Kategorija

Naujienos

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria stipendijas studentams regionuose

By | Naujienos | No Comments

2021-07-27

Ekonomikos ir inovacijų ministerija nuo šių mokslo metų pradžios planuoja skirti 200 eurų tikslines skatinamąsias stipendijas studentams, pasirinkusiems studijuoti Lietuvos regionuose – Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje esančiuose universitetuose ir kolegijose.

Tikslinės skatinamosios stipendijos skiriamos į valstybės finansuojamas vietas įstojusiems studentams ir siejamos su regionų investicinio patrauklumo didinimu. 2021 metais numatyta skirti iš viso 260 tikslinių skatinamųjų stipendijų studijų programų, susijusių su aukštos pridėtinės vertės sektoriais (informatikos, inžinerijos ir kt.), pirmakursiams.

Numatoma, kad 200 eurų stipendija būtų mokama pasirinkusiems studijas šiose aukštosiose mokyklose: Vilniaus  universitete (Šiauliuose), Kauno technologijos universitete (Panevėžyje), Klaipėdos universitete, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, Šiaulių valstybinėje kolegijoje, Panevėžio kolegijoje, Alytaus kolegijoje, Marijampolės kolegijoje ir Utenos kolegijoje.

Tikslines skatinamąsias stipendijas gaunančios aukštosios mokyklos privalo užtikrinti bendradarbiavimą su verslo bendruomene ir studentų integracijos į darbo rinką prielaidas Lietuvos regione, kuriame veikia aukštoji mokykla. Aukštoji mokykla turi būti sudariusi sutartį su Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir prisiimti įsipareigojimus dėl tikslines skatinamąsias stipendijas gaunančių studentų profesinių ryšių užmezgimo su Lietuvos regione, kuriame veikia aukštoji mokykla, veikiančiomis įmonėmis. Turi būti atsižvelgta į šių studentų įgytų kvalifikacijų įveiklinimo galimybes, vykdant praktikos, stažuočių, pameistrystės ir pažangios verslo patirties perėmimo veiklas.

Daugiau informacijos.

LAMA BPO Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS) prašymus į universitetus ir kolegijas teikti ir koreguoti galima iki rugpjūčio 5 d. 12 valandos.

IT ekspertas: skaitmeninių technologijų iššūkiai

By | Naujienos | No Comments

2021-07-22

Neseniai asociacija „Infobalt“ paskelbė, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta 14 tūkstančių IT specialistų. Pandemijos padiktuotas skaitmeninių sprendimų poreikis yra akivaizdus visame pasaulyje, tad šiuo metu ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio rinkoje labai trūksta visų IT profesijų atstovų.

Apie tai, kokių specialybių poreikis šiuo metu juntamas IT srityje, ar ateityje dar labiau bus šių specialistų trūkumas, koks yra tas IT specialisto darbas ir kuo jis įdomus – pakalbinome daugiau nei 17 metų IT srityje dirbantį JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ technologinių praktikų vadovą Vytautą Paulauską.

V. Paulauskas pasakojo, kad „Devbridge“ komandų branduolius sudaro patirties turintys aukščiausiojo lygio programuotojai, kuriantys sudėtingus programinės įrangos sprendimus užsienio rinkoms. Šiuo metu jų komandą sudaro Java, .NET, JavaScript programuotojai, testuotojai, kokybės užtikrinimo specialistai, verslo analitikai ir DevOps inžinieriai. Kituose sektoriuose dirbančios Lietuvoje įsikūrusios IT įmonės ieško ir kitokių specialistų – mobiliųjų programų kūrėjų, duomenų bazių administratorių, duomenų analitikų ir duomenų mokslininkų, įterptinių sistemų programuotojų, IT palaikymo skyrių darbuotojų.

„Vis dėlto šių specialistų rengimo ir tikrojo rinkos poreikio atotrūkis auga kone kasdien. Kadangi šių specialistų trūksta, IT organizacijos deda daug pastangų, siekiant juos išsiugdyti, pritraukti ir išlaikyti: kuriama išskirtinė organizacijos kultūra, siūlomi įdomūs projektai, investuojama į darbo aplinką ir mokymosi galimybes“, – kalbėjo pašnekovas.

IT specialistų poreikis didėja kasmet

Paulauskas neabejoja, kad IT specialistų poreikis išliks ir dar augs. Tą liudija jau anksčiau minėti skaičiai – tūkstančių specialistų reikėjo jau keleriais metais anksčiau, ir tos neužpildytos darbo vietos niekur nedingsta, atvirkščiai, rinkos poreikis vis šiek tiek kasmet paauga.

„IT sistemos kasmet tobulėja ir sudėtingėja, todėl ir specialistų reikia vis daugiau ir įvairiausių kompetencijų. Jau tikrai darosi išimtis, o ne taisyklė, kad svarbi informacinė sistema įdiegta į vieną ar keletą serverių, kurie yra rūsyje, o tą rūsį užpylus lietaus vandeniui, sistemos veikimas stringa ir jį reikia atstatinėti labai ilgai. Šiuo metu dominuoja debesijos (angl. Cloud) technologijos, moderni sistema būna paskirstyta į daugelį atskirų komponentų, vieno komponento sutrikimas visai ar tik minimaliai sąlygoja kitų komponentų darbą. Svarbios ir paklausios specialybės tokioms sistemos vystyti bus susijusios būtent su debesija, automazavimu ir sauga: Cloud Infrastructure Engineer, Test Automation Engineer, Site Reliability Engineer, Cybersecurity Engineer/ Analyst“, – pasakoja V. Paulauskas.

Kitas šiuolaikinio IT sektoriaus požymis – vis didėjantys duomenų kiekiai. Tarkime, kad kažkokia įmonė naudoja vieną sistemą, po kitos įmonės pirkimo naudojasi jau dviem, šalia to dar įsidiegia, pavyzdžiui, SalesForce pardavimams valdyti, sukuria mobilią programėlę. Duomenų kiekiai per kelis metus smarkiai išauga, jie tampa nebe tokie kokybiški, turi dublikatų, ar duomenis tampa sunku susieti tarpusavyje. Tokiems uždaviniams spręsti reikės Data Scientist, Data Engineer, Data Analyst pozicijos žmonių.

IT specialisto darbas yra tikslus

„Programuotojo ar kito IT specialisto darbas yra tikslus: kompiuteriui juk reikia tiksliai nurodyti, kokius skaičiavimo žingsnius atlikti, norint transformuoti duomenis ar apdoroti vartotojo veiksmą. Šis darbas atneša konkrečius, apčiuopiamus rezultatus: programa juk kaskart su tokiais pat duomenimis grąžins tokį pat rezultatą. Bet, tuo pačiu, šiame darbe reikia bendrauti su kitais komandos nariais, kolegomis, galbūt kliento atstovais, taigi vien gebėjimo greitai ir efektyviai valdyti kompiuterį neužteks. Taigi, nors žmogiškasis faktorius ir įneša šiek tiek netikėtumo, vis tiek, manau, darbas IT srityje turėtų patikti tiems, kurie mokykloje linksta į tiksliuosius mokslus“, – pasakoja „Devbridge“ technologinių praktikų vadovas.

