2018 m.

Šiemet bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas metu Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijai bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) buvo pateikti 32 499  prašymai (2017 m. – 29 538). Aukštųjų mokyklų nustatytus reikalavimus tenkino 25 619 asmenų (2017 m. – 26 873), iš jų 14 246 – šių metų abiturientai (2017 m. – 15 584). Švietimo ir mokslo ministro nustatytus minimalius rodiklius valstybės finansuojamoms vietoms užimti ar studijų stipendijai gauti tenkino 16 993  asmenys (2017 m. – 20 825).

2018 m. stojantiesiems pasiūlytos 639 studijų programos (2017 m. – 768). Priėmimas įvyko į 584 programas (2017 m. – 603). Stojantieji su aukštosiomis mokyklomis sudarė 20 805 studijų sutartis (2017 m. – 21 448), iš jų  12 787 studijų sutartis sudarė šių metų abiturientai (2017 m. – 12  321). Pastaraisiais metais daugėja priimtųjų, gavusių bent vieną 100 balų valstybinio brandos egzamino įvertinimą. Šiais metais tokių asmenų priimta 1 729 (2017 m. – 1 546).

57 proc. stojančiųjų (2017 m. – 56 proc.) pirmuoju prioritetu rinkosi universitetų studijų programas, 43 proc. (2017 m. – 44 proc.) – kolegijų. Iš visų 13 184 pakviestųjų (2017 m. – 14 035) studijuoti universitetuose stojantieji sudarė 10 803 studijų sutartis (2017 m. – 11 413). Su kolegijomis pasirašytos 10 002 sutartys (2017 m. – 10 035), šiemet čia studijuoti buvo kviečiama 14 260 stojančiųjų (2017 m. – 14 047).

Studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose sudaryta 12 112 sutarčių (2017 m. – 13 886), iš kurių 7 125 – universitetuose (2017 m. – 7 622), 4 987 – kolegijose (2017 m. –  6 264), o studijuoti valstybės nefinansuojamose studijų vietose – 8 693 sutartys (2017 m. – 7 562): universitetuose – 3 678 (2017 m. – 3 791), kolegijose – 5 015 (2017 m. – 3 771).

Valstybės finansuojamų studijų vietų sutartis su universitetais pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 6,85 (2017 m. – 6,81). Valstybės nefinansuojamose vietose studijuosiančiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 5,38 (2017 m. – 5,12). Aukščiausią vidutinį konkursinį balą šiemet turi priimtieji į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (Balstogės universitete ir Europos humanitariniame universitete taikoma kita balų skaičiavimo sistema, todėl jie nelyginami).

Sutartis su kolegijomis pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas valstybės finansuojamose studijų vietose siekia 4,32 (2017 m. – 4,16), o nefinansuojamose – 3,20 (2017 m. – 2,83). Aukščiausią balų vidurkį turi studijas pasirašiusieji su Vilniaus dizaino kolegija tiek valstybės finansuojamose, tiek nefinansuojamose vietose.

Universitetuose daugiausia stojančiųjų pirmuoju prioritetu rinkosi Sveikatos mokslų krypčių grupės studijų programas (16,31 proc.), kiek mažiau – 15,4 proc. stojančiųjų rinkosi Socialinius mokslus, 11,95 proc. – Verslo ir viešosios vadybos. Gausiausiai studijų sutarčių pasirašyta Vilniaus universitete, Kauno technologijos universitete ir Vilniaus Gedimino technikos universitete. Didžiausią studentų skaičių valstybės finansuojamose studijų vietose surinko Kauno technologijos universiteto Programų sistemų studijų programa, Vilniaus universiteto Teisės ir Politikos mokslų studijų programos.

Universitetų sektoriuje daugiausia valstybės nefinansuojamų studijų vietų studentų sulaukė Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Mykolo Romerio universitetas.

Kolegijose stojantieji labiausiai rinkosi Verslo ir viešosios vadybos mokslų krypties studijų programas (28,95 proc.), kiek mažiau – 23,18 proc. stojančiųjų rinkosi Sveikatos mokslus, 17,28 proc. – Inžinerijos mokslus. Norintieji studijuoti kolegijų vykdomose studijų programose daugiausia sutarčių sudarė su Vilniaus kolegija, Kauno kolegija ir Socialinių mokslų kolegija. Didžiausią studentų skaičių valstybės finansuojamose studijų vietose surinko Vilniaus kolegijoje vykdomos Tarptautinio verslo ir Programų sistemų programos, surinkusios vienodą skaičių studentų. Kolegijose stojantieji nemažai studijų sutarčių pasirašė ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje vykdomoje Transporto logistikos programoje.

