Kategorija

Naujienos

Studijos pirmakursių akimis

By | Naujienos | No Comments

2021-10-12

Praėjus pirmajam studijų mėnesiui, pakalbinome trijų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentus, kokiomis nuotaikomis jie dabar gyvena, kokia buvo studijų pradžia, ar lūkesčiai pasiteisino ir kas turėjo įtakos jų studijų pasirinkimui.

Vilniaus universiteto (VU) pirmakursiai Morta Mačiulaitytė ir Vilius Vaitkus baigė Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnaziją, Agnė Urbonaitė – Šiaulių Juliaus Janonio gimnaziją. Morta pasirinko studijuoti odontologiją, Agnė – aukštųjų technologijų fiziką ir verslą, o Vilius – Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studijas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) pirmakursiai kauniečiai Balys Žaliūnas ir Greta Žinevičiūtė iš gimtojo miesto neišvyko – baigę LSMU gimnaziją, jie pasirinko medicinos studijas.

Kauno technologijos universiteto (KTU) pirmakursiai Kipras Lukoševičius ir Paulius Jasėnas baigė Panevėžio Juozo Balčikonio gimnaziją, Saulė Šeputytė – Kauno Palemono gimnaziją. Kipras šiuo metu studijuoja mechanikos inžineriją, Paulius pasirinko programų sistemas, o Saulė – verslo ir antreprenerystės studijas. Visi kalbinti pirmakursiai šias studijų programas savo pageidavimų sąraše rinkosi pirmuoju prioritetu ir įstojo per pagrindinį priėmimo etapą.

LSMU studijos pateisino lūkesčius, mokytis įdomu

LSMU gimnazijos abiturientai Balys Žaliūnas ir Greta Žinevičiūtė puikiai išlaikė brandos egzaminus ir turėjo tokį konkursinį balą, kad galėjo rinktis bet kurias studijas. Balys pasakojo, kad išties ilgai galvojo, kokią studijų kryptį pasirinkti, nes mokykloje daugelis dalykų puikiai sekėsi. Įdomiausios jam buvo chemijos ir biologijos pamokos, todėl ateitį planavo sieti su šių dalykų žinių pritaikymu.

„Visus 12 mokyklos metų vyko „plano A“ paieškos, o būtent medicina visada buvo mano „planas B“. Tačiau diena, kai reikėjo pateikti galutinius studijų pasirinkimus LAMA BPO sistemoje, išaušo greičiau nei atrodė ir, kadangi „plano A“ visgi nepavyko sugalvoti, teko pasirinkti „planą B“, – pasakojo Balys.

Kitų alternatyvų vaikinas neturėjo, nes buvo užtikrintas, kad pavyks įstoti į norimą studijų programą – jo konkursinis balas buvo 10,14. „Pirmas įspūdis aukštojoje mokykloje buvo tikrai geras. Labai džiaugiuosi, nes visi grupiokai yra tikrai be galo nuoširdūs, empatiški ir draugiški. Dėstytojai taip pat nenuvylė – paskaitos aiškios ir kokybiškos. Be to, dažnai paskaitos būna įrašomos, tad jas galima peržiūrėti dar kartą grįžus namo, o tai tikrai padeda mokytis“, – pasakojo Balys.

Apie pačias studijas Balys pilnos nuomonės dar neturi, nes medicinos studijos LSMU vyksta ciklais, t. y. tam tikrą laiką studentai mokosi tik vieno dalyko. Pavyzdžiui, vieni mokslo metus pradeda nuo anatomijos, kiti nuo citologijos bei parazitologijos, vėliau pereinama prie kitų ciklų. „Mūsų grupei mokslo metus teko pradėti nuo fizikos. Fizika mokykloje nebuvo mano mėgstamiausia pamoka, todėl, deja, negaliu sakyti, jog studijų pradžia yra be galo įdomi. Tačiau, kiek teko kalbėti su draugais, kurie šiuo metu mokosi kitus ciklus, tai pačios studijos skamba tikrai smagiai ir įdomiai. Kalbant apie patį mokymąsi, jis tikrai skiriasi nuo mokyklos. Studentai, kitaip nei mokykloje, gauna žymiai daugiau savarankiško darbo, neretai tenka „pasukti galvą“ kaip geriau susiplanuoti mokymosi laiką, nes paskaitos būna tiek anksti ryte, tiek vakare. Tačiau įdėjus šiek tiek darbo bei pastangų, viską pavyksta susiplanuoti ir įgyvendinti“, – optimistiškai kalbėjo Balys.

Gretos pasirinkimui įtakos turėjo universiteto vieta bei ciklinis studijų organizavimo būdas. Iš viso ji buvo pateikusi 5 pageidavimus, visos alternatyvios studijų programos taip pat vykdomos Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Jos konkursinis balas buvo 9,89, tačiau laukiant atsakymo ar įstojo, visgi jaudulio būta. „Sužinojus, jog įstojau labai džiaugiausi, nes nebuvau visiškai tikra, jog pavyks įstoti į valstybės finansuojamą vietą“, – prisiminė mergina.

„Pirmasis įspūdis universitete buvo tai, jog teks bendrauti su labai daug dėstytojų ir bus žymiai daugiau nuolatinių pokyčių nei mokykloje. Rugsėjo 17 dieną jau įvyko baltų chalatų šventė, kurios metu medicinos studijų pirmakursiai gavo savo pirmuosius chalatus ir oficialiai tapome universiteto bendruomenės dalimi. Kadangi medicinos studijų pirmakursiams pirmąsias dvi savaites vyko įvadas į studijas, tai dar tik visai neseniai prasidėjo „tikrosios“ studijos. Mokymosi krūvis tikrai didesnis nei mokykloje, tačiau studijos pateisino lūkesčius, mokytis įdomu, nes teorines žinias galime pritaikyti praktiškai laboratorinių darbų metu. Tolimesni planai yra neapsiriboti vien tik privaloma studijų medžiaga, tačiau nuolat domėtis plačiau ir tobulėti visapusiškai“, – sakė Greta.

Pirmas įspūdis VU: intelektualus jaunimas, motyvuoti protai ir širdys

„Pirmasis įspūdis aukštojoje mokykloje buvo labai geras, pirmiausia, žinoma, teko neformaliai susipažinti su kursiokais ir kuratoriais, iš karto pasijutau esanti savo vietoje. Fakulteto administracija taip pat paliko gerą įspūdį, puikiai geba kurti bendruomeniškumo bei pasididžiavimo, kad studijuoji būtent šiame universitete ir fakultete, jausmus“, – pirmus įspūdžius pasakojo Agnė Urbonaitė, studijuojanti VU aukštųjų technologijų fiziką ir verslą.

Merginą tikslieji mokslai domino dar progimnazijoje, tad fiziką studijuoti nusprendė jau 10-oje klasėje, kai reikėjo susidaryti individualų ugdymo planą. Dvyliktoje klasėje pradėjo svarstyti ir apie ekonomikos bei politikos mokslų studijas, tad fizika ir verslas atrodė geras kompromisas, kad nereikėtų atsisakyti seniai pasirinkto kelio, bet ir įgytų kompetencijų ekonomikos/ verslo srityje.

„Abejonių, kad įstosiu, neturėjau, nes mano konkursinis balas buvo aukštas – 9,6. Įstojau per pagrindinį priėmimą. Ko gero, buvo sunku suvokti ir aprėpti faktą, kad jau tikrai būsiu studentė, o nebe mokinė. Universitete vykusi rugsėjo 1-osios eisena, kurioje dauguma dalyvių buvo pirmakursiai, tik dar labiau sustiprino jausmą, kad pasirinkau tinkamą fakultetą dėl jame esančios bendruomenės. Studijuoti pakankamai įdomu, žinoma, kaip visada yra paskaitų, kurios labiau patinka, yra tokių, kurios mažiau. Sunku pasakyti, ar studijos pateisino lūkesčius, nes jų neturėjau. Žinojau, kad bus sunku mokytis, bet vis tiek buvo nemažas šokas ir yra sunkiau nei tikėjausi, nes skirtumai tarp mokyklos ir universiteto yra dideli“, – pasakojo Agnė.

Morta Mačiulaitytė laikė penkis brandos egzaminus, iš visų gavo šimtukus ir su 10,00 konkursiniu balu pasirinko VU odontologijos studijas. „Odontologiją sugalvojau studijuoti likus mėnesiui iki prašymų teikimo, mane sužavėjo šios specialybės karjeros galimybės ir perspektyvi ateitis, be to, medicinos mokslų pasaulis man niekada nebuvo svetimas, todėl nuo mažens žavėjausi žmogaus biologija. LAMA BPO užpildžiau penkis pageidavimus, keturi iš jų buvo odontologijos programos, skyrėsi tik finansavimo pobūdis ir aukštoji mokykla. Alternatyva buvo – chemija (ir galbūt jos pedagogika). Turėdama tokį konkursinį balą, tiesą sakant, neabejojau, kad įstosiu. Tačiau kvietimų dieną vis tiek buvo jaudulio, o pamačiusi kvietimą studijuoti Vilniaus universitete apsidžiaugiau, nors tai ir nebuvo labai netikėta“, – pasakojo Morta.

Praėjus mėnesiui nuo studijų pradžios, kol kas mergina yra labai patenkinta tiek studijų programa, tiek dėstytojais. „Pirmosios savaitės nebuvo sunkios, tačiau iš karto buvo aišku, kad mokytis reikės ir lengva nebus. Esu nusiteikusi sunkiam darbui, todėl ir motyvacijos turiu daug. Dauguma paskaitų įdomios, sužinau daug naujų dalykų, aišku, yra ir mažiau įdomių dalykų, bet suprantu, jog prasmingų. Visiškai nesigailiu dėl savo pasirinkimo ir tikiu, jog ateityje manęs laukia tik dar geresnių ir įdomesnių dalykų“, – studijų pradžia džiaugiasi penkis 100-ukus iš brandos egzaminų surinkusi Morta.

Vilius Vaitkus pasakojo, kad ilgai teko tęsti pasirinkimų kelionę, kol galų gale apsistojo ties Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) siūlomomis studijomis. „Norai buvo kraštutiniai: nuo džiazo gitaros LMTA iki tarptautinių santykių LKA, tačiau skaitant VU studijų programas akys ir mintys pasiliko ties TSPMI komunikacijos bei istorijos studijomis. Asmeninės savybės, ir tiek, kiek spėjau save pažinti, paskatino jas iškelti aukščiausiai. Mano konkursinis balas buvo 8,76, todėl širdyje kažkas ramiai kuždėjo, kad įstosiu. Tačiau, be abejo, žinia, jog patekau į TSPMI, pradžiugino ir nuramino mane, ir visą šeimą, sukėlė pasididžiavimo jausmą pažįstamiems žmonėms!“, – prisiminė Vilius.

