Bendrasis priėmimas prasidės birželio 1 d.
Įstojusieji į universitetus sudarė 10 803 studijų sutartis (2017 m. – 11 413), iš kurių 7 125 – valstybės finansuojamoms vietoms arba vietoms su studijų stipendija (2017 m. – 7 622). Su kolegijomis pasirašytos 10 002 sutartys (2017 m. – 10 035), iš kurių 4 987 – valstybės finansuojamoms vietoms arba vietoms su studijų stipendija (2017 m. – 6 264) (3 lentelė, 11–14 pav.).
Švietimo ir mokslo ministro nustatyti minimalieji rodikliai, visų pirma, reikalavimas išlaikyti matematikos VBE ne mažesniu kaip 25 balų įvertinimu, ir mažiausias konkursinis balas valstybės finansuojamoms vietoms užimti (į universitetus – 3,6, į kolegijas – 2), kurį didžioji dalis universitetų ir didžioji dalis kolegijų taikė ir valstybės nefinansuojamoms vietoms, universitetų sektoriui didelės įtakos neturėjo, bet kolegijų sektoriuje labai pakeitė vietų struktūrą. Studijuoti valstybės nefinansuojamose studijų vietose sudarytos 8 693 sutartys (2017 m. – 7 562): universitetuose – 3 678 (2017 m. – 3 791), kolegijose – 5 015 (2017 m. – 3 771). Toks pokytis paaiškintinas tuo, didelė dalis neįveikusiųjų universitetų slenksčio pasirinko kolegijas, čia mokančiųjų už studijas priimta gerokai daugiau negu bet kuriais kitais metais. Tačiau į valstybės finansuojamas vietas kolegijos priėmė 20 proc. mažiau studentų negu praėjusiais metais, šiame sektoriuje liko net 4 500 nepanaudotų studijų krepšelių (2017 m. – 783). Tiesa, kolegijoms skirtų valstybės finansuojamų vietų buvo padidinta daugiau kaip pustrečio tūkstančio. Nors universitetų sektoriuje valstybės finansuojamų vietų skaičius šiemet buvo padidintas tik per pora šimtų vietų, ir šiame sektoriuje liko 830 valstybės finansuojamų vietų. Nederant skiriamų ir užimamų valstybės finansuojamų vietų skaičiams, valstybei teks pergalvoti tiek vietų skyrimo, tiek reikalavimų politiką, o, kita vertus, išjudinti bendrojo ugdymo sektorių, nes per didelis skaičius abiturientų nėra pasirengęs studijoms aukštosiose mokyklose, visų pirma, inžinerijos ir informatikos mokslams.
11 pav. Priimtųjų skaičiaus kaita
Duomenų šaltinis: LAMA BPO
12 pav. Priimtųjų skaičiaus kaita pagal studijų sritis universitetuose
Duomenų šaltinis: LAMA BPO
13 pav. Priimtųjų skaičiaus kaita pagal studijų sritis kolegijose
Duomenų šaltinis: LAMA BPO
a)
b)
14 pav. Priimtųjų studijuoti pasiskirstymas pagal studijų sritis ir finansavimo pobūdį
Duomenų šaltinis LAMA BPO
Lietuvos aukštosiose mokyklose moterų studijuoja daugiau, negu vyrų. 2018 m. 56 proc. pirmakursių bus moterys, universitetuose ir kolegijose moterų ir vyrų santykiniai skaičiai panašūs. Į kolegijas įstoja daugiau vyresnio amžiaus asmenų negu universitetuose (15 pav.). Vyriausio pirmakursio amžius šiais metais sieks 75 m.
Šiemet studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose siekė 323 užsienio lietuviai bei užsienyje vidurinį išsilavinimą įgiję asmenys (pernai – 264). Konkursus laimėjo ir sutartis su aukštosiomis mokyklomis sudarė 154 asmenys (pernai – 143). Daugiausia jų atvyko iš Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos. 37 iš jų pasirinko Vilniaus universiteto, 22 – Vilniaus kolegijos, 18 – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studijų programas.
Šiais metais priimtų studentų vienose aukštosiose mokyklose juntamai didėjo, kitose – mažėjo (3 lentelė). Universitetų sektoriuje absoliutiniai studentų skaičiai gerokai šoktelėjo Vilniaus, Vytauto Didžiojo ir Mykolo Romerio universitetuose, tiesa, pastarajame priimta per pusantro šimto studentų, kurių konkursinis balas tesiekia 3-3,6. Mažiau nei praėjusiais metais studentų surinko universitetai, turintys didesnį skaičių inžinerijos ir technologijos mokslų studijų programų (KTU, VGTU, KU). KU atsigavimą dar stabdo per didelė programų pasiūla. Mažiau studentų turės ASU, gerokai apkarpęs savo programų pasiūlą prieš jungiantis su Vytauto Didžiojo universitetu.
15 pav. Priimtųjų studijuoti pasiskirstymas pagal lytį ir amžių
Duomenų šaltinis LAMA BPO
Pastebimai ūgtelėjo Alytaus ir Panevėžio kolegijos priimtųjų skaičius. Gana didelis Socialinių mokslų kolegijos studentų skaičiaus augimas nemaža dalimi pasiektas nuleidus mažiausią konkursinio balo reikšmę iki 1. Panašios taktikos laikėsi ir Kolpingo kolegija (2 lentelė).