Kolegijose didžiausią valstybės nefinansuojamų studijų vietų studentų skaičių surinko Socialinių mokslų kolegija, Vilniaus kolegija ir Kauno kolegija.

Motyvacijos vertinime, kuris būtinas pretenduojant į pedagogo kvalifikaciją teikiančias studijų programas, šiemet užsiregistravo 1 204 asmenys. Teigiamą motyvacijos įvertinimą, kuris reikalingas stojant į pedagogo kvalifikaciją teikiančias studijų programas, gavo 696 jame dalyvavusieji asmenys (2017 m. – 592). Studijuoti ugdymo studijų programose pasirašyta 651 studijų sutartis.

Šiais metais po 0,25 papildomo balo gavo 59 stojantieji už savanorišką veiklą, trukusią ne trumpiau nei 3 mėnesius, ir 122 stojantieji už brandos darbą. 629 stojantieji, baigusieji bazinius karinius mokymus ar privalomąją karo tarnybą, gavo papildomus pusę balo.

Su aukštosiomis mokyklomis pasirašytų studijų sutarčių skaičius

 Studijų sutartis pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas

* be Balstogės universiteto filialo Vilniuje

Didžiausią valstybės finansuojamų vietų (vf+vnf/st) studentų skaičių surinkusios studijų programos:

Didžiausią valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų vietų su stipendija ar be jos (vf+vnf/st+vnf) studentų skaičių surinkusios studijų programos:

Studijų krypčių populiarumas stojančiųjų prašymuose pagal pirmąjį prioritetą

Bendrajame priėmime 2018 m. dalyvavo 37 aukštosios mokyklos (18 universitetų – 13 valstybinių ir 5 privatūs ir 19 kolegijų – 12 valstybinių ir 7 privačios).

Bendrąjį priėmimą į Lietuvos aukštąsias mokyklas švietimo ir mokslo ministro įgaliojimu (nuo 2009 m.) atlieka Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO).

2018 m. bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas metu LAMA BPO prašymus pateikė 32 499 brandos atestatus turintys asmenys (2017 m. – 29 538), iš jų 15 871 – 2018 m. abiturientai (2017 m. – 16 459). Aukštųjų mokyklų nustatytus reikalavimus, taip pat švietimo ir mokslo ministro nustatytus minimalius rodiklius valstybės finansuojamoms vietoms užimti ar studijų stipendijai gauti tenkino 25 619 asmenų (2017 m. – 26 873), iš jų 14 246 – šių metų abiturientai (2017 m. – 15 584). Turinčių teisę dalyvauti konkursuose dalis sudarė 0,79 nuo visų pateikusių prašymus (2017 m. – 0,91). Iš jų švietimo ir mokslo ministro nustatytus minimalius rodiklius valstybės finansuojamoms vietoms užimti ar studijų stipendijai gauti tenkino 16 993 asmenys (2017 m. – 20 825).

Per tris etapus vykusius konkursus įveikė ir studijų sutartis su aukštosiomis mokyklomis pasirašė 20 805 stojantieji (2017 m. – 21 448), t. y. 3 proc. mažiau negu 2017 m. Studijų sutartis pasirašė 12 787 šių metų abiturientai (2017 m. – 12 321), t. y. daugiau negu 2017 m., nors šių metų abiturientų skaičius artimas praėjusiems metams: bendrojo ugdymo mokyklose šiemet įteikti 23 635 brandos atestatai (2017 m. – 23 787), profesinio mokymo įstaigose – 4 727 (2017 m. – 4 342).

