2021-07-05

Šviesi ateitis jau ne pirmi metai žadama IT ir kitoms aukštųjų technologijų profesijoms. Šias profesijas kaip perspektyviausias įvardija tiek Lietuvos, tiek Vakarų ekspertai. Biomedicina, fizika ir matematika, molekulinė biologija ir kompiuterių mokslai – tokie šiųmetinių abiturientų pasirinkimai planuojant savo studijas ir karjerą.

Renkantis ateities profesiją, jaunas žmogus tai daryti itin atidžiai ir kruopščiai, o motyvuoti ir profesinių ambicijų turintys abiturientai būtent taip ir daro.

Pasibaigus pagrindinei brandos egzaminų sesijai, kai jau abiturientai gali lengviau atsikvėpti, ramiai pagalvoti apie specialybės pasirinkimą ir ateities perspektyvas, pakalbinome KTU gimnazijos abiturientus, kurie mielai pasidalijo mintimis apie brandos egzaminų sesiją ir savo ateities planus.

Racionalus egzaminų pasirinkimas

– Kokius egzaminus šiemet pasirinkote laikyti ir kodėl būtent tuos?

Matas Kudarauskas: Šiemet pasirinkau laikyti septynis egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, anglų kalbos, chemijos, biologijos, fizikos, informatikos. Tiesą sakant, žiemą dar neturėjau labai aiškaus plano, tad pasirinkimas buvo labiau „iš akies“: apmąsčiau, kokių egzaminų gali prašyti universitetai, kuriuose dalykuose jaučiausi daugiau mažiau tvirtai.

Monika Šadauskaitė: Pasirinkau laikyti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, anglų kalbos, chemijos ir fizikos egzaminus. Savo pasirinkimą jau žinojau nuo pat vienuoliktos klasės pradžios, nes, be privalomų ar itin rekomenduojamų pirmų trijų egzaminų, chemijos ir fizikos man atrodė lengviausi. Taip buvo dėl to, jog mokydamasi KTU gimnazijoje turėjau galimybę detaliai susikonspektuoti beveik visą egzaminams reikalingą medžiagą pamokų metu ir teorines žinias pritaikyti atliekant fizikos ir chemijos praktinius darbus KTU laboratorijose.

Atėnė Jonauskytė: Šiais metais pasirinkau laikyti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, chemijos ir biologijos egzaminus. Kadangi mano pasirinkta kryptis yra biomedicina (angl. Biomedical sciences), tai chemija ir biologija buvo visų programų, į kurias aplikavau, reikalavimų viršuje. Na, o dėl matematikos egzamino laikymo abejonių net nekilo.

Neįveikiamų egzaminų nebuvo

– Kokie įspūdžiai po egzaminų: ar buvo sunkiai „įkandamų“ ir kokių įvertinimų tikitės?

Monika: Egzaminus laikyti sekėsi pakankamai gerai, nė vienas nebuvo per daug sunkus, ar per daug lengvas. Labiausiai bijojau lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, tačiau temos, ypač samprotavimo, man pasirodė išties įdomios, galėjau sugalvoti daug svarių argumentų savo nuomonei reikšti.

Deja, anglų kalbos egzaminas man nebuvo toks sklandus – tiek klausymo, tiek skaitymo dalys pasirodė šiek tiek sunkesnės nei kada nors anksčiau. Matematikos egzaminas, manau, šiais metais buvo idealus, nes buvo daugybė sunkių, tačiau įveikiamų uždavinių – tokių, kur reikia truputį pagalvoti, o ne iškart taikyti „iškaltas“ formules. Lengviausias iš visų, mano nuomone, buvo chemijos egzaminas, nes nė vienoje dalyje nebuvo klausimo, į kurį nežinočiau atsakymo.

Matas: Dauguma egzaminų pasisekė lyg ir neblogai, tikriausiai pavyks gauti bent virš 90. Gauti mažiau KTU gimnazijoje kaip ir nelabai padoru (šypsosi).

Tikrai nebuvo „neįkandamų“ egzaminų. Net ir baisusis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas šiemet nepasirodė toks jau sunkus. Ko tikrai buvo, tai užduočių, kuriomis buvo galbūt bandoma mus „prigaudinėti“, kur net ir puikiai pasiruošę žmonės suklystų. Pavyzdžiui, anglų kalbos esė keistoku formatu su daug lyg ir nereikalingos informacijos, arba kai kurie biologijos egzamino klausimai su nevienareikšmiška formuluote. Dėl to tikriausiai labiausiai „skaudės“ tobulų įvertinimų siekiantiems žmonėms. Galbūt bus mažiau šimtukų, bet tikrai nieko tokio nebuvo, kas leistų sakyti: „neišlaikiau, nes egzaminas blogas“. Žinoma, gal anksti kalbėti, liko dar didžiausias magijos veiksnys: kaip bus vertinami konkretūs atsakymai ir rašiniai.

