (pilnas universiteto pavadinimas – Paryžiaus politikos mokslų institutas). Vaikinas pasakojo, kad šis universitetas yra vienas geriausių politikos mokslų ir tarptautinių santykių srityje (tarptautiniuose reitinguose nusileidžia tik Harvardo universitetui). Studijuoti Sciences Po jį paskatino susidomėjimas istorija, užsienio kalbomis ir kitais socialiniais mokslais. Taip pat begalinis noras keliauti, pažinti naujas kultūras.

„Stojimo procesas buvo gana ilgas – reikėjo paruošti nemažai dokumentų, parašyti esė pasirinkta tema, motyvacinį laišką ir kt. Tik paruošus juos, išrenkami geriausi kandidatai ir kviečiami į interviu su Sciences Po komisija. Džiaugiuosi, kad man pavyko ir jau kovo mėnesį po visų stojimo procedūrų gavau pranešimą, jog esu priimtas į šį universitetą“, – pasakoja Titas.

Svajonių profesija – mokytoja

Kauno „Saulės“ gimnazijos abiturientės Eglės Tauraitės svajonių profesija – mokytoja, tad šiemet ji tikisi įstoti į dalyko pedagogikos studijas Vilniaus universitete.

„Mokytoja noriu būti jau labai ilgai, tad įkvėpta savo dabartinių mokytojų ir jausdama palaikymą iš šeimos, tvirtai jaučiuosi dėl savo pasirinkimo“, – sako Eglė.

Abiturientė pasirinko laikyti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir istorijos valstybinius brandos egzaminus. Būtent šių egzaminų rezultatų reikia stojant į universitetą. Užsienio kalbos valstybinio egzamino ji nelaikys, nes jau yra išsilaikiusi tarptautinį anglų kalbos egzaminą.

„Nors gimnazijos bendruomenė su pandemijos iššūkiais susitvarkė puikiai, kaip ir daugelis abiturientų, nerimą dėl egzaminų jaučiau, nes 11-oje klasėje prasidėjęs karantinas ir nuotolinis mokymasis tikrai sukėlė daug klausimų ir abejonių dėl artėjančių egzaminų. Vis dėlto atsivertusi lietuvių kalbos egzamino užduotį, apsidžiaugiau, nes siūlomi autoriai buvo išnagrinėti pamokose, tad remtis jais ir parašyti rašinį šių metų temomis nebuvo keblu, o ir pačios temos buvo aktualios bei įdomios, todėl tikiuosi gerų rezultatų, nors, žinoma, „koją pakišti“ galėjo jaudulys rašymo metu“, – pasakoja abiturientė.

Labiausiai ji nerimavo dėl matematikos egzamino. „Nors nepavyko išspręsti visų užduočių, manau, buvo „įkandamų“ uždavinių, dėl kurių galiu jaustis užtikrinta, kad galiu gauti aukštą rezultatą. Teko girdėti visokių nuomonių apie egzaminą (vieniems buvo labai sunkus, kitiems – vienas lengviausių), o tikruosius 100-ukus nulems paskutinieji ir sunkiausieji uždaviniai“, – sako Eglė.

Neįsivaizduoja gyvenimo be matematikos

Kauno „Saulės“ gimnazijos abiturientas Egidijus Sinkevičius šiemet nusprendė laikyti keturis valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, anglų kalbos bei informatikos.

„Šių egzaminų rezultatai yra reikalingi mano pasirinktai studijų krypčiai (matematikos mokslai). Buvau pasirinkęs laikyti ir geografijos egzaminą, bet egzamino atsisakiau. Kadangi nebuvau tikras, ar sugebėsiu pasiruošti informacinių technologijų egzaminui mokydamasis B lygiu, tačiau išsikėliau sau iššūkį“, – apie egzaminų pasirinkimą kalbėjo Egidijus.

Abiturientas pergyveno, kad karantino sąlygos ir nuotolinis mokymasis galėjo „pakišti koją“, tačiau egzaminų užduotys jį nustebino teigiamai.

„Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rašinių temos ir rekomenduojami autoriai buvo ypač parankūs, o papildomos 15 minučių labai pravertė, kadangi viso karantino laikotarpio metu rašinius rašydavome kompiuteriu. Didžiausią baimę jaučiau prieš informatikos egzaminą, nes ruoštis jam pradėjau labai vėlai ir tai dariau savarankiškai, kadangi ne visos egzaminui reikalingos temos įeina į B lygio kurso programą“, – sako vaikinas.

Visgi didelės pastangos atsipirko ir egzamino metu jam pavyko teisingai išspręsti visas užduotis. Matematikos egzaminas buvo lengvai įkandamas, kadangi matematika yra jo mėgstamiausias dėstomas dalykas mokykloje. Jos žinias papildomai gilino ir Vilniaus universiteto Lietuvos jaunųjų matematikų mokykloje.

„Dėl šių priežasčių į egzaminą ėjau pasitikėdamas savo jėgomis, be jokio streso, o pamatęs užduotis nudžiugau ir jas išsprendžiau greitai bei užtikrintai. Kita vertus, anglų kalbos egzaminas buvo vienas sunkiausių per pastaruosius kelerius metus, ypač nustebino rašymo dalis, kurioje reikėjo panaudoti egzaminuose retai pasitaikantį rašinio tipą. Kalbėjimo dalis taip pat privertė nerimauti. Labai tikiuosi gauti aukštesniojo lygio rezultatus iš kiekvieno laikyto egzamino, ypač iš matematikos, iš kurios viliuosi gauti netgi patį aukščiausią įvertinimą, tačiau visų egzaminų įvertinimų laukiu su nekantrumu!“, – sako optimistiškai nusiteikęs Egidijus.

Kalbant apie studijas, šiuo metu jis svarsto tarp dviejų variantų: likti Kaune ir studijuoti Kauno technologijos universitete taikomąją matematiką (platesnę matematikos sritį) arba vykti į Vilnių ir studijuoti finansus (konkretesnę matematikos kryptį) ISM Vadybos ir ekonomikos universitete.

„Vis dėlto studijos gimtajame mieste traukia labiau, kadangi studijuodamas taikomąją matematiką turėčiau galimybę papildomai įgyti pedagogo kvalifikaciją greta pagrindinių studijų. Dar nesu apsisprendęs, kuo tiksliai norėčiau tapti ateityje, tik žinau, kad neįsivaizduoju savo gyvenimo be matematikos. Štai kodėl noriu plačiau pažinti šį mokslą ir sužinoti įvairių jo pritaikymo sričių. Tikiu, kad malonumą jausčiau ir skleisdamas matematikos žinias kitiems, todėl mokytojo profesija yra vienas iš mano pasirinkimų, kuriam didelę įtaką padarė tiek šio dalyko mokytoja, tiek draugų, kurie kreipdavosi į mane pagalbos, paskatinimai“, – sako būsimasis matematikos mokytojas.