Įstoti į šalies aukštąsias mokyklas šiemet siekė mažiau šių metų bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų nei pernai – 15 086 arba 63,8 proc. (2017 m. – 68,5 proc.) (1 a, b pav.). Į universitetus ir kolegijas įstojo 12 784 arba 54,1 proc. bendrojo ugdymo mokyklų (2017 m. – 58,5 proc.). Nors profesinio mokymo įstaigose šiemet išrašyta daugiau brandos atestatų negu pernai, įstoti bandė tik 126 asmenys, įstojo 57 (arba 1,2 proc. visų profesinio mokymo įstaigų absolventų). Trigubai didesnis šias įstaigas baigusiųjų skaičius stoja po metų (šiemet įstojo 159 praėjusiais metais profesinio mokymo įstaigose brandos atestatus gavę asmenys), tačiau jų indėlis į siekiančiųjų aukštojo išsilavinimo asmenų grupę yra labai kuklus (1 pav. c, d).

a)

b)

c)

d)

1 pav. Bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų ir profesinio mokymo įstaigų absolventų dalyvavimas bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

2 pav. Valstybinių brandos egzaminų rinkimasis (NEC duomenys)

VBE pasirinkimas šias metais pakito nedaug ir todėl verčia suklusti (2 pav.). Gamtos mokslų, IT ir inžinerinės studijos pirmakursių sulaukė mažiau neatsitiktinai – laikančių fizikos, chemijos ir informacinių technologijų egzaminus nesiekia nė 10 proc. (chemijos – tik 5,05 proc.). Mažėjant abiturientų, svarbios šalies raidai studijų kryptys, tokios kaip inžinerija, informatika, fiziniai mokslai negalės užtikrinti inžinerinės pramonės atsinaujinimo ir pažangios mokslo raidos. Gimnazijos turėtų peržiūrėti savo strateginius tikslus.

Nors valstybiniai brandos egzaminai vykdomi jau daug metų, mokyklose rašomų metinių pažymių ir atitinkamų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų skirtumai nemažėja (3 pav.). Įvertinimų dermę galima matyti praktiškai tik anglų kalbos atveju.

a)

b)

c)

3 pav. Metinių pažymių ir VBE įvertinimų neatitiktis 2018 m. (a – informacinės technologijos, b – matematika, c) anglų kalba)

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

Šiais metais jau pastebimas atskirų miestų ir regionų abiturientų mokymosi pasiekimų lygio kontrastų mažėjimas (4 pav.). 10 didžiųjų miestų vidutinis balas tesiskiria ne daugiau kaip 0,6 balo (pernai – 0,9 balo), 0,1 balo (iki 4,84) paaugo ne didžiųjų miestų abiturientų konkursinio balo vidurkis.

4 pav. 2018 m. stojančiųjų vidutinio balo pasiskirstymas pagal mokyklų vietovę

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

57 proc. stojančiųjų (2017 m. – 56 proc.) aukščiausiu prioritetu rinkosi universitetų studijų programas, 43 proc. (2017 m. – 44 proc.) – kolegijų. Pirmojo etapo metu 65,3 proc. stojančiųjų į universitetus buvo tų pačių metų abiturientai (2017 m. – 66 proc.), kolegijų sektoriuje jų mažiau – tik 40,5 proc. (2017 m. –43 proc.).

Tiek universitetų, tiek kolegijų sektoriuose trauka į atskiras studijų sritis kinta. Universitetuose stojančiųjų trauka į socialinius mokslus stabilizavosi, tačiau jų daugėja kolegijų sektoriuje, ypač į valstybės nefinansuojamas vietas (5 pav., a). Šiemet universitetuose socialinius mokslus rinkosi 35,3 proc. stojančiųjų (2017 m. – 35,8 proc.), kolegijose – 41,4 proc. (2017 m. – 38,7 proc.). Deja, stojančiųjų į su informacinėmis technologijomis susijusias studijas ir kitus fizinius mokslus (fizinių mokslų sritis) pradėjo mažėti ir šiemet universitetų sektoriuje jie siekė 14,2 proc., pernai – 15,2 proc. (5 pav.). Universitetuose ir kolegijose pagal pirmąjį prioritetą biomedicinos mokslai yra gerokai populiaresni už technologijos mokslus, pastaruosius besirenkančiųjų sparčiai  mažėja abiejuose sektoriuose: universitetuose biomedicinos mokslus renkasi apie 24 proc., kolegijose – apie 25 proc., o technologijos mokslus universitetuose – jau tik 10,5 proc. (2017 m. – 11,4 proc., 2016 m. – apie 15 proc.), kolegijose – 20,8 proc. (2017 m. – 21,1 proc., 2016 m. – 27 proc.). Trauka į menus padidėjo universitetų sektoriuje (6,2 proc., 2017 m. – 5,1 proc.) ir šiek tiek sumažėjo kolegijose 3,7 proc., 2017 m. – (4,5 proc.).

