2021-06-25

Brandos egzaminų sesija greitai baigsis, abiturientai jau „matuojasi“ būsimas profesijas. Motyvuoti, ambicingų planų turintys ir mokytis netingėję abiturientai brandos egzaminus gliaudo lengvai ir sklandžiai it riešutus bei tikisi aukštų įvertinimų.

Pakalbinome dviejų Kauno gimnazijų – Kauno technologijos universiteto ir „Saulės“ gimnazijos  abiturientus, kurie tarsi sutartinai tvirtino, jog šiemet brandos egzaminai nebuvo sunkūs, o antrus metus besitęsiantis karantinas ir nuotolinis mokymas tikrai nepridarė bėdų laikant valstybinius egzaminus. Tik vieninteliam anglų kalbos egzaminui abiturientai negailėjo kritikos.

Pasirinko laikyti 7 egzaminus

KTU gimnazijos abiturientė Karolina Belousova pasirinko laikyti maksimalų leistiną egzaminų skaičių: lietuvių kalbos ir literatūros, anglų ir rusų kalbų, chemijos, fizikos, informatikos ir matematikos.

„Egzaminų pasirinkimo klausimas nebuvo sunkus – žinau savo silpnąsias ir stipriąsias puses, todėl pasirinkau tuos dalykus, kurie sekasi geriausiai ir kurie suteikia daugiausiai džiaugsmo. Be to, galima pasirinkti laikyti net iki septynių egzaminų, o tai suteikia pakankamai daug laisvės. Stojant į Lietuvos universitetus, stojamasis balas sudaromas iš ne daugiau kaip keturių egzaminų rezultatų“, – pasakoja mergina.

Karolinos egzaminų užduotys šiemet nė kiek nenustebino ir atitiko lūkesčius, išskyrus anglų kalbos egzaminą, kuris pasirodė sunkus, siekiant gauti maksimalų įvertinimą.

„Visgi, reikėtų pastebėti, kad tokie nukrypimai tiesiog parodo sistemos, kai moksleiviai vertinami tik pagal egzaminų rezultatus, netobulumą, o ne vieno egzamino trūkumus. Suprantame, kad žmogus, dėl kiek sunkesnio egzamino nei įprastai nesugebėjęs surinkti 100 balų, vis tiek surinks panašų balų skaičių. Paklaidos tiek į vieną, tiek į kitą pusę galimos, tačiau tokių variantų, kai moksleivis mokėjo dalyką puikiai, o vėliau egzamino neišlaikė arba išlaikė tik patenkinamam lygiui, tikriausiai nebūna“, – įsitikinusi abiturientė.

Nors Karolina domisi įvairiais dalykais, ji ketina rinktis tiksliuosius mokslus, informatikos krypties studijas.

„Nėra vieno dalyko, kuris būtų padaręs lemiamą įtaką šiam pasirinkimui. Tiek polinkis tiksliesiems mokslams, galbūt įgimti gabumai, įdėtas darbas ir pasiekti rezultatai tam tikrose srityse, skatina atmesti vienus variantus ir linkti prie kitų. Mokytojų įkvepiantys pavyzdžiai, smalsumas, motyvuojantys iššūkiai taip pat prisideda prie pasirinkimo“, – sako KTU gimnazijos abiturientė.

Egzaminai šiek tiek „palengvinti“

KTU gimnazijos abiturientas Justas Petrauskas taip pat rinkosi beveik maksimalų egzaminų skaičių – net šešis: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, biologijos, chemijos, istorijos ir anglų kalbos valstybinius egzaminus.

„Bendras įspūdis iš šių metų egzaminų (tų, kuriuos jau teko laikyti) – jie gana šabloniški, parinktos tradicinių tipų užduotys ir temos. Tai nereiškia, kad turinio prasme egzaminai pasidaro paprastesni, bet gali būti, kad mažiau originalumo ir pamąstymo reikalaujančių užduočių pateikimu siekiama abiturientams šiek tiek „palengvinti“ sąlygas, turint omenyje visus nuotolinio mokymosi sunkumus. Kai užduotys yra nepaprastai panašios į daugybę ankstesnių (tarkime, biologijos egzamino) ar nereikalauja per didelio originalumo (lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rašinių temos), gali susidaryti įspūdis, jog taip padaryta tikslingai, siekiant šiek tiek abiturientams pagelbėti, tuo pačiu niekaip oficialiai neindikuojant kokio nors egzaminų palengvinimo. Nė viename iš kol kas laikytų egzaminų didelių staigmenų nebuvo“, – savo nuomonę išsakė Justas.

