2021-07-22

Neseniai asociacija „Infobalt“ paskelbė, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta 14 tūkstančių IT specialistų. Pandemijos padiktuotas skaitmeninių sprendimų poreikis yra akivaizdus visame pasaulyje, tad šiuo metu ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio rinkoje labai trūksta visų IT profesijų atstovų.

Apie tai, kokių specialybių poreikis šiuo metu juntamas IT srityje, ar ateityje dar labiau bus šių specialistų trūkumas, koks yra tas IT specialisto darbas ir kuo jis įdomus – pakalbinome daugiau nei 17 metų IT srityje dirbantį JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ technologinių praktikų vadovą Vytautą Paulauską.

V. Paulauskas pasakojo, kad „Devbridge“ komandų branduolius sudaro patirties turintys aukščiausiojo lygio programuotojai, kuriantys sudėtingus programinės įrangos sprendimus užsienio rinkoms. Šiuo metu jų komandą sudaro Java, .NET, JavaScript programuotojai, testuotojai, kokybės užtikrinimo specialistai, verslo analitikai ir DevOps inžinieriai. Kituose sektoriuose dirbančios Lietuvoje įsikūrusios IT įmonės ieško ir kitokių specialistų – mobiliųjų programų kūrėjų, duomenų bazių administratorių, duomenų analitikų ir duomenų mokslininkų, įterptinių sistemų programuotojų, IT palaikymo skyrių darbuotojų.

„Vis dėlto šių specialistų rengimo ir tikrojo rinkos poreikio atotrūkis auga kone kasdien. Kadangi šių specialistų trūksta, IT organizacijos deda daug pastangų, siekiant juos išsiugdyti, pritraukti ir išlaikyti: kuriama išskirtinė organizacijos kultūra, siūlomi įdomūs projektai, investuojama į darbo aplinką ir mokymosi galimybes“, – kalbėjo pašnekovas.

IT specialistų poreikis didėja kasmet

Paulauskas neabejoja, kad IT specialistų poreikis išliks ir dar augs. Tą liudija jau anksčiau minėti skaičiai – tūkstančių specialistų reikėjo jau keleriais metais anksčiau, ir tos neužpildytos darbo vietos niekur nedingsta, atvirkščiai, rinkos poreikis vis šiek tiek kasmet paauga.

„IT sistemos kasmet tobulėja ir sudėtingėja, todėl ir specialistų reikia vis daugiau ir įvairiausių kompetencijų. Jau tikrai darosi išimtis, o ne taisyklė, kad svarbi informacinė sistema įdiegta į vieną ar keletą serverių, kurie yra rūsyje, o tą rūsį užpylus lietaus vandeniui, sistemos veikimas stringa ir jį reikia atstatinėti labai ilgai. Šiuo metu dominuoja debesijos (angl. Cloud) technologijos, moderni sistema būna paskirstyta į daugelį atskirų komponentų, vieno komponento sutrikimas visai ar tik minimaliai sąlygoja kitų komponentų darbą. Svarbios ir paklausios specialybės tokioms sistemos vystyti bus susijusios būtent su debesija, automazavimu ir sauga: Cloud Infrastructure Engineer, Test Automation Engineer, Site Reliability Engineer, Cybersecurity Engineer/ Analyst“, – pasakoja V. Paulauskas.

Kitas šiuolaikinio IT sektoriaus požymis – vis didėjantys duomenų kiekiai. Tarkime, kad kažkokia įmonė naudoja vieną sistemą, po kitos įmonės pirkimo naudojasi jau dviem, šalia to dar įsidiegia, pavyzdžiui, SalesForce pardavimams valdyti, sukuria mobilią programėlę. Duomenų kiekiai per kelis metus smarkiai išauga, jie tampa nebe tokie kokybiški, turi dublikatų, ar duomenis tampa sunku susieti tarpusavyje. Tokiems uždaviniams spręsti reikės Data Scientist, Data Engineer, Data Analyst pozicijos žmonių.

IT specialisto darbas yra tikslus

„Programuotojo ar kito IT specialisto darbas yra tikslus: kompiuteriui juk reikia tiksliai nurodyti, kokius skaičiavimo žingsnius atlikti, norint transformuoti duomenis ar apdoroti vartotojo veiksmą. Šis darbas atneša konkrečius, apčiuopiamus rezultatus: programa juk kaskart su tokiais pat duomenimis grąžins tokį pat rezultatą. Bet, tuo pačiu, šiame darbe reikia bendrauti su kitais komandos nariais, kolegomis, galbūt kliento atstovais, taigi vien gebėjimo greitai ir efektyviai valdyti kompiuterį neužteks. Taigi, nors žmogiškasis faktorius ir įneša šiek tiek netikėtumo, vis tiek, manau, darbas IT srityje turėtų patikti tiems, kurie mokykloje linksta į tiksliuosius mokslus“, – pasakoja „Devbridge“ technologinių praktikų vadovas.

Pašnekovas mano, kad mitas yra tai, jog turi labai gerai suprasti visus iki vieno tiksliuosius mokslus, kad taptum geru programuotoju. Šioje sferoje vietos yra visiems – ir bendro profilio aplikacijų kūrėjams, kurių turbūt ir yra daugiausiai, ir tiems, kurie specializuojasi, pvz., garso skaitmenizavimo ir glaudinimo algoritmų kūrėjams, kuriems praverčia diskrečiosios matematikos žinios, ar jau minėtiems duomenų mokslininkams, kurie kartu taiko ir programavimo, ir statistikos bei tikimybių teorijos žinias.