Pagal naująją studijų klasifikaciją studijų sritis keičia studijų krypčių grupės. 1 lentelėje pateiktas šiais ir praėjusiais metais stebėtas stojančiųjų pirmojo pageidavimo pasiskirstymas pagal studijų kryptis. Universitetų sektoriuje populiariausia sveikatos mokslų grupė, kolegijų – verslo ir viešosios vadybos grupė.

a)

b)

5 pav. Stojančiųjų prioritetai pagal studijų sritis

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

1 lentelė. Studijų krypčių populiarumas stojančiųjų prašymuose pagal pirmąjį prioritetą

Į aukščiausiu prioritetu nurodytą pageidavimą per visus etapus įstojo ir studijų sutartis pasirašė 65,4 proc. stojančiųjų (2017 m. –  62,7 proc.): universitetuose – 67,4 proc. (2017 m. – 64,5 proc.), kolegijose – 63,3 proc. (2017 m. – 60,7 proc.). Stojančiųjų sėkmė atskirose aukštosiose mokyklose gana skirtinga (8, 9 pav.).

Stojančiųjų motyvacija rinktis artimų studijų krypčių studijų programas gana gera ir jau stabili. 2018 m. 61,4 proc. prašymų pageidavimai yra vienos studijų srities (10 pav.). Didėjant stojančiojo brandai ir atsirandant darbo patirties, stojančiųjų motyvacija rinktis konkrečią studijų programą didėja (žr. 10 pav.).

8 pav. Vidutinis įstojusių prioritetas pagal aukštąsias mokyklas

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

9 pav. Vidutinis įstojusių prioritetas pagal aukštąsias mokyklas

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

10 pav. Pageidavimų sutelktumas į artimas studijų programas priklausomai nuo brandos atestato įgijimo metų

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

Visi valstybiniai Lietuvos universitetai 2018 m. tiek valstybės finansuojamoms vietoms, tiek nefinansuojamoms vietoms užimti reikalavo ne mažesnio kaip 3,6 konkursinio balo (2017 m. – 3), išskyrus Mykolo Romerio universitetą, kuris valstybės nefinansuojamoms vietoms nustatė mažiausią 3 balų reikšmę. Privatūs universitetai elgėsi įvairiai, jie dar prideda papildomų balų  pagal nusistatytus kriterijus, Balstogės universiteto filialas Vilniuje apskritai taikė kitokią konkursinio balo sandarą (1 lentelė). Kolegijų sektorius nustatė mažiausią konkursinį balą 2 (2017 m. –1,6). Deja, dvi privačios kolegijos nusistatė kitokius reikalavimus: Socialinių mokslų kolegija nustatė mažiausią konkursinį balą 1, Kolpingo kolegija nenumatė jokio slenksčio.

Abiturientams švietimo ir mokslo ministro įsakymu nustatyti minimalūs rodikliai ūgtelėjo ir 2018 m. juos įveikė mažiau abiturientų nei ankstesniais metais (turėjo būti išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos VBE (pastarasis ne mažesniu kaip 25 balų įvertinimu, išskyrus humanitarinių mokslų programas, kurioms užteko 16, o menams iš viso šis reikalavimas nebuvo taikomas) stojantiems į universitetus ir užsienio kalbos ir matematikos VBE (pastarasis ne mažesniu kaip 25 balų įvertinimu) stojantiems į kolegijas).

Šiais metais po 0,25 papildomo balo gavo 59 stojantieji už savanorišką veiklą, trukusią ne trumpiau nei 3 mėnesius, ir 122 stojantieji už brandos darbą. 629 stojantieji, baigusieji bazinius karinius mokymus ar privalomąją karo tarnybą, gavo papildomus pusę balo.

Valstybės finansuojamų studijų vietų sutartis su universitetais pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 6,85 (2017 m. – 6,81, 2016 m. – 6,73). Aukščiausią vidutinį konkursinį balą šiemet turi priimtieji į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Valstybės nefinansuojamose vietose studijuosiančiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 5,38 (2017 m. – 5,12), jis aukščiausias taip pat Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (Balstogės universitete ir Europos humanitariniame universitete taikoma kita balų skaičiavimo sistema, todėl jie nelyginami) (6 pav.ir 2 lentelė).