Pirmasis įspūdis TSPMI pirmakursiui ir buvo toks, kokio buvo galima tikėtis: intelektualus jaunimas, motyvuoti protai ir širdys. Viliaus sesuo yra skandinavistikos bakalaurė, todėl VU aplinka jam nebuvo svetima, kaip ir noras čia mokytis. Rugpjūčio 29 dieną vyko dienos stovykla „Diskursas TSPMI“, kurioje „apsitrynė“ pirmakursiai, buvo organizuojamos veiklos, skatinusios bendradarbiavimą, diskutavimą ir argumentavimą, supažindinta su draugijomis.

„Didelė padėka Studentų atstovybei už darbą, kuri nenustoja mūsų stebinti! Jau praėjo daugiau nei mėnuo studijuojant. Lūkesčių studijoms neturėjau, tik abstrakčiai žinojau, ko tikėtis, bet pateisino su kaupu! Studijos tikrai nenuvylė, sudomino ir žadina smalsumą prieš kiekvieną seminarą. Mokymosi metodika žymiai skiriasi nuo mokyklinės, tačiau priprantama lengvai. TSPMI pirmas kursas plečia akiratį, įtraukia į pažinimo kelią ir skatina mąstyti, pažvelgti į įvairius dalykus iš kelių pusių. Esu motyvuotas studijuoti čia. Studijos skatina norą mokytis ir pažinti, gilina supratimą ir smalsumą apie pasaulyje vykstančius ekonominius ir politinius virsmus. Esu patenkintas ir net laimingas!“, – mintimis dalijosi Vilius.

KTU studentus džiugina ir studijos, ir papildomos veiklos

„Studijos pateisina lūkesčius, nes iš draugų pasakojimų ir informacijos internete žinojau, ko tikėtis. Mokytis įdomu, kol kas ganėtinai lengva, palyginus su intensyvumu gimnazijoje. Ketinu dalyvauti ir popaskaitinėse veiklose – studentų mokslinėje draugijoje, groti kapeloje, taip pat turiu svajonę įstoti į doktorantūrą“, – apie pirmuosius įspūdžius KTU pasakojo Kipras Lukoševičius, gimnaziją baigęs su pagyrimu.

Gimnazijoje jis didžiąją laisvo laiko dalį leido robotikos būrelyje „JBG robotics“. Ten sužinojo, kad sekasi ir patinka inžinerija, tad liko nuspręsti tarp elektronikos ir mechanikos inžinerijos. „Pasidomėjęs studijų programomis ir nusprendęs, kad man labiau patinka braižyti, modeliuoti, pasirinkau mechanikos inžineriją. Dar turėjo įtakos socialiniai tinklai, kur dažnai buvo reiškiama nuomonė, kad gerų mechanikos inžinierių trūksta rinkoje. Tai užtikrino mano sprendimą ką studijuoti“, – tvirtino Kipras.

Turėdamas 9,8 konkursinį balą, Kipras buvo užtikrintas, kad pateks į norimą studijų programą. Pirmasis įspūdis aukštojoje mokykloje – viskas atrodė itin painu ir skubu. Dabar studentas jau prisitaikė prie gyvenimo ritmo ir randa laisvo laiko studentų popaskaitinėms veikloms.

Paulius Jasėnas tiksliai žinojo, ką ir kur nori studijuoti, todėl net nedvejodamas pasirinko programų sistemas. Daug įtakos pasirinkimui turėjo gimnazijos mokytoja, kuri taip pat dėsto šiame universitete, ir draugai, kurie čia studijuoja. Taip pat apie studijas daug informacijos surado KTU interneto svetainėje.

„Pirmosios dienos universitete buvo keistos ir neramios. Daug nežinomų dalykų teko išsiaiškinti ir nemažai laiko praleisti skaitant informaciją internete ar klausiant draugų. Taip pat vyko įvairūs susipažinimo renginiai prieš mokslo metų pradžią, įskaitant pirmakursių krikštynas. Po mėnesio studijų kasdieniai dalykai po truputį pradėjo stoti į savo vietas. Studijos susidarytus lūkesčius pateisino, tačiau nepralenkė. Mokytis nėra labai sunku, tačiau prieš atsiskaitymus tenka paplušėti stipriau. Vis dėlto nenuostabu, skiriasi mokyklos ir universiteto mokymosi stiliai, reikia išmokti dirbti savarankiškai. Studijos po truputį darosi vis įdomesnės, todėl tikiuosi smagiai praleisti ateinančius 4 bakalauro metus“, – pasakojo Paulius.

Saulė Šeputytė verslo ir antreprenerystės studijas KTU atrado po ilgos savęs paieškos mąstant apie ateities karjerą – dalyvaudavo įvairiose paskaitose, aukštųjų mokyklų mugėse, diskutuodavo su artimaisiais ir pažįstamais. Mergina sako, kad turėdama aukštą konkursinį balą, neturėjo abejonių kad įstos į norimą specialybę. Gavusi pakvietimą ji nudžiugo, atslūgo šiokia tokia nerimastinga įtampa.

„Pirmas įspūdis universitete buvo ganėtinai geras, pati aukštosios mokyklos atmosfera buvo maloniai neįprasta. Jau turėjome bendras krikštynas rugsėjo 1-ąją. Taip pat buvo veiklų su savo fakultetu ir studijų grupe. Tačiau pradžioje buvo kiek sudėtinga susidėlioti laiką, nes universitete mokymosi specifika skiriasi nuo to, kaip buvau įpratusi mokytis mokykloje. Nepaisant to, labai smagu vis labiau įsitraukti į visą universiteto kultūrą, pažinti vis daugiau studentų, dalyvauti įvairiose veiklose. Mokytis, nors ir kiek sudėtinga, yra įdomu, nes pasirinkta programa išpildo turėtus lūkesčius. Šiuo metu pagrindiniai planai yra „įsivažiuoti“ į studijas ir kokybiškai įsitraukti į papildomas veiklas universitete“, – sakė Saulė.

 

Stojantieji į aukštąsias mokyklas šiemet sudarė beveik 19 tūkst. sutarčių

By | Naujienos | No Comments

2021-08-24

 Šiemet naujus mokslo metus pradės 18 769 pirmakursiai (2020 m. – 20 269), iš kurių 12 560 studijuos valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose (2020 m. – 13 465). Universitetuose stojantieji sudarė 10 579 studijų sutartis (2020 m. – 11 708), o kolegijose – 8 190 sutarčių (2020 m. – 8 561). Šių metų Lietuvos abiturientai sudarė 11 589 studijų sutartis (2020 m. – 11 370).

Aukštosios mokyklos (16 universitetų ir 19 kolegijų) 2021 m. bendrojo priėmimo metu stojantiesiems pasiūlė 610 studijų programų (2020 m. – 618). Priėmimas įvyko į 569 programas (2020 m. – 581). Bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas metu prašymus LAMA BPO pateikė ir bent vieną pageidavimą įrašė 26 442 brandos atestatą turintys asmenys (2020 m. – 30 282). Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus minimalius rodiklius valstybės finansuojamoms vietoms užimti ar studijų stipendijai gauti tenkino 15 934 asmenys (2020 m. – 16 868).

Stojantieji į universitetus prioritetą skyrė Socialinių mokslų studijų krypčių grupės programoms, kurias rinkosi 18,3 proc. stojančiųjų (2020 m. – 19,3 proc.). Antroji pagal populiarumą – Sveikatos mokslų grupė –15,3 proc. (2020 m. – 15,7 proc.), trečioji – Verslo ir viešoji vadyba – 13,8 proc. (2020 m. – 13,5 proc.). Ketvirtoji ir penktoji vietos atiteko Informatikos mokslų krypčių grupei ir Inžinerijos mokslų krypčių grupei – po 8,8 proc. (2020 m. atitinkamai 8,8 proc. ir 8,2 proc.).

Kolegijose populiariausia išliko Verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupė. Šios grupės programas savo prašymuose aukščiausiu pageidavimu nurodė 25,8 proc. stojančiųjų (2020 m. – 27,8). Antroji pagal populiarumą – Sveikatos mokslų grupė 22,7 proc. (2020 m. – 22,2 proc.), trečioji – Inžinerijos mokslų grupė – 16,3 proc. (2020 m. – 15,6 proc.).

Stipendijomis paskatinti stojantieji šiemet noriai rinkosi universitetų ir kolegijų Ugdymo mokslų studijų programas. Pedagogines studijų programas į savo prašymus pirmuoju prioritetu įtraukė 5,4 proc. stojančiųjų (2020 m. – 4,6 proc.).

Universitetuose sudaryta 8 350 sutarčių dėl valstybės finansuojamų vietų (2020 m. – 9 163). Čia studijuosiančiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 7,73. Daugiausia tokių sutarčių sudaryta su Vilniaus universitetu (3 504), Kauno technologijos universitetu (1 158) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetu (1 070). Didžiausią studentų skaičių surinko Vilniaus universiteto Teisės studijų programa (236), Kauno technologijos universiteto Programų sistemų (195) ir Vilniaus universiteto Medicinos studijų programos (170).

Su kolegijomis stojantieji sudarė 4 210 valstybės finansuojamų studijų sutarčių (2020 m. – 4 302). Jų vidutinis konkursinis balas siekia 6,06. Kolegijų sektoriuje daugiausia valstybės finansuojamų studijų sutarčių stojantieji sudarė su Vilniaus kolegija (1 242), Kauno kolegija (1 052) ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (349). Didžiausią studentų skaičių surinko Vilniaus kolegijoje vykdoma Tarptautinio verslo studijų programa, kurioje studijuos 169 studentai, čia taip pat populiari Bendrosios praktikos slauga, kurią pasirinko 78 asmenys. Kauno technikos kolegijoje 77 sutartis sudarė stojantieji į Automobilių techninio eksploatavimo studijų programą.

Studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose pradės 1 627 stojantieji, turintys bent vieną 100 balų valstybinio brandos egzamino įvertinimą (2020 m. – 1 765), iš kurių 1 250 – šių metų abiturientai (2020 m. – 1 386). Daugiausia šimtukininkų studijuos Vilniaus universitete (662).