Pašnekovas mano, kad mitas yra tai, jog turi labai gerai suprasti visus iki vieno tiksliuosius mokslus, kad taptum geru programuotoju. Šioje sferoje vietos yra visiems – ir bendro profilio aplikacijų kūrėjams, kurių turbūt ir yra daugiausiai, ir tiems, kurie specializuojasi, pvz., garso skaitmenizavimo ir glaudinimo algoritmų kūrėjams, kuriems praverčia diskrečiosios matematikos žinios, ar jau minėtiems duomenų mokslininkams, kurie kartu taiko ir programavimo, ir statistikos bei tikimybių teorijos žinias.

Dauguma sėkmingai IT įsidarbinusių žmonių būna informatikos krypties universitetų ar kolegijų studentai, bet yra ir kitų pavyzdžių, kai IT sritimi žmonės susidomi vėliau, jie persikvalifikuoja ir pradeda dirbti pagal naują specialybę.

Pasuko į sritį, kuri buvo įdomi

Paulauskas po mokyklos įstojo ir baigė KTU Informatikos fakultetą, bakalauro ir magistro studijose gilinosi į programavimą ir informacinių sistemų inžineriją. Kaip pasakoja pašnekovas, studijuoti programavimą (informatiką) pasirinko gana pragmatiškai.

„Nors visi tikslieji mokslai sekėsi gerai, bet informatika buvo ypač lengva. Dėl to pamaniau, kad gal geriausia būtų mokytis toliau ir dirbti toje srityje, kuri man natūraliai sekasi geriausiai. IT sritis prieš 20 metų dar nebuvo viena iš geidžiamiausių profesijų, būsimi darbuotojai nebuvo viliojami stulbinančiais atlyginimais, žaidimų kompiuteriais biure ir spalvotais sėdmaišiais, bet tai buvo sritis, kuri buvo įdomi man“, – prisimena Vytautas.

Tiek „Devbridge“, tiek ankstesnėse IT įmonėse jam teko darbuotis prie techniškai ar kažkuo kitu išskirtinių projektų tuo metu – ar tai buvo didžiausios vertės pinigine prasme kontraktas, ar didelė kartu dirbančių programuotojų komanda, ar 18 mėnesių trukmės sistemos migravimo uždavinys, ar pirmasis bankinio sektoriaus projektas. Visos šios patirtys buvo įsimintinos.

„Tačiau dažniausiai prisimenu su žmonėmis susijusius iššūkius, kuomet per dvejų su trupučiu metų laikotarpį „Devbridge“ pavyko išauginti savo komandą nuo 14 iki daugiau nei 40 specialistų. Kartais kolegas, kurie kartu eidavo į darbo pokalbį susipažinti su potencialiu naujoku, reikėdavo paskatinti, padrąsinti, detaliau nupasakoti, kaip naujokas sėkmingai įsilietų į kolektyvą. Džiugu matyti, kad dauguma kolegų, su kuriais susipažinau dar tada, kai „Devbridge“ jiems tebuvo potencialus darbdavys, vis dar dirba pas mus, jie vadovauja komandoms, yra atsakingi už techninius sprendimus, ir nepaliauja tobulėti“, – pasakoja patyręs IT specialistas.

Išbandykite save šioje įdomioje srityje

Ką patartų patyręs specialistas jaunimui, kurie ketina ar dar tik svarsto pasukti į IT sritį?

„Kaip jau minėjau – nereikia nuvertinti savęs, kad „studijos labai sudėtingos, ar aš sugebėsiu“, „man niekada nesisekė matematika“, „darbe reikės visada mokytis kažką naujo“ ar pan. Gal visada, žiūrint iš šalies, kažkas atrodo labai baisu? Kažkada teko kalbėti su žmogumi, kuris dirba didelių laivų švartuotoju – štai šis darbas man pasirodė pavojingas ir sudėtingas, o pats pašnekovas sakė, kad „gal pradžioje taip atrodė ir man, o po to – pradedi dirbti, išmoksti ir tiek“. Linkiu neišsigąsti be reikalo ir rasti save šioje įdomioje srityje“, – padrąsino pašnekovas.

Antras patarimas – nepamiršti, kad svarbu ir emocinis intelektas, bendravimas su žmonėmis. Labai retas IT specialistas gali pasigirti, kad visas jo darbas – tai sėdėjimas vienatvėje prie kompiuterio ekrano, o patys geriausi specialistai moka gerai komunikuoti, sklandžiai darbuotis su įvairiausiais žmonėmis, nebijoti užduoti klausimų, imtis iniciatyvos.

Ir trečias patarimas būtų – technologinių kompetencijų nuolatinis ugdymas, tobulėjimas, išeinant iš savo komforto zonos. Yra geras angliškas terminas „T shaped specialist“.

„Tai reiškia, kad turite būti geras vienos srities specialistas, bet bent jau bendrais bruožais suprasti ir aplinkines sferas. Pavyzdžiui, esate pats geriausias mobiliųjų programų kūrėjas, tačiau būtų gerai, jei suprastumėte ir apie testavimą, infrastruktūrą, kurioje veikia jūsų programėlė, ar vartotojo sąsajos patogumą ir atitikimą moderniems šiuo metu naudojamiems standartams“, – optimistiškai interviu baigia V. Paulauskas.

Apie įmonę: „Devbridge“ – JAV programavimo paslaugų įmonė, kurios centrinė būstinė yra Čikagoje. Komandų branduolius sudaro patirties turintys aukščiausio lygio programuotojai, kuriantys sudėtingus programinės įrangos sprendimus Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos rinkoms. Pagrindinis kompanijos tikslas – kurti pažangiausią programinę įrangą ir taip suteikti neįkainojamus įrankius, kurie padėtų sėkmingai augti įvairiausioms kompanijoms, industrijoms ir verslo organizacijoms. Tarptautinę įmonės komandą sudaro daugiau nei 550 darbuotojų, įsikūrusių Čikagos, Toronto, Londono, Varšuvos, Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos padaliniuose. Įmonės klientai – „Fortune 1000“ sąrašo įmonės, pasaulinės finansų, paslaugų ir gamybos sektorių kompanijos.

LAMA BPO Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS) prašymus į universitetus ir kolegijas teikti ir koreguoti galima iki rugpjūčio 5 d. 12 valandos.

LAMA BPO atstovė spaudai

Erika Vaitkunienė

El. p. atstovas.spaudai@lamabpo.lt

Mob. tel. +370 685 91460

LAMA BPO mini savo veiklos 20-metį

By | Naujienos | No Comments

2021-07-14

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) liepos 12 dieną paminėjo savo veiklos 20-metį. LAMA BPO gerai žinoma beveik kiekvienam dabartiniam ar buvusiam moksleiviui, nes vykdo bendrąjį priėmimą į visus Lietuvos universitetus ir kolegijas, o nuo 2017 metų atlieka ir bendrąjį priėmimą į profesinio mokymo įstaigas.

Stojančiųjų patogumui, prašymai studijuoti ir mokytis teikiami internetu, nes nuo 2010 metų bendrasis priėmimas Europos struktūrinių fondų paramos dėka buvo perkeltas į elektroninę erdvę ir nuo to laiko stojantiesiems nereikia mokėti jokių stojimo įmokų.

Prasidėjusi kaip dviejų universitetų ambicingas projektas, šiandien Bendrojo informacinė priėmimo sistema (BPIS) turi valstybės informacinės sistemos statusą, aptarnauja visas šalies aukštąsias ir profesinio mokymo įstaigas. Bendrojo priėmimo sistema suteikia galimybę stojančiajam rinktis iš kelių aukštųjų mokyklų ar profesinio mokymo įstaigų programų.