 

LAMA BPO atstovė spaudai

Erika Vaitkūnienė

El. p. atstovas.spaudai@lamabpo.lt

Mob. tel. +370 685 91460

 

Bendrojo priėmimo datos

By | Naujienos | No Comments
Pagrindinis priėmimasPrašymų priimti studijuoti į universitetus ir kolegijas registravimas

Vidurinio išsilavinimo, tarptautinių užsienio kalbos egzaminų sertifikatų, sporto pasiekimų ir kitų dokumentų elektroninis pateikimas Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje

2021-06-01 – 2021-08-05 12 val.
Kvietimo studijuoti paskelbimas2021-08-09 iki 12 val.
Sutarčių su pakviestaisiais sudarymas aukštosiose mokyklose2021-08-10 8 val. – 2021-08-12 15 val.
El. sutarčių su pakviestaisiais sudarymas2021-08-09 15 val. – 2021-08-12 15 val.

 

Papildomas priėmimasPrašymų priimti studijuoti į universitetus ir kolegijas registravimas

Vidurinio išsilavinimo, tarptautinių užsienio kalbos egzaminų sertifikatų, sporto pasiekimų ir kitų dokumentų elektroninis pateikimas Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje

2021-08-13 – 2021-08-16
Kvietimo studijuoti paskelbimas2021-08-20 iki 12 val.
Sutarčių su pakviestaisiais sudarymas aukštosiose mokyklose2021-08-21 8 val. – 2021-08-23
El. sutarčių su pakviestaisiais sudarymas2021-08-20 15 val. – 2021-08-23

 

Pavasario stojamųjų egzaminų sesijaNuotoliniu būdu organizuojami egzaminai2021-03-01 – 2021-03-31
Stojamųjų egzaminų sesija*Egzaminai tvarkaraštyje nurodytose vietose2021-06-14 – 2021-08-02
Nuotoliniu būdu organizuojami egzaminai2021-06-14 – 2021-08-02
Rezultatų paskelbimasIki 2021-08-04
Stojančiųjų į ugdymo mokslų studijų programas motyvacijos vertinimasNuotolinis vertinimas prašymų teikimo laikotarpiu2021-06-08 – 2021-08-03

2021-08-14–2021-08-16

* – Jei papildomo priėmimo metu atsirastų poreikis, gali būti organizuojama trumpa stojamųjų egzaminų sesija.

Bendrojo priėmimo datos spausdinimui

Bendrojo priėmimo tvarkos aprašas

By | Naujienos | No Comments

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS 

1. Bendrojo priėmimo į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas 2021 m. tvarkos aprašas nustato stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas (universitetus ir kolegijas), dalyvaujančias 2021 m. bendrajame priėmime, prašymų priimti studijuoti, išsilavinimą ir kitus pasiekimus liudijančių dokumentų teikimo, konkursinio balo ir konkursinių eilių sudarymo, stojančiųjų ir aukštųjų mokyklų informavimo apie priėmimo rezultatus tvarką, taip pat nustato svarbiausias stojamųjų egzaminų ir motyvacijos vertinimo sesijų bei atskirų priėmimo veiksmų datas.

2. Į Lietuvos aukštąsias mokyklas konkurso tvarka priimami asmenys, kurių studijos finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, ir asmenys, mokantys visą studijų kainą (žr. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77–80 straipsnius). Vadovaudamiesi Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsniu, švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020-11-30 įsakymu Nr. V-1862 „Dėl Stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas konkursinės eilės sudarymo 2021 metais tvarkos aprašo patvirtinimo“, švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021-02-01 įsakymu Nr. V-174 „Dėl mažiausio stojamojo konkursinio balo stojantiesiems į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojantiems į studijų stipendijas 2021 metais nustatymo“, šiuo aprašu ir aukštųjų mokyklų priėmimo taisyklėmis, konkurse dalyvauja stojantieji, turintys dokumentais patvirtintą ne žemesnį kaip vidurinį ar jį atitinkantį išsilavinimą ir išlaikę nustatytus brandos egzaminus, o jų konkursinis balas yra ne mažesnis nei nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas.

3. Bendrąjį priėmimą į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas organizuoja ir vykdo, vidurinį išsilavinimą įgijusiųjų konkursinę eilę sudaro Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (toliau – LAMA BPO), vadovaudamasi jai švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-51 suteiktu įgaliojimu.

4. Bendrąjį priėmimą sudaro pagrindinis ir papildomas priėmimas, datos nurodytos 1 priede. Dėl ypatingų aplinkybių datos gali kisti, informacija apie galimus pokyčius teikiama LAMA BPO tinklalapyje www.lamabpo.lt. Po pagrindinio priėmimo konkuruojama dėl vietų, likusių po studijų sutarčių sudarymo. Papildomas priėmimas vykdomas tik į tas studijų krypčių grupių ir atskiras studijų programas, kuriose po pagrindinio priėmimo liko laisvų vietų.

5. Prašymai priimti studijuoti teikiami per LAMA BPO tinklalapį www.lamabpo.lt prisijungus prie Bendrojo priėmimo informacinės sistemos (toliau – BPIS). Prašyme įrašomi pageidavimai studijuoti universitetų ir kolegijų valstybės finansuojamose ir nefinansuojamose studijų vietose arba gauti studijų stipendiją. Papildomam priėmimui teikiamas naujas arba atnaujintas prašymas. Informacija apie priėmimo rezultatus stojantiesiems, aukštosioms mokykloms, kitoms turinčioms teisę gauti šią informaciją institucijoms taip pat teikiama BPIS.

6. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklas baigusiems (išskyrus baigusių tarptautinio bakalaureato ir Kembridžo tarptautinę programas) stojantiesiems, kurių išsilavinimo duomenys yra sukaupti Mokinių registre, brandos atestatų ir perlaikytų brandos egzaminų išsilavinimo duomenų pateikti nereikia, jie įkeliami į BPIS tiesiai iš Mokinių registro. Kitais atvejais išsilavinimą ar kitus pasiekimus įrodančius dokumentus reikia pateikti IV skyriuje nurodyta tvarka (žr. 25–27 punktus).