Valstybės nefinansuojamose studijų vietose sudarytos 6 209 sutartys (2020 m. – 6 804): universitetuose – 2 229 (2020 m. – 2 545), kolegijose – 3 980 (2020 m. – 4 259). Mokėsiančių už studijas universiteto studentų vidutinis konkursinis balas siekia 6,77, kolegijų – 4,71. Universitetų sektoriuje daugiausia valstybės nefinansuojamų studentų sulaukė Vilniaus universitetas (608), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (395) ir Vytauto Didžiojo universitetas (326). Kolegijose – Socialinių mokslų kolegija (1 013), Vilniaus kolegija (593) ir Kauno kolegija (496).

Teigiamai įvertinta 1 478 stojančiųjų į ugdymo mokslų studijų programas motyvacija (2020 m. – 1 579). Pedagogo kvalifikaciją teikiančiose studijų programose studijuos 989 pirmakursiai (2020 m. – 901), iš jų 626 – valstybės finansuojamose vietose (2020 m. – 580). Daugiausia būsimų pedagogikos studentų pasirinko Mokomojo dalyko pedagogikos studijas Vytauto Didžiojo universitete (136), Vaikystės pedagogiką Vilniaus kolegijoje (118) ir Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studijų programą Klaipėdos valstybinėje kolegijoje (84).

1 lentelė. Į aukštąsias mokyklas priimtų studentų skaičius (2021-08-24)

Aukštoji mokyklaSutarčių dėl valstybės finansuojamų, studijų stipendijų vietų skaičiusPokytis, proc. (vf+
vnf/st)
Sutarčių dėl valstybės nefinansuojamų vietų (vnf) skaičiusPokytis proc. (vnf)Bendras pokytis, proc.
2021 m.2020 m.2021 m.2020 m.
Universitetai
Balstogės universiteto filialas Vilniuje640-85-85
Europos humanitarinis universitetas71
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija109971212
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas53461561113-46-28
Kauno technologijos universitetas1 1581 150199108-8
Kazimiero Simonavičiaus universitetas1617-6-6
Klaipėdos universitetas171184-76085-29-14
LCC tarptautinis universitetas14
Lietuvos muzikos ir teatro akademija170176-33224331
Lietuvos sporto universitetas115138-171101019-6
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas57657439536783
Mykolo Romerio universitetas285335-15272306-11-13
Šiaulių universitetas*11636
Vilniaus dailės akademija263274-46082-27-9
Vilniaus Gedimino technikos universitetas1 0701 173-91731645-7
Vilniaus universitetas3 5043 868-9608700-13-10
Vytauto Didžiojo universitetas8761 031-15326401-19-16

Iš viso universitetuose

8 3509 163-92 2292 545-12-10

Kolegijos

Alytaus kolegija8795-88692-7-7
Kauno kolegija1 0521 0441496530-6-2
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija1261187109118-8
Kauno technikos kolegija2702401350412214
Klaipėdos valstybinė kolegija329352-7438456-4-5
Kolpingo kolegija5967-12-12
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla6783-19827115-3
Lietuvos verslo kolegija1723-2652354919
Marijampolės kolegija9298-691556520
Panevėžio kolegija110105516415287
Socialinių mokslų kolegija1 0131 349-25-25
Šiaulių valstybinė kolegija184225-186588-26-20
Šv. Ignaco Lojolos kolegija13313212829-3
Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla5298-47-47
Utenos kolegija119952526510216095
Vilniaus dizaino kolegija3329142464-63-39
Vilniaus kolegija1 2421 315-6593710-16-9
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija3493485669-19-3
Vilniaus verslo kolegija2571339393
Iš viso kolegijose4 2104302-23 9804 259-7-4
IŠ VISO12 56013 465-76 2096 804-9-7

*Šiaulių universitetas 2021 m. atskiro priėmimo nevykdo, prijungtas prie Vilniaus universiteto.

2 lentelė. Studijų sutartis sudariusiųjų vidutinis konkursinis balas (2021-08-24)

Aukštoji mokyklaStudijų sutartis sudariusiųjų vidutinis konkursinis balas
2021 m.2020 m.
vf+vnf/stvnfvf+vnf/stvnf
Universitetai
Balstogės universiteto filialas Vilniuje38,3320,35
Europos humanitarinis universitetas5,919
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija6,827,35
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas9,767,729,277,47
Kauno technologijos universitetas7,296,287,176,38
Kazimiero Simonavičiaus universitetas6,256,57
Klaipėdos universitetas7,076,196,826,18
LCC tarptautinis universitetas6,179,04
Lietuvos muzikos ir teatro akademija10,198,559,858,41
Lietuvos sporto universitetas7,116,386,726,38
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas8,157,698,137,87
Mykolo Romerio universitetas7,146,136,816,24
Vilniaus dailės akademija9,017,9698,12
Vilniaus Gedimino technikos universitetas6,976,396,856,28
Vilniaus universitetas8,036,597,846,69
Vytauto Didžiojo universitetas7,286,577,156,63

Vidutinis konkursinis balas universitetuose*

7,736,777,566,83

Kolegijos

Alytaus kolegija5,974,595,934,5
Kauno kolegija6,135,406,195,52
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija5,854,146,074,05
Kauno technikos kolegija5,445,495,355,36
Klaipėdos valstybinė kolegija5,844,475,754,43
Kolpingo kolegija3,753,90
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla5,713,935,513,18
Lietuvos verslo kolegija6,155,355,955,47
Marijampolės kolegija5,925,895,765,7
Panevėžio kolegija6,054,805,824,62
Socialinių mokslų kolegija4,224,12
Šiaulių valstybinė kolegija5,915,245,75,32
Šv. Ignaco Lojolos kolegija7,035,296,725,78
Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla3,983,78
Utenos kolegija6,224,395,935,38
Vilniaus dizaino kolegija8,847,999,067,9
Vilniaus kolegija6,045,376,055,38
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija6,185,466,215,64
Vilniaus verslo kolegija4,074,03

Vidutinis konkursinis balas kolegijose

6,064,716,034,72

* be Balstogės universiteto filialo Vilniuje

3 lentelė. Daugiausia valstybės finansuojamų vietų (vf+vnf/st) studentų surinkusios studijų programos (2021-08-24)

Eil. Nr.Aukštoji mokyklaStudijų programaPasirašiusieji sutartis dėl vf+vnf/st vietų
Universitetai
1Vilniaus universitetasTeisė236
2Kauno technologijos universitetasProgramų sistemos195
3Vilniaus universitetasMedicina170
4Vilniaus universitetasPolitikos mokslai150
5Vilniaus universitetasProgramų sistemos149
6Vilniaus universitetasEkonomika147
7Lietuvos sveikatos mokslų universitetasMedicina119
8Lietuvos sveikatos mokslų universitetasVeterinarinė medicina111
9Vilniaus universitetasPsichologija109
10Vilniaus universitetasKūrybos komunikacija

100

Kolegijos

1Vilniaus kolegijaTarptautinis verslas169
2Vilniaus kolegijaBendrosios praktikos slauga78
3Kauno technikos kolegijaAutomobilių techninis eksploatavimas77
4Vilniaus kolegijaProgramų sistemos72
5Kauno kolegijaLogistika70
6Vilniaus kolegijaFinansai65
7Kauno technikos kolegijaStatybos inžinerija61
8Kauno kolegijaBendrosios praktikos slauga58
9–10Vilniaus kolegijaReklamos vadyba57
9–10Vilniaus kolegijaVeterinarija57

4 lentelė. Studijų krypčių grupių populiarumas stojančiųjų prašymuose pagal pirmąjį prioritetą (2021-08-24)

Studijų kryptis2021 m.2020 m.
Stojančiųjų universitetuose, %Stojančiųjų kolegijose, %Stojančiųjų universitetuose, %Stojančiųjų kolegijose, %
Fiziniai mokslai1,770,051,70,13
Gyvybės mokslai2,792,56
Humanitariniai mokslai6,651,287,111,44
Informatikos mokslai8,837,68,797,31
Inžinerijos mokslai8,8216,278,215,6
Matematikos mokslai1,341,46
Menai6,193,486,084,57
Socialiniai mokslai18,279,319,319,44
Sportas1,821,95
Sveikatos mokslai15,3222,6615,7322,17
Technologijų mokslai0,952,860,732,46
Teisė6,021,855,841,72
Ugdymo mokslai4,76,364,275,15
Verslo ir viešoji vadyba13,7825,8113,5327,77
Veterinarijos mokslai1,230,891,140,73
Žemės ūkio mokslai1,511,571,591,5

Dokumentas spausdinimui

Kontaktai pasiteirauti:

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO)

El. p. info@lamabpo.lt,

atstovas.spaudai@lamabpo.lt

Daugiau informacijos: www.lamabpo.lt

 

IT specialistų poreikis išliks dar ilgai

By | Naujienos | No Comments

2021-08-12

Jau ne vienerius metus kaip ant mielių augantis informacinių technologijų (IT) sektoriaus specialistų poreikis patraukia dažno profesiją besirenkančio jaunuolio dėmesį. Pastaruoju metu netyla kalbos apie itin didelį IT specialistų poreikį tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje.

Viešai skelbiama, kad IT specialistų bumas išliks dar ilgai, todėl vienbalsiai pritariama, jog IT sritis – perspektyvi renkantis studijas. Tik, žinoma, turi tai patikti. Kuri iš pagrindinių specializacijų IT sektoriuje domintų labiausiai: IT techninės įrangos kūrimas ir gamyba, IT infrastruktūra ar IT vystymas? Šiuo metu Lietuvos IT darbo rinka daugiausia galimybių siūlo pastarųjų dviejų specializacijų atstovams.

IT infrastruktūros specialistai rūpinasi įmonės duomenų centruose esančiais serveriais, tinkline įranga, duomenų bazėmis, duomenų masyvais, atsarginėmis kopijomis. Jie atsakingi už įrangos stabilumą, jos konfigūravimą, atnaujinimus, saugumą, sprendžia įvairius incidentus.

IT vystymo sritis, apimanti ir naujų produktų ir sprendimų kūrimą, ir jau sukurtų tobulinimą, yra viena iš didžiausių IT sričių, vertinant pagal dirbančiųjų skaičių. Lietuvoje šios srities specialybės sulaukia didžiausio abiturientų bei persikvalifikuoti norinčių darbuotojų susidomėjimo. Šios krypties specialistams keliama dar daugiau papildomų reikalavimų – be gerų specialybinių žinių, taip pat tikimasi analitinio mąstymo, gebėjimo kūrybiškai spręsti problemas, profesinio smalsumo.