2021 metų vasarą priėmimas vykdomas į 35 aukštąsias mokyklas ir 63 profesinio mokymo įstaigas. Visiems priėmimo dalyviams ištisus metus teikiama išsami informacija apie priėmimo procedūras ir rezultatus, teikiamos konsultacijos ir pagalba stojantiesiems.

Per du dešimtmečius LAMA BPO šimtams tūkstančių jaunuolių tapo plačiai atvertais vartais į mokslą ir profesinę kvalifikaciją. Kasmet LAMA BPO informacine sistema pasinaudoja apie 60 tūkst. stojančiųjų, iš jų – per 20 tūkst. tampa studentais ir per 20 tūkst. – profesinio mokymo įstaigų mokiniais.

Šalies švietimui ir mokslui kasmet pasitarnauja LAMA BPO rengiamos analizės ir prognozės: šiandien sukauptas didžiulis duomenų kiekis padeda siekti švietimo sistemos pokyčių, prognozuoti, apibendrinti ir tobulinti jaunų specialistų rengimo sistemą.

Išsilavinimas – ne tik labai svarbi vertybė, suteikianti žmogui galimybę pasaulį matyti kitaip, skatina jį mąstyti, bet ir daugelį durų atveriantis raktas. Tad linkime jauniems žmonėms siekti žinių, pasirinkti širdžiai mielą studijų kryptį ar profesiją, iš studijų pasiimti tai, kas bus naudinga ateityje, dirbti norimoje srityje ir nesustoti tobulėti.

Aukštojo mokslo sistemai linkime naujų idėjų, racionalių sprendimų ir teigiamų pokyčių, kad studentų pasirinktos studijos taptų sėkmingesnėmis ar net viršytų jų lūkesčius, savo ruožtu LAMA BPO padės įgyvendinti racionalų atėjimo į aukštąjį mokslą ir profesinį mokymą procesą.

LAMA BPO steigėjai yra visi valstybiniai universitetai, vienas privatus universitetas (ISM) ir dvi kolegijos (VK ir TTVAM). LAMA BPO įsikūrusi Kaune, Studentų g. 54.

Daugiau informacijos apie LAMA BPO istoriją.

 

Mėgsti konstruoti „Lego“ ir moki pakeisti dviračio ratą – tapk inžinieriumi. Ateitis garantuota!

By | Naujienos | No Comments

2021-07-13

Ateina ta diena, kai tenka pasirinkti specialybę ir nuspręsti, ką veikti baigus mokyklą. Vienos specialybės kasmet vis populiarėja, todėl juntamas darbuotojų trūkumas, kitų – poreikis mažėja ir gavus diplomą gali būti sunku susirasti darbą. Tad renkantis studijų kryptį neabejotinai verta atkreipti dėmesį į profesijos perspektyvumą ateityje.

Jau dabar aiškiai matomos tendencijos darbo rinkoje, kokių profesijų atstovų trūksta ir kokių reikės ateityje. Su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu Lietuvoje susiduria daugelio sričių bendrovės, o ypač techninių. Pramonėje įsigalint robotams, skaitmeninio valdymo sistemoms ir dirbtiniam intelektui reikia vis daugiau kvalifikuotų specialistų, kurie tai valdytų, kurtų, modernizuotų.

Trūkumas techninių specialybių darbuotojų

Robotizacijos srityje besispecializuojančios įmonės „Elinta Robotics“ direktorius Aurelijus Beleckis tik patvirtino, kad pastaraisiais metais juntamas didžiulis inžinerinių profesijų atstovų poreikis.

„Įvairiose gamybos įmonėse yra didelis „badas“ šių specialistų. Trūksta automatikos specialistų, automatikos sistemų programuotojų, projektuotojų, mechanikų, mechanikų projektuotojų, montuotojų, robotikos programuotojų. O apie itin didelį informacinių technologijų specialistų poreikį jau kalbama seniai – dabar Lietuvoje yra 14 tūkst. IT darbuotojų trūkumas, o per keletą artimiausių metų šis skaičius išaugs dar tris kartus“, – teigia pašnekovas.

A. Beleckis mano, kad tokių darbuotojų trūkumą lemia tai, kad gerokai mažiau žmonių dabar renkasi tiksliuosius mokslus nei anksčiau, nes studijos čia šiek tiek sunkesnės, reikia daugiau pasimokyti, tačiau tikrai „įkandamos“.

„Kai aš prieš 15 metų stojau į Kauno technologijos universiteto automatikos ir valdymo specialybę, buvo kone perpus daugiau stojančiųjų nei dabar. Informacijos apie šią specialybę tuo metu buvo mažai, tai mano sprendimas buvo labiau spontaniškas, bet labai gerai pataikiau, „neprašoviau“. Be abejo, tikslieji dalykai man nebuvo svetimi, būtent į „tiksliukų“ sritį ir ketinau sukti“, – pasakoja A. Beleckis.

Pradėjo nuo žemiausio laiptelio

Jau studijų metais, kaip ir dauguma studentų, A. Beleckis pradėjo dirbti. Iš pradžių dirbo panašioje, bet su automatika nesusijusioje srityje. Vėliau jis įsidarbino vienoje iš „Elintos“ įmonių ir pradėjo nuo žemiausio laiptelio – montuotojo darbo.

„Kaip įprasta didelėse JAV įmonėse, darbuotojai pradeda dirbti nuo vadinamojo „pašto skyriaus“ ir nuo jo kyla karjeros laiptais. Pas mus tas „skyrius“ yra montavimas ir ši taisyklė veikia jau daugiau nei 30 metų. Metus laiko padirbęs montuotojas savo žiniomis jau gali „sutriuškinti“ mokslus baigusį, bet realaus darbo nemačiusį studentą. Žinoma, įgytos teorinės žinios padeda, tačiau prireikia nemažai laiko, kad galėtum jas praktiškai pritaikyti“, – sako įmonės vadovas.

A. Beleckio profesinis kelias buvo nuoseklus: pradėjęs nuo montavimo darbų, jis laiptelis po laiptelio kilo į aukštesnes pozicijas, vėliau teko projektuoti, šiek tiek „pačiupinėti“ programavimo, pradėjus augti darbų kiekiui, atsirado projektai, kuriuos jau tekdavo atlikti savarankiškai, didėjo ir projektų apimtys, atsirado didesnė darbuotojų komanda, o dar po kelerių metų buvo paskirtas technikos direktoriumi, vėliau tapo „Elinta Robotics“ vadovu. Įmonė perėjo į naują sritį – pramonės automatizavimą ir robotizavimą.

Robotai – „ant bangos“

Šiuo metu „Elinta Robotics“ yra viena stipriausių šalyje robotikos įmonių, į Lietuvą atvedusi pasaulyje pirmaujantį robotų gamintoją „Fanuc“.

„Robotų rinka Lietuvoje dar labai jauna, vietos kur plėstis – labai daug. Pradėjome dirbti įvairiose pramonės šakose, robotų poreikis pradėjo augti. Robotinių sistemų kūrimas ir diegimas – daugybės specialistų reikalaujantis darbas, todėl ateityje vis daugiau reikės kvalifikuotų techninių specialybių darbuotojų“, – įsitikinęs įmonės vadovas.