7. Stojamosios studijų įmokos 2021 m. nėra. Nereikia mokėti ir už prašyme nurodytų pageidavimų koregavimą.

8. Priėmę kvietimą studijuoti asmenys turi sudaryti studijų sutartį su pasirinkta aukštąja mokykla. Studijų sutarties nesudarius per nurodytą laiką, kvietimas studijuoti anuliuojamas, atsilaisvinusios lėšos po pagrindinio priėmimo perkeliamos į papildomo priėmimo etapą, po jo – grąžinamos ŠMSM. Studijų sutarties sudarymo procedūra aprašyta kiekvienos aukštosios mokyklos priėmimo taisyklėse, kurios pateikiamos ir tinklalapyje lamabpo.lt. Už dokumentų tvarkymą aukštosios mokyklos ima jų nustatytą registracijos mokestį. Jei atvykusiam asmeniui pateikus originalius dokumentus aptinkama registracijos metu deklaruotų duomenų neatitikčių, kvietimas anuliuojamas ir sutartis nesudaroma. Kai sutartis pasirašoma el. forma, aukštoji mokykla prasidėjus studijoms turi teisę pareikalauti originalių dokumentų, patvirtinančių deklaruotus duomenis, ir, esant neatitikčiai, nutraukti sudarytą sutartį. Tais atvejais, kai sutarties sudaryti atvyksta stojančiojo įgaliotas asmuo, jis privalo turėti oficialų įgaliojimą. Po sutarties sudarymo laikoma, kad stojantysis priimtas studijuoti į aukštąją mokyklą ir nuo rugsėjo 1 d. (jei aukštojoje mokykloje mokslo metai prasideda kita data, nuo mokslo metų pradžios) įgyja studento statusą.

9. Informaciją apie bendrąjį priėmimą el. paštu, telefonu arba tiesioginių konsultacijų metu teikia LAMA BPO konsultantai. Aktualiais klausimais taip pat konsultuoja aukštosios mokyklos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

10. Priėmimo tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis šiais teisės aktais:

II SKYRIUS

STUDIJŲ PROGRAMOS IR STUDIJŲ FORMOS

11. Lietuvos aukštosiose mokyklose vykdomos kelių pakopų studijos: trumposios pakopos, pirmosios pakopos – profesinio bakalauro (vykdomos tik kolegijose), bakalauro (vykdomos tik universitetuose), antrosios pakopos – magistrantūros, trečiosios pakopos – doktorantūros ir profesinės studijos. Nepertraukiamos studijos, apimančios pirmąją ir antrąją pakopas, vadinamos vientisosiomis. Bendrasis priėmimas 2021 m. vykdomas tik į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas.

12. Studentai aukštojoje mokykloje studijuoja pagal studijų programas. Studijų programa – krypties (krypčių) studijų aukštojoje mokykloje įgyvendinimo visuma ir jos aprašas, kuriame numatyti studijų rezultatai ir jiems pasiekti reikalingas studijų turinys, mokymosi veiklos, metodai, priemonės, žmogiškieji ir kiti ištekliai. Universitetų ir kolegijų pirmosios pakopos ir universitetų vientisųjų studijų programų, į kurias priimama per bendrąjį priėmimą, sąrašas skelbiamas LAMA BPO interneto tinklalapyje lamabpo.lt

13. Studijos yra nuolatinės (NL) ir ištęstinės (I) formų, kurios skiriasi intensyvumu, metine studijų apimtimi ir metine studijų kaina. Tipiniai nuolatinės formos studijų metai prilygsta 60 kreditų, tai atitinka 1 600 val. per metus. Galima ir mažesnė studijų nuolatine forma apimtis, tačiau ji negali būti mažesnė kaip 45 studijų kreditai per metus. Ištęstinės formos studijų apimtis gali būti mažesnė kaip 45 studijų kreditai per metus, todėl studijos ištęstine forma trunka iki pusantro karto ilgiau negu nuolatine forma. Stojantysis, įrašydamas prašyme pageidavimą studijuoti pagal kurią nors studijų programą, turi nurodyti ir formą (NL ir (ar) I), kuria pageidauja studijuoti.

14. Išsamią informaciją apie kiekvienos studijų programos turinį, sandarą, formą, pakopą, tipą, trukmę ir programą administruojantį aukštosios mokyklos padalinį galite rasti aukštųjų mokyklų interneto tinklalapiuose skelbiamose priėmimo taisyklėse, LAMA BPO interneto tinklalapyje lamabpo.lt, taip pat Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos tinklalapyje www.aikos.smm.lt. Pastarajame pateikiami ir studijų programų bei studijų krypčių akreditavimo rezultatai.

III SKYRIUS

STOJANČIŲJŲ UŽSIREGISTRAVIMAS IR PRAŠYMŲ STUDIJUOTI TEIKIMAS

15. Norintieji pateikti prašymą studijuoti aukštojoje mokykloje turi užsiregistruoti BPIS. Registravimo metu pateikiamas vardas, pavardė ir elektroninio pašto adresas, pasirenkamas prisijungimo prie BPIS slaptažodis. Užsiregistravusiam asmeniui suteikiamas BPIS vartotojo numeris.

16. Nustatytos formos prašymas užpildomas prisijungus prie BPIS, nurodant vartotojo numerį ir slaptažodį (žr. 2 priedą). Stojantysis užpildo prašymą, atsakydamas į anketos klausimus, ir patvirtina pateiktų duomenų ir dokumentų tikrumą, taip pat sutikimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo, numatyto priėmimo procedūrose. Pageidavimai nurodomi iš aukštųjų mokyklų studijų programų sąrašo. Užpildytą prašymą galima atsispausdinti.

17. Pagrindinio priėmimo prašyme galima pateikti iki 9 pageidavimų, papildomo priėmimo prašyme – iki 6 pageidavimų. Pageidavimu laikoma konkrečios aukštosios mokyklos (universiteto ar kolegijos) studijų programa, pasirinkta studijuoti valstybės finansuojamoje ar nefinansuojamoje studijų vietoje (su studijų stipendija ar be jos). Pageidavime nurodoma aukštoji mokykla, studijų programos kodas ir pavadinimas, studijų forma (-os) ir finansavimo pobūdis. Pageidavimai išdėstomi prioriteto mažėjimo tvarka.

18. Pagrindinio priėmimo prašymus pateikti ir koreguoti galima 1 priede nurodytu laikotarpiu. Asmenims, stojantiems į menų, ugdymo mokslų arba kitas studijų programas, kurioms organizuojamas stojamasis egzaminas arba testas, šias studijų programas į prašymą reikia įrašyti ne vėliau nei likus 24 val. iki stojamojo egzamino ar motyvacijos vertinimo datos. Į kai kurias menų studijų programas organizuojami išankstiniai stojamieji egzaminai (žr. 1 priedą). Jei prašymas koreguojamas kelis kartus, galioja paskutinė koreguoto prašymo versija.

