2021-07-30

Mokytojų trūkumas – kritinis. Tai juntama ne tik rajonų mokyklose, bet ir didžiuosiuose miestuose. Ypač tai išryškėjo pandemijos metu, kai dėl Covid-19 grėsmės ir nuotolinio darbo pobūdžio nemažai vyresnio amžiaus mokytojų išeina iš darbo.

Apie mokytojo darbą, kodėl atsirado toks jų trūkumas, kaip paskatinti jaunimą rinktis mokytojo profesiją ir koks turėtų būti šiuolaikinis mokytojas – kalbamės su Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos mokytoju Andriumi Storta.

Patį mokytoją studijos įtraukė nuo pirmų dienų, studijuodamas jis sutiko puikius dėstytojus, puikius studijų kolegas ir net būsimą žmoną. Ši profesija jam iš karto patiko, nes gali padėti kitiems, būti naudingas.

Mokytojas – tai prodiuseris, režisierius ir aktorius vienu metu

„Mokytojų trūkumas neatsirado per vieną dieną. Manau, link to buvo eita kryptingai. Nereikėjo būti aiškiaregiu, kad suprastum kuo baigsis, kai tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU) jau nuo 2005 metų pradėjo mažėti stojančiųjų gretos. Būtent tais metais aš įstojau ir tą agonijos pradžią pats mačiau. Stojančiųjų mažėjimas jau tada aiškiai siuntė visiems žinią, jog po 10 metų bus blogai, bet tada dar niekas nenorėjo tikėti, o dabar jau matome. Itin trūksta fizikos, chemijos mokytojų, gal kiek geriau su biologija, nes daugiau kas ją rinkdavosi. Šiaulių universitete padėtis irgi buvo panaši, tad čia sisteminė bėda.

Prie to trūkumo prisidėjo ir žema mokytojo specialybės vertė visuomenėje. Nes mūsų visuomenėje mokytojas yra kaip koks prižiūrėtojas, ji nėra linkusi suprasti, kad situacija nuo tų okupacinių metų jau seniai pasikeitusi, kad mokytojai turi kitokį požiūrį. Deja, bet mums iki Suomijos visuomenės supratimo, kad mokytojas yra tas, kuris prie valstybės statymo vairo stovi pirmas, dar turbūt toli“, – pokalbį pradeda Andrius Storta.

Tad koks tas darbas – būti mokytoju? A. Storta užtikrintai sako, kad jis niekada nebus monotoniškas – „į tą pačią upę neįbrisi du kartus“.

„Paneigsiu tą mitą „ai, jūs atkalėte viską ir kartojate kasmet“. Deja, bet tai melas, teorija yra teorija, tačiau praktika nuo teorijos skiriasi. Taip, akademines žinias galima išmokti, pasikartoti ir vėl taikyti. Tačiau tų žinių pateikimas kasmet yra vis kitoks. Skiriasi mokiniai, skiriasi jų laikmečio supratimas, visuomet turi bandyti derintis prie jų.

Mokytojas kartais tampa prodiuseriu, režisieriumi ir aktoriumi vienu metu. Jis turi savo potencialiam pirkėjui parduoti produktą, tačiau ne visuomet produktas perkamas. Tuomet prasideda paieškos, o kodėl produktas neperkamas ir čia pradedi ieškoti, kaip kokioje laboratorijoje maišai vieną su kitu, jungi vieną įrankį prie kito ir lauki rezultato. Kartais būna taip, kaip ir toje pačioje laboratorijoje – reakcija neigiama. Na ką padarysi, analizuoji klaidas ir vėl bandai ieškoti naujo ingrediento.

Mokytojo darbas užburia, dirbi su jaunais žmonėmis ir jie palaiko tavo jaunystę. Jie yra tas „varikliukas“, kuris verčia nestovėti vietoje. Mokytojo darbą, gražiąja prasme, norisi sulyginti su Sizifo darbu (tačiau paimant tik dalį to alegorinio vaizdinio), taip mes amžinai ritinam akmenį, tačiau mūsų kalnas turi pabaigą čia ir baigiasi tas mitas. Mokymas yra amžinas, jis nenutrūksta ir nesibaigia. Tuo tas darbas ir žavi“, – apie mokytojo profesiją su užsidegimu kalba A. Storta.