IT specialistų reiks visuomet

Tad ką iš tiesų veikia IT specialistai ir kaip jie rinkosi savo kelią – pakalbinome tarptautinės programinės įrangos kūrimo įmonės „Bentley Systems“ atstovus – Gintarę Gražulytę ir Julių Senkų, kurie mielai sutiko pasidalinti savo patirtimi, papasakoti apie šio darbo subtilybes, galbūt, jų interviu padės „užvesti ant kelio“ studijas planuojančius rinktis jaunuolius.

Kokių specialybių poreikis šiuo metu juntamas IT srityje?

Gintarė Gražulytė: Nuo projekto vystymo pradžios iki pat jo pabaigos reikalingi įvairiausi IT specialistai. Šiuo metu juntamas ypač didelis poreikis programuotojų, gebančių dirbti su Cloud technologijomis, saugumo specialistų. Turbūt nepasakysiu nieko naujo – poreikis kasmet tik auga, o gerai išmanančių savo darbą programuotojų ir kitų IT specialistų reiks visuomet.

Julius Senkus: Programuotojų, testuotojų, vartotojo dizaino specialistų trūkumas buvo ir prieš karantiną, ir man pradedant studijuoti, bet karantino laikotarpiu šis trūkumas dar labiau išaugo.

–  Koks yra Jūsų darbas ir kuo jis įdomus? Ką konkrečiai veikiate?

Gintarė Gražulytė: Nors iš šono galėtų pasirodyti, kad darbas monotoniškas – kiekvieną dieną tiesiog sėdime prie kompiuterio, tačiau iš tiesų tai dinamiška specialybė. Beveik kiekviena nauja užduotis darbe – naujas iššūkis, keliantis daugybę klausimų, reikalaujantis techninių žinių, kūrybingumo, bendradarbiavimo su įvairių sričių kolegomis. Nesvarbu ar IT mokeisi universitete, kolegijoje ar savarankiškai, svarbiausias dalykas šioje srityje – kasdienis tobulėjimas, mokymasis.

Julius Senkus: Rašau programos kodą ir prisijungiu prie darbo planavimo. Šiame darbe itin reikalinga logika ir nenustoti mokytis. Yra nemažai skirtingų IT pareigybių, priklausomai nuo to, ką žmogus pasirinks – ar bandys surasti naują būdą kaip spręsti situaciją, ar kurs dizainą, ar rūpinsis kodo kokybe – visur reikia stiprios logikos ir smalsumo.

Šiame darbe yra labai daug pliusų. Vienas iš profesinės pusės pliusų – kad tuos įgūdžius gali panaudoti savo namuose. Pavyzdžiui, gali automatizuoti labai daug savo standartinių dalykų, kuriuos darome kiekvieną dieną savo namuose – ir automatiškai už tave bus padaryta. Taip pat dirbant IT srityje yra lankstus darbo grafikas – gali pats planuotis savo darbo laiką, svarbu, kad darbas būtų atliktas. Dar vienas privalumų – IT specialistai gerai uždirba. Be to, IT kompanijos, norėdamos labiau sumotyvuoti ir pritraukti darbuotojus, suteikia jiems ir papildomų naudų – kava, pietūs, žaidimų kambariai kt.

Svarbu – noras tobulėti

– Jūsų kelias iki dabartinės pozicijos, didžiausi pasiekimai, įdomiausi projektai.

Gintarė Gražulytė: Mokykloje susidomėjusi programavimu įstojau į programų sistemas Vilniaus universitete. Po antro kurso įsidarbinau „Bentley Systems“ – čia dirbu, augu ir tobulėju iki šiol. Esu girdėjusi nuomonių, jog darbas trukdo mokslams, o aš manau priešingai – džiaugiuosi, jog dirbti pradėjau studijų metais. Darbas su realiais projektais, patyrusiais specialistais leido geriau įsigilinti į teorinę medžiagą ir jaučiu, kad dėl to greičiau kylu karjeros laiptais. Šiandien aš pati dirbu su naujais, dideliais projektais, padedu jaunesniesiems programuotojams, rūpinuosi savo komandos produktų saugumo klausimais.

Julius Senkus: Mane visada domino technologijos – rinkausi tarp elektronikos ir programavimo. Bet elektronikoje buvo vienintelis minusas – jei sujungi schemą ir kažkur suklysti, tai galima sakyti, viskas sudega ir turi pradėti iš naujo. O programavime klaidos nėra baisios, jas lengva ištaisyti – spustelti mygtuką, žengti žingsnį atgal ir iš naujo patikrinti, gal būt šį kartą jau veikia. Ir taip galima tobulėti mokantis iš savo klaidų. Todėl pasirinkau studijuoti programų sistemų inžineriją Kauno technologijos universitete. Dirbti pradėjau jau antrame kurse, dabar esu programuotojas (Scrum Master) „Bentley Systems“ kompanijoje. Čia dirbdamas įgijau daug patirties, kuri leidžia siūlyti naujus sprendimus, rodyti iniciatyvą ir būti dėl to įvertintam. Visi darbai vienodai reikšmingi ir padedantys pagrindą ateičiai, kokybiškai atlikti darbai užtikrina stipresnį pagrindą.

– Ką patartumėte jaunimui, kuris dar tik ketina pasukti į IT sritį?

Gintarė Gražulytė: Siūlyčiau nestoti vien dėl kalbų, kad IT – tai gerai apmokama profesija. Kiekviena profesija bus gerai apmokama, jei mėgsi savo darbą ir būsi geras savo srityje. Ne išimtis ir IT sfera – čia svarbiausia užsidegimas ir noras tobulėti visą gyvenimą. Ką galėčiau patarti – nesvarbu ar stosi į IT specialybę ar ne, jei gyvenime pasitaikys galimybė pasimokyti programavimo, būtinai tą ir padaryk. Programavimo įgūdžiai bus vertinami ir kitose darbo pozicijose (ir apskritai gyvenime), nes padeda supaprastinti, automatizuoti procesus.

Julius Senkus: Domėkitės, kaip galima geriau, greičiau ir paprasčiau viską padaryti. Vienas pagrindinių programuotojui būtinų savybių – logiškai mąstyti. Stipri logika, patirtis ir smalsumas leis būti vertinamais ir įvertintais. Taip pat programuotojas privalo domėtis naujovėmis, jei nustoja domėtis, sustoja vietoje, jo vertė krenta. Rekomenduoju jaunimui, prasitestuoti save akademijose (kaip „Sourcery academy“), taip pamatys kaip pats darbas atrodo, ar įdomu bus, o pas mus daugiausia patirties per dviejų metų laikotarpį būtų galima sukaupti „Onboarding“ programoje. Taip pat KTU gimnazijose padedame su sustiprinta IT mokymosi klase.

Nuo rugpjūčio 13 d. iki rugpjūčio 16 d. stojantieji LAMA BPO Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS) galės registruoti prašymus ir dalyvauti papildomame priėmime į likusias laisvas studijų vietas universitetuose ir kolegijose.

 

LAMA BPO atstovė spaudai

Erika Vaitkunienė

El. p. atstovas.spaudai@lamabpo.lt

Mob. tel. +370 685 91460

 

Fizikos mokytojas: į tą pačią upę du kartus neįbrisi

By | Naujienos | No Comments

2021-07-30

Mokytojų trūkumas – kritinis. Tai juntama ne tik rajonų mokyklose, bet ir didžiuosiuose miestuose. Ypač tai išryškėjo pandemijos metu, kai dėl Covid-19 grėsmės ir nuotolinio darbo pobūdžio nemažai vyresnio amžiaus mokytojų išeina iš darbo.

Apie mokytojo darbą, kodėl atsirado toks jų trūkumas, kaip paskatinti jaunimą rinktis mokytojo profesiją ir koks turėtų būti šiuolaikinis mokytojas – kalbamės su Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos mokytoju Andriumi Storta.

Patį mokytoją studijos įtraukė nuo pirmų dienų, studijuodamas jis sutiko puikius dėstytojus, puikius studijų kolegas ir net būsimą žmoną. Ši profesija jam iš karto patiko, nes gali padėti kitiems, būti naudingas.

Mokytojas – tai prodiuseris, režisierius ir aktorius vienu metu

„Mokytojų trūkumas neatsirado per vieną dieną. Manau, link to buvo eita kryptingai. Nereikėjo būti aiškiaregiu, kad suprastum kuo baigsis, kai tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU) jau nuo 2005 metų pradėjo mažėti stojančiųjų gretos. Būtent tais metais aš įstojau ir tą agonijos pradžią pats mačiau. Stojančiųjų mažėjimas jau tada aiškiai siuntė visiems žinią, jog po 10 metų bus blogai, bet tada dar niekas nenorėjo tikėti, o dabar jau matome. Itin trūksta fizikos, chemijos mokytojų, gal kiek geriau su biologija, nes daugiau kas ją rinkdavosi. Šiaulių universitete padėtis irgi buvo panaši, tad čia sisteminė bėda.

Prie to trūkumo prisidėjo ir žema mokytojo specialybės vertė visuomenėje. Nes mūsų visuomenėje mokytojas yra kaip koks prižiūrėtojas, ji nėra linkusi suprasti, kad situacija nuo tų okupacinių metų jau seniai pasikeitusi, kad mokytojai turi kitokį požiūrį. Deja, bet mums iki Suomijos visuomenės supratimo, kad mokytojas yra tas, kuris prie valstybės statymo vairo stovi pirmas, dar turbūt toli“, – pokalbį pradeda Andrius Storta.

Tad koks tas darbas – būti mokytoju? A. Storta užtikrintai sako, kad jis niekada nebus monotoniškas – „į tą pačią upę neįbrisi du kartus“.

„Paneigsiu tą mitą „ai, jūs atkalėte viską ir kartojate kasmet“. Deja, bet tai melas, teorija yra teorija, tačiau praktika nuo teorijos skiriasi. Taip, akademines žinias galima išmokti, pasikartoti ir vėl taikyti. Tačiau tų žinių pateikimas kasmet yra vis kitoks. Skiriasi mokiniai, skiriasi jų laikmečio supratimas, visuomet turi bandyti derintis prie jų.