19. Papildomo priėmimo metu teikiamas naujas prašymas. Šio priėmimo metu, jei aukštosios mokyklos yra numačiusios, į tam tikras meno ir meno pedagogikos studijas gali būti organizuojami ir stojamieji egzaminai (žr. 1 priedą). Į studijų programas, į kurias stojamieji egzaminai per papildomą priėmimą aukštosios mokyklos sprendimu neorganizuojami, gali pretenduoti tik stojamuosius egzaminus pagrindinio priėmimo metu išlaikę asmenys. Stojimo metais nelaikiusiems arba neišlaikiusiems stojamųjų egzaminų ir / ar nedalyvavusiems motyvacijos vertinime negalima įrašyti pageidavimų į studijų programų valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas (arba siekti studijų stipendijos), kurioms būtinas motyvacijos vertinimas ar stojamasis egzaminas.

20. Tuo atveju, kai stojantiesiems gali būti skiriama papildomų balų už tarptautinių ir šalies olimpiadų ir konkursų prizinių vietų laimėjimą, už darbo pagal profesinio mokymo įstaigoje įgytą kvalifikaciją stažą (tik stojant į tos pačios švietimo srities kolegines studijas), arba už profesinio mokymo įstaigos baigimą su pagyrimu (tik stojant į tos pačios švietimo srities universitetines ir / ar kolegines studijas), turimus duomenis jie turi nurodyti atitinkamuose prašymo laukuose. Šie duomenys sulyginami su įrašais valstybinėse duomenų bazėse (dėl įrašo nesutikimo su valstybinėse duomenų bazėse esančiu įrašu stojančiajam registracijos metu nurodytu el. paštu siunčiamas pranešimas apie duomenų neatitiktį ir prašoma patikslinti informaciją).

21. Asmenys, vidurinį išsilavinimą įgiję 2019–2021 metais ir pretenduojantys į aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas, turi būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (išskyrus stojantiems į menų studijų krypčių grupės studijų programas) ir stojančiojo laisvai pasirenkamo dalyko bei turi atitikti LR švietimo, mokslo ir sporto ministro 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakyme Nr. V-661 „Dėl asmenų, pretenduojančių nuo 2019 metų į aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas, mokymosi rezultatų minimalių rodiklių nustatymo“ ir jo pakeitimuose numatytus reikalavimus dėl penkių dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetinio vidurkio. Reikalavimai asmenims, vidurinį išsilavinimą įgijusiems ankstesniais metais, priklauso nuo konkrečių bendrojo ugdymo mokyklos baigimo metų, jie nustatyti šiame punkte nurodytu ministro įsakymu.

22. Asmenims, 2021 metais pretenduojantiems į valstybės nefinansuojamas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas, taikoma Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 1 dalis.

23. Kiekvienam internetu prašymą pateikusiam asmeniui siunčiami elektroniniai laiškai apie kvietimą studijuoti ir kita svarbi informacija (žr. III skyrių), jeigu stojantysis pateikė teisingą elektroninio pašto adresą. Elektroniniu paštu išsiųstas pranešimas juridinės galios neturi, LAMA BPO neprisiima atsakomybės dėl to, ar pranešimas pasieks adresatą. Tikslią informaciją stojantysis visada gali rasti prisijungęs prie BPIS.

IV SKYRIUS

ELEKTRONINIS STOJANČIŲJŲ DUOMENŲ TEIKIMAS

24. Užsiregistravusių BPIS stojančiųjų, vidurinį išsilavinimą Lietuvoje įgijusių 2010–2021 m. (išskyrus baigusius tarptautinio bakalaureato diplomo ir Kembridžo programą), brandos atestatų duomenys automatiškai įkeliami į BPIS iš Mokinių registro. Šiuo laikotarpiu vidurinį išsilavinimą Lietuvoje įgijusiems asmenims brandos atestato kopijos pateikti nereikia. Stojantiesiems rekomenduojama pasitikrinti, ar įkelti duomenys atitinka brandos atestato įrašus.

25. Asmenys, vidurinį išsilavinimą įgiję Lietuvoje ir / ar perlaikę brandos egzaminus 2009 m. ir anksčiau, nepriklausomai nuo vidurinio išsilavinimo įgijimo metų, Lietuvos Respublikos piliečiai, įgiję ne žemesnį kaip vidurinį ar jam prilygintą išsilavinimą ne Lietuvos Respublikos mokyklose, taip pat užsieniečiai, kurių studijos gali būti finansuojamos iš Lietuvos valstybės biudžeto, baigę tarptautinio bakalaureato diplomo ar Kembridžo programą, išlaikę tarptautinį užsienio kalbos egzaminą ir pageidaujantys, kad jų rezultatai būtų skaičiuojami į konkursinį balą vietoje valstybinio užsienio kalbos brandos egzamino įvertinimo, sportininkai arba sporto treneriai, turintys sporto pasiekimų, kurie pagal Sporto nacionalinių ir tarptautinių pasiekimų vertinimo tvarkos aprašą skaičiuojami konkursinio balo sandaroje kaip pagrindinis kriterijus, dalyvavę ilgalaikėje jaunimo nacionalinėje (Nacionalinėje jaunimo savanoriškos veiklos programoje nesimokant ir nedirbant), tarptautinėje (Erasmus+ arba Europos solidarumo korpuso) savanoriškoje veikloje, kuri yra ne trumpesnė negu 3 mėnesiai arba jaunimo savanoriškoje tarnyboje, kuri yra ne trumpesnė nei 6 mėnesiai, turi tai įrodančių dokumentų nuskenuotas kopijas prisegti prie savo prašymo BPIS. Jeigu ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde (kur nenurodytas asmens kodas), prie savo prašymo BPIS taip pat reikia pateikti dokumento, patvirtinančio pavardės keitimą, nuskenuotą kopiją.

26. Užsienio lietuviai pažymos arba kito dokumento, patvirtinančio užsienio lietuvio statusą, pažymos apie lietuvių kalbos egzamino ar įskaitos išlaikymą arba kito dokumento, liudijančio jo lietuvių kalbos mokėjimą, jei studijos, į kurias pretenduoja stojantysis, organizuojamos lietuvių kalba, dokumento, patvirtinančio, kad asmuo ne mažiau kaip trejus metus gyveno užsienio valstybėje ir atvykęs į Lietuvos Respubliką pradėjo mokytis 8–12 klasėje (gimnazijos I–IV klasėje), skenuotą kopiją turi prisegti prie savo prašymo BPIS. Pažymos turi būti išduotos lietuvių bendruomenės toje šalyje, iš kurios atvyko, arba kompetentingos institucijos; pažymos (lietuvių, anglų arba rusų kalba) turi būti patvirtintos antspaudu ir parašu.