6 pav. Priimtųjų į universitetus ir kolegijas vidutinis konkursinis balas

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

Sutartis su kolegijomis pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas gerokai mažesnis nei universitetų sektoriuje. Valstybės finansuojamų studijų vietų sutartis su kolegijomis pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 4,32 (2016 m. – 4,16), o nefinansuojamose vietose – 3,2 (2016 m. – 2,84). Aukščiausią balų vidurkį turi įstojusieji į valstybės finansuojamas vietas Vilniaus dizaino kolegijoje (7,88). Aukščiausias už studijas mokėsiančių studentų balų vidurkis – taip pat Vilniaus dizaino kolegijoje (6,48). Kolegijose, kuriose stojamųjų egzaminų nėra, vidutiniai balai žemesni, jie nesiekia 5 balų, o valstybės nefinansuojamose vietose – ir 4 balų, išskyrus atvejus, kai mokyklos prideda papildomų balų už jų nusistatytus rodiklius (žr. 6 pav. ir 2 lentelę).

2 lentelė. Studijų sutartis pasirašiusiųjų 2018 m. vidutinis konkursinis balas

* – vnf vietų konkursinis balas apskaičiuojamas pagal aukštosios mokyklos taisykles.

** –Balstogės universiteto filialas Vilniuje naudoja kitą konkursinio balo sandarą;

Duomenų šaltinis LAMA BPO

Priimtųjų į universitetus ir kolegijas konkursiniai balai skiriasi itin smarkiai (7 pav.), nors abiejų sektorių absolventai įgyja to paties 6 EKS ir LTKS lygio laipsnį. Universitetų rektoriai ne pirmus metus pasisako, kad kolegijų reiklumas stojantiesiems didėtų, kad netektų abejoti profesinio bakalauro studijų kokybe.

a)

b)

7 pav. Konkursinių balų pasiskirstymas pagal aukštojo mokslo sektorius ir finansavimo pobūdį

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

Įstojusieji į universitetus sudarė 10 803 studijų sutartis (2017 m. – 11 413), iš kurių 7 125 – valstybės finansuojamoms vietoms arba vietoms su studijų stipendija (2017 m. – 7 622). Su kolegijomis pasirašytos 10 002 sutartys (2017 m. – 10 035), iš kurių 4 987 – valstybės finansuojamoms vietoms arba vietoms su studijų stipendija (2017 m. – 6 264) (3 lentelė, 11–14 pav.).

Švietimo ir mokslo ministro nustatyti minimalieji rodikliai, visų pirma, reikalavimas išlaikyti matematikos VBE ne mažesniu kaip 25 balų įvertinimu, ir mažiausias konkursinis balas valstybės finansuojamoms vietoms užimti (į universitetus – 3,6, į kolegijas – 2), kurį didžioji dalis universitetų ir didžioji dalis kolegijų taikė ir valstybės nefinansuojamoms vietoms, universitetų sektoriui didelės įtakos neturėjo, bet kolegijų sektoriuje labai pakeitė vietų struktūrą. Studijuoti valstybės nefinansuojamose studijų vietose sudarytos 8 693 sutartys (2017 m. – 7 562): universitetuose – 3 678 (2017 m. – 3 791), kolegijose – 5 015 (2017 m. – 3 771). Toks pokytis paaiškintinas tuo, didelė dalis neįveikusiųjų universitetų slenksčio pasirinko kolegijas, čia mokančiųjų už studijas priimta gerokai daugiau negu bet kuriais kitais metais. Tačiau į valstybės finansuojamas vietas kolegijos priėmė 20 proc. mažiau studentų negu praėjusiais metais, šiame sektoriuje liko net 4 500 nepanaudotų studijų krepšelių (2017 m. – 783). Tiesa, kolegijoms skirtų valstybės finansuojamų vietų buvo padidinta daugiau kaip pustrečio tūkstančio. Nors universitetų sektoriuje valstybės finansuojamų vietų skaičius šiemet buvo padidintas tik per pora šimtų vietų, ir šiame sektoriuje liko 830 valstybės finansuojamų vietų. Nederant skiriamų ir užimamų valstybės finansuojamų vietų skaičiams, valstybei teks pergalvoti tiek vietų skyrimo, tiek reikalavimų politiką, o, kita vertus, išjudinti bendrojo ugdymo sektorių, nes per didelis skaičius abiturientų nėra pasirengęs studijoms aukštosiose mokyklose, visų pirma, inžinerijos ir informatikos mokslams.