Dauguma sėkmingai IT įsidarbinusių žmonių būna informatikos krypties universitetų ar kolegijų studentai, bet yra ir kitų pavyzdžių, kai IT sritimi žmonės susidomi vėliau, jie persikvalifikuoja ir pradeda dirbti pagal naują specialybę.

Pasuko į sritį, kuri buvo įdomi

Paulauskas po mokyklos įstojo ir baigė KTU Informatikos fakultetą, bakalauro ir magistro studijose gilinosi į programavimą ir informacinių sistemų inžineriją. Kaip pasakoja pašnekovas, studijuoti programavimą (informatiką) pasirinko gana pragmatiškai.

„Nors visi tikslieji mokslai sekėsi gerai, bet informatika buvo ypač lengva. Dėl to pamaniau, kad gal geriausia būtų mokytis toliau ir dirbti toje srityje, kuri man natūraliai sekasi geriausiai. IT sritis prieš 20 metų dar nebuvo viena iš geidžiamiausių profesijų, būsimi darbuotojai nebuvo viliojami stulbinančiais atlyginimais, žaidimų kompiuteriais biure ir spalvotais sėdmaišiais, bet tai buvo sritis, kuri buvo įdomi man“, – prisimena Vytautas.

Tiek „Devbridge“, tiek ankstesnėse IT įmonėse jam teko darbuotis prie techniškai ar kažkuo kitu išskirtinių projektų tuo metu – ar tai buvo didžiausios vertės pinigine prasme kontraktas, ar didelė kartu dirbančių programuotojų komanda, ar 18 mėnesių trukmės sistemos migravimo uždavinys, ar pirmasis bankinio sektoriaus projektas. Visos šios patirtys buvo įsimintinos.

„Tačiau dažniausiai prisimenu su žmonėmis susijusius iššūkius, kuomet per dvejų su trupučiu metų laikotarpį „Devbridge“ pavyko išauginti savo komandą nuo 14 iki daugiau nei 40 specialistų. Kartais kolegas, kurie kartu eidavo į darbo pokalbį susipažinti su potencialiu naujoku, reikėdavo paskatinti, padrąsinti, detaliau nupasakoti, kaip naujokas sėkmingai įsilietų į kolektyvą. Džiugu matyti, kad dauguma kolegų, su kuriais susipažinau dar tada, kai „Devbridge“ jiems tebuvo potencialus darbdavys, vis dar dirba pas mus, jie vadovauja komandoms, yra atsakingi už techninius sprendimus, ir nepaliauja tobulėti“, – pasakoja patyręs IT specialistas.

Išbandykite save šioje įdomioje srityje

Ką patartų patyręs specialistas jaunimui, kurie ketina ar dar tik svarsto pasukti į IT sritį?

„Kaip jau minėjau – nereikia nuvertinti savęs, kad „studijos labai sudėtingos, ar aš sugebėsiu“, „man niekada nesisekė matematika“, „darbe reikės visada mokytis kažką naujo“ ar pan. Gal visada, žiūrint iš šalies, kažkas atrodo labai baisu? Kažkada teko kalbėti su žmogumi, kuris dirba didelių laivų švartuotoju – štai šis darbas man pasirodė pavojingas ir sudėtingas, o pats pašnekovas sakė, kad „gal pradžioje taip atrodė ir man, o po to – pradedi dirbti, išmoksti ir tiek“. Linkiu neišsigąsti be reikalo ir rasti save šioje įdomioje srityje“, – padrąsino pašnekovas.

Antras patarimas – nepamiršti, kad svarbu ir emocinis intelektas, bendravimas su žmonėmis. Labai retas IT specialistas gali pasigirti, kad visas jo darbas – tai sėdėjimas vienatvėje prie kompiuterio ekrano, o patys geriausi specialistai moka gerai komunikuoti, sklandžiai darbuotis su įvairiausiais žmonėmis, nebijoti užduoti klausimų, imtis iniciatyvos.

Ir trečias patarimas būtų – technologinių kompetencijų nuolatinis ugdymas, tobulėjimas, išeinant iš savo komforto zonos. Yra geras angliškas terminas „T shaped specialist“.

„Tai reiškia, kad turite būti geras vienos srities specialistas, bet bent jau bendrais bruožais suprasti ir aplinkines sferas. Pavyzdžiui, esate pats geriausias mobiliųjų programų kūrėjas, tačiau būtų gerai, jei suprastumėte ir apie testavimą, infrastruktūrą, kurioje veikia jūsų programėlė, ar vartotojo sąsajos patogumą ir atitikimą moderniems šiuo metu naudojamiems standartams“, – optimistiškai interviu baigia V. Paulauskas.

Apie įmonę: „Devbridge“ – JAV programavimo paslaugų įmonė, kurios centrinė būstinė yra Čikagoje. Komandų branduolius sudaro patirties turintys aukščiausio lygio programuotojai, kuriantys sudėtingus programinės įrangos sprendimus Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos rinkoms. Pagrindinis kompanijos tikslas – kurti pažangiausią programinę įrangą ir taip suteikti neįkainojamus įrankius, kurie padėtų sėkmingai augti įvairiausioms kompanijoms, industrijoms ir verslo organizacijoms. Tarptautinę įmonės komandą sudaro daugiau nei 550 darbuotojų, įsikūrusių Čikagos, Toronto, Londono, Varšuvos, Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos padaliniuose. Įmonės klientai – „Fortune 1000“ sąrašo įmonės, pasaulinės finansų, paslaugų ir gamybos sektorių kompanijos.

LAMA BPO Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS) prašymus į universitetus ir kolegijas teikti ir koreguoti galima iki rugpjūčio 5 d. 12 valandos.

LAMA BPO atstovė spaudai

Erika Vaitkunienė

El. p. atstovas.spaudai@lamabpo.lt

Mob. tel. +370 685 91460