Jis planuoja rinktis filosofijos, politikos ir ekonomikos studijas Jungtinėje Karalystėje.

Chemija ir biologija – įdomūs mokslai

KTU gimnazijos abiturientė Justė rinkosi laikyti penkis brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, matematikos, chemijos ir biologijos. „Šiuos penkis egzaminus laikiau todėl, nes jų reikia stojant į universitetą, bet chemiją ir biologiją būčiau pasirinkus bet kokiu atveju, nes šie mokslai man yra be galo įdomūs“, – sako Justė.

Abiturientės nuomone, visi egzaminai buvo tikrai „įkandami“. „Šiemet buvo parinktos labai geros lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rašinių temos, biologijos egzaminas buvo kiek kitoks nei ankstesni egzaminai, bet tikrai nesudėtingas. Anglų egzaminas buvo keistokas, nes turėtų testuoti B2 lygio žinias, tačiau buvo vartojami C1 lygio žodžiai. Matematikos egzaminas buvo tikrai normalaus lygio. Kaip pasiseks egzaminuose, priklauso nuo kiekvieno individualaus pasiruošimo ir savijautos. Tikiuosi, kad egzaminų rezultatai bus virš 90 balų, o kaip jau bus, taip bus“, – sako Justė.

Mergina planuoja studijuoti maisto technologijas Olandijoje. Šią sritį pasirinko, nes joje gausu praktinio chemijos ir biologijos žinių taikymo. Be to, ši mokslo šaka yra labai perspektyvi ir atitinka jos interesus.

Tikisi aukštų įvertinimų

KTU gimnazijos abiturientas Titas Povilaitis pasirinko laikyti taip pat penkis egzaminus: trys iš jų labiau „tradicinius“ – lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos ir matematikos. Taip pat dar istorijos egzaminą, kuris ne tik reikalingas jo pasirinktai studijų krypčiai universitete, tačiau ir dėl to, jog tai mokslas, kuriuo vaikinas domisi laisvalaikiu. Penktąjį egzaminą laikys chemijos, nes šis dalykas jam labai patinka nuo pat pirmųjų jo mokymosi metų ir buvo gana lengvas.

Tito nuomone, pirmasis buvęs lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas buvo lengvesnis nei pernai. Temos, ypač samprotavimo rašinio, pasirodė gerokai platesnės, dėl to buvo lengviau ir laisviau pasirinkti autorius argumentacijai. Jis pasirinko rašinį rašyti tema „Kaip žmogus elgiasi grėsmės akivaizdoje?“

„Egzaminas atrodė paprastesnis, todėl prognozuočiau, jog turėčiau surinkti ne mažiau nei 86 balus. Matematikos egzaminas taip pat nepasirodė labai sudėtingas – užduotys suprantamos, buvo tikrai labai lengvų, bet kelios ir aukštesnio lygio (kaip ir priklauso brandos egzaminui). Paskelbus egzamino atsakymus, palyginau juos su savo atsakymais, tai jei viską gerai perrašiau iš juodraščio į atsakymų lapą, turėtų būti 97–100 balų“, – teigiamai egzamino užduotis ir savo galimybes vertina Titas.