11 pav. Priimtųjų skaičiaus kaita

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

12 pav. Priimtųjų skaičiaus kaita pagal studijų sritis universitetuose

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

13 pav. Priimtųjų skaičiaus kaita pagal studijų sritis kolegijose

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

a)

b)

14 pav. Priimtųjų studijuoti pasiskirstymas pagal studijų sritis ir finansavimo pobūdį

Duomenų šaltinis LAMA BPO

Lietuvos aukštosiose mokyklose moterų studijuoja daugiau, negu vyrų. 2018 m. 56 proc. pirmakursių bus moterys, universitetuose ir kolegijose moterų ir vyrų santykiniai skaičiai panašūs. Į kolegijas įstoja daugiau vyresnio amžiaus asmenų negu universitetuose (15 pav.). Vyriausio pirmakursio amžius šiais metais sieks 75 m.

Šiemet studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose siekė 323 užsienio lietuviai bei užsienyje vidurinį išsilavinimą įgiję asmenys (pernai – 264). Konkursus laimėjo ir sutartis su aukštosiomis mokyklomis sudarė 154 asmenys (pernai – 143). Daugiausia jų atvyko iš Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos. 37 iš jų pasirinko Vilniaus universiteto, 22 – Vilniaus kolegijos, 18 – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studijų programas.

Šiais metais priimtų studentų vienose aukštosiose mokyklose juntamai didėjo, kitose – mažėjo (3 lentelė). Universitetų sektoriuje absoliutiniai studentų skaičiai gerokai šoktelėjo Vilniaus, Vytauto Didžiojo ir Mykolo Romerio universitetuose, tiesa, pastarajame priimta per pusantro šimto studentų, kurių konkursinis balas tesiekia 3-3,6. Mažiau nei praėjusiais metais studentų surinko universitetai, turintys didesnį skaičių inžinerijos ir technologijos mokslų studijų programų (KTU, VGTU, KU). KU atsigavimą dar stabdo per didelė programų pasiūla. Mažiau studentų turės ASU, gerokai apkarpęs savo programų pasiūlą prieš jungiantis su Vytauto Didžiojo universitetu.

15 pav. Priimtųjų studijuoti pasiskirstymas pagal lytį ir amžių

Duomenų šaltinis LAMA BPO

Pastebimai ūgtelėjo Alytaus ir Panevėžio kolegijos priimtųjų skaičius. Gana didelis Socialinių mokslų kolegijos studentų skaičiaus augimas nemaža dalimi pasiektas nuleidus mažiausią konkursinio balo reikšmę iki 1. Panašios taktikos laikėsi ir Kolpingo kolegija (2 lentelė).

3 lentelė. Su aukštosiomis mokyklomis pasirašytų studijų sutarčių skaičius

Duomenų šaltinis LAMA BPO

Inžinerija ir technologijos (be informatikos inžinerijos)

Verslo sektorius greta informacinių technologijų specialistų bene labiausiai laukia gerai parengto ir gausaus būrio inžinerijos ir technologijos studijų programų absolventų, tačiau nepaisant to, kad valstybė vietų skaičių šioms studijų krypčių grupėms didina, ypač kolegijų sektoriuje, tačiau jų pradeda studijuoti vis mažiau (16 pav.). Konkurso šiose grupėse neliko, pakanka įveikti mažiausio konkursinio balo ir minimalių rodiklių slenkstį. Vidutinis balas universitetinėse studijose šiemet ir pernai siekė 5,6, kolegijose – 3,38 (pernai – 3,11).  Kolegijų sektoriuje šiemet net per visus tris priėmimo etapus taip ir liko nepanaudotų 3,5 tūkst. valstybės finansuojamų vietų (kartu su informatikos programomis). Čia jau netenka prasmės šią krypčių grupę skaidyti į kryptis, nes jos jau nekonkuruoja viena su kita.

Stebima tendencija itin grėsminga, nes valstybė neparengs pamainos su gamyba susietiems ekonominiams sektoriams ir mažins investicijų Lietuvoje galimybes.

16 pav. Priimtųjų į inžinerijos ir technologijų studijų krypčių grupių programas skaičiaus kaita

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

IT specialistų rengimas.