Mokytojas kartais tampa prodiuseriu, režisieriumi ir aktoriumi vienu metu. Jis turi savo potencialiam pirkėjui parduoti produktą, tačiau ne visuomet produktas perkamas. Tuomet prasideda paieškos, o kodėl produktas neperkamas ir čia pradedi ieškoti, kaip kokioje laboratorijoje maišai vieną su kitu, jungi vieną įrankį prie kito ir lauki rezultato. Kartais būna taip, kaip ir toje pačioje laboratorijoje – reakcija neigiama. Na ką padarysi, analizuoji klaidas ir vėl bandai ieškoti naujo ingrediento.

Mokytojo darbas užburia, dirbi su jaunais žmonėmis ir jie palaiko tavo jaunystę. Jie yra tas „varikliukas“, kuris verčia nestovėti vietoje. Mokytojo darbą, gražiąja prasme, norisi sulyginti su Sizifo darbu (tačiau paimant tik dalį to alegorinio vaizdinio), taip mes amžinai ritinam akmenį, tačiau mūsų kalnas turi pabaigą čia ir baigiasi tas mitas. Mokymas yra amžinas, jis nenutrūksta ir nesibaigia. Tuo tas darbas ir žavi“, – apie mokytojo profesiją su užsidegimu kalba A. Storta.

Profesijos patrauklumas slypi naujovėse

Ką patartų pats mokytojas, kaip paskatinti jaunimą, kad jis rinktųsi pedagogo profesiją?

„Profesijos patrauklumas slypi naujovėse. Kiekvienas jaunas žmogus turi ambicijų, šarmo, šiek tiek ir arogancijos, nori įsitvirtinti gyvenime. Jo nereikia stabdyti, reikia rodyti kelią, bet nestabdyti. Norint paskatinti jaunus mokytojus, reikia leisti jiems kurti, rizikuoti, tobulėti. Nenuvertinti nuo pirmų dienų, su teiginiu „ai jaunas (-a), ko norėti“. Patirtis bus sukaupta, bet išmintį ir patirtį nereikia laikyti po devyniais užraktais, o ja dalintis. Tam puikiai tinka mentoriai. Reikia suprasti, jog mokykla, tai kaip mechanizmas, jis gali veikti tik tuomet, jei visos mechanizmo dalys veikia kartu. Turi būti panaikinta vidinė konkurencija, ji kolektyve turi išnykti. Galima sportinio azarto vedamiems konkuruoti vieni su kitais, bet tik ne bendruomenės viduje, nes tai suskaldys ją“, – savo nuomonę turi pašnekovas.

A. Storta neabejoja, kad paskata būtų ir konkurencingas darbo rinkoje atlygis. „Tai yra ne vienerių metų skaudulys ir jaunimas tai mato. Juk baigus studijas, o būna ir studijų metais, kai kurie pradeda galvoti apie šeimą, būstą, tačiau, matomi skaičiai sąskaitoje nedžiugina. Tad finansinė paskata, žinoma, paskatintų, tačiau ji irgi turi turėti saugiklius, kad neišsigimtų ir netaptų vieta dėl naudos, nes valstybė iš to grąžos irgi turi turėti“, – savo įžvalgomis dalijasi mokytojas.

Jo teigimu, kad jaunų specialistų pritraukimą užtikrintų ir pensinio amžiaus mokytojų ori pensija. Ne paslaptis, jog dalis mokytojų norėtų džiaugtis poilsiu, tačiau to negali padaryti, kai pamato, kokia yra pensija. Taip pat dalis jų dirba, nes šis darbas yra užburiantis ir didžiulė meilė savo amatui, savo dalykui ir vaikams nugali viską.

Dar viena paskata, A. Stortos nuomone, tai mokytojų skatinimas, kad jie kurtų sau pamainą – „meistro ir pameistrio tandemas“.

„Yra mokyklų ir pats tokį modelį taikau, kai laboratorinius darbus leidžiu pravesti laborantams, pasirengti vienai kitai pamokai. Tai leidžia bent šiek tiek pažinti mokytojo darbą. Mokiniai ne kartą yra sakę, jog mokytojų dienos proga organizuojamos abiturientų pamokos jiems patinka ir jie norėtų to ne tik būdami dvyliktokai, bet ir žemesnėse klasėse ir ne vieną kartą metuose. Jei jos įgautų ne šventinį, o labiau akademinį formatą, kada mokytojas-mentorius mokinį pamokęs leistų jam vesti pamoką ir pasimatuoti mokytojo rūbą“, – idėjų nestokoja kaip sudominti jaunimą ir supažindinti su mokytojo profesija.

Mokytojas, kaip ir verslininkas, – turi nebijoti rizikuoti

Ar reikia kokių išskirtinių savybių ar gebėjimų, norint būti geru mokytoju? A. Storta įsitikinęs, kad pirmiausiai turi būti savo dalyko entuziastas, gerai išmanyti savo dalyką. Tačiau norint tapti mokytoju, reikia kaip verslininkui – nebijoti rizikuoti.

„Tapęs mokytoju tu rizikuosi. Rizikos valiuta bus – laikas. Reikia būti pasirengusiam jį investuoti, išmokti laiko vadybą – ji leis išsilaikyti ir gauti maksimalią grąžą. Mokytojas turi būti smalsus, suprasti, jog niekas nestovi vietoje, jog tapęs mokytoju, tu tampi „laivu audringoje jūroje“ – vis naujos informacijos, naujų atnaujinimų, papildymų gūsis tave nuolat blaškys į visas puses.

Mokytojui reikia ir viešosios kalbos įgūdžių, bet nereikia bijoti to, nes tai savaime ateis. Kasdien žengiant į klasę, žengti lyg į sceną. Beje, pliusas, kad žiūrovų čia visuomet yra (šypsosi). Žiūrovai, žinoma, bus visokie ir kandūs, ir abejingi, ir neabejingi, tad reikia pasirengti viskam. Kaip jau sakiau, jokios monotonijos“, – vaizdžiai pasakoja mokytojas.

Grąža yra emocijos

Pasiteiravus pašnekovo, koks gi turėtų būti šiuolaikinis mokytojas, kad jis gebėtų sudominti mokinius ir jie norėtų mokytis?

„Mokytojai visuomet buvo ir bus tokie, kokia yra šiandiena. Jei šiandien viskas tobulėja ir „verčiasi per galvą“ dideliu tempu, toks yra ir mokytojas. Jis nuolat tobulėja, nestovi vietoje. Tad toks jis ir turi būti, neužsisklendęs, nestagnuojantis. Jis turi atliepti vaikų poreikius, įsiklausyti į jų išsakomas pastabas ir mintis, pasidžiaugti ir paliūdėti kartu, vaikai puikiai moka manipuliuoti, juk tai tas amžiaus tarpsnis, kai jie nusistatinėja ribas, tad reikia atsižvelgti ir į tai.

Kartais jie norės, jog mokytojas būtų kaip draugas, pagalbininkas, nereikia to atmesti. Mokytojas turi būti daugiau nei tik tuo, kas užrašyta ant kabineto durų lentelės. Tačiau mokiniai ir visuomenė turi suvokti, jog mokytojas nėra jų vergas, jis yra jų pagalbininkas ir einantis lygiagrečiai su visais“, – sako fizikos mokytojas.

Pastaruosius kelerius metus fizikos mokytojas skiria tam, kad mokiniai kuo daugiau skaitytų. „Taip, mes per fizikos pamokas pakalbame ne tik apie fiziką, bet kartais ir apie literatūrą. Fiziką ar gyvenimo išmintį galima rasti ten, kur ją paliko jau ją sukaupę. Aš rizikuoju, investuoju, bet mano grąža yra emocijos“, – sako mokytojas, kuriam svarbiausias įvertinimas ir pasiekimas yra tada, kai po daugelio metų sutinki mokinį (-ę) ir išgirsti „Laba diena mokytojau, kaip jums sekasi?“. Ar gali būti kas geriau?

Ką patartų jaunimui, kurie norėtų tapti mokytojais? „Ateikite ir keiskite, juk jūs žinote ko reikia mokyklai, juk jūs matėte, ko jai trūkta, tai ateikite ir keiskite, kurkite ir tobulinkite. Jūsų rankose ateitis, jūsų matymo lauke – ateities mokykla. Nebijokite rizikuoti, dirbdami mokytojais įgysite daugybę kompetencijų ir jei jau taip bus lemta ir vidinis balsas sakys – „tai ne tau“, būsite pasimatavę – valstybės vairininko rūbą“, – optimistiškai pokalbį baigia A. Storta.

LAMA BPO Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS) prašymus į universitetus ir kolegijas teikti ir koreguoti galima iki rugpjūčio 5 d. 12 val.

LAMA PPO atstovė spaudai

Erika Vaitkūnienė

El. p. atstovas.spaudai@lamabpo.lt

Mob. tel. +370 685 91460

Studentai raginami pasitikti naujus studijų metus pasiskiepijus

By | Naujienos | No Comments

Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos kolegijų direktorių konferencija ir Lietuvos studentų sąjunga, suprasdamos Lietuvos aukštųjų mokyklų bendruomenių imunizacijos būtinybę ir siekdamos užtikrinti aukštą studijų kokybės lygį nemažinant studijoms ir tyrimams būtinų kontaktinių veiklų, kviečia esamus ir būsimus studentus artėjančius studijų metus pasitikti pasiskiepijus nuo Covid-19 infekcijos.

Šiuolaikinis mokslas sukūrė efektyvias vakcinas, pasinaudokime jomis ir grįžkime į įprastą akademinį gyvenimą. Tik pasiskiepiję užtikrinsime visavertį bendravimą ir kokybiškas studijas.

Informacijos apie artimiausią vakcinavimo punktą ieškokite savo savivaldybių tinklalapiuose. Mobilūs skiepijimo punktai budės ir prie aukštųjų mokyklų. Stebėkite informaciją aukštųjų mokyklų internetinėse svetainėse.

Pasaulio kovoje su pandemija svarbus kiekvieno žmogaus apsisprendimas: įveikime abejones ir baimes, skiepykimės visaverčio gyvenimo vardan!

 

Lietuvos universitetų rektorių konferencija

Lietuvos kolegijų direktorių konferencija

Lietuvos studentų sąjunga

IT ekspertas: skaitmeninių technologijų iššūkiai

By | Naujienos | No Comments

2021-07-22

Neseniai asociacija „Infobalt“ paskelbė, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta 14 tūkstančių IT specialistų. Pandemijos padiktuotas skaitmeninių sprendimų poreikis yra akivaizdus visame pasaulyje, tad šiuo metu ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio rinkoje labai trūksta visų IT profesijų atstovų.