Kita vertus, anglų kalbos egzaminas sukėlė šiek tiek sumišimo. „Išsprendę labai daug ankstesnių egzaminų ir nemažai praktikavęsi, atrodė, turėtume ramiai ir labai gerai išlaikyti anglų kalbos egzaminą, bet šiais metais jis tikrai nebuvo vienas iš lengvųjų – klausymo testas buvo su gana daug „kabliukų“ ir apskritai garso įrašas buvo ne visiškai aiškus. Skaitymo dalis nebuvo B2 lygio (kaip rašoma anglų kalbos egzamino programoje), o galiausiai mane ir mano klasės draugus išmušė iš vėžių rašymo dalis, nes antroje rašymo užduotyje prašė parašyti naujo formato rašinį. Bent jau kalbėjimo dalis neturėjo naujovių. Bet apskritai anglų kalbos egzaminas nebuvo panašus į B2 lygio egzaminą, dėl to, mano manymu, moksleivių atžvilgiu nesąžininga. Manau, jog yra du keliai – arba egzaminas turėtų būti iš tikrųjų parengtas pagal B2 kalbos mokėjimo lygį, arba oficialiai būtų pripažinta, kad egzaminas yra C1 lygio ir kad šis lygis būtų įrašytas į abituriento brandos atestatą, o ne žemesnis B2.

Tito stojimo į universitetą kelias prasidėjo jau maždaug sausio mėnesį, kada pradėjo rengti dokumentus universitetui. Jis labai norėjo studijuoti Sciences Po (pilnas universiteto pavadinimas – Paryžiaus politikos mokslų institutas). Vaikinas pasakojo, kad šis universitetas yra vienas geriausių politikos mokslų ir tarptautinių santykių srityje (tarptautiniuose reitinguose nusileidžia tik Harvardo universitetui). Studijuoti Sciences Po jį paskatino susidomėjimas istorija, užsienio kalbomis ir kitais socialiniais mokslais. Taip pat begalinis noras keliauti, pažinti naujas kultūras.

„Stojimo procesas buvo gana ilgas – reikėjo paruošti nemažai dokumentų, parašyti esė pasirinkta tema, motyvacinį laišką ir kt. Tik paruošus juos, išrenkami geriausi kandidatai ir kviečiami į interviu su Sciences Po komisija. Džiaugiuosi, kad man pavyko ir jau kovo mėnesį po visų stojimo procedūrų gavau pranešimą, jog esu priimtas į šį universitetą“, – pasakoja Titas.

Svajonių profesija – mokytoja

Kauno „Saulės“ gimnazijos abiturientės Eglės Tauraitės svajonių profesija – mokytoja, tad šiemet ji tikisi įstoti į dalyko pedagogikos studijas Vilniaus universitete.

„Mokytoja noriu būti jau labai ilgai, tad įkvėpta savo dabartinių mokytojų ir jausdama palaikymą iš šeimos, tvirtai jaučiuosi dėl savo pasirinkimo“, – sako Eglė.

Abiturientė pasirinko laikyti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir istorijos valstybinius brandos egzaminus. Būtent šių egzaminų rezultatų reikia stojant į universitetą. Užsienio kalbos valstybinio egzamino ji nelaikys, nes jau yra išsilaikiusi tarptautinį anglų kalbos egzaminą.

„Nors gimnazijos bendruomenė su pandemijos iššūkiais susitvarkė puikiai, kaip ir daugelis abiturientų, nerimą dėl egzaminų jaučiau, nes 11-oje klasėje prasidėjęs karantinas ir nuotolinis mokymasis tikrai sukėlė daug klausimų ir abejonių dėl artėjančių egzaminų. Vis dėlto atsivertusi lietuvių kalbos egzamino užduotį, apsidžiaugiau, nes siūlomi autoriai buvo išnagrinėti pamokose, tad remtis jais ir parašyti rašinį šių metų temomis nebuvo keblu, o ir pačios temos buvo aktualios bei įdomios, todėl tikiuosi gerų rezultatų, nors, žinoma, „koją pakišti“ galėjo jaudulys rašymo metu“, – pasakoja abiturientė.

Labiausiai ji nerimavo dėl matematikos egzamino. „Nors nepavyko išspręsti visų užduočių, manau, buvo „įkandamų“ uždavinių, dėl kurių galiu jaustis užtikrinta, kad galiu gauti aukštą rezultatą. Teko girdėti visokių nuomonių apie egzaminą (vieniems buvo labai sunkus, kitiems – vienas lengviausių), o tikruosius 100-ukus nulems paskutinieji ir sunkiausieji uždaviniai“, – sako Eglė.