Kasmet vis daugiau skatinama stoti į su informacinėmis technologijomis susijusias studijų programas, skiriama daugiau valstybės finansuojamų vietų (vien universitetams skirta daugiau kaip 1,3 tūkst. valstybės finansuojamų vietų). Nors vidutinis priimtųjų balas universitetų ir kolegijų sektoriuose stabilus (universitetuose – 6,54, kolegijose – 3 ,74, šios krypčių grupės stojančiųjų potencialas taip pat išsisėmė (17 pav.). Tą rodo ir informacinių technologijų VBE pasirinkimo tendencijos, ir priimtųjų skaičiai.

17 pav. Priimtųjų į IT krypčių studijų programas raida

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

Elektra ir elektronika

Jau priėmimo metu matant nesusidarantį konkursą elektros ir elektronikos grupėje, ji buvo sugrąžinta į bendrąją inžinerijos ir technologijos mokslų studijų krypčių grupę. Šiemet studentų į elektros ir elektronikos programas priimta penktadaliu mažiau, priežastis ta pati – nėra stojančiųjų (18 pav.).

18 pav. Priimtųjų į elektros ir elektronikos krypčių programas skaičiaus kaita

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

Aeronautika

Aktyvi reklama, aeronautikos patrauklumas jaunų žmonių gretose, didžiulės šios krypties perspektyvos vis dar traukia stojančiuosius (19 pav.). Bet potencialas jau ir čia išnaudotas. Vidutinis balas universitetų programose sumažėjo iki 5,94 (2017 m. – 6,3), kolegijose vidutinis balas šiemet sudarė 3,37 (2017 m. – 3,3).

19 pav. Priimtųjų į aeronautikos krypties programas skaičiaus kaita

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

Žemės ūkis

Priimtųjų į žemės ūkio mokslų studijas skaičius kasmet mažėja. Valstybės užsakymo mažinimas čia jau neturi įtakos, nes konkurso nesusidaro, lieka neužimtų vietų (universitetuose šiemet – 63). Šioje grupėje ne mažesnio kaip 3,6 konkursinio balo įvedimas ir aukštesni minimalūs rodikliai gerokai praretino stojančiųjų srautą (20 pav.). Tačiau pasiektas kitas geras rezultatas – šios krypčių grupės vidutinis konkursinis balas Aleksandro Stulginskio universitete išaugo iki 5,29, kai pernai siekė 4,83, o 2016 m. – 4,06. Kolegijose balas ūgtelėjo iki 3,79 (2017 m. – 2,89).

20 pav. Priimtųjų į žemės ūkio krypčių grupės programas skaičiaus kaita

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

Politikos mokslai

Politikos mokslus renkasi gana stiprus stojančiųjų kontingentas, tačiau jis jau praktiškai nebeauga (21 pav.). Mažėja ir vidutinio balo reikšmė, ji nusileido iki 6,9 (2017 m. – 7,78).

21 pav. Priimtųjų į politikos mokslų krypties programas skaičiaus kaita

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

Menai

Menų studijų krypčių grupėje nuo 2017 m. atsisakyta studijų krepšelio modelio, išskyrus architektūros studijas. Kvotos buvo paskirtos atskiroms studijų programoms. Tai suvienodino stojančiųjų į tą pačią studijų programą galimybes, tačiau uždarė galimybę migruoti tarp programų, nors paklausa formuojant valstybės užsakymą šiemet atspėta neblogai, liko nepanaudotos tik 4 valstybės finansuojamos vietos (universitetų sektoriuje). Priimtųjų skaičiaus kaita, palyginti su kitomis studijų kryptimis, menų studijose nedidelė, nors universitetų sektoriuje šiemet stebimas 6 proc. padidėjimas (22 pav.). Vidutinis balas universitetų sektoriuje siekė 7,51 (pernai – 7,18), kolegijų sektoriuje – 6,88 (2017 m. – 6,78).

22 pav. Priimtųjų į menų krypčių grupės programas skaičiaus kaita

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

Priėmimas į pedagogus rengiančias studijų  programas.

Pastaraisiais metais ugdymo mokslų krypčių grupės studijų programos studentų surenka nelengvai ir netolygiai. Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogikos programos studentų surinko nesunkiai, bet gamtamokslinis ugdymas, kuriame rengiami matematikos, informatikos ir gamtos mokslų mokytojai, abiturientų netraukia. Ko gera, šis baras labiau tinka profesinių studijų programoms, į kurias stojama jau po bakalauro studijų ir ten konkursas susidaro.