Pasiteiravus, ką patartų jaunimui, ketinančiam šiuo metu rinktis specialybę, A. Beleckis patarė pasižiūrėti, kas vyksta pasaulyje, kaip sparčiai keičiasi ir vystosi technologijos. Norint išlikti rinkoje, reikia eiti koja kojon: „Visuomet yra labai smagu dirbti su naujausiomis, pažangiausiomis technologijomis. Be to ir darbas įdomus tuo, kad niekada nebus monotoniškas.“

Jei jaunuolis mėgsta konstruoti „Lego“, yra laikęs atsuktuvą rankose ir moka dviračiui ratą pakeisti – tai drąsiai gali rinktis inžinieriaus specialybę. Šių specialistų poreikis artimiausiu metu dar labiau išaugs, o po studijų tikrai neliks be darbo.

„Nežinau nė vieno žmogaus, turinčio inžinerinį išsilavinimą, kuris neturėtų darbo. Žinoma, pirmiausiai ta sritis turi traukti ir patikti. Gali būti geras tiktai toje srityje, kuri tau patinka, kuri tave „veža“, kur gerai jautiesi ir gali save realizuoti“, – sako pašnekovas.

Kitas aspektas – klientų ir darbų įvairovė. Pramonė yra labai plati ir skirtinga. Pavyzdžiui, automobilių gamybos pramonėje ir maisto pramonėje vyrauja skirtingi gamybos procesai ir standartai, naudojama skirtinga įranga.

„Kadangi mūsų šalis nėra didelė, todėl tenka dirbti su daug skirtingų pramonės šakų atstovais. Tas yra tikrai įdomu, nes galima susipažinti su skirtinga „virtuve“, įgauti vis naujų patirčių, kurias vėliau bus galima panaudoti nebūtinai toje pačioje srityje“, – pasakoja A. Beleckis.

Dar vienas dalykas, į ką A. Beleckis nori atkreipti dėmesį, kad projektai praktiškai visada būna skirtingi, retai tenka daryti pasikartojantį darbą. Tai reiškia, jog nuolat reikia kūrybiškumo, eksperimentavimo. Žmonėms, mėgstantiems iššūkius, tai ideali terpė atsiskleisti.

„Pasirinkus inžinieriaus specialybę, reikia nusiteikti, kad pradžioje teks pasimokyti, o ne 3–4 metus „atostogauti“ aukštojoje mokykloje. Bet tos pastangos tikrai atsiperka, nes atsivers plačios karjeros galimybės, o įgytos inžinerinės žinios ir mąstymas visada pagelbės nepriklausomai nuo to, kurioje srityje dirbsi. Svarbiausia, savo darbą dirbti noriai, su iniciatyva ir viskuo domėtis“, – pataria robotų specialistas.

LAMA BPO Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS) prašymus į universitetus ir kolegijas teikti ir koreguoti galima iki rugpjūčio 5 d. 12 valandos.

LAMA BPO atstovė spaudai

Erika Vaitkunienė

El. p. atstovas.spaudai@lamabpo.lt

Mob. tel. +370 685 91460

Perspektyvūs ir daug žadantys šiųmetinių abiturientų pasirinkimai

By | Naujienos | No Comments

 

2021-07-05

Šviesi ateitis jau ne pirmi metai žadama IT ir kitoms aukštųjų technologijų profesijoms. Šias profesijas kaip perspektyviausias įvardija tiek Lietuvos, tiek Vakarų ekspertai. Biomedicina, fizika ir matematika, molekulinė biologija ir kompiuterių mokslai – tokie šiųmetinių abiturientų pasirinkimai planuojant savo studijas ir karjerą.

Renkantis ateities profesiją, jaunas žmogus tai daryti itin atidžiai ir kruopščiai, o motyvuoti ir profesinių ambicijų turintys abiturientai būtent taip ir daro.

Pasibaigus pagrindinei brandos egzaminų sesijai, kai jau abiturientai gali lengviau atsikvėpti, ramiai pagalvoti apie specialybės pasirinkimą ir ateities perspektyvas, pakalbinome KTU gimnazijos abiturientus, kurie mielai pasidalijo mintimis apie brandos egzaminų sesiją ir savo ateities planus.

Racionalus egzaminų pasirinkimas

– Kokius egzaminus šiemet pasirinkote laikyti ir kodėl būtent tuos?

Matas Kudarauskas: Šiemet pasirinkau laikyti septynis egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, anglų kalbos, chemijos, biologijos, fizikos, informatikos. Tiesą sakant, žiemą dar neturėjau labai aiškaus plano, tad pasirinkimas buvo labiau „iš akies“: apmąsčiau, kokių egzaminų gali prašyti universitetai, kuriuose dalykuose jaučiausi daugiau mažiau tvirtai.

Monika Šadauskaitė: Pasirinkau laikyti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, anglų kalbos, chemijos ir fizikos egzaminus. Savo pasirinkimą jau žinojau nuo pat vienuoliktos klasės pradžios, nes, be privalomų ar itin rekomenduojamų pirmų trijų egzaminų, chemijos ir fizikos man atrodė lengviausi. Taip buvo dėl to, jog mokydamasi KTU gimnazijoje turėjau galimybę detaliai susikonspektuoti beveik visą egzaminams reikalingą medžiagą pamokų metu ir teorines žinias pritaikyti atliekant fizikos ir chemijos praktinius darbus KTU laboratorijose.

Atėnė Jonauskytė: Šiais metais pasirinkau laikyti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, chemijos ir biologijos egzaminus. Kadangi mano pasirinkta kryptis yra biomedicina (angl. Biomedical sciences), tai chemija ir biologija buvo visų programų, į kurias aplikavau, reikalavimų viršuje. Na, o dėl matematikos egzamino laikymo abejonių net nekilo.

Neįveikiamų egzaminų nebuvo

– Kokie įspūdžiai po egzaminų: ar buvo sunkiai „įkandamų“ ir kokių įvertinimų tikitės?

Monika: Egzaminus laikyti sekėsi pakankamai gerai, nė vienas nebuvo per daug sunkus, ar per daug lengvas. Labiausiai bijojau lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, tačiau temos, ypač samprotavimo, man pasirodė išties įdomios, galėjau sugalvoti daug svarių argumentų savo nuomonei reikšti.

Deja, anglų kalbos egzaminas man nebuvo toks sklandus – tiek klausymo, tiek skaitymo dalys pasirodė šiek tiek sunkesnės nei kada nors anksčiau. Matematikos egzaminas, manau, šiais metais buvo idealus, nes buvo daugybė sunkių, tačiau įveikiamų uždavinių – tokių, kur reikia truputį pagalvoti, o ne iškart taikyti „iškaltas“ formules. Lengviausias iš visų, mano nuomone, buvo chemijos egzaminas, nes nė vienoje dalyje nebuvo klausimo, į kurį nežinočiau atsakymo.

Matas: Dauguma egzaminų pasisekė lyg ir neblogai, tikriausiai pavyks gauti bent virš 90. Gauti mažiau KTU gimnazijoje kaip ir nelabai padoru (šypsosi).