27. Prieš pateikdami skenuotas dokumentų kopijas BPIS asmenys turi užsiregistruoti kaip BPIS vartotojai (žr. III skyrių).

28. Stojančiųjų prisegtų dokumentų kopijų tvirtinimo metu LAMA BPO konsultantams kilus abejonių dėl dokumentų tikrumo arba aptikus prisegtų dokumentų ir iš duomenų bazių gautų duomenų neatitikčių, stojantysis gali būti paprašytas informaciją patikslinti.

V SKYRIUS

STOJAMŲJŲ EGZAMINŲ LAIKYMAS IR MOTYVACIJOS VERTINIMAS

29. Stojamųjų egzaminų į menų ir meno pedagogikos studijų programas organizavimo ir vertinimo tvarkos aprašus savarankiškai rengia aukštosios mokyklos ir ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki priėmimo pradžios paskelbia savo tinklalapiuose.

30. Stojantieji, užsiregistravę į menų ir meno pedagogikos studijų programas turi laikyti stojamąjį egzaminą (žr. 1 priedą). Stojantieji į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Vilniaus dailės akademijos, Vytauto Didžiojo universiteto kai kurias menų studijų programas, gali registruotis BPIS ir laikyti stojamuosius egzaminus pavasario stojamųjų egzaminų sesijoje arba registruotis ir laikyti stojamuosius egzaminus vasarą pagrindinės stojamųjų egzaminų sesijos metu ne vėliau kaip 24 val. iki stojamojo egzamino dienos, išskyrus stojančiuosius, neišlaikiusius stojamojo egzamino pavasario sesijos metu (detalesnė informacija pateikta lmta.lt, www.vda.lt, www.vdu.lt). Prasidėjus bendrajam priėmimui, stojantieji į meno studijų programas turi įsiregistruoti BPIS ir užpildyti prašymą nepriklausomai nuo to, ar jis stojamuosius egzaminus laikė pavasario egzaminų sesijoje ar ketina laikyti pagrindinėje egzaminų sesijoje. Pavasario egzaminų sesijoje išlaikyto stojamojo egzamino įvertinimas jam įkeliamas iš pavasario egzaminų sesijos.

31.Užsiregistravusieji į pedagogo kvalifikaciją teikiančias ugdymo mokslų studijų programas pagrindinės stojamųjų egzaminų sesijos metu arba papildomo priėmimo metu turi privalomai praeiti motyvacijos vertinimą (informacija apie stojamuosius egzaminus ir motyvacijos vertinimą teikiama LAMA BPO tinklalapyje lamabpo.lt, taip pat Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos interneto tinklalapyje http://www.smm.lt/web/lt/smm-studijos/priemimas/priemimas-2021). 2021 m. motyvacijos vertinimas vyks nuotoline forma. Motyvacijos vertinimo nepraėję asmenys į ugdymo mokslų studijų krypčių grupės programas aukštosiose mokyklose pretenduoti negali.

32. Motyvacijos vertinimo sudedamąsias dalis ir jų turinį, jo organizavimo ir vykdymo tvarką, vertinimo komisijų sudarymo principus ir reikalavimus jos nariams bei vertinimo rezultatų įforminimą nustato švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. V-357 „Dėl 2021 metais priimamų asmenų į pedagoginių studijų programas motyvacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. LAMA BPO prezidentas tvirtina vertinimo komisijų ir administravimo grupių sudėtį, metodinę instrukciją ir motyvacijos vertinimo reglamentą.

33. Stojantieji į kitas studijų programas, kurioms aukštųjų mokyklų studentų priėmimo taisyklėse numatyti papildomi stojamieji egzaminai arba testai, turi laikyti egzaminus arba testus aukštųjų mokyklų nustatytu laiku ir tvarka.

34. Stojantysis, užsiregistravęs, bet neatvykęs į stojamąjį egzaminą dėl ligos ar kitų svarių priežasčių, ne vėliau kaip 48 val. po stojamojo egzamino turi kreiptis į aukštosios mokyklos stojamųjų egzaminų komisiją su prašymu leisti jam laikyti stojamąjį egzaminą kitu sesijos metu ir pateikti nedalyvavimo priežastį įrodantį oficialų dokumentą. Stojantysis į ugdymo krypčių grupės studijų programas, užsiregistravęs, bet nedalyvavęs motyvacijos vertinime dėl ligos ar kitos svarbios priežasties, ne vėliau kaip per 48 val. po motyvacijos vertinimo turi kreiptis į LAMA BPO administraciją su prašymu leisti jam praeiti motyvacijos vertinimą papildomos sesijos metu ir pateikti priežastį įrodantį oficialų dokumentą.

35. Stojamųjų egzaminų svertiniai koeficientai konkursinio balo sandaroje nurodyti LR švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. lapkričio 30 d. įsakyme Nr. V-1862 „Dėl stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas konkursinės eilės sudarymo 2021 metais tvarkos aprašo patvirtinimo “.

VI SKYRIUS

KONKURSINIO BALO NUSTATYMAS

36. Studijų krypties, studijų krypčių arba studijų programų grupės konkursinio balo sandara ir papildomų balų skyrimo sąlygos aprašytos LR švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. lapkričio 30 d. įsakyme Nr. V-1862 „Dėl stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas konkursinės eilės sudarymo 2021 metais tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir jo prieduose (toliau – KE aprašas), LURK 2020  m. lapkričio 27 d. nutarime „Dėl stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas konkursinio balo sudarymo principų ir kitų kriterijų patvirtinimo“, LKDK 2020 m. lapkričio 11 d. įsakyme „Dėl 2021 m. stojančiųjų į kolegines studijų programas konkursinio balo sudarymo principų ir kitų kriterijų patvirtinimo“ ir aukštųjų mokyklų studentų priėmimo taisyklėse. Perskaičiuojant konkursinių mokomųjų dalykų brandos egzaminų įvertinimus ir metinius pažymius laikomasi KE aprašo 4 priede nustatytų pažymių įskaitymo ir perskaičiavimo principų. Konkursinio balo sandaroje numatyti mokomieji dalykai paskelbti Lietuvos universitetų rektorių konferencijos ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos 2019 m. patvirtintuose 2021 metų stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašuose.

37. Jeigu brandos atestate yra kelių užsienio kalbų metiniai ir brandos egzaminų pažymiai, į konkursinį balą įskaitomas palankiausias stojančiajam variantas, jeigu aukštosios mokyklos priėmimo taisyklėse nėra numatyta kitaip. Jeigu tam tikros studijų krypties ar krypčių grupės konkursinio balo sandaroje yra numatyti alternatyvūs mokomieji dalykai (pavyzdžiui, fizika arba chemija), taip pat parenkamas palankiausias stojančiajam variantas – į konkursinį balą įskaitomas geriau įvertintas dalykas.