Apie tai, kokių specialybių poreikis šiuo metu juntamas IT srityje, ar ateityje dar labiau bus šių specialistų trūkumas, koks yra tas IT specialisto darbas ir kuo jis įdomus – pakalbinome daugiau nei 17 metų IT srityje dirbantį JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ technologinių praktikų vadovą Vytautą Paulauską.

V. Paulauskas pasakojo, kad „Devbridge“ komandų branduolius sudaro patirties turintys aukščiausiojo lygio programuotojai, kuriantys sudėtingus programinės įrangos sprendimus užsienio rinkoms. Šiuo metu jų komandą sudaro Java, .NET, JavaScript programuotojai, testuotojai, kokybės užtikrinimo specialistai, verslo analitikai ir DevOps inžinieriai. Kituose sektoriuose dirbančios Lietuvoje įsikūrusios IT įmonės ieško ir kitokių specialistų – mobiliųjų programų kūrėjų, duomenų bazių administratorių, duomenų analitikų ir duomenų mokslininkų, įterptinių sistemų programuotojų, IT palaikymo skyrių darbuotojų.

„Vis dėlto šių specialistų rengimo ir tikrojo rinkos poreikio atotrūkis auga kone kasdien. Kadangi šių specialistų trūksta, IT organizacijos deda daug pastangų, siekiant juos išsiugdyti, pritraukti ir išlaikyti: kuriama išskirtinė organizacijos kultūra, siūlomi įdomūs projektai, investuojama į darbo aplinką ir mokymosi galimybes“, – kalbėjo pašnekovas.

IT specialistų poreikis didėja kasmet

Paulauskas neabejoja, kad IT specialistų poreikis išliks ir dar augs. Tą liudija jau anksčiau minėti skaičiai – tūkstančių specialistų reikėjo jau keleriais metais anksčiau, ir tos neužpildytos darbo vietos niekur nedingsta, atvirkščiai, rinkos poreikis vis šiek tiek kasmet paauga.

„IT sistemos kasmet tobulėja ir sudėtingėja, todėl ir specialistų reikia vis daugiau ir įvairiausių kompetencijų. Jau tikrai darosi išimtis, o ne taisyklė, kad svarbi informacinė sistema įdiegta į vieną ar keletą serverių, kurie yra rūsyje, o tą rūsį užpylus lietaus vandeniui, sistemos veikimas stringa ir jį reikia atstatinėti labai ilgai. Šiuo metu dominuoja debesijos (angl. Cloud) technologijos, moderni sistema būna paskirstyta į daugelį atskirų komponentų, vieno komponento sutrikimas visai ar tik minimaliai sąlygoja kitų komponentų darbą. Svarbios ir paklausios specialybės tokioms sistemos vystyti bus susijusios būtent su debesija, automazavimu ir sauga: Cloud Infrastructure Engineer, Test Automation Engineer, Site Reliability Engineer, Cybersecurity Engineer/ Analyst“, – pasakoja V. Paulauskas.

Kitas šiuolaikinio IT sektoriaus požymis – vis didėjantys duomenų kiekiai. Tarkime, kad kažkokia įmonė naudoja vieną sistemą, po kitos įmonės pirkimo naudojasi jau dviem, šalia to dar įsidiegia, pavyzdžiui, SalesForce pardavimams valdyti, sukuria mobilią programėlę. Duomenų kiekiai per kelis metus smarkiai išauga, jie tampa nebe tokie kokybiški, turi dublikatų, ar duomenis tampa sunku susieti tarpusavyje. Tokiems uždaviniams spręsti reikės Data Scientist, Data Engineer, Data Analyst pozicijos žmonių.

IT specialisto darbas yra tikslus

„Programuotojo ar kito IT specialisto darbas yra tikslus: kompiuteriui juk reikia tiksliai nurodyti, kokius skaičiavimo žingsnius atlikti, norint transformuoti duomenis ar apdoroti vartotojo veiksmą. Šis darbas atneša konkrečius, apčiuopiamus rezultatus: programa juk kaskart su tokiais pat duomenimis grąžins tokį pat rezultatą. Bet, tuo pačiu, šiame darbe reikia bendrauti su kitais komandos nariais, kolegomis, galbūt kliento atstovais, taigi vien gebėjimo greitai ir efektyviai valdyti kompiuterį neužteks. Taigi, nors žmogiškasis faktorius ir įneša šiek tiek netikėtumo, vis tiek, manau, darbas IT srityje turėtų patikti tiems, kurie mokykloje linksta į tiksliuosius mokslus“, – pasakoja „Devbridge“ technologinių praktikų vadovas.

Pašnekovas mano, kad mitas yra tai, jog turi labai gerai suprasti visus iki vieno tiksliuosius mokslus, kad taptum geru programuotoju. Šioje sferoje vietos yra visiems – ir bendro profilio aplikacijų kūrėjams, kurių turbūt ir yra daugiausiai, ir tiems, kurie specializuojasi, pvz., garso skaitmenizavimo ir glaudinimo algoritmų kūrėjams, kuriems praverčia diskrečiosios matematikos žinios, ar jau minėtiems duomenų mokslininkams, kurie kartu taiko ir programavimo, ir statistikos bei tikimybių teorijos žinias.

Dauguma sėkmingai IT įsidarbinusių žmonių būna informatikos krypties universitetų ar kolegijų studentai, bet yra ir kitų pavyzdžių, kai IT sritimi žmonės susidomi vėliau, jie persikvalifikuoja ir pradeda dirbti pagal naują specialybę.

Pasuko į sritį, kuri buvo įdomi

Paulauskas po mokyklos įstojo ir baigė KTU Informatikos fakultetą, bakalauro ir magistro studijose gilinosi į programavimą ir informacinių sistemų inžineriją. Kaip pasakoja pašnekovas, studijuoti programavimą (informatiką) pasirinko gana pragmatiškai.

„Nors visi tikslieji mokslai sekėsi gerai, bet informatika buvo ypač lengva. Dėl to pamaniau, kad gal geriausia būtų mokytis toliau ir dirbti toje srityje, kuri man natūraliai sekasi geriausiai. IT sritis prieš 20 metų dar nebuvo viena iš geidžiamiausių profesijų, būsimi darbuotojai nebuvo viliojami stulbinančiais atlyginimais, žaidimų kompiuteriais biure ir spalvotais sėdmaišiais, bet tai buvo sritis, kuri buvo įdomi man“, – prisimena Vytautas.

Tiek „Devbridge“, tiek ankstesnėse IT įmonėse jam teko darbuotis prie techniškai ar kažkuo kitu išskirtinių projektų tuo metu – ar tai buvo didžiausios vertės pinigine prasme kontraktas, ar didelė kartu dirbančių programuotojų komanda, ar 18 mėnesių trukmės sistemos migravimo uždavinys, ar pirmasis bankinio sektoriaus projektas. Visos šios patirtys buvo įsimintinos.

„Tačiau dažniausiai prisimenu su žmonėmis susijusius iššūkius, kuomet per dvejų su trupučiu metų laikotarpį „Devbridge“ pavyko išauginti savo komandą nuo 14 iki daugiau nei 40 specialistų. Kartais kolegas, kurie kartu eidavo į darbo pokalbį susipažinti su potencialiu naujoku, reikėdavo paskatinti, padrąsinti, detaliau nupasakoti, kaip naujokas sėkmingai įsilietų į kolektyvą. Džiugu matyti, kad dauguma kolegų, su kuriais susipažinau dar tada, kai „Devbridge“ jiems tebuvo potencialus darbdavys, vis dar dirba pas mus, jie vadovauja komandoms, yra atsakingi už techninius sprendimus, ir nepaliauja tobulėti“, – pasakoja patyręs IT specialistas.

Išbandykite save šioje įdomioje srityje

Ką patartų patyręs specialistas jaunimui, kurie ketina ar dar tik svarsto pasukti į IT sritį?

„Kaip jau minėjau – nereikia nuvertinti savęs, kad „studijos labai sudėtingos, ar aš sugebėsiu“, „man niekada nesisekė matematika“, „darbe reikės visada mokytis kažką naujo“ ar pan. Gal visada, žiūrint iš šalies, kažkas atrodo labai baisu? Kažkada teko kalbėti su žmogumi, kuris dirba didelių laivų švartuotoju – štai šis darbas man pasirodė pavojingas ir sudėtingas, o pats pašnekovas sakė, kad „gal pradžioje taip atrodė ir man, o po to – pradedi dirbti, išmoksti ir tiek“. Linkiu neišsigąsti be reikalo ir rasti save šioje įdomioje srityje“, – padrąsino pašnekovas.

Antras patarimas – nepamiršti, kad svarbu ir emocinis intelektas, bendravimas su žmonėmis. Labai retas IT specialistas gali pasigirti, kad visas jo darbas – tai sėdėjimas vienatvėje prie kompiuterio ekrano, o patys geriausi specialistai moka gerai komunikuoti, sklandžiai darbuotis su įvairiausiais žmonėmis, nebijoti užduoti klausimų, imtis iniciatyvos.

Ir trečias patarimas būtų – technologinių kompetencijų nuolatinis ugdymas, tobulėjimas, išeinant iš savo komforto zonos. Yra geras angliškas terminas „T shaped specialist“.

„Tai reiškia, kad turite būti geras vienos srities specialistas, bet bent jau bendrais bruožais suprasti ir aplinkines sferas. Pavyzdžiui, esate pats geriausias mobiliųjų programų kūrėjas, tačiau būtų gerai, jei suprastumėte ir apie testavimą, infrastruktūrą, kurioje veikia jūsų programėlė, ar vartotojo sąsajos patogumą ir atitikimą moderniems šiuo metu naudojamiems standartams“, – optimistiškai interviu baigia V. Paulauskas.

Apie įmonę: „Devbridge“ – JAV programavimo paslaugų įmonė, kurios centrinė būstinė yra Čikagoje. Komandų branduolius sudaro patirties turintys aukščiausio lygio programuotojai, kuriantys sudėtingus programinės įrangos sprendimus Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos rinkoms. Pagrindinis kompanijos tikslas – kurti pažangiausią programinę įrangą ir taip suteikti neįkainojamus įrankius, kurie padėtų sėkmingai augti įvairiausioms kompanijoms, industrijoms ir verslo organizacijoms. Tarptautinę įmonės komandą sudaro daugiau nei 550 darbuotojų, įsikūrusių Čikagos, Toronto, Londono, Varšuvos, Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos padaliniuose. Įmonės klientai – „Fortune 1000“ sąrašo įmonės, pasaulinės finansų, paslaugų ir gamybos sektorių kompanijos.