Tikrai nebuvo „neįkandamų“ egzaminų. Net ir baisusis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas šiemet nepasirodė toks jau sunkus. Ko tikrai buvo, tai užduočių, kuriomis buvo galbūt bandoma mus „prigaudinėti“, kur net ir puikiai pasiruošę žmonės suklystų. Pavyzdžiui, anglų kalbos esė keistoku formatu su daug lyg ir nereikalingos informacijos, arba kai kurie biologijos egzamino klausimai su nevienareikšmiška formuluote. Dėl to tikriausiai labiausiai „skaudės“ tobulų įvertinimų siekiantiems žmonėms. Galbūt bus mažiau šimtukų, bet tikrai nieko tokio nebuvo, kas leistų sakyti: „neišlaikiau, nes egzaminas blogas“. Žinoma, gal anksti kalbėti, liko dar didžiausias magijos veiksnys: kaip bus vertinami konkretūs atsakymai ir rašiniai.

Atėnė: Man didžiausią baimę kėlė lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, nes jame labai daug priklauso ne nuo asmeninio pasiruošimo, o nuo to, kokios bus temos. Manau, šiuo atžvilgiu šiemet mums tikrai visai pasisekė ir temos buvo aiškios. Žinoma, labai daug priklausys nuo vertintojų požiūrio ir griežtumo, nes visgi rašinio vertinimą tiksliai apibrėžti sudėtinga.

Kasmet daug diskusijų sukeliantis matematikos egzaminas, mano nuomone, taip pat buvo įveikiamas, tačiau man šiuo atveju koją pakišo įvairios neatidumo klaidos, tai rezultatą nuspėti sudėtinga. Sunkiausia kažką sakyti apie biologijos egzaminą, kuris man nepasirodė sunkus, tačiau dėl reikalaujamų griežtų formuluočių nelabai aišku kaip viskas bus. Apskritai manau, kad egzaminai neparodo tikro žinių lygio, sukaupto per 12 metų, nes labai daug priklauso nuo to, kaip tą dieną jautiesi emociškai, kaip išsimiegojai ir nuo įvairių kitų aplinkybių, netgi ir sėkmės. O apie pačius rezultatus iš anksto spręsti gana sunku, telieka laukti liepos pabaigos, kai viskas išaiškės.

Biomedicina, fizika, matematika, kompiuterių mokslai

– Kokią studijų kryptį planuojate rinktis? Ir kas turėjo įtakos tokiam Jūsų apsisprendimui?

Atėnė: Kaip ir minėjau, planuoju studijuoti biomediciną. Jau nuo vaikystės mane domino žmogaus organizmas ir mano planuose visada buvo medicina. Tačiau prieš kelerius metus, kai pradėjau giliau mokytis biologiją ir chemiją, supratau, kad mane labiau traukia tiriamoji sritis. Kokia – tiksliai dar nežinau, todėl biomedicina dėl savo platumo atrodo tinkamas pasirinkimas.

Monika: Planuoju įgyti fizikos ir matematikos dvigubo diplomo bakalauro laipsnį studijuodama Prancūzijos universitete École Polytechnique. Šį universitetą pasirinkau, nes būtent jame esančios programos koncentruojamos į tiksliuosius ir gamtos mokslus, studentai turi galimybę atlikti įvairias jų pasirinktas praktikas prie pat universiteto esančiose laboratorijose per visus trejus mokymosi metus. Be to, kitaip nei daugumoje Europos universitetų, École Polytechnique bakalauro programa dėstoma anglų kalba.

Pasirinkau studijuoti fiziką, nes būtent šis mokslas mane labiausiai žavėjo nuo pat aštuntos klasės. Per 5 metus fizikos srityje mano pasiekimai buvo ryškiausi ir žinojau, kad iš visų mokomųjų dalykų fiziką suprantu geriausiai. Prie fizikos žinių gilinimo labai prisidėjo papildomos fizikos mokyklos „Fizikos olimpas“ dėstytojai, kurie savaitę trunkančiose sesijose aiškindavo Vilniaus universiteto pirmojo kurso temas, rengdami mokinius tarptautinėms fizikos olimpiadoms.

Matas: Gavau pasiūlymą studijuoti Bostone, viename nuostabiausių JAV universitetų. Tikriausiai taip nusprendžiau todėl, kad JAV universitetai siūlo labai daug laisvės – tik antrųjų metų pabaigoje būtina nuspręsti, kokia bus pagrindinė tavo studijų kryptis. Ir man tai labai svarbu ir miela, kadangi dar nežinau, kuria sritimi norėčiau užsiimti visą gyvenimą. Kol kas renkuosi tarp molekulinės biologijos, ekonomikos, socialinių mokslų, galbūt, kompiuterių mokslo.

LAMA BPO atstovė spaudai

Erika Vaitkunienė

El. p. atstovas.spaudai@lamabpo.lt

Mob. tel. +370 685 91460

Įsibėgėjo prašymų priimti studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose registravimas

By | Naujienos | No Comments

2021-07-01

Visą mėnesį besitęsiančiame bendrajame priėmime į universitetus ir kolegijas Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS) užsiregistravo 16,5 tūkst. stojančiųjų. Iš jų per 10 tūkst. asmenų jau užpildė pagrindinio priėmimo pirmojo etapo prašymus ir pareiškė daugiau nei 37,7 tūkst. pageidavimų.

Šiuo metu daugumą prašymų studijuoti pateikė ankstesniais metais baigę mokyklas, ir tik maždaug trečdalis – 2021-ųjų abiturientai. Bendrojo priėmimo prašymus teikti ir koreguoti dar galima iki rugpjūčio 5 d. 12 valandos.

Šiuo metu stojantieji į aukštąsias mokyklas savo prašymuose aukščiausiu pageidavimu dažniausiai nurodo Sveikatos mokslų (19 proc.), Verslo ir viešosios vadybos (15 proc.), Socialinių mokslų (13 proc.), Menų (13 proc.), Inžinerijos mokslų (9 proc.) studijų krypčių grupių programas.

Siekiantys studijuoti universitetuose prioritetą teikia studijoms Vilniaus universitete, jį pirmuoju pageidavimu renkasi 1822 asmenys. Toliau rikiuojasi Vytauto Didžiojo, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Kauno technologijos universitetas. Juose studijuoti pageidauja atitinkamai 586, 535 ir 490 asmenų.

Populiarumu jau keletą metų nenusileidžia Medicinos studijų programa tiek Lietuvos sveikatos mokslų universitete, tiek Vilniaus universitete, kuriame nemažai stojančiųjų renkasi Psichologijos, Teisės, Kūrybos komunikacijos, Kriminologijos, Odontologijos, studijų programas. Mykolo Romerio universitete populiari Teisės ir ikiteisminio proceso studijų programa, Vytauto Didžioje universitete – Psichologijos studijų programa, Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarinės medicinos studijų programa taip pat patenka į populiariausiųjų dešimtuką.

Norintys studijuoti kolegijose stojantieji prašymuose dažniausiai nurodo Kauno kolegiją, ją pirmuoju prioritetu pasirinko 636 asmenys, ir Vilniaus kolegiją (542), pirmenybę studijuoti Klaipėdos valstybinėje kolegijoje teikia 228 stojantieji.

Dažniausiai stojantieji renkasi Bendrosios praktikos slaugos studijų programą tiek Vilniaus kolegijoje, tiek ir Kauno kolegijoje. Panašus skaičius stojančiųjų renkasi Kauno kolegijoje vykdomas Kosmetologijos, Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, Logistikos, Burnos higienos studijų programas bei Vilniaus kolegijoje vykdomas Vaikystės pedagogikos, Tarptautinio verslo, Higieninės ir dekoratyvinės kosmetologijos studijų programas.