Motyvacijos vertinime, kuris būtinas pretenduojant į pedagogo kvalifikaciją teikiančias studijų programas, šiemet užsiregistravo 1 204 asmenys. Teigiamą motyvacijos įvertinimą, kuris reikalingas stojant į pedagogo kvalifikaciją teikiančias studijų programas, gavo 696 jame dalyvavusieji asmenys (2017 m. – 592). Studijuoti ugdymo studijų programose pasirašyta 651 studijų sutartis (2017 m. – 637).

Universitetai į šias studijas šiemet priėmė 305 studentus (2017 m. – 378, 2016 m. – 625) (22 pav.). Kolegijų sektoriuje į švietimo ir ugdymo krypčių grupę priimti 346 studentai (2017 m. –259) (23 pav.).

Vidutinis priimtųjų balas universitetuose šiais metais gerokai paaugo ir siekė 6,63 (pernai – 5,32), kolegijose – 4,48 (pernai – 3,96). Įvertinant, kad konkursinio balo sandaroje 1 ar 2 balus sudaro papildomi motyvacijos vertinimo balai, galima konstatuoti, kad vidutinis būsimų mokytojų pasirengimas dar nėra aukštas.

23 pav. Priimtųjų į ugdymo krypčių grupės programas skaičiaus kaita

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

Šių metų priėmime studijų sutartis sudarė net 1 729 asmenys, šiais ar ankstesniais metais gavusieji bent po vieną šimto balų valstybinių brandos egzaminų įvertinimą (2017 m. – 1 547) (24 pav.).

24 pav. Pasirašiusių studijų sutartis VBE šimtukininkų skaičius pagal aukštąsias mokyklas

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

 Studijų programos.

Universitetų ir kolegijų siūlomų priėmimui studijų programų nuosekliai mažėja nuo 2017 m. (25 pav.). 2018 m. stojantiesiems pasiūlytos 683 studijų programos (2017 m. – 768, 2016 m. – 837), per 40 programų atsisakyta jau priėmimo metu. Per 60 programų išliko nerentabiliomis ir priėmimo pabaigoje, priėmimas įvyko į 582 programas, 319  universitetinių ir 263 kolegines. Vis dėlto besidubliuojančių studijų programų dar daug. Pavyzdžiui, verslo kryptyje 11 universitetų turi 14 programų, 14 kolegijų – dar 24 programas. Vadybos kryptyje 9 universitetai turi 12 programų, 11 kolegijų – dar 20 programų.

25 pav. Studijų programų skaičiaus kaita

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

Populiariausiųjų programų dešimtukai palyginti su praėjusiais metais pakito nedaug. Universitetų visų finansavimo formų dešimtuke pirmųjų pozicijų neapleidžia Programų sistemų studijų programa Kauno technologijos universitete ir Medicina Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Dešimtuke yra net 5 Vilniaus universiteto studijų programos, po dvi programas atiteko Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus Gedimino technikos universitetams, po vieną – Kauno technologijos ir Lietuvos sporto universitetams (4 lentelė).

Kolegijų sektoriuje pagal visas finansavimo formas 5 pozicijas dvyliktuke užėmė Socialinių mokslų kolegija, po 3 – Vilniaus ir Kauno technikos kolegijos, vieną – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija. Pirmoji vieta atiteko Vilniaus kolegijos Tarptautinio verslo programai (4 lentelė)

Valstybės finansuojamų vietų dešimtuko lyderis – Kauno technologijos universiteto Programų sistemų programa (5 lentelė). Net šešias vietas dešimtuke užima Vilniaus universiteto programos, dvi –Vilniaus Gedimino technikos universiteto programos, vieną – Lietuvos sveikatos mokslų Medicinos programa. 4 dešimtuko programos priklauso informacinių technologijų kryptims, dvi – medicinai.

Didžiausią studentų skaičių valstybės finansuojamose studijų vietose surinko Vilniaus kolegijoje vykdomos Tarptautinio verslo ir Programų sistemų programos, surinkusios vienodą skaičių studentų. Kolegijose stojantieji nemažai studijų sutarčių pasirašė ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje vykdomoje Transporto logistikos programoje (5 lentelė).

 4 lentelė. Didžiausią visų finansavimo formų studentų skaičių surinkusios studijų programos

Duomenų šaltinis LAMA BPO

 5 lentelė. Didžiausią valstybės finansuojamų vietų (vf+vnf/st) studentų skaičių surinkusios studijų programos

Duomenų šaltinis LAMA BPO