LAMA BPO Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS) prašymus į universitetus ir kolegijas teikti ir koreguoti galima iki rugpjūčio 5 d. 12 valandos.

LAMA BPO atstovė spaudai

Erika Vaitkunienė

El. p. atstovas.spaudai@lamabpo.lt

Mob. tel. +370 685 91460

LAMA BPO mini savo veiklos 20-metį

By | Naujienos | No Comments

2021-07-14

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) liepos 12 dieną paminėjo savo veiklos 20-metį. LAMA BPO gerai žinoma beveik kiekvienam dabartiniam ar buvusiam moksleiviui, nes vykdo bendrąjį priėmimą į visus Lietuvos universitetus ir kolegijas, o nuo 2017 metų atlieka ir bendrąjį priėmimą į profesinio mokymo įstaigas.

Stojančiųjų patogumui, prašymai studijuoti ir mokytis teikiami internetu, nes nuo 2010 metų bendrasis priėmimas Europos struktūrinių fondų paramos dėka buvo perkeltas į elektroninę erdvę ir nuo to laiko stojantiesiems nereikia mokėti jokių stojimo įmokų.

Prasidėjusi kaip dviejų universitetų ambicingas projektas, šiandien Bendrojo informacinė priėmimo sistema (BPIS) turi valstybės informacinės sistemos statusą, aptarnauja visas šalies aukštąsias ir profesinio mokymo įstaigas. Bendrojo priėmimo sistema suteikia galimybę stojančiajam rinktis iš kelių aukštųjų mokyklų ar profesinio mokymo įstaigų programų.

2021 metų vasarą priėmimas vykdomas į 35 aukštąsias mokyklas ir 63 profesinio mokymo įstaigas. Visiems priėmimo dalyviams ištisus metus teikiama išsami informacija apie priėmimo procedūras ir rezultatus, teikiamos konsultacijos ir pagalba stojantiesiems.

Per du dešimtmečius LAMA BPO šimtams tūkstančių jaunuolių tapo plačiai atvertais vartais į mokslą ir profesinę kvalifikaciją. Kasmet LAMA BPO informacine sistema pasinaudoja apie 60 tūkst. stojančiųjų, iš jų – per 20 tūkst. tampa studentais ir per 20 tūkst. – profesinio mokymo įstaigų mokiniais.

Šalies švietimui ir mokslui kasmet pasitarnauja LAMA BPO rengiamos analizės ir prognozės: šiandien sukauptas didžiulis duomenų kiekis padeda siekti švietimo sistemos pokyčių, prognozuoti, apibendrinti ir tobulinti jaunų specialistų rengimo sistemą.

Išsilavinimas – ne tik labai svarbi vertybė, suteikianti žmogui galimybę pasaulį matyti kitaip, skatina jį mąstyti, bet ir daugelį durų atveriantis raktas. Tad linkime jauniems žmonėms siekti žinių, pasirinkti širdžiai mielą studijų kryptį ar profesiją, iš studijų pasiimti tai, kas bus naudinga ateityje, dirbti norimoje srityje ir nesustoti tobulėti.

Aukštojo mokslo sistemai linkime naujų idėjų, racionalių sprendimų ir teigiamų pokyčių, kad studentų pasirinktos studijos taptų sėkmingesnėmis ar net viršytų jų lūkesčius, savo ruožtu LAMA BPO padės įgyvendinti racionalų atėjimo į aukštąjį mokslą ir profesinį mokymą procesą.

LAMA BPO steigėjai yra visi valstybiniai universitetai, vienas privatus universitetas (ISM) ir dvi kolegijos (VK ir TTVAM). LAMA BPO įsikūrusi Kaune, Studentų g. 54.

Daugiau informacijos apie LAMA BPO istoriją.

 

Mėgsti konstruoti „Lego“ ir moki pakeisti dviračio ratą – tapk inžinieriumi. Ateitis garantuota!

By | Naujienos | No Comments

2021-07-13

Ateina ta diena, kai tenka pasirinkti specialybę ir nuspręsti, ką veikti baigus mokyklą. Vienos specialybės kasmet vis populiarėja, todėl juntamas darbuotojų trūkumas, kitų – poreikis mažėja ir gavus diplomą gali būti sunku susirasti darbą. Tad renkantis studijų kryptį neabejotinai verta atkreipti dėmesį į profesijos perspektyvumą ateityje.

Jau dabar aiškiai matomos tendencijos darbo rinkoje, kokių profesijų atstovų trūksta ir kokių reikės ateityje. Su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu Lietuvoje susiduria daugelio sričių bendrovės, o ypač techninių. Pramonėje įsigalint robotams, skaitmeninio valdymo sistemoms ir dirbtiniam intelektui reikia vis daugiau kvalifikuotų specialistų, kurie tai valdytų, kurtų, modernizuotų.

Trūkumas techninių specialybių darbuotojų

Robotizacijos srityje besispecializuojančios įmonės „Elinta Robotics“ direktorius Aurelijus Beleckis tik patvirtino, kad pastaraisiais metais juntamas didžiulis inžinerinių profesijų atstovų poreikis.

„Įvairiose gamybos įmonėse yra didelis „badas“ šių specialistų. Trūksta automatikos specialistų, automatikos sistemų programuotojų, projektuotojų, mechanikų, mechanikų projektuotojų, montuotojų, robotikos programuotojų. O apie itin didelį informacinių technologijų specialistų poreikį jau kalbama seniai – dabar Lietuvoje yra 14 tūkst. IT darbuotojų trūkumas, o per keletą artimiausių metų šis skaičius išaugs dar tris kartus“, – teigia pašnekovas.

A. Beleckis mano, kad tokių darbuotojų trūkumą lemia tai, kad gerokai mažiau žmonių dabar renkasi tiksliuosius mokslus nei anksčiau, nes studijos čia šiek tiek sunkesnės, reikia daugiau pasimokyti, tačiau tikrai „įkandamos“.

„Kai aš prieš 15 metų stojau į Kauno technologijos universiteto automatikos ir valdymo specialybę, buvo kone perpus daugiau stojančiųjų nei dabar. Informacijos apie šią specialybę tuo metu buvo mažai, tai mano sprendimas buvo labiau spontaniškas, bet labai gerai pataikiau, „neprašoviau“. Be abejo, tikslieji dalykai man nebuvo svetimi, būtent į „tiksliukų“ sritį ir ketinau sukti“, – pasakoja A. Beleckis.

Pradėjo nuo žemiausio laiptelio

Jau studijų metais, kaip ir dauguma studentų, A. Beleckis pradėjo dirbti. Iš pradžių dirbo panašioje, bet su automatika nesusijusioje srityje. Vėliau jis įsidarbino vienoje iš „Elintos“ įmonių ir pradėjo nuo žemiausio laiptelio – montuotojo darbo.

„Kaip įprasta didelėse JAV įmonėse, darbuotojai pradeda dirbti nuo vadinamojo „pašto skyriaus“ ir nuo jo kyla karjeros laiptais. Pas mus tas „skyrius“ yra montavimas ir ši taisyklė veikia jau daugiau nei 30 metų. Metus laiko padirbęs montuotojas savo žiniomis jau gali „sutriuškinti“ mokslus baigusį, bet realaus darbo nemačiusį studentą. Žinoma, įgytos teorinės žinios padeda, tačiau prireikia nemažai laiko, kad galėtum jas praktiškai pritaikyti“, – sako įmonės vadovas.

A. Beleckio profesinis kelias buvo nuoseklus: pradėjęs nuo montavimo darbų, jis laiptelis po laiptelio kilo į aukštesnes pozicijas, vėliau teko projektuoti, šiek tiek „pačiupinėti“ programavimo, pradėjus augti darbų kiekiui, atsirado projektai, kuriuos jau tekdavo atlikti savarankiškai, didėjo ir projektų apimtys, atsirado didesnė darbuotojų komanda, o dar po kelerių metų buvo paskirtas technikos direktoriumi, vėliau tapo „Elinta Robotics“ vadovu. Įmonė perėjo į naują sritį – pramonės automatizavimą ir robotizavimą.

Robotai – „ant bangos“

Šiuo metu „Elinta Robotics“ yra viena stipriausių šalyje robotikos įmonių, į Lietuvą atvedusi pasaulyje pirmaujantį robotų gamintoją „Fanuc“.

„Robotų rinka Lietuvoje dar labai jauna, vietos kur plėstis – labai daug. Pradėjome dirbti įvairiose pramonės šakose, robotų poreikis pradėjo augti. Robotinių sistemų kūrimas ir diegimas – daugybės specialistų reikalaujantis darbas, todėl ateityje vis daugiau reikės kvalifikuotų techninių specialybių darbuotojų“, – įsitikinęs įmonės vadovas.

Pasiteiravus, ką patartų jaunimui, ketinančiam šiuo metu rinktis specialybę, A. Beleckis patarė pasižiūrėti, kas vyksta pasaulyje, kaip sparčiai keičiasi ir vystosi technologijos. Norint išlikti rinkoje, reikia eiti koja kojon: „Visuomet yra labai smagu dirbti su naujausiomis, pažangiausiomis technologijomis. Be to ir darbas įdomus tuo, kad niekada nebus monotoniškas.“

Jei jaunuolis mėgsta konstruoti „Lego“, yra laikęs atsuktuvą rankose ir moka dviračiui ratą pakeisti – tai drąsiai gali rinktis inžinieriaus specialybę. Šių specialistų poreikis artimiausiu metu dar labiau išaugs, o po studijų tikrai neliks be darbo.

„Nežinau nė vieno žmogaus, turinčio inžinerinį išsilavinimą, kuris neturėtų darbo. Žinoma, pirmiausiai ta sritis turi traukti ir patikti. Gali būti geras tiktai toje srityje, kuri tau patinka, kuri tave „veža“, kur gerai jautiesi ir gali save realizuoti“, – sako pašnekovas.

Kitas aspektas – klientų ir darbų įvairovė. Pramonė yra labai plati ir skirtinga. Pavyzdžiui, automobilių gamybos pramonėje ir maisto pramonėje vyrauja skirtingi gamybos procesai ir standartai, naudojama skirtinga įranga.