Per pirmąjį bendrojo priėmimo mėnesį jau įvertinta beveik 600 stojančiųjų į ugdymo mokslų studijų programas motyvacija, iš jų – 569 gavo teigiamą įvertinimą. Motyvacijos įvertinimui iš viso užsiregistravo kiek daugiau nei 1 tūkst. asmenų. Studijuoti pagal ugdymo mokslų studijų programas gali būti pakviesti tik asmenys, turintys teigiamą motyvacijos įvertinimą.

Laikyti vieną ar daugiau stojamųjų egzaminų į meno krypties studijų programas užsiregistravo daugiau nei 1,5 tūkst. stojančiųjų. Juose jau dalyvavo 366 asmenys.

Primename, kad pagrindinė stojamųjų egzaminų sesija vyks iki rugpjūčio 2 d., o motyvacijos vertinimai vyks iki rugpjūčio 3 dienos. Atkreipiamas dėmesys, kad meno krypčių ir ugdymo mokslų studijų programas įtraukti į savo prašymą galima ne vėliau kaip 24 val. iki prasidedant stojamajam egzaminui arba motyvacijos vertinimui. Jų neišlaikęs stojantysis negali dalyvauti konkurse meno krypčių ir ugdymo mokslų studijų programose.

Kadangi siunčiamas tik vienas kvietimas studijuoti, atkreipiame dėmesį, kad labai svarbu teisingai užpildyti prašymą. Pirmuoju pageidavimu stojantysis turėtų nurodyti labiausiai norimą studijų programą su pasirinktu finansavimo šaltiniu ir atitinkamai pagal svarbą išrikiuoti kitus pageidavimus. Pagrindinio priėmimo metu jų į savo prašymą galima įtraukti ne daugiau kaip 9.

Apie pagrindinio priėmimo rezultatus stojantieji bus informuoti rugpjūčio 9 d. tiek informacinėje sistemoje, tiek elektroniniu paštu. Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti tiek elektroniniu būdu (nuo rugpjūčio 9 d. 15 val.), tiek atvykę į aukštąją mokyklą (nuo rugpjūčio 10 d. 8 val.) iki rugpjūčio 12 d. 15 valandos.

Rugpjūčio 13–16 dienomis vyks papildomas priėmimas. Kvietimai studijuoti bus paskelbti rugpjūčio 20 d. iki 12 val.

Daugiau informacijos apie bendrąjį priėmimą galima rasti LAMA BPO tinklalapyje: www.lamabpo.lt.

Motyvuoti abiturientai dėl egzaminų neverkšlena ir tikisi gerų įvertinimų

By | Naujienos | No Comments

2021-06-25

Brandos egzaminų sesija greitai baigsis, abiturientai jau „matuojasi“ būsimas profesijas. Motyvuoti, ambicingų planų turintys ir mokytis netingėję abiturientai brandos egzaminus gliaudo lengvai ir sklandžiai it riešutus bei tikisi aukštų įvertinimų.

Pakalbinome dviejų Kauno gimnazijų – Kauno technologijos universiteto ir „Saulės“ gimnazijos  abiturientus, kurie tarsi sutartinai tvirtino, jog šiemet brandos egzaminai nebuvo sunkūs, o antrus metus besitęsiantis karantinas ir nuotolinis mokymas tikrai nepridarė bėdų laikant valstybinius egzaminus. Tik vieninteliam anglų kalbos egzaminui abiturientai negailėjo kritikos.

Pasirinko laikyti 7 egzaminus

KTU gimnazijos abiturientė Karolina Belousova pasirinko laikyti maksimalų leistiną egzaminų skaičių: lietuvių kalbos ir literatūros, anglų ir rusų kalbų, chemijos, fizikos, informatikos ir matematikos.

„Egzaminų pasirinkimo klausimas nebuvo sunkus – žinau savo silpnąsias ir stipriąsias puses, todėl pasirinkau tuos dalykus, kurie sekasi geriausiai ir kurie suteikia daugiausiai džiaugsmo. Be to, galima pasirinkti laikyti net iki septynių egzaminų, o tai suteikia pakankamai daug laisvės. Stojant į Lietuvos universitetus, stojamasis balas sudaromas iš ne daugiau kaip keturių egzaminų rezultatų“, – pasakoja mergina.

Karolinos egzaminų užduotys šiemet nė kiek nenustebino ir atitiko lūkesčius, išskyrus anglų kalbos egzaminą, kuris pasirodė sunkus, siekiant gauti maksimalų įvertinimą.

„Visgi, reikėtų pastebėti, kad tokie nukrypimai tiesiog parodo sistemos, kai moksleiviai vertinami tik pagal egzaminų rezultatus, netobulumą, o ne vieno egzamino trūkumus. Suprantame, kad žmogus, dėl kiek sunkesnio egzamino nei įprastai nesugebėjęs surinkti 100 balų, vis tiek surinks panašų balų skaičių. Paklaidos tiek į vieną, tiek į kitą pusę galimos, tačiau tokių variantų, kai moksleivis mokėjo dalyką puikiai, o vėliau egzamino neišlaikė arba išlaikė tik patenkinamam lygiui, tikriausiai nebūna“, – įsitikinusi abiturientė.

Nors Karolina domisi įvairiais dalykais, ji ketina rinktis tiksliuosius mokslus, informatikos krypties studijas.

„Nėra vieno dalyko, kuris būtų padaręs lemiamą įtaką šiam pasirinkimui. Tiek polinkis tiksliesiems mokslams, galbūt įgimti gabumai, įdėtas darbas ir pasiekti rezultatai tam tikrose srityse, skatina atmesti vienus variantus ir linkti prie kitų. Mokytojų įkvepiantys pavyzdžiai, smalsumas, motyvuojantys iššūkiai taip pat prisideda prie pasirinkimo“, – sako KTU gimnazijos abiturientė.

Egzaminai šiek tiek „palengvinti“

KTU gimnazijos abiturientas Justas Petrauskas taip pat rinkosi beveik maksimalų egzaminų skaičių – net šešis: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, biologijos, chemijos, istorijos ir anglų kalbos valstybinius egzaminus.

„Bendras įspūdis iš šių metų egzaminų (tų, kuriuos jau teko laikyti) – jie gana šabloniški, parinktos tradicinių tipų užduotys ir temos. Tai nereiškia, kad turinio prasme egzaminai pasidaro paprastesni, bet gali būti, kad mažiau originalumo ir pamąstymo reikalaujančių užduočių pateikimu siekiama abiturientams šiek tiek „palengvinti“ sąlygas, turint omenyje visus nuotolinio mokymosi sunkumus. Kai užduotys yra nepaprastai panašios į daugybę ankstesnių (tarkime, biologijos egzamino) ar nereikalauja per didelio originalumo (lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rašinių temos), gali susidaryti įspūdis, jog taip padaryta tikslingai, siekiant šiek tiek abiturientams pagelbėti, tuo pačiu niekaip oficialiai neindikuojant kokio nors egzaminų palengvinimo. Nė viename iš kol kas laikytų egzaminų didelių staigmenų nebuvo“, – savo nuomonę išsakė Justas.

Jis planuoja rinktis filosofijos, politikos ir ekonomikos studijas Jungtinėje Karalystėje.