38. Į stojančiojo konkursinį balą konkursinėms eilėms sudaryti įskaičiuojami balai, stojančiojo pelnyti už jo vidurinio išsilavinimo įgijimo metais KE apraše ir aukštųjų mokyklų studentų priėmimo taisyklėse nurodytus pagrindinius ir papildomus kriterijus. Pretenduojant į valstybės finansuojamas studijų vietas, į konkursinį balą įskaičiuojami tik pagal KE apraše nustatytus kriterijus pelnyti papildomi balai. Papildomi balai sumuojami, tačiau taip, kad bendra dedamųjų suma neviršytų 2,5.

39. Tarptautinio bakalaureato mokyklos diplomo mokomojo dalyko pažymys perskaičiuojamas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. V-932 „Dėl užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose mokyklose vietas tvarkos aprašo patvirtinimo“. Baigusių Kembridžo tarptautinę programą asmenų konkursinis balas apskaičiuojamas pagal išankstinius rezultatus.

40.Vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. V-706 „Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. V-435 “Dėl Tarptautinių užsienio kalbų egzaminų įvertinimų įskaitymo ir atitikmenų valstybinių užsienio kalbų brandos egzaminų įvertinimams nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo” pakeitimo“, skaičiuojant konkursinį balą, vietoj valstybinio užsienio kalbos brandos egzamino gali būti įskaitomas CAE, CPE, IELTS, DALF, TOEFL ar kito tarptautinio užsienio kalbos testo ar egzamino įvertinimas. To siekiantis stojantysis prašyme turi pateikti informaciją apie tokį laikytą egzaminą, o tarptautinio užsienio kalbos egzamino įvertinimo nuskenuotą sertifikato kopiją prašymų teikimo laikotarpiu turi prisegti prie savo prašymo BPIS. Kai tokia informacija prašyme pateikta, o stojantysis yra laikęs ir tos kalbos valstybinį brandos egzaminą, imamas palankiausias stojančiajam įvertinimas.

41. Stojantysis BPIS gali pasitikrinti konkursinį balą pagal kiekvieną iš jo prašyme nurodytų pageidavimų. Šį veiksmą jis gali atlikti, kai jo išsilavinimo duomenys yra įvesti BPIS. Pastebėjęs klaidų, jis gali raštu teikti apeliaciją LAMA BPO ne vėliau kaip 24 val. iki bendrojo priėmimo prašymų pateikimo galutinio termino.

VII SKYRIUS

KONKURSINIŲ EILIŲ SUDARYMAS

42. Asmenų, stojančių į aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir siekiančių, kad jų studijų kaina būtų apmokama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, atrankos kriterijus ir konkursinės eilės sudarymo principus nustato KE aprašas (LR švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. lapkričio 30 d. įsakyme Nr. V-1862 „Dėl stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas konkursinės eilės sudarymo 2021 metais tvarkos aprašo patvirtinimo“).

43. Asmenų atranka į valstybės nefinansuojamas studijų vietas aprašyta LURK 2020  m. lapkričio 27 d. nutarime „Dėl stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas konkursinio balo sudarymo principų ir kitų kriterijų patvirtinimo“, LKDK 2020 m. lapkričio 11 d. įsakyme „Dėl 2021 m. stojančiųjų į kolegines studijų programas konkursinio balo sudarymo principų ir kitų kriterijų patvirtinimo“ ir kiekvienos aukštosios mokyklos priėmimo taisyklėse.

44. Aukštosios mokyklos savo studijų programoms, o valstybės finansuojamų vietų atveju – ir švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato mažiausią stojamąjį konkursinį balą, kurio nepasiekę stojantieji pretenduoti į studijas negali. Stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir studijų stipendijų vietas mažiausią stojamąjį konkursinį balą nustatė LR švietimo, mokslo ir sporto ministras 2021 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-174 „Dėl mažiausio stojamojo konkursinio balo stojantiesiems į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojantiems į studijų stipendijas 2021 metais nustatymo“. Aukštosios mokyklos itin paklausių studijų programų valstybės finansuojamoms vietoms gali nustatyti ir didesnę nei švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinta reikšmė. Valstybės nefinansuojamoms vietoms aukštosios mokyklos mažiausio stojamojo konkursinio balo reikšmę nustato pačios ir nurodo Priėmimo taisyklėse. Aukštosios mokyklos – LURK ir LKDK narės – gali sutarti ir dėl bendros mažiausio stojamojo konkursinio balo reikšmės.

45. Jeigu aukštoji mokykla yra numačiusi papildomų balų už kitus kriterijus negu nustatytieji KE apraše, šie papildomi balai į mažiausią konkursinį balą įskaičiuojami tik aukštųjų mokyklų priėmimo taisyklėse nurodytais atvejais ir tik valstybės nefinansuojamoms vietoms.

46. Konkursas į valstybės finansuojamas studijų vietas (ir studijų stipendijas) vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu nustatytose krypčių grupėse ir studijų programose, vienu metu rungiantis stojantiems į universitetus ir kolegijas. Preliminarų vietų skaičių krypčių grupėse ir atskirose studijų programose nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Sudarant preliminarią konkursinę eilę ir konkursines eiles į studijų krypčių grupes ir studijų programas, atsižvelgiama į stojančiojo konkursinį balą, pageidavimų prioritetus, aukštųjų mokyklų nustatytus priėmimo reikalavimus, mažiausią ir didžiausią leistiną konkrečios studijų programos studijų vietų skaičių, valstybės finansuojamoms studijų vietoms skirtą lėšų sumą. Į studijų programas, į kurias po pagrindinio priėmimo pirmojo etapo nesurenkamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas minimalus studijų programos studijų vietų skaičius pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes, priėmimas nevykdomas.

47. Į valstybės nefinansuojamas studijų vietas konkuruojama pagal konkrečias studijų programas. Taikomi aukštosios mokyklos nustatyti konkursinio balo sudarymo reikalavimai. Daugeliu atveju valstybės finansuojamų ir valstybės nefinansuojamų studijų konkursinio balo skaičiavimo principai sutampa. Sudarant konkursines eiles, atsižvelgiama į stojančiojo pageidavimų į nefinansuojamas studijų vietas prioritetus.