Profesijos patrauklumas slypi naujovėse

Ką patartų pats mokytojas, kaip paskatinti jaunimą, kad jis rinktųsi pedagogo profesiją?

„Profesijos patrauklumas slypi naujovėse. Kiekvienas jaunas žmogus turi ambicijų, šarmo, šiek tiek ir arogancijos, nori įsitvirtinti gyvenime. Jo nereikia stabdyti, reikia rodyti kelią, bet nestabdyti. Norint paskatinti jaunus mokytojus, reikia leisti jiems kurti, rizikuoti, tobulėti. Nenuvertinti nuo pirmų dienų, su teiginiu „ai jaunas (-a), ko norėti“. Patirtis bus sukaupta, bet išmintį ir patirtį nereikia laikyti po devyniais užraktais, o ja dalintis. Tam puikiai tinka mentoriai. Reikia suprasti, jog mokykla, tai kaip mechanizmas, jis gali veikti tik tuomet, jei visos mechanizmo dalys veikia kartu. Turi būti panaikinta vidinė konkurencija, ji kolektyve turi išnykti. Galima sportinio azarto vedamiems konkuruoti vieni su kitais, bet tik ne bendruomenės viduje, nes tai suskaldys ją“, – savo nuomonę turi pašnekovas.

A. Storta neabejoja, kad paskata būtų ir konkurencingas darbo rinkoje atlygis. „Tai yra ne vienerių metų skaudulys ir jaunimas tai mato. Juk baigus studijas, o būna ir studijų metais, kai kurie pradeda galvoti apie šeimą, būstą, tačiau, matomi skaičiai sąskaitoje nedžiugina. Tad finansinė paskata, žinoma, paskatintų, tačiau ji irgi turi turėti saugiklius, kad neišsigimtų ir netaptų vieta dėl naudos, nes valstybė iš to grąžos irgi turi turėti“, – savo įžvalgomis dalijasi mokytojas.

Jo teigimu, kad jaunų specialistų pritraukimą užtikrintų ir pensinio amžiaus mokytojų ori pensija. Ne paslaptis, jog dalis mokytojų norėtų džiaugtis poilsiu, tačiau to negali padaryti, kai pamato, kokia yra pensija. Taip pat dalis jų dirba, nes šis darbas yra užburiantis ir didžiulė meilė savo amatui, savo dalykui ir vaikams nugali viską.

Dar viena paskata, A. Stortos nuomone, tai mokytojų skatinimas, kad jie kurtų sau pamainą – „meistro ir pameistrio tandemas“.

„Yra mokyklų ir pats tokį modelį taikau, kai laboratorinius darbus leidžiu pravesti laborantams, pasirengti vienai kitai pamokai. Tai leidžia bent šiek tiek pažinti mokytojo darbą. Mokiniai ne kartą yra sakę, jog mokytojų dienos proga organizuojamos abiturientų pamokos jiems patinka ir jie norėtų to ne tik būdami dvyliktokai, bet ir žemesnėse klasėse ir ne vieną kartą metuose. Jei jos įgautų ne šventinį, o labiau akademinį formatą, kada mokytojas-mentorius mokinį pamokęs leistų jam vesti pamoką ir pasimatuoti mokytojo rūbą“, – idėjų nestokoja kaip sudominti jaunimą ir supažindinti su mokytojo profesija.

Mokytojas, kaip ir verslininkas, – turi nebijoti rizikuoti

Ar reikia kokių išskirtinių savybių ar gebėjimų, norint būti geru mokytoju? A. Storta įsitikinęs, kad pirmiausiai turi būti savo dalyko entuziastas, gerai išmanyti savo dalyką. Tačiau norint tapti mokytoju, reikia kaip verslininkui – nebijoti rizikuoti.

