LT EN

  Artėjanti mokslo metų pabaiga – nemenko išbandymo metas abiturientams. Nerimą kelia ne tik pasirengimas brandos egzaminams, bet ir daugybė klausimų, susijusių su studijų programos pasirinkimu. Nors bendrojo ugdymo mokyklose į šiuos klausimus padeda atsakyti ugdymo karjerai specialistai, vis tik prasidėjus bendrajam priėmimui ne visi abiturientai įsivaizduoja save konkrečioje profesinėje veikloje.

     Ugdymo karjerai ekspertė Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė dr. Vilija Stanišauskienė sako, kad norint suprasti, kokia profesija tinka, labai svarbu atsižvelgti į savo vertybes, interesus ir gabumus, o jau išsirinktą profesiją pataria „pasimatuoti“ savanoriaujant. Specialistė pasidalino patarimais apie tai, kokius namų darbus būtina atlikti prieš renkantis studijų programą, kokiais kriterijais vadovautis ir kokius veiksnius svarbu įsivertinti.

  • Neretai mokiniai, abiturientai nežino, kuo nori būti ateityje, nemato savęs konkrečioje profesinėje srityje. Kaip tokiems mokiniams padėti apsispręsti?

Atsakymai ateina, kai keliame klausimus. Nuo jų reikėtų ir pradėti. Tiesiog rimtai paklausti savęs: ką noriu veikti ir kaip noriu gyventi po 10 ar daugiau metų? Savo svajonėse, ateities vizijose nesunku užčiuopti ir norimą karjeros sritį, ir tinkamą profesiją. Tereikia skirti tam dėmesio.

Žmogaus tinkamumą vienai ar kitai profesijai geriausiai atskleidžia jo vertybės, interesai ir gabumai. Vertybės – tai svarbiausi principai, kuriais vadovaujamės savo gyvenime. Jos tarytum programuoja visą žmogaus veiklą, lemia jo elgesį ir karjeros sprendimus. Pavyzdžiui, jei kaip svarbiausias savo vertybes jaunuolis išskiria laisvę, kūrybą, viešą kontaktą, jam labiausiai tiks šiomis vertybėmis grįstos profesinės veiklos (žurnalistika, renginių organizavimas ir pan.). Jei svarbiausia yra finansinis atlygis, žinios, nuolatinis tobulėjimas, tinkamas pasirinkimas būtų su informacinėmis ir kitomis technologijomis susijusios profesijos.

Interesai – tai, kas mus domina, kas traukia, lyg magnetas. Jei pasirinksim studijuoti ir dirbti tai, kas nedomina, o tik vienaip ar kitaip patogu, naudinga, gal perspektyvu, labai greitai pristigsim vidinės motyvacijos, noro veikti toje srityje. Abiturientams, nežinantiems, ką pasirinkti, verta atidžiau pažvelgti į laisvalaikio veiklas ir savo pomėgius. Gal įmanoma juos „įdarbinti“?

Na, o gabumus – prigimtinę žmogaus savybę – atsispindi mokymosi ir kiti pasiekimai. Logiška sieti savo karjerą su tuo, kas geriausiai sekasi.

     Nemažiau svarbu pažinti darbo pasaulį ir jo kaitos tendencijas, būti gerai susipažinusiam su dominančios veiklos srities profesijomis, jų perspektyvomis ir paklausa darbo rinkoje.

  •  Profesinio orientavimo specialistai su vaikais pradeda bendrauti prieš jiems renkantis individualų mokymosi planą, bet ar to pakanka? Kada turėtų prasidėti mokinių profesinis orientavimas?

Man priimtinesnis ne profesinio orientavimo, o ugdymo karjerai terminas – platesnis ir labiau akcentuojantis mokinio rengimąsi karjeros veikloms bei sprendimams, tarp kurių – ir profesijos pasirinkimas. Svarbu, kad mokiniai pažintų įvairias karjeros sritis, išmoktų atsakingai pasirinkti ir planuoti savo karjeros kelią. Ugdymas karjerai yra integruota bendrojo ugdymo dalis, jis vykdomas nuo pirmųjų bendrojo ugdymo žingsnių. Tik gal ne visose mokyklose tai vykdoma taip gerai, kaip norėtųsi.

  • Labai dažnai bendrojo ugdymo mokyklose karjeros koordinatoriaus darbą atlieka joje dirbantys specialistai: mokytojai, psichologai, socialiniai pedagogai, o ne tam darbui parengti specialistai. Kaip jūs tai vertinate?

Jei mokytojai, psichologai turi karjeros koordinatoriui būtinų kompetencijų, jei nuolat stebi situaciją aukštojo mokslo, profesinio rengimo srityse ir darbo rinkoje, jei turi galimybę mokinius konsultuoti individualiai – puiku. Svarbiausia, kad ugdymo karjerai veiklos neapsiribotų mažai kam naudingų renginių organizavimu „dėl pliusiuko“.

Mokiniams renkantis karjeros kryptį ypatingai svarbu neskubėti, skirti laiko mokinių pažinimui, pokalbiams apie jų ateitį, rimtai galimų pasirinkimų analizei. Manau, mokiniams naudingiausios individualios konsultacijos, ypač, jei konsultantas taiko tinkamas priemones ir metodus.

  • Nors kasmet kalbama apie paklausiausias profesijas šalyje, didinamas finansavimas valstybės raidai svarbioms profesijoms, vis dėlto studijas mokiniai dažnai renkasi pagal kitus kriterijus: studijų programos populiarumą bendraamžių gretose, patrauklų pavadinimą, pažįstamų rekomendacijas ar tėvų norus. Ko reikia mokyti, mokykloje, o gal ir šeimoje, kad jaunas žmogus pasirinktų tai, kas tinka būtent jam?