VIII SKYRIUS

PAGRINDINIS PRIĖMIMAS

48. Aukštosios mokyklos iki prašymų teikimo pabaigos BPIS turi nurodyti visus būtinus konkursinėms ir kviečiamųjų eilėms sudaryti reikalingus duomenis: bendrą studijų programų studijų vietų skaičių, jei reikia, jį išskaidant pagal finansavimo pobūdį ir studijų formą, taip pat studijų kainas ir iš anksto priimtų į atskiras studijų programas asmenų skaičių ir jų duomenis, tokius kaip: asmens vardas, pavardė, asmens kodas / gimimo data, sutarties / preliminarios sutarties / kvietimo data (šie duomenys nėra privalomi, bet yra svarbūs nustatant, ar studijų programa atitinka mažiausio studijų programos studentų skaičiaus kriterijų).

49. Nuo pageidavimų stojančiojo prašyme sekos priklauso, kur jis bus pakviestas studijuoti, todėl būtina, kad stojantysis savo prioritetus atsakingai nurodytų nuo labiausiai pageidaujamo iki mažiausiai pageidaujamo – prioritetų mažėjimo tvarka.

50. Tenkinama tiek prašymų, kiek leidžia tai studijų krypčių grupei ar studijų programai skirtų valstybės biudžeto lėšų apimtis ir aukštųjų mokyklų atskiroms studijų programoms nusistatytų valstybės nefinansuojamų studijų vietų skaičius; universitetams ir kolegijoms valstybės skirtos lėšos nesumuojamos.

51. Pasibaigus prašymų teikimo terminui, atsižvelgiant į stojančiųjų prašymuose nurodytus prioritetus ir konkursinį balą bei minimalių rodiklių sąlygas, pagal stabilaus paskirstymo algoritmą apskaičiuojama stojančiųjų galimybė patekti į valstybės finansuojamas studijų vietas ar valstybės nefinansuojamas studijų vietas (valstybės nefinansuojamoms studijų vietoms, jei nurodyta jų prašymuose, nustatoma jų galimybė gauti studijų stipendiją). Stojančiajam, jeigu jis laimėjo konkurse, paskelbiamas vienas kvietimas užimti valstybės finansuojamą studijų vietą universitetinių arba koleginių studijų programoje arba valstybės nefinansuojamą studijų vietą su stipendija, arba valstybės nefinansuojamą studijų vietą; jei stojantysis nepateko nė į vieną iš pasirinktų programų, pateikiamas neigiamas atsakymas. Pakviestieji turi ne vėliau kaip per tris dienas sudaryti studijų sutartį su aukštąja mokykla.

IX SKYRIUS

PAPILDOMAS PRIĖMIMAS

52. Po pagrindinio priėmimo į studijų kryptis ir studijų programas, kuriose liko neužimtų valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų studijų vietų bei valstybės nefinansuojamų studijų vietų su studijų stipendija, skelbiamas papildomas priėmimas (žr. 1 priedą). Aukštosios mokyklos gali pakoreguoti studijų programų kvotas, nevykdyti priėmimo į tas studijų programas, kurių vietos jau užpildytos. LAMA BPO per vieną dieną po prašymų teikimo pabaigos ŠMSM ir aukštosioms mokykloms pateikia informaciją apie stojančiųjų skaičius atskirose studijų krypčių grupėse ir studijų programose. Atsižvelgiant į valstybės poreikį ir stojančiųjų pageidavimų skaičių, švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu atskiroms studijų krypčių grupėms ar studijų programoms skirta valstybės lėšų apimtis gali būti koreguojama, sprendimą įteisinant ministro įsakymu.

53. Papildomame priėmime gali dalyvauti ir tie asmenys, kurie nebuvo užsiregistravę BPIS pagrindinio priėmimo metu. Papildomame priėmime asmuo:

  • gali pretenduoti tik į valstybės nefinansuojamą studijų vietą, jeigu jis jau sudarė valstybės finansuojamų studijų sutartį su aukštąja mokykla arba gavo studijų stipendiją;
  • gali pretenduoti tiek į valstybės finansuojamą, tiek į valstybės nefinansuojamą studijų vietą (ir studijų stipendiją), jeigu jis sudarė valstybės nefinansuojamų studijų sutartį su aukštąja mokykla arba jeigu negavo ar nepriėmė jokio kvietimo studijuoti.

54. Šiame etape stojantieji registruoja atnaujintus prašymus arba, jeigu nedalyvavo pagrindiniame priėmime, teikia naujus prašymus priimti studijuoti į universitetinių ar koleginių studijų programas, kuriose dar liko laisvų vietų. Galima nurodyti ne daugiau kaip 6 pageidavimus.

55. Papildomame priėmime taip pat galima pretenduoti į ugdymo mokslų studijų programas. Asmenys, kurie nedalyvavo pagrindinėje motyvacijos vertinimo sesijoje, motyvacijos vertinimą gali praeiti. Tam asmuo turi užsiregistruoti BPIS, kurioje jam bus pateikta informacija, kur ir kada jis gali praeiti motyvacijos vertinimą.

56. Konkursas vyksta tokia pačia tvarka, kaip ir pagrindinio priėmimo metu. Pasibaigus konkursui, stojančiajam, atsižvelgiant į jo prašyme nurodytus prioritetus, pateikiamas siūlymas užimti valstybės finansuojamą arba nefinansuojamą studijų vietą (ir gauti studijų stipendiją) arba jis gauna neigiamą atsakymą. Pakviestieji turi ne vėliau kaip per tris dienas sudaryti studijų sutartį su aukštąja mokykla jos nustatyta tvarka.

X SKYRIUS

ASMENŲ, VIDURINĮ IŠSILAVINIMĄ ĮGIJUSIŲ UŽSIENIO ŠALIŲ INSTITUCIJOSE, IR UŽSIENIO LIETUVIŲ PRIĖMIMAS

57. Asmenys, kurie ne žemesnį kaip vidurinį ar jam prilygintą išsilavinimą, suteikiantį teisę stoti į aukštąsias mokyklas, yra įgiję ne Lietuvos Respublikos mokyklose, ir kurių studijos finansuojamos iš Lietuvos valstybės biudžeto, taip pat užsienio lietuviai priimami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Kiti užsienio šalių piliečiai, kurie už studijas moka visą studijų kainą, priimami pagal kiekvienos aukštosios mokyklos priėmimo taisyklėse aprašytą asmenų, įgijusių išsilavinimą užsienyje, priėmimo tvarką.

58. Lietuvoje vidurinį išsilavinimą įgijusiems užsienio lietuviams, kurie ne mažiau kaip trejus metus yra gyvenę užsienyje, o atvykę į Lietuvos Respubliką pradėjo mokytis ne ankstesnėje kaip aštuntoje klasėje, prie švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. lapkričio 30 d. įsakyme Nr. V-1862 „Dėl stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas konkursinės eilės sudarymo 2021 metais tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka apskaičiuoto konkursinio balo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka pridedama papildomų balų. Šie asmenys dalyvauja bendrajame priėmime į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas (su studijų stipendija ar be jos).