„Kadangi mūsų šalis nėra didelė, todėl tenka dirbti su daug skirtingų pramonės šakų atstovais. Tas yra tikrai įdomu, nes galima susipažinti su skirtinga „virtuve“, įgauti vis naujų patirčių, kurias vėliau bus galima panaudoti nebūtinai toje pačioje srityje“, – pasakoja A. Beleckis.

Dar vienas dalykas, į ką A. Beleckis nori atkreipti dėmesį, kad projektai praktiškai visada būna skirtingi, retai tenka daryti pasikartojantį darbą. Tai reiškia, jog nuolat reikia kūrybiškumo, eksperimentavimo. Žmonėms, mėgstantiems iššūkius, tai ideali terpė atsiskleisti.

„Pasirinkus inžinieriaus specialybę, reikia nusiteikti, kad pradžioje teks pasimokyti, o ne 3–4 metus „atostogauti“ aukštojoje mokykloje. Bet tos pastangos tikrai atsiperka, nes atsivers plačios karjeros galimybės, o įgytos inžinerinės žinios ir mąstymas visada pagelbės nepriklausomai nuo to, kurioje srityje dirbsi. Svarbiausia, savo darbą dirbti noriai, su iniciatyva ir viskuo domėtis“, – pataria robotų specialistas.

LAMA BPO Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS) prašymus į universitetus ir kolegijas teikti ir koreguoti galima iki rugpjūčio 5 d. 12 valandos.

LAMA BPO atstovė spaudai

Erika Vaitkunienė

El. p. atstovas.spaudai@lamabpo.lt

Mob. tel. +370 685 91460

Perspektyvūs ir daug žadantys šiųmetinių abiturientų pasirinkimai

By | Naujienos | No Comments

 

2021-07-05

Šviesi ateitis jau ne pirmi metai žadama IT ir kitoms aukštųjų technologijų profesijoms. Šias profesijas kaip perspektyviausias įvardija tiek Lietuvos, tiek Vakarų ekspertai. Biomedicina, fizika ir matematika, molekulinė biologija ir kompiuterių mokslai – tokie šiųmetinių abiturientų pasirinkimai planuojant savo studijas ir karjerą.

Renkantis ateities profesiją, jaunas žmogus tai daryti itin atidžiai ir kruopščiai, o motyvuoti ir profesinių ambicijų turintys abiturientai būtent taip ir daro.

Pasibaigus pagrindinei brandos egzaminų sesijai, kai jau abiturientai gali lengviau atsikvėpti, ramiai pagalvoti apie specialybės pasirinkimą ir ateities perspektyvas, pakalbinome KTU gimnazijos abiturientus, kurie mielai pasidalijo mintimis apie brandos egzaminų sesiją ir savo ateities planus.

Racionalus egzaminų pasirinkimas

– Kokius egzaminus šiemet pasirinkote laikyti ir kodėl būtent tuos?

Matas Kudarauskas: Šiemet pasirinkau laikyti septynis egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, anglų kalbos, chemijos, biologijos, fizikos, informatikos. Tiesą sakant, žiemą dar neturėjau labai aiškaus plano, tad pasirinkimas buvo labiau „iš akies“: apmąsčiau, kokių egzaminų gali prašyti universitetai, kuriuose dalykuose jaučiausi daugiau mažiau tvirtai.

Monika Šadauskaitė: Pasirinkau laikyti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, anglų kalbos, chemijos ir fizikos egzaminus. Savo pasirinkimą jau žinojau nuo pat vienuoliktos klasės pradžios, nes, be privalomų ar itin rekomenduojamų pirmų trijų egzaminų, chemijos ir fizikos man atrodė lengviausi. Taip buvo dėl to, jog mokydamasi KTU gimnazijoje turėjau galimybę detaliai susikonspektuoti beveik visą egzaminams reikalingą medžiagą pamokų metu ir teorines žinias pritaikyti atliekant fizikos ir chemijos praktinius darbus KTU laboratorijose.

Atėnė Jonauskytė: Šiais metais pasirinkau laikyti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, chemijos ir biologijos egzaminus. Kadangi mano pasirinkta kryptis yra biomedicina (angl. Biomedical sciences), tai chemija ir biologija buvo visų programų, į kurias aplikavau, reikalavimų viršuje. Na, o dėl matematikos egzamino laikymo abejonių net nekilo.

Neįveikiamų egzaminų nebuvo

– Kokie įspūdžiai po egzaminų: ar buvo sunkiai „įkandamų“ ir kokių įvertinimų tikitės?

Monika: Egzaminus laikyti sekėsi pakankamai gerai, nė vienas nebuvo per daug sunkus, ar per daug lengvas. Labiausiai bijojau lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, tačiau temos, ypač samprotavimo, man pasirodė išties įdomios, galėjau sugalvoti daug svarių argumentų savo nuomonei reikšti.

Deja, anglų kalbos egzaminas man nebuvo toks sklandus – tiek klausymo, tiek skaitymo dalys pasirodė šiek tiek sunkesnės nei kada nors anksčiau. Matematikos egzaminas, manau, šiais metais buvo idealus, nes buvo daugybė sunkių, tačiau įveikiamų uždavinių – tokių, kur reikia truputį pagalvoti, o ne iškart taikyti „iškaltas“ formules. Lengviausias iš visų, mano nuomone, buvo chemijos egzaminas, nes nė vienoje dalyje nebuvo klausimo, į kurį nežinočiau atsakymo.

Matas: Dauguma egzaminų pasisekė lyg ir neblogai, tikriausiai pavyks gauti bent virš 90. Gauti mažiau KTU gimnazijoje kaip ir nelabai padoru (šypsosi).

Tikrai nebuvo „neįkandamų“ egzaminų. Net ir baisusis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas šiemet nepasirodė toks jau sunkus. Ko tikrai buvo, tai užduočių, kuriomis buvo galbūt bandoma mus „prigaudinėti“, kur net ir puikiai pasiruošę žmonės suklystų. Pavyzdžiui, anglų kalbos esė keistoku formatu su daug lyg ir nereikalingos informacijos, arba kai kurie biologijos egzamino klausimai su nevienareikšmiška formuluote. Dėl to tikriausiai labiausiai „skaudės“ tobulų įvertinimų siekiantiems žmonėms. Galbūt bus mažiau šimtukų, bet tikrai nieko tokio nebuvo, kas leistų sakyti: „neišlaikiau, nes egzaminas blogas“. Žinoma, gal anksti kalbėti, liko dar didžiausias magijos veiksnys: kaip bus vertinami konkretūs atsakymai ir rašiniai.

Atėnė: Man didžiausią baimę kėlė lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, nes jame labai daug priklauso ne nuo asmeninio pasiruošimo, o nuo to, kokios bus temos. Manau, šiuo atžvilgiu šiemet mums tikrai visai pasisekė ir temos buvo aiškios. Žinoma, labai daug priklausys nuo vertintojų požiūrio ir griežtumo, nes visgi rašinio vertinimą tiksliai apibrėžti sudėtinga.

Kasmet daug diskusijų sukeliantis matematikos egzaminas, mano nuomone, taip pat buvo įveikiamas, tačiau man šiuo atveju koją pakišo įvairios neatidumo klaidos, tai rezultatą nuspėti sudėtinga. Sunkiausia kažką sakyti apie biologijos egzaminą, kuris man nepasirodė sunkus, tačiau dėl reikalaujamų griežtų formuluočių nelabai aišku kaip viskas bus. Apskritai manau, kad egzaminai neparodo tikro žinių lygio, sukaupto per 12 metų, nes labai daug priklauso nuo to, kaip tą dieną jautiesi emociškai, kaip išsimiegojai ir nuo įvairių kitų aplinkybių, netgi ir sėkmės. O apie pačius rezultatus iš anksto spręsti gana sunku, telieka laukti liepos pabaigos, kai viskas išaiškės.

Biomedicina, fizika, matematika, kompiuterių mokslai

– Kokią studijų kryptį planuojate rinktis? Ir kas turėjo įtakos tokiam Jūsų apsisprendimui?

Atėnė: Kaip ir minėjau, planuoju studijuoti biomediciną. Jau nuo vaikystės mane domino žmogaus organizmas ir mano planuose visada buvo medicina. Tačiau prieš kelerius metus, kai pradėjau giliau mokytis biologiją ir chemiją, supratau, kad mane labiau traukia tiriamoji sritis. Kokia – tiksliai dar nežinau, todėl biomedicina dėl savo platumo atrodo tinkamas pasirinkimas.

Monika: Planuoju įgyti fizikos ir matematikos dvigubo diplomo bakalauro laipsnį studijuodama Prancūzijos universitete École Polytechnique. Šį universitetą pasirinkau, nes būtent jame esančios programos koncentruojamos į tiksliuosius ir gamtos mokslus, studentai turi galimybę atlikti įvairias jų pasirinktas praktikas prie pat universiteto esančiose laboratorijose per visus trejus mokymosi metus. Be to, kitaip nei daugumoje Europos universitetų, École Polytechnique bakalauro programa dėstoma anglų kalba.

Pasirinkau studijuoti fiziką, nes būtent šis mokslas mane labiausiai žavėjo nuo pat aštuntos klasės. Per 5 metus fizikos srityje mano pasiekimai buvo ryškiausi ir žinojau, kad iš visų mokomųjų dalykų fiziką suprantu geriausiai. Prie fizikos žinių gilinimo labai prisidėjo papildomos fizikos mokyklos „Fizikos olimpas“ dėstytojai, kurie savaitę trunkančiose sesijose aiškindavo Vilniaus universiteto pirmojo kurso temas, rengdami mokinius tarptautinėms fizikos olimpiadoms.

Matas: Gavau pasiūlymą studijuoti Bostone, viename nuostabiausių JAV universitetų. Tikriausiai taip nusprendžiau todėl, kad JAV universitetai siūlo labai daug laisvės – tik antrųjų metų pabaigoje būtina nuspręsti, kokia bus pagrindinė tavo studijų kryptis. Ir man tai labai svarbu ir miela, kadangi dar nežinau, kuria sritimi norėčiau užsiimti visą gyvenimą. Kol kas renkuosi tarp molekulinės biologijos, ekonomikos, socialinių mokslų, galbūt, kompiuterių mokslo.

LAMA BPO atstovė spaudai

Erika Vaitkunienė

El. p. atstovas.spaudai@lamabpo.lt

Mob. tel. +370 685 91460