Remiantis 2016 m. MOSTA atlikta absolventų karjeros stebėsenos tyrimų ataskaita, tik 40 procentų absolventų rinktųsi tą pačią specialybę, jei studijuotų iš naujo. Beveik penktadalis absolventų rinktųsi visiškai kitą specialybę. Ką tai reiškia? Netikusį studijų pasirinkimą, neefektyviai panaudotą laiką ir finansinius išteklius. Kiekvienas statistinis atvejis – konkretaus žmogaus neišsipildžiusių lūkesčių, nekaip susiklosčiusio karjeros kelio atspindys. Tokios yra pasekmės, o priežastis – nepakankamas savęs ir darbo pasaulio pažinimas, negebėjimas projektuoti karjerą ir priimti pagrįstus sprendimus.

Manau, jaunas žmogus visų pirma turėtų atsižvelgti į savo karjeros vertybes, interesus ir gabumus, kliautis savo svajone. Prognozuojama profesionalų paklausa po 5 – 10 metų – reikšmingas, bet ne svarbiausias kriterijus. Kas iš to, kad po studijų lauks garantuotas darbo pasiūlymas, jei nei studijos, nei būsima darbinė veikla nedomina, neįkvepia, neskatina tobulėti.

Rinktis studijas pagal studijų programos populiarumą tarp bendraamžių ar pavadinimo patrauklumą (deja, dažnai net nesuprantant esmės) – nebrandu ir nerimta. Sakyčiau, tai neatliktų namų darbų požymis. Tėvų ir labiau patyrusių pažįstamų patarimų galima paklausyti, tačiau atsakomybę už savo sprendimus turime prisiimti patys. Tėvai vaikams linki tik gero. Tačiau ir gėrį juk kiekvienas suprantame savaip?

Mokyklą bebaigiantis jaunuolis turėtų mokėti analizuoti ir objektyviai vertinti save, studijų ir darbo pasaulio teikiamų galimybių dinamiką, na ir, žinoma, prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Taip pat labai svarbu suvokti, kad nė vienas karjeros sprendimas nėra visam gyvenimui, jį galima keisti, koreguoti. Šis suvokimas kiek sumažina įtampą, kylančią susidūrus su būtinybe pasirinkti.

  • Į profesijos pasirinkimo procesą neretai įsitraukia ir tėvai. Kaip jie galėtų padėti savo vaikui atrasti save?

Renkantis profesiją, pravartu patikrinti, išbandyti save toje profesinėje srityje. Neturėdami patirties, dažnai idealizuojame kai kurias profesijas, matome tik „paradinę“ jų pusę. Būtina pamatyti jas iš arti, patirti, gal net „pasimatuoti“.

Svajojate būti mokytoju? Išbandykite savo pašaukimą savanoriaudami vaikų dienos centruose ar dirbdami vadovais stovyklose. Planuojate studijuoti mediciną? Ieškokite galimybės savanoriauti šioje srityje. Manote, kad jums tinka programuotojo darbas? Imkitės realių projektų šioje srityje. Jei patirtis neišgąsdins, o įkvėps dar atkakliau siekti svajonės, puiku. Jei suprasite, kad klydote, kad tokia veikla ne jums, – irgi puiku, laiku supratote, kad reikia ieškoti toliau.

Tėvai galėtų padėti vaikams surandant galimybę įgyti patirties. Taip pat labai svarbu konstruktyvus dialogas, įsiklausymas į vaiko mintis ir nuoširdus palaikymas.

  • Rinkdamasis profesiją jaunas žmogus turi tinkamai įsivertinti daug veiksnių: ne tik savo mokymosi pasiekimus, individualias savybes, gebėjimus, bet ir situaciją darbo rinkoje. Kas, jeigu tai, kas patinka ir tinka mokiniui, nėra perspektyvu arba rinka perpildyta?

Pasaulio ekonomikos forumo 2020 m. ataskaitoje teigiama, kad darbo vietų daugės duomenų ir dirbtinio intelekto, inžinerijos ir debesų kompiuterijos, žmonių ir kultūros, produktų kūrimo, pardavimų rinkodaros ir turinio kūrimo, priežiūros ekonomikos ir žaliosios ekonomikos srityse. Na, o žvelgiant į šiandienos situaciją Lietuvos darbo rinkoje, labiausiai paklausūs jaučiasi baigusieji kompiuteriją, mažiausiai paklausūs – aplinkosaugą, socialines paslaugas, humanitarinius mokslus (remiuosi Bandomojo longitudinio absolventų karjeros stebėsenos tyrimo ataskaita).

Situacija rinkoje greitai keičiasi. Sritys, kurios šiandien atrodo perspektyvios, po kelerių metų gali persipildyti ar netekti dalies aktualumo. Jei žmogus yra pasiryžęs ir pasirengęs tapti vienu iš geriausių specialistų, jis turi šansą susikurti sėkmingą karjerą pripildytoje rinkoje. Kita vertus, su tais pačiais pasiekimais, savybėmis, gebėjimais galima rasti sau tinkamą vietą skirtingose karjeros srityse, ir, be abejo, geriau rinktis perspektyvesnę ir neperpildytą sritį. Tam būtina analizuoti Užimtumo tarnybos, Vyriausybės strateginės analizės centro ir kitų institucijų nuolat atnaujinamus duomenis, juos kritiškai vertinti ir turėti mintyje svarstant galimus pasirinkimų variantus.