Neįsivaizduoja gyvenimo be matematikos

Kauno „Saulės“ gimnazijos abiturientas Egidijus Sinkevičius šiemet nusprendė laikyti keturis valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, anglų kalbos bei informatikos.

„Šių egzaminų rezultatai yra reikalingi mano pasirinktai studijų krypčiai (matematikos mokslai). Buvau pasirinkęs laikyti ir geografijos egzaminą, bet egzamino atsisakiau. Kadangi nebuvau tikras, ar sugebėsiu pasiruošti informacinių technologijų egzaminui mokydamasis B lygiu, tačiau išsikėliau sau iššūkį“, – apie egzaminų pasirinkimą kalbėjo Egidijus.

Abiturientas pergyveno, kad karantino sąlygos ir nuotolinis mokymasis galėjo „pakišti koją“, tačiau egzaminų užduotys jį nustebino teigiamai.

„Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rašinių temos ir rekomenduojami autoriai buvo ypač parankūs, o papildomos 15 minučių labai pravertė, kadangi viso karantino laikotarpio metu rašinius rašydavome kompiuteriu. Didžiausią baimę jaučiau prieš informatikos egzaminą, nes ruoštis jam pradėjau labai vėlai ir tai dariau savarankiškai, kadangi ne visos egzaminui reikalingos temos įeina į B lygio kurso programą“, – sako vaikinas.

Visgi didelės pastangos atsipirko ir egzamino metu jam pavyko teisingai išspręsti visas užduotis. Matematikos egzaminas buvo lengvai įkandamas, kadangi matematika yra jo mėgstamiausias dėstomas dalykas mokykloje. Jos žinias papildomai gilino ir Vilniaus universiteto Lietuvos jaunųjų matematikų mokykloje.

„Dėl šių priežasčių į egzaminą ėjau pasitikėdamas savo jėgomis, be jokio streso, o pamatęs užduotis nudžiugau ir jas išsprendžiau greitai bei užtikrintai. Kita vertus, anglų kalbos egzaminas buvo vienas sunkiausių per pastaruosius kelerius metus, ypač nustebino rašymo dalis, kurioje reikėjo panaudoti egzaminuose retai pasitaikantį rašinio tipą. Kalbėjimo dalis taip pat privertė nerimauti. Labai tikiuosi gauti aukštesniojo lygio rezultatus iš kiekvieno laikyto egzamino, ypač iš matematikos, iš kurios viliuosi gauti netgi patį aukščiausią įvertinimą, tačiau visų egzaminų įvertinimų laukiu su nekantrumu!“, – sako optimistiškai nusiteikęs Egidijus.

Kalbant apie studijas, šiuo metu jis svarsto tarp dviejų variantų: likti Kaune ir studijuoti Kauno technologijos universitete taikomąją matematiką (platesnę matematikos sritį) arba vykti į Vilnių ir studijuoti finansus (konkretesnę matematikos kryptį) ISM Vadybos ir ekonomikos universitete.

„Vis dėlto studijos gimtajame mieste traukia labiau, kadangi studijuodamas taikomąją matematiką turėčiau galimybę papildomai įgyti pedagogo kvalifikaciją greta pagrindinių studijų. Dar nesu apsisprendęs, kuo tiksliai norėčiau tapti ateityje, tik žinau, kad neįsivaizduoju savo gyvenimo be matematikos. Štai kodėl noriu plačiau pažinti šį mokslą ir sužinoti įvairių jo pritaikymo sričių. Tikiu, kad malonumą jausčiau ir skleisdamas matematikos žinias kitiems, todėl mokytojo profesija yra vienas iš mano pasirinkimų, kuriam didelę įtaką padarė tiek šio dalyko mokytoja, tiek draugų, kurie kreipdavosi į mane pagalbos, paskatinimai“, – sako būsimasis matematikos mokytojas.

 

LAMA BPO atstovė spaudai

Erika Vaitkūnienė

El. p. atstovas.spaudai@lamabpo.lt

Mob. tel. +370 685 91460