Atėnė: Man didžiausią baimę kėlė lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, nes jame labai daug priklauso ne nuo asmeninio pasiruošimo, o nuo to, kokios bus temos. Manau, šiuo atžvilgiu šiemet mums tikrai visai pasisekė ir temos buvo aiškios. Žinoma, labai daug priklausys nuo vertintojų požiūrio ir griežtumo, nes visgi rašinio vertinimą tiksliai apibrėžti sudėtinga.

Kasmet daug diskusijų sukeliantis matematikos egzaminas, mano nuomone, taip pat buvo įveikiamas, tačiau man šiuo atveju koją pakišo įvairios neatidumo klaidos, tai rezultatą nuspėti sudėtinga. Sunkiausia kažką sakyti apie biologijos egzaminą, kuris man nepasirodė sunkus, tačiau dėl reikalaujamų griežtų formuluočių nelabai aišku kaip viskas bus. Apskritai manau, kad egzaminai neparodo tikro žinių lygio, sukaupto per 12 metų, nes labai daug priklauso nuo to, kaip tą dieną jautiesi emociškai, kaip išsimiegojai ir nuo įvairių kitų aplinkybių, netgi ir sėkmės. O apie pačius rezultatus iš anksto spręsti gana sunku, telieka laukti liepos pabaigos, kai viskas išaiškės.

Biomedicina, fizika, matematika, kompiuterių mokslai

– Kokią studijų kryptį planuojate rinktis? Ir kas turėjo įtakos tokiam Jūsų apsisprendimui?

Atėnė: Kaip ir minėjau, planuoju studijuoti biomediciną. Jau nuo vaikystės mane domino žmogaus organizmas ir mano planuose visada buvo medicina. Tačiau prieš kelerius metus, kai pradėjau giliau mokytis biologiją ir chemiją, supratau, kad mane labiau traukia tiriamoji sritis. Kokia – tiksliai dar nežinau, todėl biomedicina dėl savo platumo atrodo tinkamas pasirinkimas.

Monika: Planuoju įgyti fizikos ir matematikos dvigubo diplomo bakalauro laipsnį studijuodama Prancūzijos universitete École Polytechnique. Šį universitetą pasirinkau, nes būtent jame esančios programos koncentruojamos į tiksliuosius ir gamtos mokslus, studentai turi galimybę atlikti įvairias jų pasirinktas praktikas prie pat universiteto esančiose laboratorijose per visus trejus mokymosi metus. Be to, kitaip nei daugumoje Europos universitetų, École Polytechnique bakalauro programa dėstoma anglų kalba.

Pasirinkau studijuoti fiziką, nes būtent šis mokslas mane labiausiai žavėjo nuo pat aštuntos klasės. Per 5 metus fizikos srityje mano pasiekimai buvo ryškiausi ir žinojau, kad iš visų mokomųjų dalykų fiziką suprantu geriausiai. Prie fizikos žinių gilinimo labai prisidėjo papildomos fizikos mokyklos „Fizikos olimpas“ dėstytojai, kurie savaitę trunkančiose sesijose aiškindavo Vilniaus universiteto pirmojo kurso temas, rengdami mokinius tarptautinėms fizikos olimpiadoms.

Matas: Gavau pasiūlymą studijuoti Bostone, viename nuostabiausių JAV universitetų. Tikriausiai taip nusprendžiau todėl, kad JAV universitetai siūlo labai daug laisvės – tik antrųjų metų pabaigoje būtina nuspręsti, kokia bus pagrindinė tavo studijų kryptis. Ir man tai labai svarbu ir miela, kadangi dar nežinau, kuria sritimi norėčiau užsiimti visą gyvenimą. Kol kas renkuosi tarp molekulinės biologijos, ekonomikos, socialinių mokslų, galbūt, kompiuterių mokslo.

LAMA BPO atstovė spaudai

Erika Vaitkunienė

El. p. atstovas.spaudai@lamabpo.lt

Mob. tel. +370 685 91460