Chemija ir biologija – įdomūs mokslai

KTU gimnazijos abiturientė Justė rinkosi laikyti penkis brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, matematikos, chemijos ir biologijos. „Šiuos penkis egzaminus laikiau todėl, nes jų reikia stojant į universitetą, bet chemiją ir biologiją būčiau pasirinkus bet kokiu atveju, nes šie mokslai man yra be galo įdomūs“, – sako Justė.

Abiturientės nuomone, visi egzaminai buvo tikrai „įkandami“. „Šiemet buvo parinktos labai geros lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rašinių temos, biologijos egzaminas buvo kiek kitoks nei ankstesni egzaminai, bet tikrai nesudėtingas. Anglų egzaminas buvo keistokas, nes turėtų testuoti B2 lygio žinias, tačiau buvo vartojami C1 lygio žodžiai. Matematikos egzaminas buvo tikrai normalaus lygio. Kaip pasiseks egzaminuose, priklauso nuo kiekvieno individualaus pasiruošimo ir savijautos. Tikiuosi, kad egzaminų rezultatai bus virš 90 balų, o kaip jau bus, taip bus“, – sako Justė.

Mergina planuoja studijuoti maisto technologijas Olandijoje. Šią sritį pasirinko, nes joje gausu praktinio chemijos ir biologijos žinių taikymo. Be to, ši mokslo šaka yra labai perspektyvi ir atitinka jos interesus.

Tikisi aukštų įvertinimų

KTU gimnazijos abiturientas Titas Povilaitis pasirinko laikyti taip pat penkis egzaminus: trys iš jų labiau „tradicinius“ – lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos ir matematikos. Taip pat dar istorijos egzaminą, kuris ne tik reikalingas jo pasirinktai studijų krypčiai universitete, tačiau ir dėl to, jog tai mokslas, kuriuo vaikinas domisi laisvalaikiu. Penktąjį egzaminą laikys chemijos, nes šis dalykas jam labai patinka nuo pat pirmųjų jo mokymosi metų ir buvo gana lengvas.

Tito nuomone, pirmasis buvęs lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas buvo lengvesnis nei pernai. Temos, ypač samprotavimo rašinio, pasirodė gerokai platesnės, dėl to buvo lengviau ir laisviau pasirinkti autorius argumentacijai. Jis pasirinko rašinį rašyti tema „Kaip žmogus elgiasi grėsmės akivaizdoje?“

„Egzaminas atrodė paprastesnis, todėl prognozuočiau, jog turėčiau surinkti ne mažiau nei 86 balus. Matematikos egzaminas taip pat nepasirodė labai sudėtingas – užduotys suprantamos, buvo tikrai labai lengvų, bet kelios ir aukštesnio lygio (kaip ir priklauso brandos egzaminui). Paskelbus egzamino atsakymus, palyginau juos su savo atsakymais, tai jei viską gerai perrašiau iš juodraščio į atsakymų lapą, turėtų būti 97–100 balų“, – teigiamai egzamino užduotis ir savo galimybes vertina Titas.

Kita vertus, anglų kalbos egzaminas sukėlė šiek tiek sumišimo. „Išsprendę labai daug ankstesnių egzaminų ir nemažai praktikavęsi, atrodė, turėtume ramiai ir labai gerai išlaikyti anglų kalbos egzaminą, bet šiais metais jis tikrai nebuvo vienas iš lengvųjų – klausymo testas buvo su gana daug „kabliukų“ ir apskritai garso įrašas buvo ne visiškai aiškus. Skaitymo dalis nebuvo B2 lygio (kaip rašoma anglų kalbos egzamino programoje), o galiausiai mane ir mano klasės draugus išmušė iš vėžių rašymo dalis, nes antroje rašymo užduotyje prašė parašyti naujo formato rašinį. Bent jau kalbėjimo dalis neturėjo naujovių. Bet apskritai anglų kalbos egzaminas nebuvo panašus į B2 lygio egzaminą, dėl to, mano manymu, moksleivių atžvilgiu nesąžininga. Manau, jog yra du keliai – arba egzaminas turėtų būti iš tikrųjų parengtas pagal B2 kalbos mokėjimo lygį, arba oficialiai būtų pripažinta, kad egzaminas yra C1 lygio ir kad šis lygis būtų įrašytas į abituriento brandos atestatą, o ne žemesnis B2.

Tito stojimo į universitetą kelias prasidėjo jau maždaug sausio mėnesį, kada pradėjo rengti dokumentus universitetui. Jis labai norėjo studijuoti Sciences Po (pilnas universiteto pavadinimas – Paryžiaus politikos mokslų institutas). Vaikinas pasakojo, kad šis universitetas yra vienas geriausių politikos mokslų ir tarptautinių santykių srityje (tarptautiniuose reitinguose nusileidžia tik Harvardo universitetui). Studijuoti Sciences Po jį paskatino susidomėjimas istorija, užsienio kalbomis ir kitais socialiniais mokslais. Taip pat begalinis noras keliauti, pažinti naujas kultūras.

„Stojimo procesas buvo gana ilgas – reikėjo paruošti nemažai dokumentų, parašyti esė pasirinkta tema, motyvacinį laišką ir kt. Tik paruošus juos, išrenkami geriausi kandidatai ir kviečiami į interviu su Sciences Po komisija. Džiaugiuosi, kad man pavyko ir jau kovo mėnesį po visų stojimo procedūrų gavau pranešimą, jog esu priimtas į šį universitetą“, – pasakoja Titas.

Svajonių profesija – mokytoja

Kauno „Saulės“ gimnazijos abiturientės Eglės Tauraitės svajonių profesija – mokytoja, tad šiemet ji tikisi įstoti į dalyko pedagogikos studijas Vilniaus universitete.

„Mokytoja noriu būti jau labai ilgai, tad įkvėpta savo dabartinių mokytojų ir jausdama palaikymą iš šeimos, tvirtai jaučiuosi dėl savo pasirinkimo“, – sako Eglė.

Abiturientė pasirinko laikyti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir istorijos valstybinius brandos egzaminus. Būtent šių egzaminų rezultatų reikia stojant į universitetą. Užsienio kalbos valstybinio egzamino ji nelaikys, nes jau yra išsilaikiusi tarptautinį anglų kalbos egzaminą.

„Nors gimnazijos bendruomenė su pandemijos iššūkiais susitvarkė puikiai, kaip ir daugelis abiturientų, nerimą dėl egzaminų jaučiau, nes 11-oje klasėje prasidėjęs karantinas ir nuotolinis mokymasis tikrai sukėlė daug klausimų ir abejonių dėl artėjančių egzaminų. Vis dėlto atsivertusi lietuvių kalbos egzamino užduotį, apsidžiaugiau, nes siūlomi autoriai buvo išnagrinėti pamokose, tad remtis jais ir parašyti rašinį šių metų temomis nebuvo keblu, o ir pačios temos buvo aktualios bei įdomios, todėl tikiuosi gerų rezultatų, nors, žinoma, „koją pakišti“ galėjo jaudulys rašymo metu“, – pasakoja abiturientė.

Labiausiai ji nerimavo dėl matematikos egzamino. „Nors nepavyko išspręsti visų užduočių, manau, buvo „įkandamų“ uždavinių, dėl kurių galiu jaustis užtikrinta, kad galiu gauti aukštą rezultatą. Teko girdėti visokių nuomonių apie egzaminą (vieniems buvo labai sunkus, kitiems – vienas lengviausių), o tikruosius 100-ukus nulems paskutinieji ir sunkiausieji uždaviniai“, – sako Eglė.