59. Asmenys, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose ir stojantys į Lietuvos aukštąsias mokyklas, privalo turėti įgyto išsilavinimo pripažinimo Lietuvoje dokumentą. Įgyto išsilavinimo pripažinimas atliekamas vadovaujantis Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. 212. Šis reikalavimas netaikomas asmenims, baigusiems mokyklas, veikiančias pagal Konvenciją, apibrėžiančią Europos mokyklų statutą, ir įgijusiems Europos bakalaureato pažymėjimą (toliau – baigusieji Europos mokyklas). Nesimokę lietuvių kalbos asmenys, kurių pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba, turi išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą. Visi šios grupės stojantieji nuskenuotas dokumentų kopijas turi prisegti prie savo prašymo BPIS iki numatyto termino pabaigos.

60. Konkurso būdu į valstybės finansuojamas studijų vietas arba valstybės nefinansuojamas studijų vietas su studijų stipendija Lietuvos aukštosiose mokyklose gali būti priimami ir užsienio lietuviai bei užsieniečiai, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečiai, dirbantys ir (arba) turintys teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir jų šeimos nariai, kitų užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, turintys teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar kituose teisės aktuose nenustatyta kitaip.

61. Asmenys, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose, į valstybės finansuojamas studijų vietas priimami vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. V-932 „Dėl užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose mokyklose vietas tvarkos aprašo patvirtinimo“.

XI SKYRIUS

INFORMACIJOS TEIKIMAS

62. Informaciją apie prašymų pateikimą internetu, apie dokumentų registravimą ir sutikrinimą, apie studijas ir kitais svarbiais priėmimo klausimais teikia LAMA BPO ir aukštosios mokyklos.

63. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) adresas: Studentų g. 54, LT–51424 Kaunas, tel. (8 37) 280 400, el. paštas info@lamabpo.lt, interneto tinklalapis lamabpo.lt.

64. Aukštųjų mokyklų priėmimo komisijų adresai, telefonai, faksai, elektroninio pašto adresai ir interneto tinklalapiai nurodyti tinklalapyje lamabpo.lt.

XII SKYRIUS

ASMENS DUOMENŲ TEIKIMAS AUKŠTOSIOMS MOKYKLOMS

65. Stojančiųjų asmens duomenys tvarkomi pagal BPIS nuostatus ir LAMA BPO asmens duomenų tvarkymo taisykles (toliau – Taisykles), užtikrinant nuo 2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojančio Bendrojo duomenų apsaugos reglamento Nr. (ES) 2016/679 (toliau – Reglamento) ir LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ), kitų įstatymų bei teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą, laikymąsi ir įgyvendinimą. Asmens duomenys renkami Taisyklėse apibrėžtais tikslais ir tik tokios apimties, kokios reikia stojančiųjų atrankai ir studijų (mokymo) sutartims sudaryti bei tvarkomi su šiais tikslais suderintais būdais. Asmens duomenys tvarkomi, remiantis Reglamento 5-ojo straipsnio 1(e) punktu, numatančiu saugoti asmens duomenis ne ilgiau, nei tai numato atitinkamų asmens duomenų tvarkymo tikslai.

66. LAMA BPO turi teisę teikti stojančiųjų asmens duomenis aukštosioms mokykloms tvarkyti remiantis Reglamento 44-uoju straipsniu, užtikrinant atitinkamas saugumo priemones, numatytas Reglamento 45-ajame ir 46-ajame straipsniuose. Detalus perduodamų duomenų sąrašas ir tvarkymo paskirtis suderinta BPIS duomenų perdavimo sutartyje su kiekviena aukštąja mokykla.

67. Stojančiajam paprašius pateikti informaciją apie jo tvarkomus asmens duomenis, LAMA BPO arba aukštoji mokykla turi nedelsiant stojančiajam suteikti visą tikslią informaciją, kokie ir kokiais tikslais yra tvarkomi stojančiojo asmens duomenys.

68. Stojančiajam paprašius panaikinti LAMA BPO ar aukštojoje mokykloje tvarkomus duomenis, LAMA BPO ar aukštoji mokykla turi nedelsiant panaikinti stojančiojo asmens duomenis, jei saugoti asmens duomenų nenumato jų tvarkymo tikslas ar galiojantys teisės aktai.

Pritarta LAMA BPO valdybos 2021 m. kovo 19 d. nuotoliniame posėdyje.

1 Priedas

BENDROJO PRIĖMIMO DATOS

Pagrindinis priėmimasPrašymų priimti studijuoti į universitetus ir kolegijas registravimas

Vidurinio išsilavinimo, tarptautinių užsienio kalbos egzaminų sertifikatų, sporto pasiekimų ir kitų dokumentų elektroninis pateikimas Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje

2021-06-01 – 2021-08-05 12 val.
Kvietimo studijuoti paskelbimas2021-08-09 iki 12 val.
Sutarčių su pakviestaisiais sudarymas aukštosiose mokyklose2021-08-10 8 val. – 2021-08-12 15 val.
El. sutarčių su pakviestaisiais sudarymas2021-08-09 15 val. – 2021-08-12 15 val.

 

Papildomas priėmimasPrašymų priimti studijuoti į universitetus ir kolegijas registravimas

Vidurinio išsilavinimo, tarptautinių užsienio kalbos egzaminų sertifikatų, sporto pasiekimų ir kitų dokumentų elektroninis pateikimas Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje

2021-08-13 – 2021-08-16
Kvietimo studijuoti paskelbimas2021-08-20 iki 12 val.
Sutarčių su pakviestaisiais sudarymas aukštosiose mokyklose2021-08-21 8 val. – 2021-08-23
El. sutarčių su pakviestaisiais sudarymas2021-08-20 15 val. – 2021-08-23

 

Pavasario stojamųjų egzaminų sesijaNuotoliniu būdu organizuojami egzaminai2021-03-01 – 2021-03-31
Stojamųjų egzaminų sesija*Egzaminai tvarkaraštyje nurodytose vietose2021-06-14 – 2021-08-02
Nuotoliniu būdu organizuojami egzaminai2021-06-14 – 2021-08-02
Rezultatų paskelbimasIki 2021-08-04
Stojančiųjų į ugdymo mokslų studijų programas motyvacijos vertinimasNuotolinis vertinimas prašymų teikimo laikotarpiu2021-06-08 – 2021-08-03

2021-08-14–2021-08-16

* – Jei papildomo priėmimo metu atsirastų poreikis, gali būti organizuojama trumpa stojamųjų egzaminų sesija.

2 priedas

Dokumentas spausdinimui