3 lentelė. Su aukštosiomis mokyklomis pasirašytų studijų sutarčių skaičius
| Aukštoji mokykla | Sutarčių dėl valstybės finansuojamų, studijų stipendijų vietų skaičius | Pokytis, proc. (vf+ vnf/st) | Sutarčių dėl valstybės nefinansuojamų vietų (vnf) skaičius | Vnf pokytis, proc. | Bendras pokytis, proc. | ||
| 2018 m. | 2017 m. | 2018 m. | 2017 m. | ||||
| Universitetai | |||||||
| Aleksandro Stulginskio universitetas | 93 | 187 | -50,3% | 67 | 80 | -16,3% | -40,1% |
| Balstogės universiteto filialas Vilniuje | 0 | 0 | – | 32 | 23 | 39,1% | 39,1% |
| Europos humanitarinis universitetas | 0 | – | — | 1 | – | – | – |
| Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija | 52 | 58 | -10,3% | 0 | 0 | – | -10,3% |
| ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas | 123 | 118 | 4,2% | 58 | 100 | -42,0% | -17,0% |
| Kauno technologijos universitetas | 1 332 | 1 596 | -16,5% | 195 | 316 | -38,3% | -20,1% |
| Kazimiero Simonavičiaus universitetas | 0 | 1 | -100,0% | 5 | 9 | -44,4% | -50,0% |
| Klaipėdos universitetas | 133 | 139 | -4,3% | 145 | 168 | -13,7% | -9,4% |
| LCC tarptautinis universitetas | 6 | 4 | 50,0% | 0 | 0 | – | 50,0% |
| Lietuvos edukologijos universitetas | – | 111 | -100,0% | – | 124 | -100,0% | -100,0% |
| Lietuvos muzikos ir teatro akademija | 127 | 137 | -7,3% | 25 | 25 | 0,0% | -6,2% |
| Lietuvos sporto universitetas | 71 | 70 | 1,4% | 275 | 241 | 14,1% | 11,3% |
| Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | 482 | 436 | 10,6% | 493 | 615 | -19,8% | -7,2% |
| Mykolo Romerio universitetas | 92 | 98 | -6,1% | 450 | 301 | 49,5% | 35,8% |
| Šiaulių universitetas | 40 | 40 | 0,0% | 79 | 46 | 71,7% | 38,4% |
| Vilniaus dailės akademija | 234 | 224 | 4,5% | 82 | 63 | 30,2% | 10,1% |
| Vilniaus Gedimino technikos universitetas | 1 098 | 1 322 | -16,9% | 265 | 373 | -29,0% | -19,6% |
| Vilniaus universitetas | 2 696 | 2 606 | 3,5% | 1 058 | 900 | 17,6% | 7,1% |
| Vytauto Didžiojo universitetas | 545 | 474 | 15,0% | 446 | 407 | 9,6% | 12,5% |
Iš viso universitetuose | 7 124 | 7 621 | -6,5% | 3 676 | 3 791 | -3,0% | -5,4% |
| Kolegijos | |||||||
| Alytaus kolegija | 166 | 98 | 69,4% | 40 | 62 | -35,5% | 28,8% |
| Graičiūno aukštoji vadybos mokykla | – | 0 | – | – | 38 | -100,0% | -100,0% |
| Kauno kolegija | 1124 | 1425 | -21,1% | 843 | 589 | 43,1% | -2,3% |
| Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija | 155 | 163 | -4,9% | 41 | 65 | -36,9% | -14,0% |
| Kauno technikos kolegija | 323 | 476 | -32,1% | 239 | 118 | 102,5% | -5,4% |
| Klaipėdos valstybinė kolegija | 430 | 544 | -21,0% | 378 | 343 | 10,2% | -8,9% |
| Kolpingo kolegija | 0 | 0 | – | 60 | 52 | 15,4% | 15,4% |
| Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla | 105 | 174 | -39,7% | 63 | 52 | 21,2% | -25,7% |
| Lietuvos verslo kolegija | 33 | 33 | 0,0% | 101 | 63 | 60,3% | 39,6% |
| Marijampolės kolegija | 78 | 85 | -8,2% | 42 | 70 | -40,0% | -22,6% |
| Panevėžio kolegija | 175 | 174 | 0,6% | 194 | 98 | 98,0% | 35,7% |
| Socialinių mokslų kolegija | 0 | 0 | – | 1 293 | 819 | 57,9% | 57,9% |
| Šiaulių valstybinė kolegija | 245 | 308 | -20,5% | 149 | 127 | 17,3% | -9,4% |
| Šv. Ignaco Lojolos kolegija | 45 | 68 | -33,8% | 50 | 58 | -13,8% | -24,6% |
| Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla | 23 | 26 | -11,5% | 55 | 61 | -9,8% | -10,3% |
| Utenos kolegija | 139 | 150 | -7,3% | 185 | 149 | 24,2% | 8,4% |
| Vilniaus dizaino kolegija | 31 | 30 | 3,3% | 65 | 49 | 32,7% | 21,5% |
| Vilniaus kolegija | 1 471 | 1 855 | -20,7% | 959 | 647 | 48,2% | -2,9% |
| Vilniaus kooperacijos kolegija | – | 16 | -100,0% | – | 26 | -100,0% | -100,0% |
| Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija | 432 | 607 | -28,8% | 202 | 202 | 0,0% | -21,6% |
| Vilniaus verslo kolegija | 12 | 32 | -62,5% | 56 | 80 | -30,0% | -39,3% |
| Iš viso kolegijose | 4 987 | 6 264 | -20,4% | 5 015 | 3 768 | 33,1% | -0,3% |
| IŠ VISO | 12 111 | 13 885 | -12,8% | 8 691 | 7 559 | 15,0% | -3,0% |
Duomenų šaltinis LAMA BPO