Neįsivaizduoja gyvenimo be matematikos

Kauno „Saulės“ gimnazijos abiturientas Egidijus Sinkevičius šiemet nusprendė laikyti keturis valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, anglų kalbos bei informatikos.

„Šių egzaminų rezultatai yra reikalingi mano pasirinktai studijų krypčiai (matematikos mokslai). Buvau pasirinkęs laikyti ir geografijos egzaminą, bet egzamino atsisakiau. Kadangi nebuvau tikras, ar sugebėsiu pasiruošti informacinių technologijų egzaminui mokydamasis B lygiu, tačiau išsikėliau sau iššūkį“, – apie egzaminų pasirinkimą kalbėjo Egidijus.

Abiturientas pergyveno, kad karantino sąlygos ir nuotolinis mokymasis galėjo „pakišti koją“, tačiau egzaminų užduotys jį nustebino teigiamai.

„Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rašinių temos ir rekomenduojami autoriai buvo ypač parankūs, o papildomos 15 minučių labai pravertė, kadangi viso karantino laikotarpio metu rašinius rašydavome kompiuteriu. Didžiausią baimę jaučiau prieš informatikos egzaminą, nes ruoštis jam pradėjau labai vėlai ir tai dariau savarankiškai, kadangi ne visos egzaminui reikalingos temos įeina į B lygio kurso programą“, – sako vaikinas.

Visgi didelės pastangos atsipirko ir egzamino metu jam pavyko teisingai išspręsti visas užduotis. Matematikos egzaminas buvo lengvai įkandamas, kadangi matematika yra jo mėgstamiausias dėstomas dalykas mokykloje. Jos žinias papildomai gilino ir Vilniaus universiteto Lietuvos jaunųjų matematikų mokykloje.

„Dėl šių priežasčių į egzaminą ėjau pasitikėdamas savo jėgomis, be jokio streso, o pamatęs užduotis nudžiugau ir jas išsprendžiau greitai bei užtikrintai. Kita vertus, anglų kalbos egzaminas buvo vienas sunkiausių per pastaruosius kelerius metus, ypač nustebino rašymo dalis, kurioje reikėjo panaudoti egzaminuose retai pasitaikantį rašinio tipą. Kalbėjimo dalis taip pat privertė nerimauti. Labai tikiuosi gauti aukštesniojo lygio rezultatus iš kiekvieno laikyto egzamino, ypač iš matematikos, iš kurios viliuosi gauti netgi patį aukščiausią įvertinimą, tačiau visų egzaminų įvertinimų laukiu su nekantrumu!“, – sako optimistiškai nusiteikęs Egidijus.

Kalbant apie studijas, šiuo metu jis svarsto tarp dviejų variantų: likti Kaune ir studijuoti Kauno technologijos universitete taikomąją matematiką (platesnę matematikos sritį) arba vykti į Vilnių ir studijuoti finansus (konkretesnę matematikos kryptį) ISM Vadybos ir ekonomikos universitete.

„Vis dėlto studijos gimtajame mieste traukia labiau, kadangi studijuodamas taikomąją matematiką turėčiau galimybę papildomai įgyti pedagogo kvalifikaciją greta pagrindinių studijų. Dar nesu apsisprendęs, kuo tiksliai norėčiau tapti ateityje, tik žinau, kad neįsivaizduoju savo gyvenimo be matematikos. Štai kodėl noriu plačiau pažinti šį mokslą ir sužinoti įvairių jo pritaikymo sričių. Tikiu, kad malonumą jausčiau ir skleisdamas matematikos žinias kitiems, todėl mokytojo profesija yra vienas iš mano pasirinkimų, kuriam didelę įtaką padarė tiek šio dalyko mokytoja, tiek draugų, kurie kreipdavosi į mane pagalbos, paskatinimai“, – sako būsimasis matematikos mokytojas.

 

LAMA BPO atstovė spaudai

Erika Vaitkūnienė

El. p. atstovas.spaudai@lamabpo.lt

Mob. tel. +370 685 91460

 

Prasideda stojamųjų egzaminų sesija

By | Naujienos | No Comments

2021-06-14

Norintys stoti į meno studijų krypčių grupės programas kviečiami teikti prašymus ir dalyvauti stojamųjų egzaminų sesijoje, kuri vyks nuo birželio 14 iki rugpjūčio 2 dienos. Rezultatai bus skelbiami iki rugpjūčio 4 dienos.

Į prašymą įtraukti meno studijų krypčių grupės studijų programas, į kurias numatyta laikyti egzaminus, galima likus ne mažiau kaip 24 val. iki stojamojo egzamino pradžios. Atkreipiame dėmesį, kad jaunuoliai, dalyvavę pavasario stojamųjų egzaminų sesijoje ir neišlaikę stojamojo egzamino, jo perlaikyti pagrindinės stojamųjų egzaminų sesijos metu nebegalės, tačiau galės pretenduoti į kitas menų studijų programas.

Asmeniui, užsiregistravusiam sistemoje ir į savo prašymą įtraukusiam meno studijų krypties programas, skiltyje „Stojamieji egzaminai“ bus priskiriami visi egzaminai, kuriuos reikia išlaikyti norint pretenduoti į pasirinktų studijų programų valstybės finansuojamas vietas.

Prašymai dalyvauti stojamųjų egzaminų sesijoje teikiami per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) tinklalapį, prisijungiant prie Bendrojo priėmimo informacinės sistemos (BPIS).

Stojamųjų egzaminų tvarkaraščiai skelbiami LAMA BPO tinklalapyje.

Pageidaujantiems studijuoti ugdymo mokslus prasideda motyvacijos vertinimas

By | Naujienos | No Comments

2021-06-08

Nuo šiandien iki rugpjūčio 3 d. vyks stojančiųjų į ugdymo mokslų studijų programas motyvacijos vertinimas. Jo metu siekiama įvertinti stojančiojo profesinės veiklos pasirinkimo motyvus, turimą patirtį, asmenines savybes ir vertybines nuostatas. Pretenduoti į bet kurią ugdymo programą, kurią baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, gali tik teigiamą motyvacijos įvertinimą gavę stojantieji.

Į savo prašymą Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS) įtraukęs ugdymo mokslų studijų programą stojantysis turi pasirinkti tinkamą motyvacijos vertinimo datą iš jam siūlomų dienų (detali informacija dėl prisijungimo motyvacijos vertinimo pokalbiui nuotoliniu būdu stojančiajam bus išsiųsta el. paštu likus ne mažiau kaip 12 val. iki motyvacijos vertinimo). Motyvacijos vertinimui galima registruotis ne vėliau kaip 24 val. iki pasirinktos motyvacijos vertinimo datos. Apie rezultatus stojantieji bus informuoti tiek BPIS, tiek elektroniniu paštu.

Šiuo metu motyvacijos vertinimui užsiregistravo 568 stojantieji. Praėjusiais metais bendrojo priėmimo metu motyvacijos vertinime dalyvavo 1 633 stojantieji. Iš jų teigiamą įvertinimą gavo 1 579 asmenys, o studijų sutartis pedagogo kvalifikaciją teikiančiose studijų programose sudarė 901 studentas.

Daugiau informacijos apie bendrąjį priėmimą galima rasti LAMA BPO tinklalapyje: www.lamabpo.lt.