„Tapęs mokytoju tu rizikuosi. Rizikos valiuta bus – laikas. Reikia būti pasirengusiam jį investuoti, išmokti laiko vadybą – ji leis išsilaikyti ir gauti maksimalią grąžą. Mokytojas turi būti smalsus, suprasti, jog niekas nestovi vietoje, jog tapęs mokytoju, tu tampi „laivu audringoje jūroje“ – vis naujos informacijos, naujų atnaujinimų, papildymų gūsis tave nuolat blaškys į visas puses.

Mokytojui reikia ir viešosios kalbos įgūdžių, bet nereikia bijoti to, nes tai savaime ateis. Kasdien žengiant į klasę, žengti lyg į sceną. Beje, pliusas, kad žiūrovų čia visuomet yra (šypsosi). Žiūrovai, žinoma, bus visokie ir kandūs, ir abejingi, ir neabejingi, tad reikia pasirengti viskam. Kaip jau sakiau, jokios monotonijos“, – vaizdžiai pasakoja mokytojas.

Grąža yra emocijos

Pasiteiravus pašnekovo, koks gi turėtų būti šiuolaikinis mokytojas, kad jis gebėtų sudominti mokinius ir jie norėtų mokytis?

„Mokytojai visuomet buvo ir bus tokie, kokia yra šiandiena. Jei šiandien viskas tobulėja ir „verčiasi per galvą“ dideliu tempu, toks yra ir mokytojas. Jis nuolat tobulėja, nestovi vietoje. Tad toks jis ir turi būti, neužsisklendęs, nestagnuojantis. Jis turi atliepti vaikų poreikius, įsiklausyti į jų išsakomas pastabas ir mintis, pasidžiaugti ir paliūdėti kartu, vaikai puikiai moka manipuliuoti, juk tai tas amžiaus tarpsnis, kai jie nusistatinėja ribas, tad reikia atsižvelgti ir į tai.

Kartais jie norės, jog mokytojas būtų kaip draugas, pagalbininkas, nereikia to atmesti. Mokytojas turi būti daugiau nei tik tuo, kas užrašyta ant kabineto durų lentelės. Tačiau mokiniai ir visuomenė turi suvokti, jog mokytojas nėra jų vergas, jis yra jų pagalbininkas ir einantis lygiagrečiai su visais“, – sako fizikos mokytojas.

Pastaruosius kelerius metus fizikos mokytojas skiria tam, kad mokiniai kuo daugiau skaitytų. „Taip, mes per fizikos pamokas pakalbame ne tik apie fiziką, bet kartais ir apie literatūrą. Fiziką ar gyvenimo išmintį galima rasti ten, kur ją paliko jau ją sukaupę. Aš rizikuoju, investuoju, bet mano grąža yra emocijos“, – sako mokytojas, kuriam svarbiausias įvertinimas ir pasiekimas yra tada, kai po daugelio metų sutinki mokinį (-ę) ir išgirsti „Laba diena mokytojau, kaip jums sekasi?“. Ar gali būti kas geriau?

Ką patartų jaunimui, kurie norėtų tapti mokytojais? „Ateikite ir keiskite, juk jūs žinote ko reikia mokyklai, juk jūs matėte, ko jai trūkta, tai ateikite ir keiskite, kurkite ir tobulinkite. Jūsų rankose ateitis, jūsų matymo lauke – ateities mokykla. Nebijokite rizikuoti, dirbdami mokytojais įgysite daugybę kompetencijų ir jei jau taip bus lemta ir vidinis balsas sakys – „tai ne tau“, būsite pasimatavę – valstybės vairininko rūbą“, – optimistiškai pokalbį baigia A. Storta.

LAMA BPO Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS) prašymus į universitetus ir kolegijas teikti ir koreguoti galima iki rugpjūčio 5 d. 12 val.

LAMA PPO atstovė spaudai

Erika Vaitkūnienė

El. p. atstovas.spaudai@lamabpo.lt

Mob. tel. +370 685 91460